AS-552-489-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-489/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00254-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir A. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. G. ir A. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. rugpjūčio 2 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-120802-00274 (toliau – ir Aktas) galiojimą ir jo teisinę registraciją. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydami, jog, prieš įsigyjant butą 2013 m. kovo 15 d., jie susipažino su Aktu bei kitais dokumentais, kurie įregistruoti VĮ Registrų centre. Tačiau apie aplinkybę, kad Aktas neatitinka projekto ir statybos leidimo sąlygų, pareiškėjai sužinojo tik 2013 m. spalio mėn., kada pradėjo kilti konfliktai su sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savininku UAB „Nuova Capital“. Pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido todėl, kad buto pirkimo sutarties sudarymo metu jie neturėjo pagrindo abejoti įregistruoto Akto teisėtumu, kadangi nebuvo akivaizdžių pažeidimų. Sužinojus apie tai, jie nedelsiant, t. y. nepraleidę vieno mėnesio termino, kreipėsi į Inspekciją su skundu. Pareiškėjai tikėjosi, kad jų skundo pagrindu Inspekcija kreipsis į teismą dėl Statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi skundo padavimo termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, nustatė, kad pareiškėjai su šioje byloje ginčijamu Aktu susipažino prieš 2013 m. kovo 15 d., t. y. iki nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Apie tai, jog ginčijamas aktas pažeidžia pareiškėjų teises, jiems tapo žinoma tik 2013 m. spalio mėnesį. Teismas darė išvadą, kad nuo šio laikotarpio yra skaičiuotinas terminas skundui paduoti. Teismas nustatė, kad pirmą kartą skundą teismui Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjai pateikė 2014 m. sausio 23 d., tačiau pareiškėjų skundą administracinėje byloje Nr. I-2327-422/2014 Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas rėmėsi Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, nustatė, kad Inspekcija gali panaikinti statybos užbaigimo aktą esant Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų pagrindams, ir konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjai neatitinka Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjai, sužinoję apie savo teisių pažeidimą, turėjo kreiptis tiesiogiai į teismą vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 3 punktu, nes privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka tokio pobūdžio ginčams įstatyme nenumatyta.

Kadangi apie skundžiamo akto neigiamas pasekmes pareiškėjai sužinojo 2013 m. spalio mėnesį, o skundą Kauno apygardos administraciniam teismui padavė pirmą kartą tik 2014 m. sausio 23 d., t. y. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą praleidę daugiau nei mėnesį ir nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusiomis paduoti skundą teismui, teismas skundo padavimo termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.) bei grąžino pareiškėjams sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėjai J. G. ir A. G. atskiruoju skundu (b. l. 40-43) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl aplinkybių, lėmusių termino pateikti skundą tiesiogiai teismui, praleidimą – t. y. pareiškėjų kreipimąsi į Inspekciją dėl viešojo intereso gynimo ir Inspekcijos atsisakymą vykdyti įstatymo nustatytas pareigas. Pareiškėjai paaiškina, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2011 m. lapkričio 5 d. potvarkiu Nr. P3-2462 sudaryta statybos užbaigimo komisija 2012 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė Aktą. 2013 m. kovo 15 d. sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartis dėl buto ir žemės sklypo dalies įsigijimo pareiškėjų nuosavybėn. Pareiškėjai pabrėžia, kad jie pagrįstai tikėjosi, jog visos sąlygos, įtvirtintos namo projekte ir statybos leidime, yra įvykdytos ir realiai egzistuoja kaip to reikalauja teisės aktai.

Apie aplinkybę, kad Aktas neatitinka projekto ir statybos leidimo sąlygų, pareiškėjai sužinojo tik 2013 m. spalio mėnesį. Pareiškėjams aiškinantis situaciją, jie sužinojo, kad statytojas buvo įvykdęs projekto ir statybos leidimo pažeidimus dar iki Akto sudarymo, t. y. 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. gegužės 20 dienos. Taip pat 2012 m. spalio 15 d. ir 2013 m. rugsėjo 4 d. (t. y. jau po Akto sudarymo ir įregistravimo VĮ Registrų centras, ir po sutarties sudarymo (ko pareiškėjai negalėjo žinoti ir įtakoti), statytojas pardavė po 1/3 sklypo su nebaigtais statyti pastatais tretiesiems asmenims.

Tokiu būdu statytojas pardavė tretiesiems asmenims 2/3 sklypo, kuriose pagal projekto ir statybos leidimo sąlygas buvo numatytos automobilių stovėjimo aikštelės namo, kuriame yra pareiškėjų butas, gyventojams, nenumatydamas jokių alternatyvų buitinių atliekų konteineriams įrengti ir automobilių stovėjimo vietų poreikiui, pagal projektą, statybą leidžiantį dokumentą ir teisės aktus, užtikrinti. Pareiškėjų nuomone, tokiu būdu statytojas pažeidė teisės aktus, pareiškėjų bei visų namo gyventojų interesus bei viešąjį interesą.

Pareiškėjai pabrėžia, kad nuo sužinojimo apie Akto galimą neteisėtumą momento veikė aktyviai, gindami savo teises kreipėsi į statytoją, o nepavykus susitarti – 2013 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas A. G. kreipėsi į Inspekciją, pateikdamas skundą interneto svetainėje, „karštojoje linijoje“. Inspekcijai nereaguojant, pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai raštu. Inspekcija į skundą atsakė tik 2014 m. sausio 8 dieną. Pareiškėjų nuomone, Inspekcija nepagrįstai nereagavo į pareiškėjų skunde nurodytą informaciją ir nevykdė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies, ko pasekoje pareiškėjai praleido terminą kreiptis tiesiogiai į teismą dėl Statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad skundo pagrindą sudaro keli skirtingi pažeidimai, t. y. Akto sudarymo neteisėtumas ir nauji projekto ir statybos leidimo sąlygų pažeidimai. Tokia situacija, pareiškėjų manymu, be kita ko, sudaro palankias sąlygas statytojams ir priežiūros institucijoms piktnaudžiauti savo teisėmis ir įgaliojimais, iškreipia įstatymų leidėjo valią dėl statybas reglamentuojančių teisės aktų bei statybas kontroliuojančių subjektų pareigų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjų J. G. ir A. G. skundą atsisakė priimti, netenkinęs jų pateikto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjai pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino jų nurodytas aplinkybes dėl termino skundui pateikti atnaujinimo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pareiškėjai skundu siekia 2012 m. rugpjūčio 2 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-12080200274 galiojimo ir teisinės registracijos panaikinimo. Pareiškėjų teigimu, apie tai, kad skundžiamas aktas jiems sukelia neigiamas pasekmes, jie sužinojo 2013 m. spalio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjai pirmą kartą padavė tik 2014 m. sausio 23 d., t. y. praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėjai neatitinka šios dalies 1 ir 2 punkte įvardintų atvejų, kai statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina Inspekcija, kadangi Nekilnojamojo turto registre nuosavybė yra įregistruota ne tik statytojo vardu, taip pat nagrinėjamas atvejis nepatenka į Statybos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, nes neprašoma panaikinti statybos užbaigimo akto iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, pažymėtina, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. G. 2013 m. lapkričio 5 ir 11 d. pranešimais bei 2013 m. gruodžio 11 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas kreiptis į teismą dėl 2012 m. rugpjūčio 2 d. statybos užbaigimo akto Nr. SUA-20-12080200274 galiojimo panaikinimo. Inspekcija pareiškėjui atsakė 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (15.2)-2D-304 (b. l. 31), kuriuo iš esmės buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjai nedelsdami, t. y. 2014 m. sausio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti statybos užbaigimo aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjai skunde nesuformulavo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2014 m. sausio 8 d. rašto Nr. (15.2)-2D-304, iš skundo turinio matyti, kad su juo taip pat yra nesutinkama. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį neatnaujinti skundo padavimo termino ir skundą atsisakyti priimti, šių aplinkybių neanalizavo, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas A. G., sužinojęs apie skundžiamo statybos užbaigimo akto neigiamas teisines pasekmes, buvo pakankamai rūpestingas ir nedelsiant siekė apginti savo teises. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino išvardytų aplinkybių ir jų reikšmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas.

Dėl minėtų priežasčių Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti skundą kaip paduotą praleidus terminą, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. G. ir A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų J. G. ir A. G. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas