AS-650-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-650-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. M. (A. J. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. M. (A. J. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. M. 2015 m. sausio 19 d. paštu išsiuntė teismui skundą (teisme gautas 2015 m. sausio 22 d.), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1700 ir išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 10 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. atsižvelgiant į nutartyje pateiktą aiškinimą, pateikti teismui 2 skundo egzempliorius su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais; pateikti teismui išsamų paaiškinimą, kad sužinojo apie priimtą ginčijamą sprendimą kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

2015 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui asmeniškai skundžiamas sprendimas nebuvo įteiktas, nes jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo vertinimu, byloje pateikti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad skundžiamas sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui asmeniškai. Pažymėjo, kad asmuo gavęs sprendimą su pareiškėju susisiekė telefonu 2015 m. sausio 12 d. ir informavo pareiškėją apie priimtą neigiamą sprendimą. Pareiškėjas prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, jei teismas manys, kad terminas yra praleistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. J. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą. Nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsniu. Nustatė, kad Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą pareiškėjui 2014 m. gruodžio 17 d. išsiuntė jo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) Vilnius, registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos pašto pažyma tvirtina, kad ši registruota siunta pristatyta ir įteikta gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui 2014 m. gruodžio 23 d. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas, 2015 m. sausio 19 d. išsiųsdamas skundą teismui, praleido terminą skundui paduoti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas jam asmeniškai nebuvo įteiktas, kad apie sprendimą sužinojo tik 2015 m. sausio 12 d., todėl prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas jo nurodytu adresu ir 2014 m. gruodžio 23 d. įteiktas gavėjui ar pagal įgaliojimą kitam asmeniui. Pareiškėjo nurodomos priežastys, kad pareiškėjui asmeniškai nebuvo įteiktas sprendimas nieko nepagrįstos ir negali būti laikomos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Net laikant, jog sprendimas buvo įteiktas ne pareiškėjui jo nurodytu adresu, o įgaliotam asmeniui, laikytinas tinkamu įteikimu, nes įgaliotas asmuo turi pareigą nedelsiant apie tai informuoti gavėją (šiuo atveju pareiškėją). Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas (terminas skundui paduoti praleistas 13 dienų), privalėjo tinkamai imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Nurodytos pareiškėjo aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad terminas, skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl išimtinai nuo jo valios priklausiusių aplinkybių.

Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmestas, skundą priimti atsisakyta. Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas buvo išvestinis ir jo išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1700(00277) – išsprendimo. Teismui atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, atsisakyta priimti ir šį skundo reikalavimą.

III. Pareiškėjas A. J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Mano, kad asmuo nesantis Lietuvos Respublikoje, nemokantis kalbos ir asmeniškai negavęs sprendimo, negali elgtis taip pat kaip Lietuvos Respublikos pilietis mokantis kalbą ir esantis Lietuvoje, todėl užsienio šalies piliečiui, nemokančiam kalbos ir negavusiam skundžiamo sprendimo, turėtų būti švelnesnis terminų taikymas. Įstatymų taikymas turi būti ne tik formalus, bet ir atitinkantis teisingumo kriterijus ir neužkertantis asmeniui tesės ginti savo pažeistus interesus, ką pareiškėjas padarė nedelsiant, kai tik buvo telefonu informuotas apie gautą jam nepalankų sprendimą. Teigia, jog teismas turi atsižvelgti į pareiškėjo aktyvias pastangas kuo skubiau išsiaiškinti gauto laiško turinį ir dėl jo kreiptis į teisininkus ir į teismą. 2015 m. sausio 19 d. buvo objektyviai anksčiausia diena, kuomet buvo galima pateikti skundą teismui.

Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog skundžiamas sprendimas buvo įteiktas pareiškėjo įgaliotam asmeniui, nes vokas paprasčiausiai buvo įteiktas tuo adresu buvusiam asmeniui. Svarbią reikšmę šioje byloje turi ir tas faktas, kad skundžiamas sprendimas buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. šventiniu laikotarpiu, kurio metu buvo daug nedarbo dienų, todėl pilnai tikėtina, kad net ir asmuo priėmęs laišką nedirbo ir negalėjo susisiekti su pareiškėju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo A. J. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1700(00277), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, ir išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 138 straipsnį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo 88 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui priėmus sprendimą neišduoti arba nepakeisti leidimo laikinai gyventi, šio sprendimo kopija, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, per 3 darbo dienas nuo minėto sprendimo priėmimo dienos paštu arba elektroniniu paštu (nuskaityta) išsiunčiama užsieniečiui, o jei užsienietis prašymo išduoti leidimą 10 eilutėje nurodė, kad pranešimas apie priimtą sprendimą turi būti siunčiamas konsulinei įstaigai, kuriai buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą, tai sprendimo neišduoti leidimo laikinai gyventi kopija paštu arba elektroniniu paštu (nuskaityta) išsiunčiama šiai įstaigai.

Pareiškėjas A. J. M. 2014 m. spalio 24 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 10 punkte pats nurodė, jog pranešimą apie priimtą sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi prašo siųsti buvimo Lietuvos Respublikoje adresu ((duomenys neskelbtini)), elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)). Taigi, pareiškėjas savo prašyme pats nurodė, kokiu adresu norėtų gauti Migracijos departamento sprendimą. Migracijos departamento 2015 m. vasario 4 d. raštu Nr. (15/2-5) 10K-6175 (b. l. 16) ir AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos sistemos duomenimis (b. l. 23–25) nustatyta, kad pareiškėjo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-1700(00277) registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2014 m. gruodžio 17 d., siunta buvo pristatyta ir įteikta gavėjui ar – pagal įgaliojimą – kitam asmeniui 2014 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 23 d., todėl Įstatymo 138 straipsnyje nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. sausio 6 d. Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2015 m. sausio 19 d. (pagal spaudą ant voko; b. l. 8), t. y. akivaizdžiai praleido skundo pateikimo teismui terminą.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindė tuo, kad jis buvo išvykęs iš Lietuvos, skundžiamas sprendimas jam asmeniškai nebuvo įteiktas, o apie jį sužinojo telefonu; šias aplinkybes pakartojo ir atskirajame skunde. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas iš tikrųjų buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, taip pat kada skundžiamas sprendimas jam buvo realiai įteiktas. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia termino kreiptis į teismą praleidimą, yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su pareiškėjo nepakankamu rūpestingumu įgyvendinant teisę paduoti skundą, todėl jos (šios aplinkybės) negali pateisinti termino praleidimo. Tokia išvada darytina ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-49/2011). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs terminą ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir pritaikęs teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl ko pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. J. M. (A. J. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė