AS-8-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-8-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00449-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos ir Danijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MINIJOS NAFTA“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1050 ir jį papildantį 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (33-1)-LV4-1070, įpareigoti Klaipėdos RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2000 m. balandžio 18 d. redakcijos (Žin., 2000, Nr. 39-1092) 8 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka patvirtinti UAB „MINIJOS NAFTA“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV programa).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ skundą tenkino – panaikino Klaipėdos RAAD 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1050 ir 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (33-1)-LV4-1070 ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 8 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka patvirtinti pareiškėjo naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) PAV programą.

Atsakovas Klaipėdos RAAD padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu atsakovo Klaipėdos RAAD apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo Lietuvos ir Danijos uždarosios akcinės bendrovės „MINIJOS NAFTA“ skundą atmetė.

II. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 5 d. padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti 27 052,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodyta, kad teismas pareiškėjo skundą 2013 m. spalio 8 d. sprendimu patenkino visa apimtimi, todėl pareiškėjas turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė priteisti 26 232,65 Lt už suteiktas teisines paslaugas, 100 Lt žyminį mokestį bei 720 Lt transporto išlaidų. Taip pat pažymėta, kad teismas, spręsdamas išlaidų atlyginimo dydžio klausimą, turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) į didelį bylos medžiagos kiekį; 2) į tai, kad atsakovas proceso metu 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (33-1)-LV4-2415 pateikė visai naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti nei skundžiamuose sprendimuose, nei atsiliepime į skundą ir jų analizei bei jiems vertinti buvo sugaištas papildomas laikas; 3) į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „COWI Lietuva“ pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, kurių analizei bei jiems vertinti taip pat buvo sugaištas papildomas laikas; 4) į tai, kad byloje nagrinėti specifiniai teisės klausimai, jų tyrimas ir reglamentuojančių teisės aktų ir teismų praktikos analizė užėmė daug papildomo laiko; 5) į tai, kad byloje bendrovę atstovavo du advokatai.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarta pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo sprendimui įsiteisėjus, nes gautas atsakovo apeliacinis skundas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, nustatė, kad galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas panaikintas, pareiškėjo skundas atmestas, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtų išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje neturi teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, nes į tokių išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl prašymas netenkintas.

III. Pareiškėjas UAB „MINIJOS NAFTA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra sprendęs bylinėjimosi išlaidų priteisimo ABTĮ 44 straipsnio pagrindu klausimą ir tais atvejais, kuomet pareiškėjo skundas buvo atmetamas dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui (pvz., 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. A822-3039/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. A261-3026/2012 ir kt.). Šiais atvejais teismas vertino atsakovo veiksmus procese bei kiek jie turėjo reikšmės teismo išlaidoms susidaryti.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat yra svarbu įvertinti atsakovo veiksmus procese: ar atsakovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis, ar yra kitų reikšmingų aplinkybių ir pan. Pareiškėjas nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį Klaipėdos apygardos administracinis teismas neįvertino faktinių bylinėjimosi aplinkybių:

1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu UAB „MINIJOS NAFTA“ skundą atmetė dėl to „<...> kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą patvirtinti PAV programą po to, kai pastarasis nustatyta tvarka kreipėsi į administracinį teismą (2013 m. gegužės 16 d.) <...>“;

2) atsakovas neva patvirtino PAV programą 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. (33-l)-LV4-3096, kurio preambulėje nurodė, kad tokį sprendimą priima vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, įpareigojantį patvirtinti PAV programą;

3) atsakovas 2013 m. spalio 16 d. raštu nepanaikino ginčijamų 2013 m. balandžio 16 d. rašto Nr. (4)-LV4-1050 ir 2013 m. balandžio 18 d. rašto Nr. (33-l)-LV4-1070, kurie yra galiojantys ir šiandien;

4) atsakovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą apskundė apeliacine tvarka ir įrodinėjo, kad jų 2013 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (4)-LV4-1050 ir 2013 m. balandžio 18 d. raštas Nr. (33-l)-LV4-1070 nepatvirtinti PAV programos yra teisėti, o šis teismo sprendimas naikintinas, kaip nepagrįstas, nors 2013 m. spalio 16 d. rašte nurodė vykdantys būtent jį;

5) atsakovas 2013 m. spalio 16 d. raštą Nr. (33-l)-LV4-3096 byloje pateikė tik 2014 m. kovo 28 d., EPP sistemoje tokio rašo gavimas buvo užfiksuotas tik 2013 m. balandžio 1 d., t. y. jau po teismo posėdžio;

6) atsakovas 2013 m. spalio 16 d. raštą Nr. (33-l)-LV4-3096 adresavo trečiajam suinteresuotam asmeniui, byloje nėra ir negali būti duomenų apie jo įteikimą pareiškėjui, nes atsakovas jo UAB „MINIJOS NAFTA“ iki šiol nėra pateikęs;

7) visos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos pirmosios instancijos teisme iki 2013 m. spalio 8 d. teismo sprendimo priėmimo bei 2013 m. spalio 16 d. atsakovo rašto priėmimo. Pareiškėjo teigimu, visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas visais įmanomais būdais, net ir piktnaudžiaudamas procesu, siekė suklaidinti pareiškėją. Atsakovo 2013 m. spalio 16 d. rašto turinys, skundžiamų sprendimų nepanaikinimas, bei vėlesni jo veiksmai leido UAB „MINIJOS NAFTA“ vertinti, kad jos reikalavimai nėra patenkinti. Atsakovo 2013 m. spalio 16 d. rašto preambulėje nuoroda į 2013 m. spalio 8 d. teismo sprendimo vykdymą bei šio teismo sprendimo skundimas apeliacine tvarka leido kilti pagrįstai abejonei ar šis raštas bus laikytinas PAV programos patvirtinimu, jei 2013 m. spalio 8 d. teismo sprendimas bus panaikintas ir neįsiteisės, nepriklausomai nuo konkrečių neįsiteisėjimo aplinkybių.

Atsakovas Klaipėdos RAAD atsiliepime į pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ atskirąjį skundą prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Kaip matyti iš atskirojo skundo, pats pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. priimto sprendimo nevertina kaip „priimto jo naudai“. Pažymima, kad tiek pareiškėjui atsisakius skundo ne todėl, kad atsakovas geruoju jį patenkino, tiek teismui sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-552/2009).

Atsakovo teigimu, pareiškėjas atskirajame skunde mini Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką priteisiant bylinėjimosi išlaidas, kai atsakovas geruoju patenkina reikalavimą padavus skundą teismui ir kai pareiškėjas atsiima skundą arba byla nutraukiama. Šiuo atveju pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pažymima, kad Klaipėdos RAAD veiksmai priimant 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (33-1)-LV4-3096 negali būti vertinami kaip pareiškėjo reikalavimų patenkinimas geruoju, t. y. Klaipėdos RAAD veiksmus priimant 2013 m. spalio 16 d. sprendimą lėmė 2 veiksniai, nepriklausantys nuo Klaipėdos RAAD valios: 1) įpareigojimas patvirtinti UAB „MINIJOS NAFTA“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programą (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-838-342/2013) ir 2) Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-759-890/2013 paskirtos baudos didėjimas – baudą buvo numatyta išieškoti už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 19 d.

Klaipėdos RAAD taip pat nesutinka su atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (33-l)-LV4-3096 adresavo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „COWI Lietuva“, o pareiškėjas nėra jo gavęs iki šiol. Atsakovo teigimu, Klaipėdos RAAD priimtas sprendimas buvo siunčiamas PAV programos rengimo procese pareiškėjo pasirinktam dokumentų rengėjui UAB „COWI Lietuva“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepime į UAB „MINIJOS NAFTA“ atskirąjį skundą prašo teismo sprendimą dėl atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas UAB „MINIJOS NAFTA“ atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas, panaikintas, pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ skundas atmestas, todėl sprendė, jog nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtų išlaidų atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos RAAD 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1050 ir jį papildantį 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (33-l)-LV4-1070, įpareigoti Klaipėdos RAAD ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos Įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. redakcijos) 8 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka patvirtinti UAB „MINIJOS NAFTA“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) PAV programą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ skundą tenkino – panaikino Klaipėdos RAAD 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (4)-LV4-1050 ir 2012 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (33-l)-LV4-1070 ir įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 8 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka patvirtinti pareiškėjo naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) PAV programą. Atsakovui Klaipėdos RAAD padavus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ skundą atmetė.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendime nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos RAAD atsisakymo patvirtinti UAB „COWI Lietuva“ parengtą UAB „MINIJOS NAFTA“ planuojamos ūkinės veiklos – naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) – poveikio aplinkai vertinimo programą. Iš UAB „MINIJOS NAFTA“ skunde suformuluotų prašymų matyti, jog savo pažeistų teisių (teisėtų interesų) apgynimą ir teisingumo atkūrimą ji konkrečiai siejo su atsakovo, kaip atsakingos institucijos Įstatymo 8 straipsnio prasme, administracinių įgaliojimų patvirtinti PAV programą realizavimu. Klaipėdos RAAD, apeliacine tvarka skųsdamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą informavo, kad 2013 m. spalio 16 d. įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, įpareigojantį jį vadovaujantis Įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 8 straipsnio 9 dalimi patvirtinti pareiškėjo naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) PAV programą. UAB „MINIJOS NAFTA“ ir UAB „COWI Lietuva“, atsikirsdamos į atsakovo apeliacinį skundą, atsiliepimuose šios aplinkybės neneigė, ją taip pat įrodė 2014 m. kovo 28 d. į bylą pateikta Klaipėdos RAAD 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (33-l)LV4-3096 kopija. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą patvirtinti PAV programą po to, kai pastarasis nustatyta tvarka kreipėsi į administracinį teismą (2013 m. gegužės 16 d.), teisėjų kolegija darė išvadą, kad šios bylos ginčo dalyko nebeliko, o kartu išnyko ir pareiškėjo materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. aiškiai identifikuojamas interesas apginti objektyviai egzistuojančią, bet ne tariamą, subjektinę teisę.

Taigi, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo, pareiškėjo skundas buvo atmestas ne dėl to, kad pareiškėjo reikalavimai buvo nepagrįsti ir negalėjo būti tenkinti priimant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, bet dėl to, kad bylos eigoje iš esmės pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, t. y. atsakovas Klaipėdos RAAD 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (33-l)LV4-3096 faktiškai įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir patvirtino ginčo PAV programą, o būtent to kreipdamasis į teismą ir siekė pareiškėjas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialieji reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju susiklosčiusias teisines ir faktines aplinkybes, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog šioje byloje pareiškėjas iš esmės laimėjo bylą, buvo tenkinti pareiškėjo reikalavimai bei apginti jo interesai, t. y. šiuo atveju sprendimas buvo de facto priimtas pareiškėjo naudai. Atsakovo argumentai, kad Klaipėdos RAAD veiksmai priimant 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (33-l)-LV4-3096 negali būti vertinami kaip pareiškėjo reikalavimų patenkinimas geruoju, šiuo atveju nekeičia to fakto, jog pareiškėjas realiai laimėjo ginčo bylą.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl iš esmės sąžiningai procesiškai elgusis proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, neturėtų prarasti teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas šioje byloje turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Šiuo atveju nagrinėjamas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Nustačius, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje expressis verbis įtvirtintas proceso operatyvumo principas. Šis principas, inter alia, siejamas su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principine nuostata, jog teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, operatyvus iškilusio ginčo išsprendimas yra vienas iš administracinio proceso tikslų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, bei vadovaudamasi proceso operatyvumo principu, pagal ABTĮ 150 straipsnio 3 punktą panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės.

Kaip jau buvo minėta, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaujantis šio teisės akto 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo patvirtinusi minimaliąją mėnesinę algą – 1 000 Lt.

Pažymėtina, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje Jasiūnienė prieš Lietuvą).

Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas už teisinę pagalbą bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas UAB „MINIJOS NAFTA“ yra sudaręs atstovavimo sutartis su advokatėmis V. V. P. ir J. S. (I t., b. 1. 36–37). Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme grindžia pateikta 2013 m. lapkričio 4 d. pažyma dėl sąskaitų už teisines paslaugas apmokėjimo, kurioje išvardytos pareiškėjui atstovo suteiktos teisinės paslaugos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (II t., b. 1. 78–79), PVM sąskaitomis faktūromis (2013 m. birželio 14 d. Nr. 23531, 2013 m. liepos 4 d. Nr. 23628, 2013 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 23977, 2013 m. rugsėjo 30 d. Nr. 24280, 2013 m. rugsėjo 30 d. Nr. 74 (II t., b. 1. 71, 72, 74, 76, 80)), mokėjimo nurodymais (2013 m. liepos 16 d. Nr. 5638, 2013 m. rugsėjo 13 d. Nr. 5960, 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. 6216, 2013 m. spalio 10 d. vietinio mokėjimo nurodymas (II t., b. 1. 73, 75, 77, 81)). Iš pareiškėjo prašymo, suteiktų teisinių paslaugų aprašymo bei atliktų mokėjimų matyti, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sumokėjo atstovui 26 232,65 Lt už teisines paslaugas bei 720 Lt transporto išlaidų, taip pat teismui buvo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (I t., b. 1. 11). Visas šias patirtas išlaidas pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Klaipėdos RAAD.

Iš kartu su prašymu pateikto suteiktų teisinių paslaugų aprašymo matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjui buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: 1) skundžiamų raštų ir teismų praktikos analizė, skundo rengimas, 2) atsakovo atsiliepimo į skundą analizė ir atsikirtimų į atsiliepime nurodytus argumentus rengimas, 3) įrodymų rinkimas, prašymo dėl posėdžio datos pakeitimo rengimas, trečiojo asmens paaiškinimų raštu analizė ir rengimasis 2013 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžiui, 4) pasirengimas 2013 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžiui, atsakovo paaiškinimų raštu analizė ir vertinimas, teismų praktikos analizė, įrodymų rinkimas, atsikirtimų į atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus rengimas, atstovavimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme teismo posėdžio metu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos tam tikrais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardytų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Nagrinėjamu atveju skundžiamų raštų ir teismų praktikos analizė, skundo rengimas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, nurodytomis Rekomendacijų 8.2 punkte.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimaliai už skundo pirmosios instancijos teismui surašymą galėtų būti priteista 3 000 Lt (1 000 Lt x 3). Atsižvelgus į skundo pirmosios instancijos teismui turinį bei apimtį, atliktą teisės normų ir teismų praktikos analizę, pareiškėjo atstovų darbo ir laiko sąnaudas, rengiant skundą, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuotina, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti pareiškėjui maksimalią sumą, t. y. 3 000 Lt, už skundo pirmosios instancijos teismui surašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, kad pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.18 punkte. Taigi šiuo atveju atsakovo atsiliepimo į skundą ir paaiškinimų raštu analizė, atsikirtimų į atsiliepime bei atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus rengimas, įrodymų rinkimas, teismų praktikos analizė, prašymo dėl posėdžio datos pakeitimo rengimas, trečiojo asmens paaiškinimų raštu analizė, pasirengimas 2013 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžiui, atstovavimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme teismo posėdžio metu laikytini viena kompleksine paslauga – atstovavimu teismo posėdyje. Pažymėtina, jog pareiškėjo raštu teikti atsikirtimai į atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus buvo teikiami ne teismo nurodymu, pareiškėjo atstovės veikė savo nuožiūra ir tai nėra būtina pagal ABTĮ, todėl atskirai už juos priteisti išlaidų atlyginimą nėra pagrindo.

Nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme 2013 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdis truko nuo 13 val. 15 min. iki 16 val. 34 min., t. y. teismo posėdis truko 3 val. 19 min. (I t. b. 1. 22–23). Įvertinus bylos sudėtingumą, advokačių darbo ir laiko sąnaudas rengiantis teismo posėdžiui, teismo posėdžio bei pasirengimo teismo posėdžiui trukmę. Rekomendacijų 8.18 bei 9 punktų nuostatas bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, darytina išvada, jog pareiškėjui priteistinas 450 Lt (0,15 x 3 val. x 1 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už pareiškėjo atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Taip pat pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, pripažintina ir pareiškėjo sumokėta 100 Lt žyminio mokesčio suma, kuri jam priteistina.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 720 Lt transporto išlaidų už advokačių kelionę iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal. Kaip ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, pagal Rekomendacijų 3 punktą, kuriame yra nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje; šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-527/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju minėtų Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų prielaidų advokačių kelionės išlaidoms atlyginti nenustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės į atstovių kelionės išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau nurodyta, atsižvelgusi į bylos pobūdį, specifiką (nagrinėtas PAV programos nepatvirtinimo teisėtumas bei pagrįstumas), į bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, į tai, kad byla buvo pakankamai sudėtinga, reikalavusi teisės aktų bei teismų praktikos analizės, taip pat į pareiškėjo atstovių atliktus veiksmus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, jog 3 550 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra protingo dydžio ir atitinka pirmiau išvardytus kriterijus bei principus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, t. y. pareiškėjui UAB „MINIJOS NAFTA“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priteisiama 3 550 Lt, t. y. 1 028,15 Eur, suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį naikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo UAB „MINIJOS NAFTA“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, priteisimo tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui UAB „MINIJOS NAFTA“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priteisti 1 028,15 Eur (tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus, 15 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė