AS-146-777-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-777/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02687-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės vandenys“ (toliau – ir UAB „Šilutės vandenys“, pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. T1-73 „Dėl dalies bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/004 „Nemuno žemupio baseino projektas, I paketas grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-73).

Skunde pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo Nr. T1-73 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Prašymą motyvavo tuo, kad pagal Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 293 redakcija), 13 punktą, projekto vykdytojui teisės aktuose nustatyta tvarka sprendimą apskundus teismui ar kitai kompetentingai institucijai, skolos išieškojimo perdavimas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 659/1999) Turto bankui stabdomas, iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinės projekto vykdytojo skundą ir priims dėl jo atitinkamą sprendimą.

Pagal minėtą teisės normą skundo padavimas nesustabdo Įsakymo Nr. T1-73 vykdymo, nes pareiškėjui išlieka pareiga grąžinti šiame administraciniame akte nurodytą sumą, o to neįvykdžius, skaičiuojami nurodyto dydžio delspinigiai. Pareiškėjas teigė, kad prie skundo pateikti UAB „Šilutės vandenys“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2013 metus patvirtina sunkią įmonės finansinę padėtį: 2012 m. įmonės veikla buvo nuostolinga (grynasis metų rezultatas – (duomenys neskelbtini) Lt nuostolių). Nors 2013 metų grynasis rezultatas yra (duomenys neskelbtini) Lt pelno (2014 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos eil.

Nr. XIII), tačiau šis pelnas skirtas praėjusių laikotarpių nuostoliams padengti. Pareiškėjas pabrėžė, kad iš tipinės veiklos (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) 2013 metais UAB „Šilutės vandenys“ patyrė (duomenys neskelbtini) Lt nuostolių (2014 m. sausio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos eil. Nr. V). Išvardytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Šilutės vandenys“ finansinė padėtis yra sunki. Jeigu pareiškėjui reikėtų nedelsiant grąžinti Įsakyme Nr. T1-73 nurodytą sumą ((duomenys neskelbtini) Lt), jis patirtų neigiamas pasekmes – negalėtų teikti viešųjų paslaugų ir dėl to patirtų nuostolių.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad neatidėliotinas ginčijamo Įsakymo Nr. T1-73 vykdymas būtų neteisinga ir neproporcinga priemonė, neatitinkanti nei pareiškėjo, nei viešųjų interesų. Nesustabdžius Įsakymo Nr. T1-73 galiojimo, UAB „Šilutės vandenys“ ūkinės veiklos vykdymas būtų apsunkintas, kadangi įmonė negalėtų disponuoti nurodytos grąžinti sumos dydžio ((duomenys neskelbtini) Lt) apyvartinėmis lėšomis ir tokiu būdu susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais. Tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus UAB „Šilutės vandenys“ teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų labai apsunkintas.

Todėl pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp UAB „Šilutės vandenys“ ir Agentūros kilęs ginčas, kurio baigtis lemia ar turi būti vykdomas Įsakymo Nr. T1-73 nurodymas pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) Lt grąžinimo į Agentūros sąskaitą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju yra objektyvus pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo įsakymo galiojimo laikiną sustabdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 118) priėmė pareiškėjo skundą dėl Įsakymo Nr. T1-73 panaikinimo, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad duomenų, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti sprendimo vykdymas, nenustatyta. Teismas neabejojo, kad beveik (duomenys neskelbtini) litų suma gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjo finansinei padėčiai, tačiau vertino, kad tai nėra išskirtinė aplinkybė, dėl kurios reikėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo vertinimu, pateikti pareiškėjo finansiniai duomenys liudija, kad UAB „Šilutės vandenys“ kasmet turi nemažas skolas, kurios auga nepriklausomai nuo to, ar bus vykdomas ginčijamas įsakymas, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas UAB „Šilutės vandenys“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 124–127), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kurioje teismas nutarė netenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, neatsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, tinkamai neįvertino aplinkybių dėl UAB „Šilutės vandenys“ sunkios finansinės padėties.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. I-7972-426/2014 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

3. Agentūros 2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. T1-73 įvykdymo terminas (60 dienų nuo įsakymo gavimo) baigiasi 2014 m. birželio 9 d. UAB „Šilutės vandenys“ neturi finansinių galimybių iki nurodyto termino grąžinti (duomenys neskelbtini) Lt sumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime sutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu ir prašo atskirąjį skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. T1-73 „Dėl dalies bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/004 „Nemuno žemupio baseino projektas, I paketas“, grąžinimo“, kuriuo pareiškėjui (galutiniam paramos gavėjui) buvo nurodyta grąžinti į Agentūros sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lt, kadangi Agentūroje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Šilutės vandenys“, vykdydamas rangos sutartį dėl Švėkšnos ir Šilutės nuotekų valyklų rekonstravimo, netinkamai panaudojo dalį bendrojo finansavimo lėšų, neužtikrino skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi, taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 101 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo Nr. T1-73 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Prašymą grindė argumentais, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki ir reikalavimas nedelsiant grąžinti Įsakyme Nr. T1-73 nurodytą sumą ((duomenys neskelbtini) Lt) būtų neteisinga ir neproporcinga priemonė, nes sukeltų neigiamas pasekmes ne tik UAB „Šilutės vandenys“, bet pakenktų ir viešajam interesai, nes įmonė teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas ir 2013 metais patyrė iš šios tipinės veiklos (duomenys neskelbtini) Lt nuostolių. Nesustabdžius Įsakymo Nr. T1-73 galiojimo, įmonė susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais ir palankaus UAB „Šilutės vandenys“ teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų labai apsunkintas.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti teismo būsimo sprendimo vykdymas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Įsakyme Nr. T1-73 nurodytos beveik (duomenys neskelbtini) litų sumos grąžinimas gali turėti neigiamos įtakos įmonės finansinei padėčiai, teismas nevertino kaip išskirtinės, dėl kurios reikėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., LVAT nutartis Nr. AS5‑155/2005, AS5-230/2005, AS438-558/2008, AS143-612/2010, AS63-416/2011, AS444-376/2013, AS822-570/2013, AS525-182/2014, AS756-438/2014 ir kt.). Sprendžiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr. LVAT nutartis Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).

Administracinių teismų praktikoje galima neigiama ginčijamo administracinio akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nepripažįstama ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr. LVAT 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Tačiau pažymėtina, jog susiklosčiusi sunki ekonominė situacija kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį bei konkrečias bylos aplinkybes gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr. LVAT nutartis Nr. AS858-206/2010, Nr. AS858-440/2010, Nr. AS62-459/2011, Nr. AS63-675/2011, Nr. AS858-627/2012, kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė į bylą rašytinius įrodymus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2013 metus, b. l. 54–56), patvirtinančius, kad UAB „Šilutės vandenys“ veikla 2012 m. įmonės veikla buvo nuostolinga (nuostoliai sudarė (duomenys neskelbtini) Lt), o 2013 m. grynasis pelnas siekė vos (duomenys neskelbtini) Lt, tačiau šis pelnas (pažymėtina, kad jo suma apie 14 kartų mažesnė už ginčijamame Įsakyme Nr. T1-73 nurodytą grąžintinų paramos lėšų sumą) ir buvo skirtas praėjusių laikotarpių nuostoliams padengti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, galima sutikti su pareiškėju, kad UAB „Šilutės vandenys“ finansinė padėtis yra sunki ir reikalavimas vykdyti Įsakymą Nr. T1-73 dėl jame nurodytos (duomenys neskelbtini) Lt sumos grąžinimo į Agentūros sąskaitą teismui neišsprendus ginčo ir nenustačius, ar atsakovas pagrįstai to reikalauja iš pareiškėjo, gali sukelti padarinius, kad buvusios padėties atkūrinimas tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus pareiškėjui, pasunkėtų arba taptų negalimas. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kad UAB „Šilutės vandenys“ veiklos pobūdis yra toks, kad dėl jos paslaugų teikimo yra viešasis interesas.

Iš byloje pateiktų UAB „Šilutės vandenys“ įstatų (b. l. 10–19) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo (b. l. 69–73) matyti, kad pareiškėjo tipinė veiklos sritis – vandens surinkimas, valymas ir tiekimas, nuotekų valymas. Šios rūšies paslaugos priskirtinos prie paslaugų, kurių teikimu yra suinteresuota visuomenė ar atitinkama jos dalis. Minėtų paslaugų teikimas vartotojams turi vykti nepertraukiamai. Tam reikalingos atitinkamos apyvartinės lėšos. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija, kuri yra suinteresuota šių paslaugų teikimo vartotojams organizavimu ir jų teikimu be sutrikimų, palaiko pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Įsakyme Nr. T1-73 pateikto nurodymo UAB „Šilutės vandenys“ grąžinti į Agentūros sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lt, vykdymas neatidėliotinai, t. y. iki ginčo dėl Įsakymo Nr. T1-73 išsprendimo teisme, pažeistų proporcingumo principą ir viešąjį interesą, ir gali sukelti padarinius, kad buvusios padėties atkūrinimas tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų palankus pareiškėjui, pasunkėtų arba taptų negalimas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. T1-73 „Dėl dalies bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/004 „Nemuno žemupio baseino projektas, I paketas“, grąžinimo“ galiojimą (ABTĮ 71 str. 1 d., 3 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 21 d. teismo nutarties dalį, kurioje teismas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išsprendžia klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ prašymą patenkinti. Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. T1-73 „Dėl dalies bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/004 „Nemuno žemupio baseino projektas, I paketas“, grąžinimo“ galiojimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis