A-851-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-851-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00265-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.3. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų S. K. ir N. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., D. D., R. B. R., V. S., S. K., B. O. S, R. V., M. V., V. T., J. V., V. S., N. M., R. P., R. S., bankrutavusio UAB „Mėnulė“ (šiuo metu išregistruoto) likvidatoriui R. P., bankrutavusio UAB „Big City LT“ likvidatoriui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ dėl sprendimų, potvarkio dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, patikslintu skundu (t. II, b. l. 66-71) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M.;

2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K..

Paaiškino, jog pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelės A. S. ((duomenys neskelbtini)) 6,98 ha valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini)pievose, dabartinis adresas Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Joskaudų kaimas. Žemę valdė jo prosenelė M. Š., kuri mirė 1936 m. birželio 28 d., o po jos mirties visą ūkį paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė jos dukra A. S..

Nurodė, jog Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-177/1995 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelė A. S. (duomenys neskelbtini)) valdė 3,85 ha žemės sklypą Palangos mieste, kurį paveldėjo po motinos M. Š. mirties, taip pat Lietuvos centrinio archyvo 2009 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. R4-2082 nurodyta, jog A. S. po M. Š. mirties pagal testamentą paveldėjo visą jos ūkį, kurį valdė iki nacionalizacijos.

Pareiškėjo teigimu, Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalimi ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimais Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr 10149 neteisėtai tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. atkurtos nuosavybės teisės į M. Š. valdytą žemę, kuri nacionalizacijos metu jau buvo mirusi ir nebebuvo turto savininkė.

Pareiškėjo teigimu, institucijos neteisingai nustatė asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, ir atkūrė nuosavybės teises asmenims, neturėjusiems tiesės pretenduoti į nuosavybės atkūrimą. Klausimas dėl buvusio savininko iškilo tik 2009 metais, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. kovo 23 d. raštu Nr. R4-274-(3.1) pranešė, jog būtina nustatyti turto savininką nacionalizacijos metu.

Pareiškėjas nurodė, jog apie ginčijamus aktus sužinojo nagrinėjant Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-597-668/2009, gavęs 2009 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 2-597-668/2009-(R1-6859). Atitinkamai, terminas skundui teismui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo kitos dienos po jų gavimo, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 12 d., ir jis nėra praleidęs termino paduoti teismui skundą.

Pareiškėjo atstovas advokatas V. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija, ginčijamais 2003 metų sprendimais Nr. 10145–10149 atkurdama nuosavybės teises į M. Š. žemę, pažeidė teisės aktus, nes ji žemės nacionalizacijos metu nebuvo žemės savininkė. M. Š. mirė 1936 metais, o žemės paveldėtoja buvo A. S., pareiškėjo M. S. senelė, todėl jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises. Teigė, jog institucija 2009 metais pradėjo aiškintis šią aplinkybę ir 2009 metų pabaigoje nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas sužinojo apie ginčijamus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 metais priimtus sprendimus atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Sprendimai pareiškėjui nebuvo siųsti, nes jis, kaip M. Š. provaikaitis, nebuvo laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 (proceso Nr. 2-10-3-00312-2009-3) ir 2012 m. kovo 21 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936 m. birželio 28 d. visą jos nuosavybės teise turėtą turtą paveldėjo pagal testamentą iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. birželio 15 d., ir nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. dukra A. S. ir pareiškėjui atnaujintas terminas paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir giminystės bei valdymo pagrindą patvirtinantiems dokumentams.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. III, b. l. 81-85) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog skundžiami sprendimai teisėti ir pagrįsti, priimti pagal tuo metu turėtus ir pretendentų į buvusios žemės savininkės M. Š. iki nacionalizacijos valdytą 6,98 ha žemės plotą pateiktus dokumentus.

Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytu terminu nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis, kad M. Š. turtą paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė A. S.. Pareiškėjas 1994 m. gruodžio 7 d. Kretingos rajono valdybai padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės A. Š. S. nuosavybės teise valdytą 6,98 ha žemės plotą, tačiau pagal turimus dokumentus žemės savininke buvo nurodyta M. Š., kuriai pareiškėjas yra provaikaitis, todėl jis negalėjo būti pretendentu atkuriant nuosavybės teises į prosenelės turėtą turtą. Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti teismui skundą dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą neprieštarauja dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. M., S. K., K. T., panaikinimo (t. III, b. l. 63-66, 82-85, 99).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog juridinis faktas, kad žemės savininkė buvo pareiškėjo senelė A. S. nustatytas pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams prašymui ir dokumentams paduoti. Pareiškėjas 2010 metais padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, tačiau dėl vykstančių teisminių procesų jis nėra išnagrinėtas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. III, b. l. 54) nurodė, jog nuosavybės teises atkuria Nacionalinė žemės tarnyba, todėl nuomonės dėl reikalavimų pagrįstumo nepareiškė.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., N. M., K. T., V. T. atsiliepimu pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 104-110) siūlė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) nuostatas, galiojusias pareiškėjui padavus prašymus atkurti nuosavybės teises 1994 metais, nei vaikaičiai, nei provaikaičiai neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas negali būti laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises nei į buvusios savininkės M. Š. valdytą žemę, nes yra jos provaikaitis, nei į A. S. nuosavybę, nes yra jos vaikaitis.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, tai, kad M. S. nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises, įrodo jo paties 1994 m. gruodžio 7 d. prašymas Kretingos rajono valdybai perduoti ekspertų komisijai jo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės A. S. nuosavybės teise valdytą 6,98 ha dydžio žemės sklypą, esantį Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) valsčiuje (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) pievose, kad ji patikrintų, ar pakanka dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie skundžiamus administracinius aktus sužinojo 2009 m. rugpjūčio 27 d. Palangos miesto apylinkės teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-597-668/2009, neatitinka tikrovės. Pabrėžė, jog 2006 metais Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1355-162/2006 pagal jo paties skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl vilkinimo buvo išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo pagrindai tretiesiems suinteresuotiems asmenims į M. Š. nuosavybę. Pareiškėjas yra praleidęs Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo teismui terminą.

Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, jog pareiškėjo pateikta 2009 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos centrinio archyvo pažyma Nr. R4-2082 su priedais patvirtina faktą, kad iki nacionalizacijos žemės savininkė išliko M. Š. ir tai, jog duomenų apie A. S. paveldėjimą testamentu ir paties testamento archyvuose nerasta (t. I, b. l. 104-110).

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu siūlė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog nėra pagrindo naikinti sprendimus praėjus dešimčiai metų nuo jų priėmimo, nes nuosavybės teisės atkurtos asmenims pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir buvusius dokumentus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė M. U. siūlė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, buvo neaktyvus, iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė Atkūrimo įstatymo reikalaujamų dokumentų, o faktas apie A. S. turėtą nuosavybę nustatytas per vėlai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (t. IV, b. l. 128-135) tenkino pareiškėjo M. S. skundą ir panaikino Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K.. Teismas taip pat nurodė, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. vasario 17 d. nutartimis taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 galiojimo sustabdymą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. natūra į M. Š. nuosavybės teise valdytą žemę Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas dėl to, ar pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo, nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra numatyta senaties terminų viešojo administravimo subjektų priimtiems individualiems administraciniams aktams panaikinti, tačiau šis įstatymas numato procesinius kreipimosi į teismą terminus (ABTĮ 33 str.), kuriuos praleidus skundas teisme nepriimamas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.) arba pradėta administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 6 p.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pabrėžė, jog pareiškėjas paaiškino, jog apie ginčijamus Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 10 d. potvarkį Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jam tapo žinoma Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-597-668/2009, kurioje pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., K. T. siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusios 1936 m. birželio 28 d., žemę 1,75 ha (duomenys neskelbtini) sklype, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė jos vaikai: sūnus J. Š. ((duomenys neskelbtini)), duktė A. Š., santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir duktė S. Š., santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir teismas neturėjo pagrindo netikėti pareiškėjo nurodyta sužinojimo apie ginčijamus sprendimus aplinkybe.

Pabrėžė, jog nors ginčijamas Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 10 d. potvarkis Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ minimas yra ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1355-162/2006, tačiau jo turinys neinformatyvus, nėra galimybės identifikuoti, į kokį nekilnojamąjį turtą atkurtos nuosavybės teisės. Iš ginčijamo akto turinio matyti, jog potvarkiu atkurtos nuosavybės teisės buvusiems turto savininkams arba jų teisėtiems paveldėtojams į žemę pagal 2 priedėlį (1.2 p.). Potvarkio 2 priedėlyje nurodyti piliečių, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę pavardė, vardas, tėvo vardas, adresas ir nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo komisijos protokolo data ir numeris. Skundžiamame administraciniame akte nenurodyta, į kokį konkrečiai turtą atkuriamos nuosavybės teisės, nenurodyti buvusio savininko duomenys. Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių buvo matyti, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos ne į vieną nekilnojamąjį turtą, esantį skirtingose vietovėse. Teismo vertinimu, nesant duomenų, iš kurių būtų galima tiksliai identifikuoti žemės sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, ir buvusį savininką, į kurio turtą atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjui iš ginčijamo potvarkio galėjo būti tiksliai nežinomos nurodytos aplinkybės, t. y. tiksliai nežinomas ginčijamo akto turinys.

Iš bylos duomenų buvo matyti, jog Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 10 d. potvarkis Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ įgyvendintas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 17 d. sprendimais Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149. Būtent šiuose sprendimuose tiksliai įvardintas buvęs savininkas ir turtas, į kurį atkuriama nuosavybė. Teismas nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1355-162/2006 nėra duomenų apie šiuos sprendimus. Priešingai, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo ir atstovės paaiškinimų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės advokatės paaiškinimų teismo posėdžio metu buvo matyti, jog pareiškėjas nebuvo laikomas pretendentu į M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą kaip jos provaikaitis ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyko neinformuojant pareiškėjo. Ginčijami aktai priimti atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o ne pareiškėjui. Byloje nebuvo duomenų, kad jie buvo siųsti pareiškėjui ar jis buvo kitaip su jais supažindintas. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė pripažino, jog tokių duomenų nėra išlikę. Be to, iš faktinių aplinkybių buvo matyti, jog institucijai nekilo abejonių, kad M. Š. turto nacionalizacijos metu buvo žemės savininkė. Klausimas dėl to, kas nacionalizacijos metu buvo turto savininkas, kilo tik 2009 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2009 m. kovo 23 d. raštu Nr. R4-274-(3.1) pranešus, jog būtina nustatyti turto savininką nacionalizacijos metu po M. Š. mirties 1936 m. birželio 28 d. Būtent su šio klausimo išsiaiškinimu susijusi Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-597-668/2009. Iš nagrinėjamos administracinės bylos duomenų buvo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-597-668/2009 pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., K. T. Palangos miesto apylinkės teismui 2009 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ dalį ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10146 ir Nr. 10149 su jų kopijomis civilinės bylos šalims, tarp jų ir pareiškėjui.

Taigi teismas nurodė, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 2-597-668/2009-(R1-6859) pareiškėjui pateiktos jo prašomų dokumentų kopijos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, 10147, 10148 kopijos. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog šį raštą gavo 2009 m. gruodžio 11 d. Iš byloje esančio voko buvo matyti, jog patikslintas skundas teismui dėl šių aktų panaikinimo išsiųstas 2010 m. sausio 11 d. Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminas dėl byloje ginčijamų administracinių aktų panaikinimo nėra praleistas.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl administracinės bylos esmės, pabrėžė, jog ginčijamais aktais atkurtos nuosavybės teisės į M. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, nuosavybės teise valdytą žemę tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., A. M., M. V., O. V., S. K.. Byloje nebuvo ginčo, kad M. Š. mirė 1936 m. birželio 28 d. (administracinė byla Nr. I-1355-162/2006), todėl nuosavybės nacionalizavimo metu 1940 m. liepos 22 d. ji jau nebebuvo turto savininkė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų buvo matyti, kad įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-177/1995 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M.

S. senelė A. S. ((duomenys neskelbtini)) po savo motinos M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ir asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą Palangos mieste. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 (proceso Nr. 2-10-3-00312-2009-3) nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad po žemės savininkės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) visą jos nuosavybės teise turėtą 1,75 ha ploto žemę, buvusią Kuršinės sklype, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje; visą M.

Š. nuosavybės teise turėtą 2,34 ha ploto žemę, buvusią bendrame 152,99 ha ploto žemės sklype Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, paveldėjo pagal testamentą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. birželio 15 d., nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. dukra A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Papildomu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po žemės savininkės M.

Š. mirties 1936 m. birželio 28 d. visą jos nuosavybės teise turėtą 6,98 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) pievose, kuri pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities, Kretingos rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, paveldėjo pagal testamentą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. birželio 15 d., nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. dukra A. S.. Sprendimais atnaujintas M. S. praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M.

Š., mirusios 1936 m. birželio 28 d., žemę 1,75 ha (duomenys neskelbtini) sklype, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose bei 6,98 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) pievose, kuri pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities, Kretingos rajono, (duomenys neskelbtini) kaime.

Iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimų buvo turinio matyti, kad teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto savininkė buvo A. S.. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 (proceso Nr. 2-10-3-00312-2009-3) 2013 m. vasario 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. dalyje ir 2012 m. kovo 21 d. papildomo sprendimo dalyje, kuria atnaujintas M. S. praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodant nekilnojamojo turto žemės savininkę A. S..

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO taip pat duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2012 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 2 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. papildomas sprendimas palikti nepakeisti.

Teismas nurodė, jog administracinės bylos Nr. I-1355-162/2006 duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo senelė A. S. 1987 m. balandžio 8 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Nurodytuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, atnaujinant pareiškėjui terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir terminą dokumentams, įrodantiems giminystės ryšį ir patvirtinantiems nuosavybės teises pateikti, įvertintos Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežastys, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų atstovės advokatės argumentai dėl, kad juridiniai faktai nustatyti pasibaigus Atkūrimo įstatymo nustatytiems terminams, plačiau nenagrinėti šioje administracinėje byloje.

Teismas pripažino nepagrįstais argumentus, jog pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo aktyvus. Bylos duomenys paneigė šiuos argumentus, nes pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo siekė nuo 1992 m. sausio 30 d., kai padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š. turtą Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai ir 1994 m. gruodžio 7 d. padavė prašymą Kretingos rajono valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. S. 6,98 ha žemę. Tai, kad nekilnojamojo turto savininko klausimas iškilo tik 2009 metais, kai jau buvo priimti ginčijami aktai, negali būti laikoma nuo pareiškėjo valios priklausančia aplinkybe. Teismo vertinimu, institucijos, kompetentingos priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesiaiškino esminės aplinkybės tokiam sprendimui priimti ir tai nesuderinama nei gero viešojo administravimo principu, nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės patvirtino, kad ginčijamais administraciniais aktais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. natūra į 6,98 ha ploto žemę Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimuose žemės savininku nurodytas asmuo – M. Š. –žemės nacionalizacijos metu nebebuvo šios žemės savininkė. Skundžiami aktai yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2 straipsniui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo, jog Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimai Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. natūra į M. Š. valdytą 6,98 ha ploto žemę Kretingos rajone (duomenys neskelbtini) kaime, naikintini.

Nurodė, jog, tenkinus pareiškėjo skundą naikintinos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. vasario 17 d. nutartimis taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III. Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 157-164) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pareiškėjas Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai 1992 m. sausio 30 d. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į M. Š. (prosenelės) iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje, t. y. tuometinės Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai prašymas į M. Š. ar A. S. iki nacionalizacijos valdytas žemes, esančias Kretingos r. sav., pateiktas nebuvo. Kretingos skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjas Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės žemės reformos tarnybai, Kretingos rajono valdybai ar Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybai Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais būtų pateikęs pirminį prašymą į M. Š. ar į A. S. valdytą 6,98 ha žemę (duomenys neskelbtini) pievose.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-252-864/2011 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog įvardintoje byloje prašymas buvo pateiktas Palangos miesto vykdomajam komitetui, todėl prašymas nebuvo pripažintas įstatymo reikalavimus atitinkančiu asmens valios išreiškimu atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią Kretingos rajono teritorijoje.

Pabrėžia, jog teismas klaidingai įvertino pateiktus byloje rašytinius įrodymus. Paaiškina, jog Palangos miesto valdyba 1992 m. gegužės 20 d. potvarkiu Nr. 101 „Dėl teisės atstatymo” nusprendė, vadovaujantis Atstatymo įstatymu, priimtu 1991 m. birželio 18 d., atkurti nuosavybės teisę buvusiems turto savininkams arba teisėtiems paveldėtojams į žemę pagal priedėlį S. K., K. T. ir A. M., t. y. suteikė teisę 2 priedėlyje minėtiems piliečiams atkurti nuosavybės teises Palangos mieste ir šiai dienai ši teisė nėra realizuota. Klaipėdos apskrities viršininkas 2003 m. kovo 17 d. priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra sprendimu Nr. 10146 – A. M., sprendimu Nr. 10149 – S. K., sprendimu Nr. 10145 – K. T., sprendimu Nr. 10148 – O. V. ir sprendimu Nr. 10147 – M. V. į M. Š. iki nacionalizacijos valdytą 6,98 ha žemės plotą Kretingos rajone, Joskaudų kaime ((duomenys neskelbtini)) pievose, ne pagal Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkį Nr. 101, kas prieštarautų Atkūrimo įstatymo nuostatoms, o pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. sausio 21 d. pažymas Nr. 1675, Nr.1676, Nr. 1677, Nr.1678 ir Nr.1679, kas atitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnį.

Atsakovas sutinka su tuo, jog pareiškėjas prašymą 1992 m. sausio 30 d. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į prosenelės M. Š. iki nacionalizacijos valdytą 6,98 ha žemės (duomenys neskelbtini) pievos teritoriją buvo pateikęs tik Palangos miesto žemėtvarkos skyriui. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą į M. Š. iki nacionalizacijos valdytą 6,98 ha žemę (duomenys neskelbtini) pievose, aukščiau nurodytiems pretendentams ir atkurdamas nuosavybės teise natūra, neprivalėjo informuoti pareiškėjo, kadangi tiek 1991 m. Atkūrimo įstatymo Nr. 1-1454, tiek ir 1997 m. Atkūrimo įstatymo Nr. VI11-359 normose, galiojusiose šių aktų priėmimo metu, nenustatyta teisė buvusio savininko provaikaičiams pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą.

Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalyje ir atnaujino pareiškėjui praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. S. 6,98 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) pievose. Taigi M. S. Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui prašymo atkurti nuosavybės teises į A. S. iki nacionalizacijos valdytą 6,98 ha žemę (duomenys neskelbtini) pievose nebuvo pateikęs.

Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimą, vadovavosi Atkūrimo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis administracinių aktų priėmimo metu, 1992 m. gegužės 26 d. pretendentų prašymu, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais bei nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir tai atitinka Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Pabrėžia, jog prejudiciniais faktais įrodyta, kad pareiškėjas prašymo į M. Š. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) pievose Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė, archyvinių duomenų, kad A. S. iki nacionalizacijos valdė 6,98 ha žemės (duomenys neskelbtini) pievose, pagal teritorinį administracinį suskirstymą patenkantį į Kretingos r. sav. teritoriją, institucija neturi. Nuosavybės teisių institutas įgyvendintas pagal 2003 metais galiojusius teisės aktus, o juridinis faktas nustatytas tik 2012 metais.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. V, b. l. 21-23) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą visa apimtimi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog tretieji suinteresuoti asmenys palaiko pateiktą apeliacinį skundą ir savo poziciją išdėstė savo pateiktame apeliaciniame skunde. Remiasi iš esmės savo apeliacinio skundo argumentais.

Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų S. K. ir N. M. apeliacinio skundo

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 139-143) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius teisėtai, pagrįstai įvykdė nuosavybės atkūrimą M. Š. vaikams pagal Atstatymo įstatymo nuostatas, kuriame buvo apibrėžtas ratas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės atstatymą, t. y. turto savininko vaikai, tai yra numatyta ir Atkūrimo įstatyme. Pareiškėjas yra M. Š. proanūkis, todėl jis neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės atkūrimą. Nurodo, jog niekas ir niekada nėra matęs įvardinamo testamento. Be to, priimti administraciniai aktai dėl nuosavybės atkūrimo yra teisingi, pagrįsti, nes tokio pretendento kaip M. S. iki 2014 metų nebuvo.

Pažymi, jog pareiškėjas nuo 1994 metų žinojo apie nuosavybės atkūrimą Kretingos rajone ir tai rodo jo pasyvius veiksmus siekiant nuosavybės teisių atkūrimo. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008 ir prašo pripažinti pareiškėjo pasyvius veiksmus siekiant nuosavybės atkūrimo, kadangi nuo 1994 metų iki 2014 metų jis nesiėmė aktyvių veiksmų dėl nuosavybės atkūrimo Kretingos rajone.

Pabrėžia, jog skundžiamais administraciniais aktais grąžinta nuosavybė yra perleista tretiesiems asmenims, kurie laikytini sąžiningais įgijėjais, nes įsigijimo metu buvo teisėti ir galiojantys administraciniai sprendiniai dėl nuosavybės atkūrimo. Tokie asmenys yra bankrutavęs UAB „Big City LT” ir bankrutavęs UAB „Menulė” , tačiau teismas nepasisakė apie šiuos teisėtus ir sąžiningus įgijėjus. Tas pats galioja ir dėl pareiškėjo reiškiamos pretenzijos į jo senelės A. S. nuosavybės atkūrimo Kretingos rajone. A. S. sūnus J. S. teisėtai atkūrė nuosavybę ir ją perleido trečiajam asmeniui.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui apie skundžiamus administracinius aktus tapo žinoma tik 2009 metais, kai buvo iškelta byla dėl juridinio fakto nustatymo. Tokia teismo išvada prieštarauja teismo vertinimams, kad pareiškėjas pateikė prašymą 1994 m. gruodžio 2 d. Kretingos skyriui. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1355-162/2006 yra duomenys apie pretendentų susitarimą ir yra akcentuota, kad yra žinomi priimti administraciniai aktai dėl nuosavybės atkūrimo Kretingos rajone, kad yra priimti 1992 m. gegužės 10 d. Palangos valdybos potvarkiai, kuriuos pareiškėjas prašo naikinti. Taigi M. S. buvo žinoma apie priimtus potvarkius, be to, jie kabo viešai žemėtvarkos skyriaus iškabintoje eilės lentoje.

Pabrėžia, jog Palangos valdybos potvarkiai yra susiję su Palangos teritorija ir negali būti taikomi Kretingos rajone esančiai nuosavybei.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (t. V, b. l. 8-13) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodomi argumentai, pateikti atsakovo apeliaciniame skunde. Papildomai nurodoma, jog prejudiciniais faktais įrodyta, kad pareiškėjas prašymo į M. Š. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) pievose Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė, archyvinių duomenų, kad A. S. iki nacionalizacijos valdė 6,98 ha žemės(duomenys neskelbtini) pievose, pagal teritorinį administracinį suskirstymą patenkantį į Kretingos r. sav. teritoriją, institucija duomenų neturi. Nuosavybės teisių institutas įgyvendintas pagal 2003 metais galiojančius teisės aktus, o juridinis faktas nustatytas tik 2012 metais. Be to, teismas nepasisako apie sąžiningų įgijėjų statusą bei apie tai, kad dalis nekilnojamojo turto, esančio ginčo objektu šioje administracinėje byloje, priklauso tretiesiems asmenims, t. y. pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 6,69 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajone, bendrosios nuosavybės teise yra valdomas UAB „Big Citi LT”, D. D., M. V., J. V. ir S. K..

Pareiškėjas M. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b. l. 25-31) prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, jog pareiškėjas kitų teismo sprendimų pagrindu yra tinkamas pretendentas nuosavybės teisių atkūrimo procese į jo senelės A. S. nuosavybės teise valdytą žemę.

Nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, kad pareiškėjas 2003 metais nebuvo pretendentas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Paaiškina, jog institucija, netinkamai nustačiusi buvusį žemės savininką, iš esmės neteisingai išsprendė nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi M. Š. ir po jos mirties laikė buvusia žemės savininke. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003 metais neatliko veiksmų, kad tinkamai nustatytų buvusį žemės savininką.

Nesutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvais, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjui niekada nebuvo siunčiami, nebuvo įteikti ginčijami administraciniai aktai, jų priedai, todėl teismas tinkamai nustatė, kad ginčijami administraciniai aktai pareiškėjui tapo žinomi tik Palangos miesto apylinkės teismo procese, kai 2009 metais vyko civilinės bylos nagrinėjimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šioje byloje yra tinkamai nustatyta, kad pareiškėjas po šių administracinių aktų gavimo per vieną mėnesį kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris teismo nutartimi išsprendė skundo priėmimo klausimą bei konstatavo, kad skundas yra teismui paduotas nepraleidus nustatyto termino.

Pabrėžia, jog pareiškėjas buvo pateikęs 1994 m. gruodžio 7 d. prašymą Kretingos rajono valdybai, kuriame prašė visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelės A. Š. ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdytą 6,98 ha dydžio žemę, esančią Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, (duomenys neskelbtini) pievose, perduoti ekspertų komisijai, kuri patikrintų, ar pakanka dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui. Byloje yra nustatyta, kad nuo 1994 m. gruodžio 7 d. iki dabartinio laikotarpio į minėtą prašymą pareiškėjas nėra gavęs institucijos atsakymo, o tai reiškia, kad ši institucija nesprendė pareiškėjo kaip pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę prašymų. Pareiškėjas yra pateikęs teismui vertinti 2009 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos centrinio archyvo pažymą Nr. R4-2082 su priedais, kuriuose yra nurodyti duomenys, kad A. S. po M. Š. mirties pagal testamentą paveldėjo visą jos ūkį.

Nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 177/1995 pagal M. S. pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. S. senelė A. S. ((duomenys neskelbtini)) Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą, kuris iš šiaurės ribojosi su Kubiliaus žemės sklypu, iš pietų – su Šeškaus sklypu. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti. Taigi šiame teismo sprendime taip pat yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po žemės savininkės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos žemę paveldėjo dukra A. S., kuri yra M. S. senelė. Svarbu yra tai, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu 2003 metais Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius ir Palangos miesto žemėtvarkos skyrius buvo tos pačios institucijos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritoriniai padaliniai, tačiau minėtą Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-177/1995 vertino tik Palangos žemėtvarkos skyrius, o Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius šio teismo sprendimo nevertino, todėl iš dalies ir dėl šios priežasties ši tarnyba netinkamai įgyvendino nuosavybės teisių atkūrimą Kretingos rajono teritorijoje. Svarbu yra pažymėti tai, kad abu greta esantys žemėtvarkos skyriai sprendė to paties asmens, t. y. M. Š., nuosavybės teisių atkūrimą, bet atkūrimo procesus išsprendė skirtingai galimai dėl atsakingų valstybės tarnautojų požiūrių skirtumo arba dėl institucijos teritorinių padalinių nebendradarbiavimo.

Pareiškėjas nurodo, jog po žemės savininkės M. Š. mirties 1936 m. birželio 28 d. žemę paveldėjo jos dukra A. S., todėl nuosavybės teisių atkūrimas į M. Š. nuosavybės teise valdytą žemę nebuvo galimas, nes po jos mirties 1936 m. birželio 28 d. M. Š. nebuvo žemės savininke. Nuosavybės teisės į žemę yra atkuriamos buvusiam žemės savininkui, kuris nuosavybės teise valdė žemę iki nacionalizacijos. Tokią praktiką nuosavybės teisių atkūrimo procese taip pat patvirtino ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. kovo 23 d. raštu Nr. R4-274-(3.1). Be to, nuosavybės teisės į nacionalizuotą žemę turėjo būti atkurtos mirusio žemės savininko (ar tinkamo pretendento dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese vardu), tačiau ne pretendentams, kurie siekė nuosavybės teisių atkūrimo, nes pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą niekada neturėjo nuosavybės teisių į žemę, todėl toks nuosavybės teisių atkūrimas kaip yra nurodyta šioje byloje ginčijamuose Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimuose yra negalimas.

Remiasi 1939 m. liepos 7 d. Telšių apygardos žemės tvarkytojo J. R. protokole pateikta informacija ir pabrėžia, jog žemės tvarkytojas šiame protokole yra nurodęs, jog A. S. turi patvirtintą testamentą, kuriuo pirkėjų ūkis yra atitekęs jai. Visi archyvo pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936 metais jos visą turtą, įskaitant ir žemę pagal testamentą, paveldėjo M. Š. dukra A. S.. M. Š. mirė 1936 metais, todėl Klaipėdos apskrities viršininkas, 2003 metais priimdamas pareiškėjo ginčijamus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nenustatė ir neištyrė, kas nuosavybės teise valdė M. Š. žemę po jos mirties 1936 metais iki turto nacionalizacijos.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus (t. V, b. l. 1) prašo dėl apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškina, jog nuosavybės teisių atkūrimą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba, todėl savivaldybės administracija palieka teismui ginčą spręsti pagal byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria nuosavybės teisės atkurtos S. K., K. T. ir A. M., taip pat Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino. Teismas pažymėjo, jog bendrosios kompetencijos teismai konstatavo, kad 1940 m. nacionalizacijos metu ginčo turto savininkė buvo A. S., o pareiškėjas yra testamentinis A. S. įpėdinis. Be to bendrosios kompetencijos teismų sprendimais pareiškėjui buvo atnaujinti prašymo atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminai. Nustatęs, kad atsakovas netinkamai nustatė buvusį ginčo žemės savininką, dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai teisės aktai yra neteisėti, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos ne tiems subjektams, ir juos panaikino.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba ir tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniuose skunduose iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad ginčijami aktai buvo priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais ir pateiktais dokumentais, pareiškėjas buvo pasyvus, laiku nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, faktiškai ilgą laiką žinojo apie priimtus ginčijamus teisės aktus. Be to teisėjų kolegija nepasisakė dėl trečiųjų asmenų, kuriems vėlesniais sandoriais buvo perleistos nuosavybės teisės, teisėtų lūkesčių.

Kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto teisėtumu ir pagrįstumu, NŽT apeliaciniame skunde nurodė, kad minėtas potvarkis, bent kiek tai susiję su šio ginčo žeme, nebuvo realizuotas.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, kad Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkyje Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ (ir 2 priedėlyje) nenurodyta, į kokį konkrečiai turtą atkuriamos nuosavybės teisės, nenurodyti buvusio savininko duomenys. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į ginčo žemę, esančia Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, buvo atkurtos būtent Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimais Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, šių administracinių aktų pagrindu savininkai įregistravo savo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre (t. II, b.l. 46-50; t. V, b.l. 14-18) Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkyje Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punktas, kiek tai susiję su ginčo žeme, nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad Administracinių bylų teisenos (toliau - ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 -121/2004). LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad skundą priėmus nagrinėti ir nustačius, kad aktas teisinių pasekmių nesukelia, administracinė byla (jos dalis) turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punktu, pirmosios instancijos nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino minėto teisės akto dalį, nes ši bylos dalis turėjo būti nutraukta dėl to, kad ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Kiek tai susiję su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 teisėtumu ir pagrįstumu, apeliantai iš esmės teigia, kad šie aktai buvo priimti laikantis jų priėmimo metu galiojusių teisės aktų, todėl pirmosios instancijos teismas juos panaikino nepagrįstai.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo (ginčijamų aktų priėmimu metu galiojo 2003 m. kovo 4 d. įstatymo redakcija) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad savininkas, tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

LVAT savo suformuotoje praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad 1991 m. Atstatymo įstatymu ir 1997 m. Atkūrimo įstatymą siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kitų asmenų, nustatytų pirmiau nurodytų įstatymų 2 straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės – šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas miręs. Tai lemia išvadą, kad visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas (žr. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimą ir teisės taikymo rekomendacijas. Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8). Taigi akivaizdu, kad prieš atkurdama nuosavybės teises į ginčo žemę Klaipėdos apskrities viršininko administracija privalėjo nustatyti ginčo žemės savininką, iš kurio žemė buvo nusavinta.

Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Šios Akūrimo įstatymo nuostatos detalizuotos, be kita ko, 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatose (ginčui aktuali 2003 m. sausio 31 d. redakcija). Šios Tvarkos 2.1-2.4 punkte nurodyta, jog prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia šie Lietuvos Respublikos piliečiai (toliau vadinama – piliečiai): 2.1. turto savininkai – asmenys, kurių nekilnojamasis turtas pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas; 2.2. asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai; 2.3. turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos (1939–1990) metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 2.4. turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Tvarkos 14 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu nuosavybės teisės atkuriamos šios tvarkos 2.2–2.5 punktuose nurodytiems piliečiams, pridedami mirties faktą bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad asmenys, kuriems ginčijamais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės, jos nacionalizavimo metu nebuvo ginčo žemės savininkais. Iš šių sprendimų turinio matyti, kad nuosavybės teisės atkuriamos į M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos (Žibininkų km.; M. Š., b.l. 7) matyti, kad joje pateiktas M. Š. Mirties akto įrašas Nr. 21. Jame nurodyta, kad M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad į šią aplinkybę dėmesį atkreipė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius savo 2009 m. kovo 23 d. rašte Nr. R4-274-(3.1) (t. I, b.l. 19-20).

Taigi nors NŽT Kretingos skyrius apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad juridinis faktas, jog A. S. nacionalizacijos metu valdė 6,98 ha žemės Žybų pievose, buvo nustatytas tik 2012 metais, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad savininke buvo M. Š.. Priešingai, pirmiau minėtas M. Š. Mirties akto įrašas ginčijamų aktų priėmimo metu leido daryti vienareikšmę išvadą, jog 1940 m. nacionalizacijos metu ji negalėjo būti ginčo žemės savininkė.

Nors apeliantas teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija vadovavosi Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašu, jis pats nurodo, kad šį dokumentą Vyriausioji rūšiavimo komisija patvirtino 1934 m. vasario 1 d., tuo tarpu nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiose pažymose dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodytas 1932 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) kaimo mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašas (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 42-47).

Pirmiau pateiktam vertinimui neturi įtakos ir faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino Kretingos skyriui nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į senelės A. S. valdytą žemę, taip pat nepateikė archyvinių dokumentų, kad būtent ji buvo ginčo žemės savininkė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimdama ginčijamus administracinius aktus Klaipėdos apskrities viršininko administracija neišsiaiškino esminės aplinkybės, kas nacionalizacijos metu buvo ginčo žemės savininkas, todėl ginčijamais aktais nuspręsdama, kad ja buvo M.

Š., pažeidė Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį. Atitinkamai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šiuos teisės aktus kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams. Kiek tai susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad pareiškėjas neturėjo teisės ginčyti administracinių aktų, nes jų priėmo metu nebuvo pateikęs atitinkamo prašymo, kad buvo pasyvus ir laiku nerealizavo savo teisių, kad nėra duomenų, jog M. Š. testamentu turtą būtų palikusi A.

S., teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į faktinę aplinkybę, jog įsiteisėjusiu papildomu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. Š. mirties visą jos nuosavybės teise valdytą 6,98 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) pievose, paveldėjo pagal testamentą ir iki nacionalizacijos valdė jos dukra A. S.. Be to pareiškėjui buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Taigi pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą ginčyti aptariamus administracinius aktus, o įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta faktinė aplinkybė, kad nacionalizacijos metu ginčo žemės savininkė buvo A. S., šioje byloje iš naujo nenustatinėtina. Todėl pirmosios instancijos teismas šių aspektų pagrįstai iš naujo nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 priėmimą sužinojo tik 2009 m. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog administracinėje byloje Nr. I-1355-162/2006 šių aktų ar informacijos apie juos ir jų turinį nėra, proceso dalyviai nepateikė duomenų ar argumentų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas apie šių ginčijamų aktų turinį sužinojo anksčiau. Šiuo atveju reikia atskirti pareiškėjo turimą informaciją apie ginčijamus aktus ir jų turinį, ir jo turimą informaciją apskritai apie A. S. valdytą žemę. Nors apeliantai nurodo 1992 m. gegužės 10 d. Palangos valdybos potvarkius, taip pat pareiškėjo 1994 m. gruodžio 2 d. prašymą Kretingos skyriui, akivaizdu, kad tuo metu 2003 m. ginčijami aktai dar nebuvo priimti. Todėl pirmiau minėtas apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl sąžiningų įgijėjų, kuriems buvo perleista dalis ginčo žemės, teisių ir jų teisėtų lūkesčių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundo matyti, jog jis ginčijo tik administracinius aktus, bet ne civilinius sandorius ar paveldėjimo teisės liudijimus, kurių pagrindu nuosavybės teisės perėjo tretiesiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl šių asmenų teisių apimties.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų, kiek tai susiję su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 teisėtumo vertinimu, pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų S. K. ir N. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1-3 punktus pakeisti ir išdėstyti taip:

„pareiškėjo M. S. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K..

Bylos dalį dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., nutraukti.”

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis