AS-492-459-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-459/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02910-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 214 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. C. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2012 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. GT-6(12)-S.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurį patikslino (t. I, b. l. 191, t. II, b. l. 1-2). Prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, jog už skundo parengimą advokatei I. Panavaitei sumokėjo 1 800 Lt, už atstovavimą bylos nagrinėjime teisme – 200 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino (t. II, b. l. 8-9). Teismas priteisė A. C. iš atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, jos gerokai mažesnės negu teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytos maksimalios, todėl, atsižvelgus į keliamo ginčo pobūdį, tai, jog ginčo klausimais nėra teisminės praktikos, šios išlaidos laikytos proporcingomis ir priteistos iš atsakovo.

II. Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pripažinta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad ginčo santykiai nebuvo sureglamentuoti, todėl teismas taikė įstatymo analogiją. Iki teismo sprendimo priėmimo ginčo teisinių santykių klausimu nebuvo suformuota ir teismų praktika. Dėl šių priežasčių atsakovas nesutinka atlyginti pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad įstatymo leidėjas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesusiejo su tokiomis aplinkybėmis, kaip proceso šalių teikti argumentai, ar teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai, dėl kurių priimamas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šia teisės norma įtvirtinamas principas „pralaimėjęs moka“. Tokiu būdu, apginami proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, interesai, užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų instituto tikslų realus ir visapusiškas poveikis administracinių bylų teisenoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, t. y. proceso šalis, pasinaudojusi profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali realiai tikėtis patirtų išlaidų atlyginimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad joje buvo priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino visiškai. Šį teismo sprendimą paliko galioti apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetęs atsakovo apeliacinį skundą. Todėl remiantis ABTĮ 44 straipsniu pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios išlaidos yra realios, pagrįstos ir būtinos, jų dydis atitinka Rekomendacijų reikalavimus, todėl jos pagrįstai priteistos iš atsakovo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu nebuvo nustatyti neteisėti Turto vertinimo priežiūros tarnybos veiksmai. Minėtu sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė teisinio reguliavimo srityje galiojančią taisyklę lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios ir priimdamas ginčijamą sprendimą pritaikė teisės normas, kurios negaliojo veiksmų, dėl kurių pareiškėjui buvo taikyta drausminė atsakomybė, atlikimo metu, todėl atsakovo sprendimas laikytas neteisėtu ir nepagrįstu. Konstatavęs, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja drausminės atsakomybės taikymo senaties terminų bei pažymėjęs, kad asmens teisinė padėtis negali būti neapibrėžta nepagrįstai ilgą laiką, teismas ginčą sprendė pritaikęs įstatymo analogiją. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Individualus administracinis aktas yra teisės taikymo aktas, o jam keliamas teisėtumo reikalavimas suponuoja pareigą viešojo administravimo institucijoms netaikyti teisės aktų mechaniškai, o atsižvelgti į bendruosius teisės principus. Priimant individualų administracinį aktą, kaip ir sprendžiant ginčą teisme, kyla būtinybė pildyti teisės spragas, spręsti teisės normų konkurencijos problemas, kadangi priešingu atveju tinkamas teisės taikymas būtų neįmanomas.

Atsižvelgdama į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, jog atsakovas netinkamai taikė teisę, teisėjų kolegija vertina, kad teismo sprendimas buvo panaikintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl jis laikytinas atsakingu už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė