AS-502-486-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-486/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01009-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m.gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti teisingumo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-10 (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto 2014 m. antstolių veiklos tikrinimo plano dalį dėl antstolio R. V. įtraukimo į tikrinamų antstolių planą (sąrašą) 2014 m.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 39 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacija. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtinto Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad eilinis antstolio veiklos patikrinimas atliekamas pagal patvirtintą metinį Antstolių veiklos tikrinimo planą.

Antstolių veiklos tikrinimo metinius planus tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumu. Kiekvieno antstolio veiklos eilinis tikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus. Iš šių teisės akto nuostatų matyti, kad teisingumo ministrui yra suteikta teisė tvirtinti antstolių veiklos tikrinimo metinius planus. Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo patvirtinamas antstolių veiklos tikrinimo metinis planas, iš esmės yra procedūrinis dokumentas, t. y. tik vienas iš viešojo administravimo procedūros, kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, pareiškėjui sukeliantis materialias teisines pasekmes, metu priimamų dokumentų.

Antstolių veiklos tikrinimo plano sudarymo etapas yra neišvengiamas žingsnis, siekiant patikrinti šios profesijos atstovų kvalifikaciją ir profesines žinias, tačiau šiame etape antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių klausimas iš esmės nėra nagrinėjamas. Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo tvirtinamas antstolių veiklos tikrinimo planas, ir pats planas savarankiškai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia pareiškėjo teisinio statuso. R. V. prašoma panaikinti akto dalis savaime nedaro įtakos jo teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti.

Antstolių įstatymas nenustato galimybės skųsti teismine tvarka teisingumo ministro įsakymo patvirtinti antstolių veiklos tikrinimo planą ar paties plano. Sistemiškai aiškinant Antstolių įstatymo nuostatas padaryta išvada, kad pareiškėjo ginčijamo akto teisminė kontrolė nėra prasminga, nes teismas šiame etape asmens teisių apginti negalėtų. Taigi Įsakymu patvirtinto 2014 m. antstolių veiklos tikrinimo plano dalis nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, o skundžiamas aktas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjas savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pateikti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje procedūroje. Nagrinėdamas būtent tokį ginčą teismas įvertins ir tarpinius (procedūrinius) sprendimus bei jais padarytų pažeidimų įtaką galutinio procedūros sprendimo teisėtumui.

III. Pareiškėjas R. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį, t. y. užkirto jam kelią pasinaudoti veiksmingomis teisminės gynybos priemonėmis. Teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tuo paneigdamas teisminės gynybos principą, priimdamas nutartį vadovavosi ne įstatymų nuostatomis, o savo asmenine nuomone ir samprotavimais. Įsakymas sukuria akivaizdžias teisines pasekmes, nes jo veiklą tikrinančiai komisijai antstolis turi pareigą teikti paaiškinimus ir reikalingą medžiagą, todėl yra atitraukiamas nuo tiesioginių savo funkcijų vykdymo, kas lemia dalies pajamų praradimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. V. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės betikslis (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nustatyta, kad skunde pareikštu reikalavimu pareiškėjas siekia Įsakymo, kuriuo patvirtintas 2014 m. antstolių veiklos tikrinimo planas, dalinio panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, kad minėto įsakymo priėmimo teisinį pagrindą sudarė Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjo argumentams, jog antstolių neprocesinės veiklos tikrinimas yra viena iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) funkcijų, tačiau atmeta jo teiginius dėl konkrečių administracinių procedūrų pradėjimo bei vykdymo. Kaip matyti iš 2014 m. antstolių veiklos tikrinimo plano turinio, tai yra programinio (deklaratyvaus) pobūdžio dokumentas, aiškiai įvardijantis viešojo administravimo subjekto veiklos prioritetus 2014 m., tuo sudarydamas jam galimybę racionaliai paskirstyti turimus išteklius, reikalingus iškeltiems uždaviniams, susijusiems su institucijos įsteigimo tikslais, įgyvendinti. 2014 m. antstolių veiklos tikrinimo planu nėra išsprendžiamas pareiškėjo teisinio statuso klausimas, o tik einamųjų metų ketvirčiais išdėstomas tikrintinų antstolių ir įgaliotų tikrintojų sąrašas, t. y. juo suformuluotos Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus valstybės tarnautojų užduotys.

Remiantis nurodytais motyvais konstatuotina, kad Įsakymas nedaro tiesioginės įtakos pareiškėjo (taip pat kitų antstolių) teisių ar pareigų atsiradimui, pasikeitimui arba išnykimui (pasibaigimui) ir šiuo aspektu jokių materialinių teisinių pasekmių jam nesukelia, todėl negali būti laikomas administraciniu aktu ABTĮ prasme. Pažymėtina, jog prevencinis kreipimasis į teismą, nulemtas pareiškėjo noro apsisaugoti nuo būsimų jo teisių pažeidimų ar suvaržymų, neatitinka procesinių prielaidų, būtinų tinkamam teisės į teisminę gynybą realizavimui, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti R. V. skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė