A-58-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-58-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00412-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DNC prekyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DNC prekyba“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DNC prekyba“ su skundu (b. l. 6-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. A-760 „Dėl licencijos Nr. 2155 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.

Nurodė, jog Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) darbuotojai 2013 m. lapkričio 8 d. operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad UAB „DNC prekyba“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, neturint juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo dokumentų, buvo laikoma 5 buteliai saldaus putojančio vyno „Alita“, 5 buteliai pusiau sauso putojančio vyno „Alita“, 5 buteliai sauso putojančio vyno „Alita“. Kauno apskrities VMI 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu pareiškėjui paskyrė 1 000 Lt baudą ir konfiskavo alkoholinius gėrimus, nurodytus 2013 m. lapkričio 8 d. daiktų paėmimo protokole Nr. 02-1441.

Paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo. Kauno apskrities VMI 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. (14.2-04.6.1)-K-1857 informavo atsakovą, kad pareiškėjui yra taikytos ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, priėmė ginčijamą įsakymą. Pareiškėjas paaiškino, jog parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pajamos gaunamos iš alkoholinių gėrimų pardavimo 2013 m. buvo 72,6 proc., 2014 m. sausio-vasario mėn. – 62 proc., todėl licencijos prekiauti alkoholio gaminiais panaikinimas, turės didelės įtakos UAB „DNC prekyba“ verslui.

Parduotuvėje dirba trys darbuotojos, prekyba vykdoma sėkmingai jau dveji metai, parduotuvė turi nuolatinius pirkėjus. Neturėdama galimybės prekiauti alkoholiniais gėrimais, bendrovė bus priversta mažinti darbuotojų skaičių, praras dalį klientų, o praradus didžiąją dalį klientų, parduotuvei gali tekti nutraukti savo veiklą, nes daugiau kaip 2/3 parduotuvės gaunamų pajamų yra pardavus alkoholinius gėrimus. Atkreipė dėmesį, jog Kauno apskrities VMI 2013 m. lapkričio 26 d. nutarime nurodė, jog sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad UAB „DNC prekyba“ pažeidimą pripažįsta, jį operatyviai pašalino ir savo noru užkirto kelią žalingoms pasekmėms.

Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą – bendrovė anksčiau nebuvo bausta už AKĮ pažeidimus. Rėmėsi 2008 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu, nurodė, jog tiesiogiai taikant Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas turi teisę spręsti ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas. Pareiškėjas teismo prašė atsižvelgti į lengvinančią aplinkybę, kad UAB „DNC prekyba“ tyrimui netrukdė, parduotuvėje rasta tik 15 butelių „Alita“ gėrimų, su banderolėmis. Atsižvelgiant į parduotuvės apyvartą, 15 butelių alkoholinio gėrimo „Alita“ galima vertinti kaip mažareikšmį pažeidimą, nes gėrimų vertė, esanti parduotuvėje, be įsigijimo dokumentų – 215,85 Lt.

Teigė, jog paskiriant 1 000 Lt dydžio baudą sankcijos tikslas yra pasiektas, netaikant papildomos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą (b. l. 19-21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, atsižvelgiant į Kauno apskrities VMI 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, Kauno apskrities VMI 2014 m. vasario 17 d. raštą Nr. (14.2-04.6.1)-K-1857 „Dėl informacijos pateikimo“. Rėmėsi AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, nurodė, jog 2013 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities VMI nutarime neginčijamai nustatyta, kad UAB „DNC prekyba“ parduodama ir prekybos vietose laikydama alkoholio produktus be juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo dokumentų pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

Taigi ginčijamas įsakymas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų procedūrų, be to, jis atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis individualaus administracinio teisės akto priėmimo pagrindas. Pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261-96/2009;

Nr. A525-346/2009 ir kt.). Taigi pagal AKĮ 34 straipsnio 16 dalį, savivaldybės vykdomoji institucija privalo panaikinti licencijos galiojimą tuo atveju, jei licencijos turėtojas nesilaikė minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, nurodė, jog ginčijamu atveju preziumuojama, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais (AKĮ 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p.), ir iš to kylančios pasekmės (AKĮ 34 str. 16 d.).

Tačiau nepaisant to parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame Kauno apskrities VMI 2013 m. lapkričio 26 d. nutarime, kurio pareiškėjas neskundė, todėl yra iš naujo nenustatinėjamos. Atkreipė dėmesį, kad minėtame nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai.

Pažymėjo, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali tik netaikyti uždraudimo sankcijos – licencijos panaikinimo, o ne naikinti patį ginčijamą įsakymą. Vertino, kad ginčijamu atveju uždraudimo sankcija turėtų būti taikoma, nes, kaip matyti iš įsiteisėjusio 2013 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities VMI nutarimo, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo rasta 15 butelių putojančio vyno be įsigijimo dokumentų, tokio pobūdžio pažeidimas buvo užfiksuotas ne vienoje pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu (b. l. 31-36) pareiškėjo UAB „DNC prekyba“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog byloje esančiais dokumentais, nustatyta, jog Kauno apskrities VMI 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus nutarė skirti UAB „DNC prekyba“ 1 000 Lt baudą (b. l. 25). Minėta bauda paskirta už tai, kad 2013 m. lapkričio 8 d. operatyvaus patikrinimo metu UAB „DNC prekyba“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, kontrolinio pirkimo metu buvo parduotas 1 butelis pusiau sauso putojančio vyno „Alita“ už 14,20 Lt neturint juridinę galią turinčių privalomų jo įsigijimo dokumentų. Be to, tolesnių operatyvaus patikrinimo veiksmų atlikimo metu nustatyta, kad šioje parduotuvėje buvo laikoma 1 butelis pusiau sauso putojančio vyno „Alita“, 10 butelių saldaus putojančio vyno „Alita“ ir 1 butelis degtinės „Absoliut“ neturint juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tęsiant operatyvų patikrinimą, tą pačią dieną buvo atliktas patikrinimas Įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Patikrinimo metu nustatyta, kad šioje parduotuvėje buvo laikoma 5 buteliai saldaus putojančio vyno „Alita“, 5 buteliai pusiau sauso putojančio vyno „Alita“ ir 5 buteliai sauso putojančio vyno „Alita“ neturint juridinę galią turinčių privalomų jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais veiksmais įmonė pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad Įmonė pažeidimą pripažįsta, jį operatyviai pašalino ir savo noru užkirto kelią žalingoms pasekmėms (b. l. 25).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A-760 „Dėl licencijos Nr. 2155 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“, nusprendė panaikinti UAB „DNC prekyba“ išduotos licencijos Nr. 2155 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą (b.l. 22). Minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi ir atsižvelgiant į Kauno apskrities VMI 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus ir Kauno apskrities VMI 2014 m. vasario 17 d. raštą Nr. (14.2-04.6.1)-K-1857 „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 22).

Teismas citavo AKĮ 34 straipsnio 16 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodė, jog aiškinant AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje numatytos normos taikymą, administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261 – 96/2009; Nr. A525 – 346/2009 ir kt.).

Teismas pakartojo, jog pareiškėjas Kauno apskrities VMI 2013 m. lapkričio 26 d. nutarimu nubaustas dėl padarytų AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų. Nutarimas yra įsiteisėjęs, o tai reiškia, jog AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų faktas yra įrodytas. Pažymėta, jog pareiškėjas pažeidimo neginčija ir jį pripažįsta. Nurodytų pažeidimų padarymas yra AKĮ 34 straipsnio 16 dalies dispozicijoje numatytą sudėtį kvalifikuojantis požymis, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, keliamus šio pobūdžio sprendimams.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju aktualus Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas, aiškindamas AKĮ 34 straipsnio 17 dalies (ginčo nagrinėjimo metu galiojanti 16 dalis) nuostatas, konstatavo, kad teismas, net ir tuo atveju, kai yra padarytas toks įstatymo pažeidimas, už kurį nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas, turi galimybę atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad minėta sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tokiu būdu, teismas turi teisę spręsti, ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas, o ginčijamas administracinis aktas tokiu atveju gali būti naikinamas ar keičiamas. Darytina išvada, kad nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai numato, jog tais atvejais, kai yra nustatomi pažeidimo, numatyto AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje, sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas privalo priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikia teisę priimti sprendimą dėl AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės. Tai savo ruožtu taip pat lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje, naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju, teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos AKĮ normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje.

Taip pat nurodyta, jog taikant bet kokią valstybės prievartą būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju tokių sąlygų, kurios pagal Konstitucinio Teismo nutarimą būtų pakankamos netaikyti licencijos galiojimo panaikinimo, nėra, todėl skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. A-760 negali būti panaikintas. AKĮ yra nustatytas griežtas alkoholio produktų apyvartos reguliavimas, kuriuo siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė AKĮ nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles ir šis pažeidimas yra susijęs su pakankamai dideliu kiekiu alkoholio produktų, t. y. pareiškėjo parduotuvėje buvo rasta 15 butelių putojančio vyno „Alita“ be juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pažeidimas yra mažareikšmis, padarytas atsitiktinai (atsitiktinumo faktą paneigia 2013 m. lapkričio 8 d. operatyvus patikrinimas UAB „DNC prekyba“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje). Atsižvelgiant į griežtą alkoholio produktų apyvartos reguliavimą ir šio reguliavimo tikslus, pareiškėjo parduotuvėje rastas didelis kiekis alkoholio produktų be juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo arba gabenimo dokumentų šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, neleidžianti netaikyti pareiškėjui licencijos galiojimo panaikinimo. Pareiškėjas pažeidė licencijoje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos taisykles, dėl ko nukentėjo kiti rinkos (alkoholio prekybos) dalyviai, bei sukėlė grėsmę vartotojų ir kitų asmenų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, viešajam interesui, todėl iš rinkos turi būti pašalinamas. Dėl nurodytų aplinkybių licencijos panaikinimas už padarytą įstatymo pažeidimą nėra neproporcingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose A756-1962/2008; A756-90/2009, A442-1028/2010; A858-1293/2010 ir kt.)

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas UAB „DNC prekyba“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 39-40), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą ir pareiškėjo UAB „DNC prekyba“ skundą patenkinti – pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. A-760 „Dėl licencijos Nr. 2155 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir atleisti pareiškėją UAB „DNC prekyba“ nuo sprendime nurodytos sankcijos – licenzijos atėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje, pagal 2008 m. sausio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimą priežasčių, dėl ko būtų pakankama netaikyti licenzijos galiojimo panaikinimo, nėra, todėl skundžiamas įsakymas negali būti panaikintas; kad bendrovės padarytas pažeidimas yra susijęs su pakankamai dideliu kiekiu alkoholio produktų, nes rasti 15 butelių putojančio vyno „Alita“ be juridinę galią turinčių privalomų šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, nėra mažareikšmis pažeidimas ir padarytas atsitiktinai.

Pažymi, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Už teisės pažeidimus nustatomos valstybės poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai pricipai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Nagrinėjamu atveju, jeigu iš pareiškėjo bus atimta licenzija metams, parduotuvė esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje negaus pakankamai pajamų ir veikla bus nuostolinga. 2013 metais pajamos iš prekybos alkoholiniais gėrimais minėtoje parduotuvėje buvo 345 215 Lt. Taigi, negautos pareiškėjo pajamos, yra ne tik jo patirti nuostoliai, bet taip pat ir nesumokėti mokesčiai valstybei. Pareiškėjas bus priverstas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Kaune nebevykdyti veiklos, nes gaunamų pajamų ir kitų prekių, nepakaks sumokėti už patalpų nuomą, komunalinius patarnavimus, sumokėti darbuotojams atlyginimus.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad licencijos galiojimo panaikinimas bendrovei būtų per griežta sankcija ir griežta prevencinio poveikio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas nustatytam laikui iš prekybos alkoholio produktais rinkos. Tai, kad buvo rasta 15 butelių putojančio vyno „Alita“, t. y. tos pačios rūšies ir tos pačios bendrovės tiekiamo alkoholinio gėrimo, patvirtina, kad bendrovės elgesys nėra piktybinis. Bendrovė savo kaltę ir klaidą pripažįsta, dėl to, kad nerado buhalterinio prekės įsijimo dokumento.

Tuo atveju, jeigu pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje būtų rasta kelioms bendrovėms priklausančių gėrimų, arba kelių rūšių gėrimų, be buhalterinės apskaitos dokumentų, būtų galima suabejoti pareiškėjo sąžiningumu. Atsižvelgiant į pareiškėjo veiklą ir tą aplinkybę, kad prekyba alkoholiniais gėrimais sudaro 72,6 proc. apyvartos, nelogiška tvirtinti, kad pareiškėjas turėjo tikslą slėpti pajamas gaunamas iš prekybos alkoholiniais gėrimais, juolab, kad vykdant mokestinį patikrinimą nebuvo užfiksuota, kad sumokėti pinigai už putojantį vyną neapskaityti.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjui priklausanti parduotuvė (duomenys neskelbtini), Kaune po 2013 m. lapkričio 8 d. įvykdyto operatyvaus patikrinimo dar kartą buvo tikrinta 2014 m. gegužės 22 d. Kauno apskrities VMI specialistų. Patikrinimo metu nenustatyta, kad parduotuvėje būtų alkoholinių gėrimų be buhalterinių apskaitos dokumentų, kas patvirtina, kad bendrovė ėmėsi priemonių, kad pažeidimai daugiau nepasikartotų ir griežtai kontroliuoja, kad alkoholiniai gėrimai turėtų visus būtinus įsigijimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad parduotuvėje alkoholiniais gėrimais prekiaujama tik trumpą laiką, pažeidimas nebuvo piktybiškas ar pakartotinis, įvertinant bendrovės veiklos specifiką, parduotuvės finansinę padėtį, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į tai jog ginčo atveju veiklos žalingumas visuomenei nebuvo didelis, paskiriant 1 000 Lt dydžio baudą sankcijos tikslas yra pasiektas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, pareiškėjas atleistinas nuo skundžiamame įsakyme numatytos sankcijos – licenzijos atėmimo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 44-46), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą pagrįstai padarė išvadą, kad AKĮ yra nustatytas griežtas alkoholio produktų apyvartos reguliavimas, kuriuo siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė AKĮ nustatytas alkoholio produktų apyvartos taisykles ir šis pažeidimas yra susijęs su pakankamai dideliu kiekiu alkoholio produktų, t. y. pareiškėjo parduotuvėje buvo rasta 15 butelių putojančio vyno „Alita“ be juridinę galią turinčių šių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pažeidimas yra mažareikšmis, padarytas atsitiktinai (atsitiktinumo faktą paneigia 2013 m. lapkričio 8 d. operatyvus patikrinimas kitoje UAB „DNC prekyba“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje).

2) Dėl argumento, kad jeigu iš bendrovės bus atimta licencija metams, parduotuvė esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje negaus pakankamai pajamų ir veikla bus nuostolinga, bendrovė bus priversta minėtoje parduotuvėje nebevykdyti veiklos, remdamasis Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, nurodo, jog turi būti preziumuojama, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais (AKĮ 17 str. 1 d. 2 p.. 17 str. 2 d. 2 p.) ir iš to kylančios pasekmės (AKĮ 34 str. 16 d.), todėl šis apelianto argumentas yra atmestinas. Licencijų sąlygų laikymasis ir jo priežiūra yra būtina prielaida sąžiningai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, nagrinėjamu atveju – prekybos alkoholio produktais rinkoje, o saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę – valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 46 str. 4 d.). Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir argumentas dėl pažeidimo mažareikšmiškumo (apeliantas skunde nurodo, kad 15 butelių alkoholinio gėrimo „Alita" galima vertinti kaip mažareikšmį pažeidimą, nes gėrimų vertė, esanti parduotuvėje be įsigijimo dokumentų tik 215,85 Lt), nes ginčijamu atveju turi būti vertinamas pažeidimo pobūdis – imperatyvių teisės normų nevykdymas, viešojo intereso pažeidimas, o ne piniginė, alkoholinių gėrimų butelių be juridinę galią turinčių privalomųjų įsigijimo dokumentų, išraiška.

3) Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė sąžiningos konkurencijos taisykles, dėl ko nukentėjo kiti rinkos (alkoholio prekybos) dalyviai, bei sukėlė grėsmę vartotojų ir kitų asmenų teisėms, sąžiningai konkurencijai rinkoje, viešajam interesui, todėl iš rinkos turi būti pašalinamas ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. A-760, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi buvo panaikintas uždarajai akcinei bendrovei „DNC prekyba“ išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje (iki 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 išdėstytos naujos straipsnio redakcijos – 17 dalyje) nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti, ir todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamas atsakovo sprendimas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus ir yra nenaikintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas AKĮ 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Nurodytas pakeitimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 1 d. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš pirmosios instancijos teismo nurodyto Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014).

Pareiškėjas teigia, jog dėl jam išduotos licencijos galiojimo panaikinimo vieneriems metams iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje Kaune, negaus pakankamai pajamų ir jos veikla bus nuostolinga, nes prekyba alkoholiniais gėrimais sudaro 72,6 proc. parduotuvės apyvartos. Pareiškėjas bus priverstas minėtoje parduotuvėje nebevykdyti veiklos, nes gaunamų pajamų iš kitų prekių nepakaks apmokėti išlaidas. Licencijos galiojimo panaikinimas bendrovei būtų per griežta sankcija ir prevencinio poveikio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas nustatytam laikui iš prekybos alkoholio produktais rinkos. Taip pat teigia, jog tai, kad buvo rasta 15 butelių putojančio vyno „Alita“, t. y. tos pačios rūšies ir tos pačios bendrovės tiekiamo alkoholinio gėrimo, patvirtina, kad bendrovės elgesys nėra piktybinis, bendrovė savo kaltę ir klaidą pripažino.

Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog licencijos galiojimo panaikinimas būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisės aktais nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Pareiškėjas šiuo atveju pažeidė įstatymo nustatytas alkoholinių gėrimų apyvartos taisykles. Pagal bylos faktines aplinkybes, tą pačią dieną, 2013 m. lapkričio 8 d., operatyvaus patikrinimo metu alkoholinių gėrimų be juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo dokumentų rasta dviejose skirtingose vietose esančiose pareiškėjui priklausančiose parduotuvėse. Atsižvelgdama į šią aplinkybę teisėjų kolegija pasisako, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatytas pažeidimas nėra mažareikšmis ir nėra padarytas atsitiktinai, ir vadovaudamasi minėtais griežto alkoholio apyvartos teisinio reguliavimo tikslais, vertina, jog nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjui licencijos galiojimo panaikinimo.

Dėl galimų sunkumų įmonės ūkinei veiklai dėl negalėjimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, teisėjų kolegija pripažįsta galimus pareiškėjo nuostolius, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl šių nuostolių visiškai žlugs uždarosios akcinės bendrovės veikla ar atsiras kitos itin ir negrįžtamai įmonės veiklą apsunkinančios ar padarančios neįmanoma pasekmės. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-2570-554/2014 buvo panaikintas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (7.7)-A3-2014/107 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui pagal savivaldybės teritorinę kompetenciją buvo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, susijusio su alkoholinių gėrimų be įsigijimo dokumentų turėjimu 2013 m. lapkričio 8 d. parduotuvėje adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų rajonas. Taigi, kaip matyti pagal šiuos duomenis, uždarajai akcinei bendrovei „DNC prekyba“ nėra visiškai apribota galimybė verstis prekyba alkoholiniais gėrimais, ji nėra pašalinta iš aptariamos rinkos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog aptariama ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog panaikinti licencijos Nr. 2155 galiojimo panaikinimą pagrindo nėra, todėl priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kuris nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „DNC prekyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas