9fff5f53-d8ef-477e-9ff7-3ef3d43b2f6e · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-354/2012                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00441-2010-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.11., 1.2.7.1.1., 1.2.7.2.1., 2.4.6.3.1.,2.4.6.3.2.                                                                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 26 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Virginijos Žindulienės, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,nuteistojo gynėjui advokatui Vidui Peikšteniui,nuteistajam A.

R.,nukentėjusiajai G. E., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Vido PeikÅ¡tenio apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams;- pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A.

R. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2008 m. birželio 4 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 8 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams 3 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. R. nuteistas už tai, kad 2010-11-24 apie 20 val. patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, panaudodamas fizinį smurtÄ G.

E. atžvilgiu, tai yra suduodamas jai kartÄ delnu į veido sritį bei pagrasinęs panaudoti daugiau fizinio smurto, ir taip palaužęs nukentėjusiosios G. E. pasiprieÅ¡inimÄ , lytiÅ¡kai santykiavo su G. E. prieÅ¡ jos valiÄ .Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2010-11-24 apie 20 val. patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, panaudodamas fizinį smurtÄ G. E. atžvilgiu, tai yra suduodamas jai vienÄ kartÄ delnu į veido sritį bei pagrasinęs panaudoti daugiau fizinio smurto, ir taip palaužęs nukentėjusiosios G.

E. pasiprieÅ¡inimÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ su G. E. prieÅ¡ jos valiÄ oraliniu bÅ«du. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Vidas PeikÅ¡tenis praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. R. iÅ¡teisinti pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Skunde advokatas pažymi, kad jo ginamasis nuo pat pirmosios apklausos neigė padaręs inkriminuotus nusi­kaltimus ir nuosekliai papasakojo tikrÄ sias nesmurtinio lytinio santykiavimo su nukentėjusiÄ jÄ aplinkybes, mano, kad nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

Skunde teigiama, kad teisėjas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, ir todėl priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apelianto nuomone, teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas vertindamas visus bylos įrodymus, nes nukentėjusiosios parodymai yra prieÅ¡taringi, neatitinka liudytojo A. P. parodymų ir jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Advokatas skunde tvirtina, kad nukentėjusioji jau ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus, ir pažymi, kad apklausos protokole (39 b. l.) nukentėjusioji parodė, kad iki įvykio ji nebuvo susitikusi su nuteistuoju, kuris sakė pasiskolinsiÄ s iÅ¡ drau­go pinigų ir jai paskolins, kad ji gėrė tik kavÄ , kad tik po smÅ«gio į veidÄ priėmė nuteistojo paduotas kelnaites, kad Å¡is pirma su ja tenkino lytinę aistrÄ , o po to išžagino iÅ¡ nugaros ir iÅ¡ priekio, kad parėjusi į namus dėl patirto streso užėjo į parduotuvę, nusipirko du 2 litro talpos butelius alaus ir viena iÅ¡gėrė 1,5 butelio.

Gynėjas teigia, kad teisėjo nenurodytame apklausos protokole (42 b. l.) nukentėjusioji jau parodė, kad ginamasis jai sakė, jog pinigus pasko­lins atvežęs draugas, kad ji iÅ¡gėrė ne visÄ taurelę brendžio, kad nuteistasis pirma įgrÅ«do jai kel­naites į rankas ir tik po sudavė smÅ«gį, kad jÄ tik išžagino, kad turėjo vienintelę mintį pabėgti ir vaikščiodama parÅ«kyti domėjosi, kaip tai padaryti, kad grįžusi iÅ¡ savo buto ji nuėjo pas A. P., su kuriuo kartu iÅ¡gėrė, o teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad su ginamuoju buvo 5 minutėms susitikusi savo namuose ir tada jau paprašė paskolinti pinigų, kuriuos Å¡is pažadėjo gauti iÅ¡ draugo, kad parėjusi į namus, ji pasiėmė brendžio ir nuėjo pas kaimynÄ , kuris dar nupirko alaus.

Pažymi, kad akistatos metu nukentėjusioji teigė nebandžiusi pabėgti, nes bijojo agresyvaus nuteistojo. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymai skiriasi nuo A. P. ir R. M. parodymų. Teigia, kad nukentėjusioji parodė, jog vežama R. M. ji skambino A. P., klausė, ar Å¡is galės su ja iÅ¡gerti, iÅ¡klausyti, kas su ja nutiko, o pastarasis neužsiminė apie tokį skambutį ir parodė, kad tik iÅ¡ nukentėjusiosios pasakojimo sužinojo apie jos išžaginimÄ ir pasiÅ«lė jai iÅ¡gerti.

Taip pat gynėjas teigia, kad liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjusioji jam sakė, kad iÅ¡ pradžių bandė prieÅ¡intis, Å¡aukė, o pati nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesakė, kad bandė Å¡auktis pagalbos. Apelianto manymu, nukentėjusiosios iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi parodymai kelia abejones net ir dėl to, kad liudytoja I. J. teisme patvirtino, jog nukentėjusioji atsiuntė jai SMS žinutę, kurioje nurodė, kad pasodino ne vienÄ . Be to, nurodo, kad liu­dytojui R.

M., kuris matė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡kart po įvykio, pastaroji neatrodė buvusi išžaginta. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji ne kontroliuojama policijos, o savarankiÅ¡kai, prieÅ¡ kreipdamasi su pareiÅ¡kimu, parašė ginamajam SMS praneÅ¡imÄ kviesdama jį atvykti, nes protokolas-pareiÅ¡kimas buvo pradėtas raÅ¡yti 23.55 val., o praneÅ¡imÄ nukentėjusioji į nuteistojo telefonÄ : „Nerandu, kas atveÅ¡, geriau tu atlėk", atsiun­tė 22.45 val. Nuteistojo gynėjas mano, kad teismas be pagrindo tikėjo nukentėjusiÄ ja dar ir todėl, kad Å¡i akis­tatos metu parodė, jog jokių santykių su ginamuoju nenorėjo ir nenorės, jokios draugystės jam nesi­Å«lė, nes neketino draugauti, kadangi turi savo draugÄ , o iÅ¡ jos siųstų nuteistajam SMS žinučių (23 b. l.) turinio matyti prieÅ¡ingai, kad nukentėjusioji ne tik kvietė jį atvykti ir pati ža­dėjo nuvažiuoti, bet ir rašė, kad jai patinka dovanos, teiravosi, kÄ nupirksiÄ s.Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus apie lytinės aistros tenkinimÄ ir išžaginimÄ panaudojant fizinį smurtÄ ir grasinant tuojau pat panau­doti daugiau smurto. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A.

R. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė ir nukentėjusioji G. E. prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , susipažinusi ir iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. R. kaltu dėl nukentėjusiosios išžaginimo pagal BK 149 str. 1 d. ir seksualinio prievartavimo pagal BK 150 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos kai kurios faktinės aplinkybės, o bÅ«tent, kad įvykio dienÄ nukentėjusioji iÅ¡ tikrųjų buvo pas A. R. namuose, kad Å¡is lytiÅ¡kai santykiavo su G. E.. Tačiau tiek nuteistasis apeliacinės instancijos teisme, tiek jo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, kad A. R. su nukentėjusiÄ ja lytiÅ¡kai santykiavo ir oraliniu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ , o bÅ«tent fiziniu smurtu ir grasinimais panaudoti fizinį smurtÄ palaužęs G.

E. valiÄ prieÅ¡intis. Ginčijant apylinkės teismo iÅ¡vadas, pateikiami saviti byloje surinktų įrodymų vertinimai. Nuteistojo gynėjas savo skunde detaliai analizuoja nukentėjusiosios parodymus, teigia, kad jos parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatvirtinti kitų byloje surinktų įrodymų, o nuteistojo parodymus siÅ«lo laikyti iÅ¡skirtinai teisingais. Apeliantas, neigdamas nusikalstamų veikų sudėties požymius jo ginamojo veikoje, kreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kad liudytojui R.

M. G. E. neatrodė išžaginta, kad nukentėjusioji bendravo su nuteistuoju trumposiomis žinutėmis, kad pati atvyko pas jį į namus, ir jiedu gėrė alkoholinius gėrimus, ir į kitas neesmines aplinkybes. Tačiau visos paminėtos ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės savaime nei paneigia, nei patvirtina A. R. kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Å iuo atveju reikÅ¡minga yra tai, ar nuteistasis lytiÅ¡kai santykiavo ir kitaip tenkino savo lytinę aistrÄ nukentėjusiajai sutikus, ar prieÅ¡ jos valiÄ .

Kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visetas atskleidžia nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį A. R. veikoje. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, rėmėsi tik prieÅ¡taringais nukentėjusiosios G. E. parodymais. Baudžiamojo proceso įstatymo 301 str. numatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė minėtos nuostatos – teisiamajame posėdyje apklausė nuteistÄ jį, nukentėjusiÄ jÄ , liudytojus, paskelbė kitus reikÅ¡mingus sprendimo priėmimui baudžiamosios bylos dokumentus, tarp jų ikiteisminio tyrimo metu duotus tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, visete juos iÅ¡analizavo ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas (2 t., 20 b. l.).

Vien tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus, priėmė A. R. nepalankų sprendimÄ , negali bÅ«ti pagrindas laikyti teisėjo Å¡aliÅ¡ku, kaip skunde teigia apeliantas. Kartu pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teisme buvo tiriami įrodymai, apklaustas nuteistasis ir nukentėjusioji, buvo iÅ¡kviestas ir apklaustas gynybos pasiÅ«lytas liudytojas A. D., ir pretenzijų dėl įrodymų tyrimo proceso dalyviai nepareiÅ¡kė. Pirmiausia kolegija konstatuoja, kad neteisus apeliantas teigdamas, kad nukentėjusiosios G.

E. parodymai yra prieÅ¡taringi. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji nuosekliai ir vienodai atpasakojo visas esmines įvykio aplinkybes (1 t., 5; 38–40; 42-43; 142-143; 161-163 b. l.), jas patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Dar įvykio dienÄ kreipdamasi į policijÄ , nukentėjusioji aiÅ¡kiai nurodė, kad pažįstamas, vardu A. (A. R.), sudavė jai vienÄ kartÄ delnu per veidÄ ir prieÅ¡ jos valiÄ tenkino su ja savo lytinę aistrÄ oraliniu ir vaginaliniu bÅ«du. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme G.

E. vienodai tvirtino, kad pas pažįstamÄ A. R. į namus vyko, nes pastarasis žadėjo paskolinti pinigų. Pasak nukentėjusiosios, bÅ«nant namuose pas A. R. ir belaukiant kažkokio draugo, kuris turėjo atvežti pinigus, nuteistasis pradėjo prie jos priekabiauti – kiÅ¡o rankas po marÅ¡kinėliais, lindo bučiuotis, sakė, kad jei ji pasimylės su juo (A. R.), nereikės grÄ Å¾inti pinigų, kuriuos paskolins, tačiau tokiam nuteistojo veikimui ji prieÅ¡inosi ir nesutiko su iÅ¡sakytu pasiÅ«lymu.

Tada, nukentėjusiosios tvirtinimu, A. R. grubiai pradėjo jÄ spausti prie savęs, glostyti kojas, kiÅ¡o rankas po marÅ¡kinėliais, norėdamas paliesti krÅ«tinę. Be abejonės, tokiu elgesiu nuteistasis rodė, kokių santykių jis siekia su nukentėjusiÄ ja. G. E. suprato, kad nuteistasis nori lytiÅ¡kai santykiauti su ja ir nedviprasmiÅ¡kai deklaravo savo nesutikimÄ , neigiamai reaguodama į A. R. priekabiavimus. Tačiau akivaizdu, kad nuteistasis nepaisė nukentėjusiosios valios. Neteisus apeliantas teigdamas, kad G.

E. niekaip nemėgino iÅ¡vengti lytinio santykiavimo su jo ginamuoju. Nukentėjusioji aiÅ¡kiai parodė, kad jai iÅ¡sakius prieÅ¡taravimus A. R. pasiÅ«lymams ir bandant iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, nuteistasis griežtai, įsakmiai liepė apsivilkti jo dovanotas kelnaites, o G. E. nesutikus – trenkė jai delnu per veidÄ , liepė apsivilkti ir laukti jo, kol sugrįš. Bijodama bÅ«ti sutraumuota agresyviai nusiteikusio A. R., nukentėjusioji apsivilko jai paduotas kelnaites ir atsigulė į lovÄ . Pasak nukentėjusiosios, atėjęs A.

R. pats nusivilko chalatÄ , buvo nuogas ir pirmiausia su ja lytinę aistrÄ tenkino oraliniu bÅ«du, o po to natÅ«raliu bÅ«du. IÅ¡ to, kas paminėta, nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji geranoriÅ¡kai sutiko su A. R. lytiÅ¡kai santykiauti, kaip mėgino tikinti nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu. G. E. apeliacinės instancijos teisme aiÅ¡kiai nurodė, kad ji nematė galimybės greitai pabėgti (pvz. iÅ¡lipti per langÄ ar pan.), nes ji pirmÄ kartÄ buvo A. R. gyvenamoje vietoje, kuri, atkreipiamas dėmesys, buvo įrengta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gamybos patalpose, ir aiÅ¡ku, kad tokioje vietoje žmogui, paprastai, orientuotis sunku, tuo labiau, kad A.

R. niekur ilgiau nepaliko nukentėjusiosios vienos. Vien tai, kad nukentėjusioji nepabėgo iÅ¡ nuteistojo namų, neÅ¡aukė, fiziÅ¡kai nesiprieÅ¡ino A. R., į policijÄ kreipėsi praėjus kelioms valandoms po įvykio, nereiÅ¡kia, kad ji lytiÅ¡kai santykiavo su nuteistuoju savo noru, kaip bandoma tikinti apeliaciniu skundu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliai atpasakotomis įvykio aplinkybėmis ne tik todėl, kad savo parodymus G. E. patvirtino akistatos su nuteistuoju metu, parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 47–51; 69–71 b. l.), bet ir dėl to, kad juos patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

Liudytojas R. M., po įvykio nuteistojo praÅ¡ymu vežęs nukentėjusiÄ jÄ namo, patvirtino, kad automobilyje nukentėjusioji kažkam skambino ir pasakojo apie kažkokį nutikimÄ (2 t., 19 b. l.). Kartu G. E. patikslino, kad tuomet ji skambino savo kaimynui A. P., pas kurį grįžusi į namus nuėjo, nes jautėsi pažeminta ir norėjo iÅ¡sipasakoti. Liudytoju apklaustas A. P. patvirtino, kad pas jį į namus įvykio dienÄ sutrikusi ir verkianti atėjo G. E., kuri papasakojo, kad nuvyko pas pažįstamÄ pasiskolinti pinigų, tačiau pastarasis jai sudavė per veidÄ , privertė apsivilkti kelnaites ir išžagino (2 t., 145 b. l.).

Liudytojas V. J. taip pat patvirtino, kad po įvykio buvo susitikęs su G. E., kuri jam taip pat papasakojo, kad buvo išžaginta, kad iÅ¡ jos buvo tyčiojamasi – liepta užsivilti kelnaites (1 t. 159 b. l.). Vien tai, kad atlikus G. E. kÅ«no tyrimÄ nebuvo konstatuoti sužalojimai (1 t., 17 b. l.), nėra pagrindas atmesti nukentėjusiosios parodymus, nes juos patvirtina kita bylos medžiaga. Tuo labiau, kad nukentėjusioji ir neminėjo apie jai padarytus sužalojimus, tvirtindama, kad fizinio smurtavimo žymių neliko, nes jai buvo suduotas tik vienas smÅ«gis delnu per veidÄ , kas ir inkriminuota nuteistajam.

VisiÅ¡kai kitokios iÅ¡vados nagrinėjamu atveju darytinos dėl nuteistojo parodymų atitikties byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetui. Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į keletÄ esminių prieÅ¡taravimų A. R. keliamose versijose. Jau vien dėl to yra pagrindas nuteistojo versijas laikyti nepagrįstomis ir prieÅ¡taraujančiomis logiÅ¡kai įvykių sekai.Jau buvo minėta, kad nukentėjusioji, jos pačios teigimu, pas A. R. į namus vyko pasiskolinti pinigų. TÄ patį iÅ¡ esmės patvirtino ir nuteistasis.

Pasak A. R., tuo metu, kai G. E. rašė jam trumpÄ sias žinutes ir prašė paskolinti pinigų, jis buvo su bendradarbiu A. G., iÅ¡ kurio ir norėjo papraÅ¡yti paskolinti pinigų nukentėjusiajai (1 t., 143–145 b. l.). Tačiau teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. G. paneigė nuteistojo teiginius ir parodė, kad pastarasis jo pinigų neprašė (1 t., 160–161 b. l.). Tada A. R. iÅ¡kėlė versijÄ , kad pinigų jis prašė seniai pažįstamo draugo, kurio vardo neprisimena (1 t., 161 b. l.), nors, pasak nukentėjusiosios, nuteistasis kalbėjo, kad jam kažkoks žmogus yra skolingas pinigų ir jų neatveža.

Akivaizdu, kad A. R. jokių pinigų skolinti nukentėjusiajai neketino ir jų nepaskolino. Pats nuteistasis nurodė, kad tuomet, kai G. E. pranešė, jog atvažiuos pasiskolinti pinigų, jis nupirko kelnaites, nukentėjusiÄ jÄ vaiÅ¡ino Å¡okoladu, brendžiu. Vien tai byloja apie iÅ¡ anksto susiformavusį atitinkamÄ nuteistojo veikimo pobÅ«dį, kuris, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, buvo nusikalstamas.Nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 64–65 b. l.), iÅ¡ pradžių kategoriÅ¡kai neigė, kad dovanojo nukentėjusiajai bet kokias dovanas, teigė: ,,Ji nusirengė, ir paÅ¡aukė mane, kad ateičiau.

Įėjęs į kambarį pamačiau...G. buvo vien su savo kelnaitėmis, Å¡viesiomis.“. Teisiamajame posėdyje ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. R. jau neneigė padovanojęs G. E. apatines kelnaites, kurias pateikė nukentėjusioji tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ (1 t., 18–20 b. l.). Tiesa, teisminio bylos nagrinėjimo metu A. R. Å¡ios faktinės aplinkybės neneigė ir pripažino, kad kelnaites nupirko tuomet, kai sutarė su G. E., kad Å¡i atvyks pas jį į namus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje (1 t., 143–145 b. l.) A.

R. tikino, kad ne jis siekė lytinių santykių su G. E., o prieÅ¡ingai. Pasak nuteistojo, nukentėjusioji jo namuose ,,lindo“ prie jo, o jis traukėsi nuo pastarosios – ,,...bijojau turėti problemų, kurių turėjau praeityje...Nenorėjau nieko daryti per prievartÄ , bet kai ji nesiprieÅ¡ino, su ja pasimylėjau“ (Å iaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu A. R. buvo nuteistas už išžaginimÄ pagal BK 149 str. 1 d. ir seksualinį prievartavimÄ pagal BK 150 str. 1 d.).

Be to, A. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis padavė G. E. jo nupirktas apatines kelnaites ir parodė: ,,...pasakiau apsimauk jas. Ji apsimovė ir atsigulė į lovÄ , o tada jis atsigulė ir jie santykiavo.“. IÅ¡ taip nuteistojo interpretuojamos situacijos reiktų daryti iÅ¡vadÄ , kad jis, ketindamas nukentėjusiajai paskolinti pinigų, pasikvietė G. E. į savo namus, tačiau pinigų nepaskolino, o vaiÅ¡ino pastarÄ jÄ kava, Å¡okoladu ir brendžiu. Pinigų pasiskolinti atvykusi G. E., A.

R. teigimu, pradėjo kabinėtis prie jo, bet jis, vengdamas jos priekabiavimo, traukėsi nuo nukentėjusiosios ir kartu, bijodamas turėti problemų (kaip minėta, A. R. jau buvo teistas už išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ ), padovanojo pastarajai apatines kelnaites, kurias ne tik nukentėjusiajai liepė apsimauti, bet, kažkaip susiejęs kelnaites su pinigų skolinimu, jas nupirko dar prieÅ¡ atvykstant G. E. pas jį į namus. Tokios iÅ¡vados vienareikÅ¡miÅ¡kai bÅ«tų nelogiÅ¡kos ir laikyti aptartas nuteistojo versijas teisingomis nėra jokio pagrindo.

Atkreipiamas dėmesys, į, kolegijos nuomone, teisingai A. R. nurodytÄ jau minėtÄ aplinkybę – ,,...kai ji nesiprieÅ¡ino, su ja pasimylėjau.“. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu ir netvirtino, kad ji bÅ«tų prieÅ¡inusis, Å¡aukusi ir pan., kai A. R. santykiavo su ja oraliniu ir vaginaliniu bÅ«du, nes pripažino bijojusi bÅ«ti daugiau sumuÅ¡ta, bijojusi nuteistojo agresyvaus elgesio, nes pastarasis ir taip vienÄ sykį trenkė per veidÄ , kai ji atsisakė paklusti nurodymui užsimauti jo paduotas apatines kelnaites ir gultis į lovÄ .

Kolegija nemato pagrindo netikėti nuosekliais ir dėl visų esminių aplinkybių vienodais nukentėjusiosios G. E. parodymais, tačiau, konkrečiu atveju, visiÅ¡kai prieÅ¡inga iÅ¡vada daroma dėl A. R. keliamų versijų. Kaip minėta, viso baudžiamojo proceso metu A. R. tvirtino, kad lytiÅ¡kai nukentėjusioji su juo santykiavo savo noru ir jokio fizinio smurto, grasinimų jis prieÅ¡ G. E. nenaudojo. Tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia ne tik nukentėjusiosios ir ankščiau minėtų liudytojų parodymai, bet ir kiti byloje surinkti objektyviosios kilmės įrodymai, tarp jų, įvykio dienÄ , po įvykdytų nusikaltimų G.

E. atžvilgiu, pastarajai A. R. siųstos trumposios SMS žinutės turinys (1 t., 27–30 b. l.). TrumpÄ ja žinute A. R. žada iÅ¡taisyti savo klaidas ir atsipraÅ¡o nukentėjusiosios. Nuteistasis neneigė rašęs tokiÄ Å¾inutę, tačiau komentuodamas jos turinį tvirtino, kad G. E. atsipraÅ¡inėjo dėl to, kad nepaskolino pinigų. IÅ¡ tikrųjų, A. R. nukentėjusiajai įvykio dienÄ pinigų nepaskolino, tačiau iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, kad nuteistasis skolinti pinigų ir neketino.

A. R. pripažino, kad pats pinigų neturėjo, liudytojas A. G. tvirtino, kad paskolinti pinigų nuteistasis jo neprašė ir dėl to neskambino (1 t., 160–161 b. l.), o nuteistojo teiginiai, kad jam pinigus žadėjo grÄ Å¾inti, paskolinti ar dar kt. kažkoks asmuo, apie kurį jis nieko nežino ir nurodyti negali, jau savaime nelogiÅ¡ki ir todėl atmetami. Esant tokioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad A. R. nuo pat pradžių suvokė nusikalstamÄ savo elgesio pobÅ«dį ir todėl rašė minėto turinio trumpÄ jÄ Å¾inutę nukentėjusiajai.

Apeliaciniu skundu kreipiamas dėmesys į pačios G. E. nuteistajam raÅ¡ytas trumpÄ sias SMS žinutes A. R. po įvykio (2010-11-24 – 2010-11-25), kuriomis, apelianto manymu, nukentėjusioji savo noru toliau siekė susitikimų su nuteistuoju (1 t., 23 b. l.). Dėl Å¡ių žinučių apeliacinės instancijos teisme G. E. aiÅ¡kiai nurodė, kad raÅ¡ydama jas siekė kartu su policija iÅ¡vilioti A. R. iÅ¡ namų, nes pastarasis į vidų neįsileido. Tokius nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo tyrėjo L.

P. tarnybinis praneÅ¡imas, kad kartu su G. E. nuvykus į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, į vidų patekti nepavyko (1 t., 10 b. l.). PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde ir buvo teigiama apeliacinės instancijos teisme, faktas, kad protokolas-pareiÅ¡kimas dėl G. E. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos policijoje buvo pradėtas raÅ¡yti 2010 m. lapkričio 24 d. 23.55 val. (1 t., 5 b. l.), nereiÅ¡kia, kad nukentėjusioji į policijÄ atvyko bÅ«tent 23.55 val., ir kad nebuvo nuvykusi su policijos pareigÅ«nais į įvykio vietÄ ankščiau.

Nuteistasis, komentuodamasis aptariamÄ situacijÄ , apeliacinės instancijos teisme pareiÅ¡kė, kad jis G. E. kvietimu neišėjo iÅ¡ namų todėl, kad yra lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos ir privalo bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Be abejonės, esant tokiam teismo nustatytam režimui (1 t. 86-87 b. l.), nuteistasis privalo jo laikytis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jam yra uždrausta į namus įsileisti policijos pareigÅ«nus, norinčius patikrinti, kaip A. R. laikosi nustatytų įpareigojimų, ir akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nams 2010 m. lapkričio 24 d. po įvykio į nuteistojo namus patekti nepavyko.   Be to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo papraÅ¡yta iÅ¡kviesti ir teisme apklausti liudytojÄ A.

D., kuriam, pasak nuteistojo ir jo gynėjo, nukentėjusioji pasakojo apie ,,...tÄ taip vadinamÄ išžaginimÄ .“, ir kad liudytojas gali daug papasakoti apie G. E.. Tačiau apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. D. tik patvirtino, kad G. E. ir jam 2011 m. pavasarį sakė, jog buvo išžaginta kažkur Zokniuose (taip vadinamas Å iaulių mikrorajonas, kuriame įvykio dienÄ gyveno nuteistasis), ir daugiau apie tai liudytojas nieko negalėjo papasakoti, nes daugiau nesidomėjo. Liudytojo A. D. teiginiai, kad A.

R. negalėjo išžaginti G. E., yra grindžiami tik jo subjektyviais pamÄ stymais, o tai, kad jis yra turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiÄ ja, kad ji lytiÅ¡kai santykiauja dar su kažkuo, savaime nepaneigia nei nukentėjusiosios parodymų, nei to, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Apeliaciniu skundu itin kreipiamas dėmesys į tai, ko ir kiek (brendžio, alaus ar kt.) nukentėjusioji G. E. gėrė prieÅ¡ jos atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus ir po to. Pirmiausia pažymima, kad ir pati nukentėjusioji neneigia vartojusi alkoholinius gėrimus tiek pas nuteistÄ jį namuose, tiek po to, kai po įvykio grįžo į namus, nuėjo pas liudytojÄ A.

P. ir su pastaruoju dar gėrė alkoholinius gėrimus. Savaime Å¡ios faktinės aplinkybės nepaneigia A. R. kaltės ir nemenkina jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo. IÅ¡ paties nuteistojo parodymų apeliacinės instancijos teisme galima susidaryti nevienareikÅ¡mę nuomonę apie G. E. girtumÄ . A. R. iÅ¡ pradžių teigė, kad nukentėjusioji pas jį namuose beveik viena iÅ¡gėrė visÄ 0,5 litro talpos brendžio butelį – ,,...aÅ¡ realiai iÅ¡gėriau 3 ,,čierkutes“, o ji visÄ užbaigė.“.

Kolegijos nuomone, tokiais teiginiais nuteistasis mėgina tikinti, kad nukentėjusioji buvo labai girta ir galėjo neadekvačiai elgtis ir vertinti situacijÄ , tačiau kartu vėliau pats nurodė – ,,...ji girta nebuvo. Ji elgėsi natÅ«raliai...“. Kad nukentėjusioji ,,...atrodė normaliai...“, teisiamajame posėdyje patvirtino ir jÄ A. R. praÅ¡ymu iki kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ po įvykio pavežęs liudytojas R. M. (2 t., 19–20 b. l.). Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad tai, jog po įvykio G.

E. vartojo alkoholinius gėrimus su liudytoju A. P. ir kad jai policijos įstaigoje buvo nustatytas girtumas (1 t., 34 b. l.), nėra pagrindas abejoti, kad dėl girtumo nukentėjusioji gali neprisiminti kai kurių įvykio aplinkybių, melagingai kaltindama A. R. išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu. Nuteistasis, apeliuodamas į liudytojo A. D. parodymus, kad G. E., neva, rÅ«pi tik pinigai ir žmonės, kurie jų turi, kėlė versijÄ , kad nukentėjusioji melagingai apkaltinti jį apsisprendė todėl, kad jis nepaskolino pinigų, kaip buvo žadėjęs. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G.

E. net nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, o apeliacinės instancijos teisme dar sykį patvirtino, kad nereikalauja jokios žalos atlyginimo iš kaltininko, tik nori, kad būtų įvykdytas teisingumas ir kaltas asmuo nubaustas. Taigi A. R. deklaruoti G. E. motyvai jį apkalbėti yra visiškai nepagrįsti.   Įvertinus G. E. parodymus visumoje su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nėra pagrindo juos laikyti melagingais ir jais nesiremti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones dėl nukentėjusiosios parodymų.

A. R. iÅ¡keltos versijos iÅ¡ esmės nelogiÅ¡kos ir paneigtos byloje surinktais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad A. R. palaužė nukentėjusiosios valiÄ prieÅ¡intis ir, aiÅ¡kiai suvokdamas savo veiksmų nusikalstamÄ pobÅ«dį, lytiÅ¡kai santykiavo bei tenkino savo lytinę aistrÄ su G. E. prieÅ¡ pastarosios valiÄ . Nuteistasis neigia tenkinęs savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ jÄ oraliniu bÅ«du, tačiau dėl visų aptartų aplinkybių tokius A.

R. pareiÅ¡kimus kolegija laiko tik mėginimu sumenkinti savo kaltę ir juos atmeta. Taigi daroma iÅ¡vada, kad A. R. veikoje yra nustatyti visi BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. numatytų nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu. Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. R. laisvės atėmimo bausmes už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas ir subendrintÄ bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK VIII skyrius). Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, į kurias bÅ«tų neatsižvelgta, skiriant bausmes A. R., todėl keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai A. R. paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi buvo nuspręsta A. R. lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietos prieÅ¡ terminÄ , pastarajam neatlikus 1 metų 8 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos to paties teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžiu (1 t., 78–79 b. l.), tačiau realiai iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus nuteistasis buvo paleistas tik 2010 m. vasario 26 d., tai yra praėjus 6 dienomis po minėtos teismo nutarties priėmimo.

Apylinkės teismas, nusprendęs subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu A. R. paskirta neatlikta bausme visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 3 metams 7 mėnesiams bausmės nepagrįstai pridėjo 1 metus 8 mėnesius 3 dienas neatliktos laisvės atėmimo bausmės, nes, kaip minėta, iÅ¡ laisvės atėmimo vietos nuteistasis buvo paleistas vėliau nei priimta nutartis. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 64 str.) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.) ir nuteistajam skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.Taip pat kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, iki kada laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas A.

R. įskaitomas į galutinę subendrintÄ bausmę, o tai daro nuosprendį neaiÅ¡kų ir sunkiai suprantamÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. R. nagrinėjamoje byloje buvo laikinai sulaikytas 2010 m. lapkričio 25 d. (1 t., 57–58 b. l.), po to jam paskirtas suėmimas, kuriame jis iÅ¡buvo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistÄ , į A. R. Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ naujo paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę įskaitomas visas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikotarpis – nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., ir bausmės pradžia nustatoma nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo.

  Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a:              Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie skundžiamu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu A. R. paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 3 metams 7 mėnesiams – pridėti dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir A.

R. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 metams.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į A. R. paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. balandžio 26 d.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos – 2012 m. balandžio 26 d.              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjai                                                                                                         Virginija Žindulienė                                                                                                                         Gražvydas PoÅ¡kus