2019-08-07 Nr. AB-15163-3-62-3-01495-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1016-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01495-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), solidariai 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti bei solidariai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 19 d. Klaipėdos AVPK pareigūnai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. vasario 19 d. 9.55 val. vairuodamas Volvo FH12 markės transporto priemonę, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje. Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK Šakių raj. PK) 2016 m. liepos 15 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 216 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu panaikino Marijampolės AVPK Šakių raj. PK nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai. Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių galimam pažeidimo padarymo nustatymui ir tik pareiškėjo iniciatyva byloje buvo gautas svarbus įrodymas – vaizdo įrašas, nustatytas ir apklaustas įvykyje dalyvavęs liudytojas. Jeigu pareiškėjas nebūtų nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam nebūtų kilusi būtinybė kreiptis teisinės pagalbos, rinkti įrodymus, dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ginti savo pažeistas teises teisme ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad apmokėdamas už teisinę pagalbą patyrė 1 000 Eur išlaidų. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas taip pat patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Neigiamas poveikis truko 10 mėnesių ir 1 dieną, bei pasireiškė pablogėjusia emocine būsena, vidiniu nerimu, įtampa, padidėjusiu kraujospūdžiu, nemiga. Netinkamais pareigūnų veiksmais buvo sutrikdyti šeimos bei darbo planai. Teisenos laikotarpiu pareiškėjas buvo priverstas 3 kartus lankytis policijos įstaigoje, 5 kartus dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl teisinės pagalbos teikimo nuolatos lankytis pas advokatą. Minėtos aplinkybės sukėlė papildomą neigiamą poveikį, pakenkė pareiškėjo reputacijai. Pareiškėjas prarado darbdavio pasitikėjimą, buvo pradėta abejoti jo kompetencija ir tai turėjo negrįžtamų pasekmių. Pareiškėjo nuomone, neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais jam padaryta neturtinė žala turi būti įvertinta 400 Eur.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šakių rajono apylinkės teismas nutarimu nekonstatavo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir nenustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surinkti visi būtini duomenys reikšmingi pažeidimui išsiaiškinti. Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnas, įvertinęs surinktus įrodymus, buvo įsitikinęs dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Šakių rajono apylinkės teismas neturėjo jokių papildomų įrodymų nei buvo surinkta policijos pareigūnų.

Teismas priimdamas nutarimą rėmėsi vien tik prielaida, kad pagal liudytojo A. S. paaiškinimus bei vaizdo įrašą yra didesnė tikimybė, jog abu vairuotojai pamatę priešingose pervažos pusėse užgesusį draudžiamą signalą pradėjo manevrą, tačiau mažai tikėtina, jog abu vairuotojai tuo pačiu metu pažeisdami kelių eismo taisykles važiavo per pervažą degant draudžiamam signalui. Vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas surinktus įrodymus vertino kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus.

Byloje nėra duomenų, jog pareigūnas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį. Akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo itin didelės apimties ir sudėtingumo, todėl pareiškėjo nurodytos išlaidos teisinei pagalbai neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų bei neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Atsakovo atstovo manymu, dėl iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjas galėjo patirti nežymius nepatogumus bei nukrypimus nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau šie nepatogumai nepatenka į CK 6.250 straipsnio taikymą. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo yra abstraktūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis. Pareiškėjui buvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, dėl to jis galėjo teisėtai vairuoti transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo dirbti su laikinu vairuotojo pažymėjimu.

6. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pradėdami administracinio teisės pažeidimo teiseną Klaipėdos AVPK pareigūnai veikė vadovaudamiesi tuo metu galiojusio ATPK nuostatomis, kurios įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus, išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, surinkti ir įvertinti visus įrodymus, pilnai ir visapusiškai išaiškinti visas bylos aplinkybes bei nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Klaipėdos AVPK pareigūnai nustatė ir fiksavo pažeidimo aplinkybes, geranoriškai bendradarbiavo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bei jo atstovu, tenkino visus jų prašymus. Pareigūnai neparodė jokio suinteresuotumo kaip nors veikti prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. 2016 m. balandžio 13 d. administracinė byla nagrinėjimui buvo perduota į Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, o 2016 m. gegužės 30 d. perduota į Marijampolės AVPK Šakių raj. PK tenkinant pareiškėjo atstovo prašymą. Klaipėdos AVPK pareigūnai administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų nevertino ir bylos nagrinėjime nedalyvavo. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarime nenustatė, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą veikė neteisėtai. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą dėl minėto administracinės teisenos proceso. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą yra nepagristos, todėl mažintinos. Administracinė byla Klaipėdos AVPK nebuvo nagrinėta, todėl išlaidos dėl šios dalies nepriteistinos. Byla nebuvo sudėtinga, todėl negalėjo pareikalauti iš pareiškėjo advokato maksimaliai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai, kuriais buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, buvo atlikti laikantis teisės aktų nuostatų, todėl neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 750 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną, renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje ir priėmus nepagrįstą nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą.

10. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 19 d. Klaipėdos AVPK Jūrų uosto policijos poskyrio Viešosios policijos grupės vyriausiasis postinis surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-51815869-16, kuriame nurodė, jog V. K. 2016 m. vasario 19 d. 9.55 val. vairuodamas vilkiką, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, šiais veiksmais pažeisdamas ATPK 125 straipsnio reikalavimus. Marijampolės AVPK Šakių raj. PK 2016 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 91N-66312898-16 pareiškėjui buvo paskirta 216 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu panaikino Marijampolės AVPK Šakių raj. PK 2016 m. liepos 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Šakių rajono apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos Klaipėdos AVPK ir Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnų veiksmus. Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi (pareiškėjas aiškino, jog įvažiuojant į sankryžą nedegė draudžiantis šviesoforo signalas, o pareigūnai nurodė, kad matė, kaip pareiškėjas pervažiavo pervažą degant draudžiamam signalui), todėl organui (pareigūnui), nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo kaltės.

12. Teismas vadovavosi ATPK 256 straipsniu ir nurodė, kad Klaipėdos AVPK Jūrų uosto policijos poskyrio Viešosios policijos grupės vyriausiasis postinis A. K. ir Ž. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog matė, kaip pareiškėjas pervažiavo pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau niekas nematė, koks buvo signalas pareiškėjui įvažiuojant į sankryžą (pervažą). Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, per sankryžą tuo metu važiavo ir kitas vilkikas, vairuojamas liudytojo A. S., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos AVPK pareigūnai nesiaiškino, koks šviesoforo signalas degė pareiškėjui įvažiuojant į sankryžą, o apsiribojo konstatavimu administracinio teisės pažeidimo protokole, jog asmuo pervažiavo sankryžą degant draudžiamam signalui. Teismo vertinimu, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl subjektyvaus pobūdžio pareigūnų motyvų, akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo, todėl konstatavo, kad Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn buvo neteisėti.

13. Teismas iš Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimo taip pat nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantys Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Siekiant pašalinti esminius prieštaravimus, administracinio teisės pažeidimo bylą narinėjantys pareigūnai privalėjo patys spręsti dėl eismo įvykio vaizdo įrašo išreikalavimo, jo peržiūrėjimo, liudytojų apklausos. Tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, pareiškėjas pats savo iniciatyva rinko ir teikė įrodymus Klaipėdos AVPK pareigūnams, teikė prašymus (apklausti liudytoją, pridėti vaizdo medžiagą).

14. Teismas iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir Šakių rajono apylinkės teismo nutarimo nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo operatyviai tiriama, tačiau be pagrindo siuntinėjama Klaipėda-Šakiai-Klaipėda-Šakiai. Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą persiuntus nagrinėti Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariatui, 2016 m. gegužės 12 d. ji buvo grąžinta Klaipėdos AVPK. 2016 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pakartotinai perduota nagrinėti iš Klaipėdos AVPK į Marijampolės AVPK Šakių raj. PK. Teismas pažymėjo, kad, gavus administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustačius joje prieštaravimų, Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnai turėjo operatyviai imtis veiksmų, jog šie prieštaravimai būtų pašalinti.

15. Teismas vadovavosi ATPK 257 straipsniu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnai, esant byloje esminiams prieštaravimams, jų nepašalino, patys delsė rinkti papildomus įrodymus, siuntinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Tinkamai neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimą. Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė žalą.

16. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė turėti atstovą, ruoštis bei dalyvauti bylos nagrinėjime ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėją nuo 2016 m. kovo 10 d. administracinio teisės pažeidimo byloje ir Šakių rajono apylinkės teisme atstovavo advokatas Mindaugas Skruibis. 2017 m. sausio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 6-2017 bei 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas už susipažinimą su dokumentais, konsultacijas, susirašinėjimą ir įrodymų rinkimą patyrė 200 Eur išlaidų, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą nagrinėjant bylą Klaipėdos AVPK – 50 Eur, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą nagrinėjant bylą Marijampolės AVPK – 50 Eur, skundo parengimą – 200 Eur, pasiruošimą posėdžiams ir atstovavimą Šakių rajono apylinkės teisme – 400 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas 200 Eur išlaidas už atstovo teisines konsultacijas, įrodymų rinkimą, susirašinėjimą su policijos įstaiga patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistos. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Skruibis dalyvavo rengiant bylą nagrinėjimui Klaipėdos AVPK, todėl pareiškėjui priteistinos 50 Eur išlaidos už pasiruošimą nagrinėjimui ir atstovavimą Klaipėdos AVPK. Teismo teigimu, pareiškėjui taip pat atlygintini 150 Eur turtiniai nuostoliai dėl jo atstovavimo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės AVPK Šakių raj. PK. Teismas nurodė, kad išlaidas už atstovo dalyvavimą Šakių rajono apylinkės teismo posėdžiuose pagrindžia teismo posėdžių protokolai. Pareiškėjo nurodytos 200 Eur išlaidos už skundo teismui parengimą bei 400 Eur išlaidos už pasirengimą bei atstovavimą penkiuose teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl teismas priteisė šias išlaidas.

18. Teismas akcentavo, kad administracinėje byloje konstatavus tiek neteisėtus Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmus (nesant objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo pradėta administracinė teisena surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą), tiek ir neteisėtus Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnų veiksmus aplaidžiai tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimant nepagrįstą nutarimą, spręstinas klausimas dėl konkrečiai iš kiekvieno atsakovo atstovo priteistinos žalos dydžio. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti 250 Eur turtinei žalai atlyginti už atstovo teisines konsultacijas, įrodymų rinkimą, susirašinėjimą su policijos įstaiga, pasiruošimą nagrinėjimui ir atstovavimą Klaipėdos AVPK, taip pat iš Marijampolės AVPK priteisti 750 Eur turtinei žalai atlyginti už pareiškėjo atstovavimą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės AVPK, skundo Šakių rajono apylinkės teismui parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

19. Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl jo atžvilgiu pradėtos ir ilgą laiką vykdomos administracinės teisenos. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes bei į tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra priteisiamas nuo 50 Eur iki 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-144-438/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-756/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; kt.), teismas pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertino 300 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, o duomenų, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu turėjo išvykti į užsienį, byloje nėra. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priėjo išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma nėra pagrindo.

20. Teismas, individualiai įvertinęs policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų įtaką pareiškėjo teisėms, sprendė, kad dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjui priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, dėl Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnų neteisėtų veiksmų – 200 Eur.

III. 21. Atsakovo atstovas Marijampolės AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 750 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22. Administracinę bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą ar skiriant administracinę nuobaudą buvo kaip nors pažeistas administracinis procesas, įskaitant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės, o juo labiau tariamų pažeidimų nepripažino esminiais. Nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta todėl, kad teismas kitaip, negu nuobaudą paskyręs pareigūnas, vertino bylos aplinkybes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų pakankamumo aspektu. Šioje situacijoje teisiškai reikšminga ir tai, kad nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo iki galutinio sprendimo priėmimo jokios asmeninės ar specialiosios pareiškėjo teisės ar laisvės arba kokie nors kiti teisėti interesai apriboti, o juo labiau pažeisti, nebuvo.

23. Teismas netinkamai aiškino ir taikė pareigą atlyginti neteisėtais valstybės valdžios institucijų aktais padarytą žalą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Marijampolės AVPK pripažįsta, kad ATPK 284 straipsnis įpareigoja administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį pareigūną išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir atsakomybę traukiamas asmuo kaltas jo padarymu, tačiau vadovaujantis ATPK 257 straipsniu bylos įrodymus pareigūnas vertina pagal visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu pagrįstą savo vidinį įsitikinimą, tai reiškia, kad ATPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog objektyvios tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje procesas yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu pareigūno įsitikinimu. Šiuo atveju bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės lėmė vidinį pareigūno įsitikinimą, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris, tikrinant jo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teisme, pasirodė klaidingas, tačiau nebuvo nustatyta, kad traukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, ar nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą buvo koks nors šališkumas ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimas ar netgi piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais arba kokie nors administracinio proceso pažeidimai. Nesant įrodymų, kad policijos pareigūnas, nepaisydamas policijos veiklos principų, nesivadovaudamas įstatymais ir kitais teisės aktais, buvo šališkas ar elgėsi neteisėtai, nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą.

24. Svarstydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo grįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Nežiūrint į tai, teismas visiškai nemotyvuodamas ir aiškiai prieštaraudamas pats sau nusprendė, kad dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 300 eurų suma. Nesant policijos pareigūnų priešingų teisės reikalavimams pažeidimų, neįsiteisėjusio pareigūno nutarimo, kuris iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių ar kitokių asmens teisių ar laisvių suvaržymo, priėmimas (asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn) pats savaime negali nulemti tokio neigiamo poveikio tokio asmens emocinei būsenai, kuris gali būti pagrįstai pripažintas neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme ir įvertintas pinigais.

25. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad išvadą apie atsakovo neteisėtus veiksmus teismas padarė remdamasis ne administracinio teisės nusižengimo byloje priimto nutarimo panaikinimo faktu, bet Šakių rajono apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo analize ir jame nustatytomis reikšmingos aplinkybėmis.

27. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į atsakovo Marijampolės AVPK apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas iš esmės pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams bei motyvams. Be to, kas išdėstyta apeliaciniame skunde, Klaipėdos AVPK nurodo, kad teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismas sprendime dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui visiškai nevertino ir nepaneigė Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytų argumentų, o į sprendimą perkėlė pareiškėjo skundo dalies (susijusios su padaryta turtine žala) turinį. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jam administracinę nuobaudą, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi ATPK 256, 257 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. pareigūnai tinkamai neištyrė pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmus pripažino aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 750 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, - 250 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Iš atsakovo atstovo Marijampolės AVPK apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovo atstovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmais (šių veiksmų pripažinimu neteisėtais).

31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 19 d. Klaipėdos AVPK pareigūnas surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 19 d. 9.55 val. vairuodamas vilkiką Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, šiais veiksmais pažeisdamas ATPK 125 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas su pažeidimu nesutiko. Klaipėdos AVPK pareigūnų A. K. ir Ž. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad per geležinkelio pervažą šveičiant raudonam šviesoforo signalui pravažiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis. Marijampolės AVPK Šakių raj. PK 2016 m. liepos 15 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 216 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu panaikino Marijampolės AVPK Šakių raj. PK 2016 m. liepos 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 125 straipsnį nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

34. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

35. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

36. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

37. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018).

38. Iš paminėto Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimo matyti, kad, teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo prie išvados, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose konstatuota, jog pervažą pravažiavo pareiškėjo vairuojamas vilkikas, tuo metu į aplinkybę, kurią nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. jog į pervažą įvažiuojant nedegė draudžiantis signalas, nebuvo atsižvelgiama, ji nebuvo tirta, nebuvo rinkti duomenys, paneigiantys šią aplinkybę. Šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis nepadarė pažeidimo, nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, tačiau jo nurodytos aplinkybės buvo ignoruojamos. Asmuo savo iniciatyva rinko įrodymus, teikė prašymus bylą tiriantiems pareigūnams, tačiau į pateiktus prašymus nebuvo operatyviai reaguojama, nebuvo imtasi priemonių tikslioms įvykio aplinkybėms nustatyti.

39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio, yra pagrindas konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantys Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nebuvo pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas padarė ATPK 125 straipsnyje nustatytą pažeidimą, tačiau Marijampolės AVPK pareigūnai nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo, nutarimu pareiškėjui skyrė administracinę baudą. Neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi, siekdamas nebūti nepagrįstai nubaustas, pasinaudojo advokato paslaugomis, už kurias turėjo sumokėti. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turį teisę į turtinės žalos atlyginimą.

40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, nevertina ir plačiau nepasisako dėl pareiškėjui priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, kadangi Marijampolės AVPK apeliaciniu skundu nei šio dydžio atitikimo teisės aktams (pvz., Rekomendacijoms) (t. y. ar už visas advokato suteiktas paslaugas buvo pagrįstai priteista), nei aritmetinio teisingumo neginčija.

41. Konstatavus, kad Marijampolės AVPK pareigūnai, atlikdami tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutarimu paskyrę pareiškėjui administracinę baudą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjo atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus, konstatuotina ir tai, kad šioje byloje buvo pagrindas spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises (nuginčyti Marijampolės AVPK Šakių raj. PK 2016 m. liepos 15 d. nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai taip pat pareiškėjui sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjas to nebūtų patyręs, jei dėl Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje nebūtų nepagrįstai nubaustas administracine bauda. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme ir tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista pinigų suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar dėl Marijampolės AVPK ir Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą, ir teisėtai konstatavo, jog atsakovui Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti Marijampolės AVPK ir Klaipėdos AVPK neteisėtais veiksmais pareiškėjui patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovas yra vienas – Lietuvos valstybė, o valstybei tik atstovauja paminėti valstybės atstovai, dėl kurių neteisėtų veiksmų atsirado žala, teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo tikslintina, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK ir Klaipėdos AVPK, bendrai šiais institucijų neteisėtais veiksmais padarytą 1 000 Eur turtinę ir 300 Eur neturtinę žalą.

44. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą (kartu pateikti 2019 m. rugpjūčio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 72-2019, 2019 m. rugpjūčio 3 d. pinigų priėmimo kvitas) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 725 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su skundo paruošimu, atstovavimu pirmosios instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu.

45. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą buvo apgintos pareiškėjo teisės, todėl jis turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašomą priteisti sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgdama į parengto procesinio dokumento turinį, bylos pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, į aktualiais laikotarpiais galiojusių Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nuostatas, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

47. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas prašo priteisti ir pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias skundo parengimu, atstovavimu teisme, pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoda nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 41 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, tačiau patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: „Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.“.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjo V. K. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė