9ffcbe70-9bd4-424f-b6be-6e7ecbf01ed7 · Å iaulių apylinkės teismas

   Civilinė byla Nr. 2-2026-772/2016 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01130-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2.; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, posėdžio sekretorė Ona Baronienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo R. B. atstovei adv. D. Oseckienei, suinteresuotam asmeniui N. Z.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo N. Z..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R. B. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kuris jam sukelia teisines pasekmes. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodė Å¡iuo motyvus. 2015 (duomenys neskelbtini) d. pareiÅ¡kėjo R. B., ir suinteresuoto asmens N. Z. motina E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarė testamentÄ ir Å¡iuo testamentu savo mirties atveju padarė tokį patvarkymÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW PASSAT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliko pareiÅ¡kėjui sÅ«nui R.

B., o visas lėšas, esančias bet kuriame LR banke paliko dukrai suinteresuotam asmeniui N. Z..(duomenys neskelbtini) E. B. mirė (mirties įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas R. B., priėmė mirusiosios E. B. palikimÄ , pateikdamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Tvarkant paveldėjimo pagal testamentÄ dokumentus notarų biure paaiÅ¡kėjo, kad E. B., kuri nuo 1993 metų (duomenys neskelbtini) d. yra iÅ¡situokusi su sutuoktiniu (pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens tėvu) A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o realiai su sutuoktiniu gyveno skyrium nuo 1989 metų pradžios, butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), yra įsigijusi bÅ«dama santuokoje su A. B., o nutraukiant santuokÄ ir po to, Å¡is turtas nebuvo padalintas.PareiÅ¡kėjo žiniomis nuo 1989 metų jo tėvai gyveno skyrium, o (duomenys neskelbtini) jie tik oficialiai nutraukė santuokÄ (1993-08-12 Å iaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 6-2-1322/93).Butas, esantis (duomenys neskelbtini)., E. B. yra pirktas iÅ¡ valstybės 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. (Sutartis, Registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Buto pirkimo sutartyje Pirkėju nurodyta E. B.; už butÄ su 4,12 kv. m. rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), E. B. sumokėjo 6 051 rublius valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais), iÅ¡ kurių didžiÄ jÄ dalį E. B. buvo perleidusi jos motina E. N., o A. B. buto privatizavimo procese nedalyvavo, tuo metu jis gyveno skyrium nuo savo sutuoktinės E. B. ir savo vaikų.ButÄ su 4,12 kv. m. rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 44,40 kv. m., gyvenamasis plotas - 31,08 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)., E. B.

įsigijo už asmenines lėšas, tuo laikotarpiu jos sutuoktinis A. B. su ja negyveno. Po santuokos nutraukimo A. B. pretenzijų į butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kė, nesiekė įforminti savo buto dalies, prie buto iÅ¡laikymo niekada neprisidėjo.PareiÅ¡kėjo motina E. B. iki pat mirties buvo įsitikinusi, kad butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, bute A. B. niekada nebuvo registruotas, prie buto įsigijimo nėra prisidėjęs, bendro Å«kio su A.

B. E. B. nebevedė nuo 1989 metų, bendrų santaupų neturėjo, butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), E. B. iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės už savo asmenines lėšas, butu rÅ«pinosi, jį iÅ¡laikė (mokėjo komunalinius mokesčius, atliko buto remontÄ ) viena pati E. B..A. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. (mirties įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Iki pat savo mirties A. B. pretenzijų į butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini)., nereiÅ¡kė, nesiekė įforminti savo buto dalies, buto nevaldė, juo nesinaudojo.E. B., žinodama kad butÄ iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės už savo asmeninius investicinius čekius, kad bute buvęs sutuoktinis niekada negyveno, niekada nebuvo Å¡iame bute registruotas, matydama, kad butas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas jos vardu, o santuoka su A.

B. yra seniai nutraukta, pagrįstai galėjo suklysti ir iki pat savo mirties nepasirÅ«pinti dėl asmeninės nuosavybės teisės į šį butÄ Ä¯teisinimo.Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimÄ , t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės. Dėl Å¡ių priežasčių dabar pareiÅ¡kėjas R. B., mirusiosios E. B. turto pagal testamentÄ paveldėtojas, turi praÅ¡yti teismo pripažinti, kad butÄ su 4,12 kv. m. rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 44,40 kv. m., gyvenamasis plotas - 31,08 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini)., E. B. 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. nupirko iÅ¡ valstybės už asmenines lėšas ir nuo 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. valdė butÄ su rÅ«siu asmeninės nuosavybės teise, nors jos ir jos sutuoktinio A.

B. santuokos nutraukimas įregistruotas tik (duomenys neskelbtini) d.Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad butas su 4,12 kv. m. rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ir naudojamas ne bendroms sutuoktinių reikmėms, o mirusiosios E. B. poreikiams tenkinti. Nors E. B. butÄ su rÅ«siu įgijo santuokos metu, tačiau buto įgijimo aplinkybės, naudojimo pobÅ«dis, buto įsigijimo laikas, pagrindas ir aplinkybės, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad butÄ su 4,12 kv. m. rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), E. B.

įgijo ir valdė kaip asmeninę nuosavybę.Minėtas aplinkybes teisme patvirtins dokumentai ir asmuo, kurį pareiškėjas prašys apklausti teisme liudytoju - J. N., gyv. (duomenys neskelbtini).Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CK, pareiškėjas teismo prašė:1. Pripažinti, kad butas su 4,12 kv. m. rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 44,40 kv. m., gyvenamasis plotas - 31,08 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., priklausė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.2.

IÅ¡kviesti ir apklausti teismo posėdyje liudytoja - J. N., gyv. (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus teismui grindė raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo ir atstovė pakartojo pareiÅ¡kimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pripažįstant pareiÅ¡kėjo velionės motinos nuosavybės teises į visÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , taikytina ir ieÅ¡kinio senatis pagal SÅ K nuostatas.Suinteresuotas asmuo N. Z. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir nurodė Å¡iuos motyvus.

1. Su ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kiniu sutinku.2. 2015 metų (duomenys neskelbtini) d. mÅ«sų, N. Z. ir R. B., motina E. B. sudarė testamentÄ ir Å¡iuo testamentu savo mirties atveju padarė tokį patvarkymÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW PASSAT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui R. B., o visas lėšas, esančias bet kuriame LR banke paliko dukrai suinteresuotam asmeniui N. Z..3. (duomenys neskelbtini) E. B. mirė.4. MÅ«sų motina E. B. iki pat mirties buvo įsitikinusi, kad butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes šį butÄ su rÅ«siu iÅ¡ valstybės iÅ¡sipirko viena pati E. B. už savo ir didžiÄ jÄ dalimi jos motinos (mÅ«sų močiutės) E. N. jai perleistas valstybės vienkartines iÅ¡mokas (investicinius čekius).

E. B. viena pati rÅ«pinosi butu, jį iÅ¡laikė (mokėjo komunalinius mokesčius, atliko buto remontÄ ), mÅ«sų tėvas A. B. buto privatizavimo procese nedalyvavo, kai vyko buto privatizavimo procesas jis negyveno su mÅ«sų motina E. B., po santuokos nutraukimo iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) d. A. B. pretenzijų į butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kė, nesiekė įforminti savo buto dalies, buto nevaldė, juo nesinaudojo, prie buto iÅ¡laikymo niekada neprisidėjo.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasi LR CPK 111 str., 142 str. 2 d., nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo R.

B. praÅ¡ymu sutinka ir, kaip ir pareiÅ¡kėjas R. B., teismo prašė pripažinti, kad butas su 4,12 kv. m. rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 metų (duomenys neskelbtini) d. iki mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.5. nurodė, kad bylÄ teisme ves pati, ne per advokatÄ .Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo N. Z. paaiÅ¡kino, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu ir prašė jį tenkinti.

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų ir procesinio teismo sprendimo matyti, kad E. B. 1966 m. buvo sudariusi santuoka su A. B. (27 b.l.). Jai gyvenant santuokoje su A. B. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus R. B., o (duomenys neskelbtini) dukra N. B. (dabar Z.) (7-9 b.l.). Laikytina, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tęsėsi iki 1989 metų. Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal Å iaulių m. apylinkės teismo sprendimÄ (27 b.l.). Pagal anksčiau galiojusio SÅ K Å¡eÅ¡to skirsnio nuostatas santuoka tarp sutuoktinių galėjo pasibaigti vienam iÅ¡ jų mirus arba teismine tvarka paskelbus jį mirusiu.

Taip pat santuoka tarp sutuoktinių jiems esant gyviems galėjo bÅ«ti nutraukta iÅ¡situokiant teismine tvarka arba civilinės metrikacijos organuose. Santuokos pasibaigimo (nutraukimo) laiko nustatymas turi didelę juridinę reikÅ¡mę, nes nuo to momento tarp sutuoktinių pasibaigia asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, arba prasideda terminas, nuo kurio atsiranda tam tikros teisės. Net ir nutraukus santuokÄ teismine tvarka (SÅ K 36 str.), ji turėjo bÅ«ti įregistruota CMS ir tik nuo to momento ji buvo laikoma pasibaigusia.

Iki iÅ¡tuokos įregistravimo CMS santuoka buvo laikoma galiojančia su visomis iÅ¡ to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. IÅ¡ teismui pateikto Å iaulių m. apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo seka, kad E. B. ir A. B. santuoka juo buvo nutraukta, o santuokos nutraukimas užregistruotas tik (duomenys neskelbtini) (10, 27 b.l.). IÅ¡ paminėtų teisinių faktų seka, kad nutraukus santuoka buvę sutuoktiniai po teismo sprendimo, turėjo ir per 3 metus pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , kadangi minėtu teismo sprendimu jis liko nepadalintas (SÅ K 23 str.), tai yra butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (12 b.l.).

Dar iki santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjo motina su vaikais gyveno Å¡eimos bute, jame liko gyventi ir po jos nutraukimo. PareiÅ¡kėjo tėvas dar iki santuokos nutraukimo buvo persikėlęs gyventi į kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ esančiÄ Å iauliuose. PareiÅ¡kėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina (duomenys neskelbtini) (5, 11 b.l.). Å ie aukščiau paminėti faktai turi svarbiÄ reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui tenkinti, kadangi tuo metu Lietuvoje ne tik pasikeitė politinė ir ekonominė santvarka, bet ir įvyko daug su Å¡iais pasikeitimais susijusių teisinių įvykių.

Pirmiausia, įvyko butų privatizavimas, kurio metu buvę buto nuomininkai ir jų Å¡eimų nariai turėjo teisę asmeninės nuosavybės teisę įsigyti iÅ¡ valstybės nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas. Buto privatizavimo metu gyvenamosios patalpos nuomininkai sudarydavo susitarimÄ kieno vardu bus iÅ¡pirktas iÅ¡ valstybės nuomojamas butas. Pagal teismui pateiktus duomenis darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo motina E. B. ir tėvas A. B. susitarime su valstybe iÅ¡reiÅ¡kė savo valia įsigyti asmeninės nuosavybės teise nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (57 b.l.).

E. B. minėtame susitarime nurodė, kad nuomojamas butas bus privatizuojamas jos, o ne kito asmens vardu, tai yra sutuoktinio A. B.. Laikytina, kad tuo metu E. B. sutuoktinis A. B. Å¡io sandorio sudaryme dalyvavo formaliai, nors savo valiÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė įstatymo nustatyta forma, todėl darytina iÅ¡vada, kad valstybės nuomojamame bute jis tuo metu ir negyveno. Antra, (duomenys neskelbtini) buto pirkimo - pardavimo sutartį su valstybės įgaliotu asmeniu taip pat sudarė E. B., kuri ir įsigijo dalinės asmeninės nuosavybės teise į iÅ¡siperkamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (13 b.l.).

Manytina, kad A. B. tiek įkainojant privatizuojamÄ patalpÄ , tiek pareiÅ¡kėjo motinai jÄ Ä¯sigyjant iÅ¡ valstybės faktiÅ¡kai nedalyvavo ir pretenzijų sutuoktinei dėl to nereiÅ¡kė. IÅ¡ to seka, kad jis nors ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl minėto sandorio, tačiau vėliau po santuokos nutraukimo jau nereiÅ¡kė jokių pretenzijų pareiÅ¡kėjo motinai ir sutiko su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis, laikydamas, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė. Trečia, butas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas E. B. vardu (12 b.l.).

Pripažintina, kad jau tuo metu E. B. asmeninės dalinės nuosavybės teise pradėjo valdyti įsigytÄ butÄ , o kiti asmenys, tame tarpe ir A. B. dėl to pretenzijų jai neturėjo ir nereiÅ¡kė. Å iÄ jai priklausančiÄ turto dalį E. B. valdė asmeninės nuosavybės teise ir ja naudojosi iki (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Nuo Å¡io momento suėjus trejų metų ieÅ¡kinio senačiai po santuokos nutraukimo, ji tapo ir viso buto savininke (SÅ K 23 str.). Jos valdymas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji viena nuo buto įsigijimo momento (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai turėjo mokėti mokesčius, rÅ«pintis jo priežiÅ«ra ir remontu.

BÅ«dama gyva E. B. jai priklausantį nuo (duomenys neskelbtini) asmeninį turtÄ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ paliko pareiÅ¡kėjui (sÅ«nui) R. B. (6 b.l.). Kaip jau minėta, anuomet galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 23 str. 2 dalis numatė, jog sutuoktiniai turtÄ esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybe gali pasidalinti tiek jiems iÅ¡situokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iÅ¡ jų reikalavimu. Tuo pačiu nurodyta teisės norma numatė, kad po santuokos nutraukimo, reikalavimui padalinti minėtos rÅ«Å¡ies turtÄ , nustatomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Kadangi po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjo tėvas jokių teisinių reikalavimų buvusiai sutuoktinei nereiÅ¡kė, todėl pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui (1996-12-08) atsiranda jo pasekmės, tai yra E. B. tapo viso jos valdomo turto savininkę ir jai gali bÅ«ti pripažintos asmeninės nuosavybės teisės ir į tÄ buto dalį, kuri anksčiau pagal įstatymÄ priklausė jos buvusiam sutuoktiniui A. B..Kita su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu susijusi aplinkybė ta, kad į Lietuvos teisinę sistemÄ buvo grÄ Å¾intas vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo bÅ«du, tai yra įgyjamoji senatis (2000 m.

CK 4. 68 str.). Pagal Å¡io daiktinės teisės instituto nuostatas asmuo valdydamas per įstatymo nustatytÄ terminÄ , jam ir nepriklausantį daiktÄ , įgyja nuosavybės teisę į šį turtÄ , iÅ¡skyrus jeigu jis nėra vieÅ¡ame registre įregistruotas kito asmens vardu (CK 4. 69 str. 3d.). Be to mirus pareiÅ¡kėjo tėvui neatsirado palikimas ir niekas iÅ¡ jo įpėdinių dėl to nepareiÅ¡kė savo teisių. Dėl to remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais, pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo motina E. B. nors su buvusiu sutuoktiniu A.

B. ir sudarė susitarimÄ dėl buto pirkimo – pardavimo iÅ¡ valstybės pagal Butų privatizavimo nuostatas, tačiau nutraukus jų santuokai ir suėjus ieÅ¡kinio senaties trejų metų terminui, jam priklausiusi buto dalis tapo asmenine pareiÅ¡kėjo motinos nuosavybe. Šį jau jai priklausantį turtÄ , ji pagrįstai pagal testamentÄ paliko sÅ«nui R. B. (6 b.l.). Todėl pripažintina, kad butas, kuris nekilnojamojo turto registre yra įregistruotias tik pareiÅ¡kėjo motinos vardu, jai jau nuo (duomenys neskelbtini) priklausė asmeninės nuosavybės teise (12 b.l.).

PareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , sukelia jam teisines pasėkmes, todėl jis nustatytinas. Pastebėtina, kad juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui yra reikalingas iÅ¡vieÅ¡inti dabar jau velionės motinos E. B. asmeninės nuosavybės teises į valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kas tuo pačiu sukelia jam teisines pasekmes palikimo priėmimui pagal testamentÄ .Teismas jau 2016-02-22 nutartyje nurodė, kad byla teisme bus nagrinėjama pagal ypatingÄ jÄ teisenÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjas pateikdamas teismui pareiÅ¡kimÄ pagal ypatingÄ jÄ teisenÄ turi sumokėti tik 41 Eur žyminį mokestį, todėl R. B. grÄ Å¾intina likusi žyminio mokesčio dalies permoka (CPK 87 str. 1d. 1p.). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 87 str. 1d. 1p., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad butÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ten pat, nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise.

2. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas su tikslu vieÅ¡ame registre VÄ® ,,Registrų centras“ Å iaulių filiale atlikti įraÅ¡o patikslinimÄ , nurodant, jog Å¡io sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas nekilnojamasis daiktas, E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė.3. Pripažinti, kad teismo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, sukelia pareiÅ¡kėjui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisines pasekmes, priimant palikimÄ pagal velionės motinos E. B. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ (reg.

Nr. 3630).4. Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 241,00 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-01-25 įmokos mokėjimo kvitu į valstybės biudžetÄ . Nurodytas žyminis mokestis gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas per R. B. atstovę.  Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                       Jonas Stubrys