9ffae015-ea2a-4e2f-8b22-b457a95811b3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2A-3388-803/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10273-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.2..; 3.3.1.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Godos Ambrasaitės – Balynienės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja) ir Jelenos Å iÅ¡kinos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) N. E. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo N. E. S. ieÅ¡kinį dėl konkurso rezultatų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ pareigų pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo atsakovams Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijai, Nacionaliniam vėžio institutui, trečiasis asmuo F.

J.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė Ieškovas N. E. S. pateikė ieškinį, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinio vėžio instituto (toliau – NVI) direktoriaus rinkimų vieÅ¡o konkurso bÅ«du rezultatus ir pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, perkeliant jo atleidimo datÄ Ä¯ pirmÄ darbo dienÄ pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, neteisėtu;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijÄ (toliau – Å MM) grÄ Å¾inti jį į laikinai einančio NVI direktoriaus pareigas;

3) priteisti jam iÅ¡ Å MM vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015-03-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus universiteto rektoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. P-934 buvo laikinai paskirtas eiti NVI direktoriaus pareigas, su juo 2013-02-12 buvo sudaryta darbo sutartis, kuri įsigaliojo 2013-02-13, nustatant darbo sutarties terminÄ â€“ iki konkurso. Å MM paskelbtas konkursas NVI direktoriaus pareigoms užimti (toliau – Konkursas) įvyko 2015-03-13, jį laimėjo trečiasis asmuo F.

J., todėl Å MM kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ NVI direktoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 1 dalį, perkeliant atleidimo datÄ Ä¯ pirmÄ darbo dienÄ pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui. IeÅ¡kovo teigimu, jis buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi Konkursas dar nebuvo pasibaigęs, o darbo sutartis su KonkursÄ laimėjusiu trečiuoju asmeniu nepasiraÅ¡yta. IeÅ¡kovas nurodė, kad su juo 2013-02-12 sudaryta darbo sutartis neatitiko DK 109 straipsnio reikalavimo, todėl darbo sutartis yra nesÄ Å¾ininga, neatitinka teisėtų lÅ«kesčių, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, o įvertinus aplinkybę, jog NVI bÅ«tina užtikrinti nepertraukiamÄ veiklos tęstinumÄ , sÄ lyga „iki konkurso“ turėtų bÅ«ti vertinama kaip sÄ lyga laikinai eiti instituto direktoriaus pareigas iki į pareigas bus paskirtas KonkursÄ laimėjęs asmuo.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Å MM kancleris priėmė potvarkį dėl jo atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų tÄ pačiÄ dienÄ , kai jis apskundė sprendimÄ dėl Konkurso rezultatų, nors skundas iÅ¡nagrinėtas tik po jo atleidimo, t. y. 2015-03-30, be to, jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡rinktas instituto direktoriumi trečiasis asmuo dar nebuvo paskirtas į pareigas. Kartu pažymėjo, kad jis nebuvo prieÅ¡ du mėnesius įspėtas apie darbo sutarties nutraukimÄ . IeÅ¡kovas vadovavosi DK 300 straipsniu ir pažymėjo, kad buvo atleistas iÅ¡ darbo 2015-03-18 perkeliant jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ Ä¯ pirmÄ darbo dienÄ pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, jo nedarbingumo laikotarpis pasibaigė 2015-03-24, todėl paskutinė darbo diena laikytina 2015-03-25, dėl ko jam priklauso darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015-03-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kartu ieÅ¡kovas nurodė, kad Konkurso komisijos nariu bei jos pirmininku buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministras D. P., o Konkurso rezultatai gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministrui, kuris yra komisijos narys ir pirmininkas, kas pažeidžia vykdomo Konkurso skaidrumo principÄ , todėl Konkurso rezultatai turi bÅ«ti laikomi neteisėtais ir naikinami. Be to, pretendentas į NVI direktoriaus pareigas ne mažiau kaip 5 metus turi bÅ«ti vadovavęs kolektyvui, kuriame dirbtų ne mažiau nei 10 mokslininkų, todėl KursÄ laimėjusiam asmeniui nepateikus Konkurso komisijai dokumentų, pagrindžiančių atitikimÄ reikalavimams, KonkursÄ laimėjęs kandidatas neatitinka nurodytų kvalifikacinių reikalavimų.

IeÅ¡kovo teigimu, KonkursÄ laimėjusio asmens vadovaujamo darbo daugiau nei 10 mokslininkų patirtis sudaro tik 2 m. 11 mėn., todėl mano, kad turėtų bÅ«ti panaikinti NVI direktoriaus rinkimų vieÅ¡o konkurso bÅ«du rezultatai (T. 1, b. l. 20–25, 69–75). Atsakovas Å MM su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Konkurse dalyvavo 3 kandidatai ir komisijos narių balsų dauguma KonkursÄ laimėjo F. J.. Pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2009-12-01 įsakymu Nr. ISAK-2463 patvirtinto Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų vieÅ¡o konkurso bÅ«du organizavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 35 punktÄ asmuo gali apskųsti konkurso rezultatus tiesiogiai teismui, nėra privaloma kreiptis su skundu dėl konkurso rezultatų į Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministrÄ , Konkursas vyko maksimaliai skaidriai.

Å MM pabrėžė, kad visų 3 pretendentų pateikti dokumentai atitiko nustatytus reikalavimus ir buvo nustatyta, kad pretendentai turi vadybinės patirties bei ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo patirtį ne mažesniam nei 10 mokslininkų kolektyvui ar institucijos padaliniui arba atskirai institucijai. Atsakovo teigimu, anuliuoti KonkursÄ nėra teisinio pagrindo, nes nenustatyta, kad Konkursas bÅ«tų organizuotas pažeidžiant ApraÅ¡o ir kitų teisės aktų reikalavimus, o anuliavus KonkursÄ , bÅ«tų pažeidžiamos asmens, laimėjusio KonkursÄ , teisės, teisėtų lÅ«kesčių principas.

Atsakovas nurodė, kad 2013-02-12 darbo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta iki konkurso, o ne iki kol konkurso tvarka bus paskirtas į NVI direktoriaus pareigas konkursÄ laimėjęs asmuo, todėl pasibaigus Konkurso procedÅ«roms, darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta. Pažymėjo, kad į darbÄ direktoriaus pareigoms ieÅ¡kovas buvo priimtas be konkurso, terminuotÄ darbo sutartį su ieÅ¡kovu sudarė Vilniaus universitetas, jÄ ieÅ¡kovas pasirašė laisva valia ir visÄ darbo sutarties galiojimo laikotarpį nekėlė klausimo, kad ji neteisėta ar sudaryta nesÄ Å¾iningai.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pagrįstai ir teisėtai, jis neturėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas į ankstesnes pareigas ir jam neturėtų bÅ«ti iÅ¡mokamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (T.1, b. l. 97–101, 173–176). Atsakovas NVI ginÄÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra ir nurodė, kad NVI kaip juridinis asmuo nedalyvauja renkant NVI direktorių ir neturi jokios įtakos sprendimų dėl direktoriaus vieÅ¡o konkurso organizavimo priėmimui, direktorių skiria į pareigas ir atleidžia iÅ¡ jų Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministras.

Pažymėjo, kad NVI nedalyvavo priimant sprendimus dėl NVI direktoriaus rinkimų organizavimo ar vykdymo, kandidatų, dalyvavusių vieÅ¡ame Konkurse iÅ¡rinkimo, taip pat ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ NVI direktoriaus pareigų (T. 3., b. l. 5–7).Trečiasis asmuo F. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. 1, b. l. 94–96). Nurodė, kad Konkurse dalyvavo trys asmenys, nei vienas Konkurso dalyvis nekėlė klausimo dėl komisijos sudėties, be to, visi pretendentai atitiko Konkurso kvalifikacinius reikalavimus, visi dalyvavo Konkurse, todėl nei ieÅ¡kovas, nei Valstybinė lietuvių kalbos komisija negali aiÅ¡kinti ministro priimto įsakymo formuluočių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimai nepagrįsti. Teismas, įvertinęs Konkurso organizavimo procedÅ«ros atitikimÄ Konkurso medžiagai, nustatė, jog įvykdyta procedÅ«ra atitinka ApraÅ¡o nuostatas. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu dėl Konkurso vykdymo skaidrumo principo pažeidimo, nustatęs, jog pagal teisinį reglamentavimÄ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministras pagrįstai buvo paskirtas į Konkurso NVI direktoriaus pareigoms užimti komisijos narius ir pirmininkus.

Kartu teismas pažymėjo, jog draudimo tokį asmenį skirti į komisijos narius ir pirmininkus joks teisės aktas neįtvirtina, o kitus komisijos narius sudarė įvairių institucijų atstovai (l. e. p. Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja, NVI mokslo tarybos narys). KonkursÄ laimėjęs asmuo buvo iÅ¡rinktas balsų dauguma. IÅ¡ Konkurso komisijos 2015-03-13 protokolo Nr. 24.10-09-P8-2 turinio nustatė, kad Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministras balsavo ne už KonkursÄ laimėjusį asmenį, o už E. S..

Teismas konstatavo, jog skaidrumo principo nepažeidė ir Konkurso rezultatų apskundimas, kadangi sprendimas priimamas visos komisijos vardu. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro D. P. priešiškumo jam. Įvertinęs Konkurso laimėtojo darbinę patirtį, teismas konstatavo, jog laimėtojas atitiko NVI direktoriaus pareigoms keliamus reikalavimus. Taip pat pažymėjo, jog Komisija 2015-02-23 svarstė visų pretendentų NVI direktoriaus pareigoms užimti pateiktus dokumentus ir vienbalsiai pritarė, kad jie atitinka reikalavimus.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė ieÅ¡kovo nurodytų pažeidimų, sprendė, jog nėra pagrindo naikinti 2015-03-13 įvykusio Konkurso NVI direktoriaus pareigoms užimti, rezultatų. Teismas taip pat konstatavo, jo pagal ApraÅ¡o 33 punktÄ praėjus 3 darbo dienoms po įvykusio Konkurso ir laimėtojo paaiÅ¡kėjimo, baigiamos visos Konkurso procedÅ«ros, todėl Konkursui įvykus penktadienį (2015-03-13), pagrįstai Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 ieÅ¡kovas nuo 2015-03-18 (trečiadienio) atleistas iÅ¡ NVI direktoriaus pareigų pagal DK 126 straipsnio 1 dalį (T. 3., b. l.180-185).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, kviesti liudytoju R. K. bei iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å MM NVI direktoriaus rinkimų vieÅ¡o konkurso bÅ«du komisijos posėdžio garso įraÅ¡Ä ir jį iÅ¡tirti teismo posėdžio metu.

Nurodo, kad teismas, spręsdamas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumÄ , netinkamai įvertino ieÅ¡kovo ir kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-30 nutarimu Nr. 1724 patvirtinto Vilniau universiteto Onkologijos instituto statute bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-02 nutarimu Nr. 629 patvirtintuose Nacionalinio vėžio instituto įstatuose įtvirtintos instituto direktoriaus skyrimo procedÅ«ros. Apelianto teigimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti su juo sudarytÄ darbo sutartį, kadangi apie jo netinkamai atliekamas pareigas bei paskirtas drausmines nuobaudas duomenų nėra, be to, ŠMM kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.1-09-P1-91 E. A. pavesta atlikti NVI direktoriaus funkcijas numatant formuluotę „iki bus paskirtas konkursÄ laimėjęs įstaigos vadovas “, kuri iÅ¡ esmės atitinka Statuto 30 punkto formuluotę, galiojusiÄ ieÅ¡kovo paskyrimo į pareigas metu.

Apeliantas įrodinėja, jog teismas nepagrįstai laikė, kad Darbo sutartis sudaryta iki Konkurso, ir savo pozicijÄ argumentavo ApraÅ¡o nuostatomis, nes iki nebus iÅ¡spręstas ginčas teisme, joks asmuo vieÅ¡o konkurso bÅ«du negali bÅ«ti paskirtas į NVI direktoriaus pareigas. Apeliantas nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ApraÅ¡o prieÅ¡taringos, fragmentiÅ¡kos ir nepakankamos nuostatos užtikrino skaidriÄ Konkurso eigÄ . Apelianto manymu, teismas nevertino komisijos sudarymo principų (ApraÅ¡o 7 punktas), vidinių prieÅ¡taravimų, sudarančių sÄ lygas komisijos pirmininkui manipuliuoti ApraÅ¡o nuostatomis (ApraÅ¡o 9.4 ir 35 punktai), komisijos narių kompetencijos, ApraÅ¡o 27 ir 29 punktų prieÅ¡taravimų.

Pažymėjo, jog byloje konstatuotinas ne tik privatus, bet ir vieÅ¡as interesas, dėl ko Konkurso nuostatai turėtų užtikrinti objektyvius pretendentų vertinimo kriterijus, komisijos sudarymo tvarkÄ bei jos narių kompetencijÄ , todėl teismas nepagrįstai vertindamas ApraÅ¡o nuostatas neatsižvelgė į vieÅ¡Ä jį interesÄ , o tik formaliai įvertino teisės aktus. Apeliantas įrodinėja, kad teismas visiÅ¡kai neįvertino Å MM ministro veiksmų, atliekamų vieÅ¡o konkurso metu. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendime konstatuota aplinkybe, jog laimėjęs KonkursÄ kandidatas atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus.

Mano, jog teismas neįvertino aplinkybės, kaip buvo keičiami pagal poreikį vienam kandidatui keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Apeliantas nurodo, jog Konkurso nugalėtojo iÅ¡rinkimas priklausė ne nuo pretendentų kvalifikacijos, bet nuo pokalbio su Konkurso komisija, tačiau byloje nepateikti įrodymai, jog kitų pretendentų pokalbis buvo įvertintas geriau nei ieÅ¡kovo pokalbis. Buvęs Å MM ministras bei NVI direktoriaus rinkimų vieÅ¡o konkurso bÅ«du komisijos narys ir pirmininkas D. P. turėjo iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ jam, todėl byloje turėtų bÅ«ti apklausiamas liudytoju R.

K.. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė keletÄ kartų minėtÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .      Atsakovas Å MM atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto reikalavimus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad Konkurso procedÅ«ros turėjo baigtis 2015-03-18, ieÅ¡kovas 2013-02-12 darbo sutarties pagrindu buvo paskirtas NVI direktoriaus pareigose iki konkurso, o ne iki kol konkursÄ laimėjęs asmuo buvo paskirtas į NVI direktoriaus pareigas, todėl, pasibaigus Konkurso procedÅ«roms, apeliantas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį.

Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas pagrįstai ir teisėtai, jis neturėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas į ankstesnes pareigas. Nurodo, jog apeliantas iki Konkurso nekėlė klausimo dėl ApraÅ¡o nuostatų atitikimo kitiems teisės aktams ar jų neaiÅ¡kumo, taip pat nenurodė, jog ApraÅ¡o nuostatos jam nesuprantamos. Atsakovo teigimu, konkursas vyko maksimaliai skaidriai, jiems buvo užduodami vienodi klausimai, pretendentai su Komisija bendravo atskirai, buvo kviečiami abėcėlės tvarka, o laimėjęs KonkursÄ asmuo atitinka kvalifikacijai keliamus reikalavimus (T. 4., b. l. 9-15).Trečiasis asmuo F.

J. atsiliepime prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-25 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog visi apeliacinio skundo argumentai yra abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, kadangi apeliantas nepagrindžia teiginių, jog Konkursas buvo neskaidrus, o Komisijos pirmininkas Å¡aliÅ¡kas (T. 4., b. l.1-7). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad Vilniaus universiteto rektoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. P-934 „Dėl pavedimo laikinai eiti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus pareigas“ ieÅ¡kovas buvo paskirtas nuo 2013-02-11 laikinai eiti NVI (anksčiau vadinosi Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (T. 1., b. l. 28–32)) direktoriaus pareigas (T.3., b. l. 16). 2013-02-12 su ieÅ¡kovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 59000001, įsigaliojusi 2013-02-13, nustatant darbo sutarties terminÄ â€“ iki konkurso (T. 3., b. l. 17).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-12-04 įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisijos sudarymo“ sudaryta NVI direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisija (T.1., b. l. 117). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. V-1222 „Dėl reikalavimų Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigybei patvirtinimo“ patvirtinti reikalavimai NVI direktoriaus pareigybei (T. 1, b. l. 115–116). 2015-03-13 įvykusiame konkurse į NVI direktoriaus pareigas Konkurso komisija konstatavo, jog iš Konkurse dalyvavusių kandidatų F.

J., N. E. S., E. S. tinkamiausiu kandidatu atviro balsavimo metu balsų dauguma NVI direktoriaus pareigoms užimti iÅ¡rinktas F. J. (T. 1, b. l. 110, 112–113). Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 „Dėl N. E. S. atleidimo“ ieÅ¡kovas nuo 2015-03-18 atleistas iÅ¡ NVI direktoriaus pareigų pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, perkeliant atleidimo datÄ Ä¯ pirmÄ darbo dienÄ pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui (T. 1., b. l. 180). Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos kanclerio 2015-03-18 potvarkiu Nr. 24.1-09-P1-91 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus funkcijų atlikimo“ pavesta NVI Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovui E. A. nuo 2015-03-19 atlikti NVI direktoriaus funkcijas iki bus paskirtas KonkursÄ laimėjęs įstaigos vadovas (T. 1, b. l. 181). 2015-03-17 skundu Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministrui ieÅ¡kovas prašė anuliuoti 2015-03-13 vieÅ¡o konkurso NVI direktoriaus pareigoms užimti rezultatus (T. 1, b. l. 131–133), Å MM 2015-04-07 raÅ¡tu Nr. SR-1497 ieÅ¡kovo skundas atmestas kaip nepagrįstas (T. 1, b. l. 124–126).

Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo teisėtumoNagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija terminuotų darbo santykių pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pripažįsta aplinkybę, kad terminas nutraukti darbo sutartį apibrėžtas konkrečiu įvykiu – iki konkurso (2013-02-12 darbo sutarties 2 punktas (T. 3., b. l. 17)). DK 109 straipsnio 1 dalis numato, jog „terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams“.

Sudarydamos tokiÄ sutartį Å¡alys susitaria dėl sutarties galiojimo laiko. Apeliantas neįrodinėja, kad darbo sutartis neatitiko jo valios, jis jos nesuprato arba buvo neaiÅ¡ki darbo sutarties sÄ lyga dėl termino darbo santykiams pasibaigti. IÅ¡ esmės kilo ginčas, kai paaiÅ¡kėjo, jog apeliantas nebuvo pripažintas laimėtoju (T.1, b.l.2,7). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymÄ terminas yra sutartinė darbo sutarties sÄ lyga, kuriÄ lemia ne įstatymai ar kiti norminiai aktai. Sutarties terminas yra bÅ«tinoji sÄ lyga (DK 95 straipsnio 2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad apelianto nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1724 patvirtintame Vilniaus universiteto Onkologijos instituto statute procedÅ«ros dėl vieÅ¡o konkurso bÅ«du skyrimo į instituto direktoriaus pareigas neveikia darbo sutarties pasibaigimo, įvykus darbo sutartyje apibrėžtam įvykiui. Kaip, inter alia, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 629 patvirtintų Nacionalinio vėžio instituto įstatų 23 punktas, reglamentuojantis instituto direktoriaus skyrimÄ vieÅ¡o konkurso bÅ«du (T.3, b.l.194).

Apeliantas neturi diskrecijos spręsti dėl Nacionalinio vėžio instituto veiklos užtikrinimo, nes tai steigėjo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos Respublikos Nacionalinio vėžio instituto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad direktoriaus skyrimo į pareigas mechanizmas yra visiÅ¡kai neveikiantis apelianto darbo santykių pasibaigimo teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybių, susijusių su instituto direktoriaus skyrimo mechanizmu, veiksmų po konkurso, tame tarpe, pavedimo E. A. atlikti direktoriaus pareigas iki bus paskirtas konkursÄ laimėjęs asmuo (T.3, b.l.195), nepasisako ir jų nevertina (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 265 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 99 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo santykių pagrindas yra darbo sutartis (DK 93, 98 straipsniai), o ne Statutas ar/ir kiti individualÅ«s teisės aktai. Konkursas į NVI direktoriaus pareigas įvyko 2015-03-13 (T.1, b. l. 110, 112–113). Taigi konkurso įvykimo faktas tapo juridiniu pagrindu nutraukti terminuotÄ darbo sutartį, o tuo pačiu ir darbo santykių pasibaigimui. Konkurso teisėtumo faktas neveikia apelianto darbo santykių pabaigos, nes tai nebuvo sÄ lyga ir dėl jos nebuvo atskirai susitarta, aptariant terminuotos sutarties pasibaigimÄ (DK 110 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, terminas nutraukti darbo sutartį apibrėžtas konkrečiu įvykiu – iki konkurso, t.y. labai aiÅ¡kiai. DK nenumato specialių sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dų, todėl esant sisteminiam teisės normų veikimui vadovaujamasi ir civilinėje teisėje įtvirtintais sutarčių aiÅ¡kinimo principais, kurių turinys iÅ¡plėtotas kasacinio teismo praktikoje. Pasisakydamas dėl sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kilus ginčui, bÅ«tina derinti subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize.

Jeigu Å¡alių ketinimai nesutampa, didesnę reikÅ¡mę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios Å¡alies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienai iÅ¡ Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v.

UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog apeliantas nesiremia aplinkybe, jog yra neaiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta terminuotos sutarties bÅ«tinoji sÄ lyga, neįrodinėja, kad iki sutarties sudarymo buvo kitokia Å¡alių valia nei yra darbo sutarties teksto lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka, todėl nėra pagrindo jÄ nesiremti, tokiu atveju apelianto argumentai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo pripažįstami neįrodytais (CPK 185 straipsnis) ir Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl vieÅ¡o konkurso rezultatų panaikinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 629 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ 4 punkte nustatyta, jog pavedama Å vietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti Nacionalinio vėžio instituto savininko teises ir pareigas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai priklauso iÅ¡imtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai). Taigi turint šį pavedimÄ Lietuvos Respublikos Å vietimo ir mokslo ministras pagal 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu ISAK-2463 patvirtintÄ ApraÅ¡Ä 2014-12-04 įsakymu Nr. V-1159 sudarė NVI direktoriaus rinkimų vieÅ¡o konkurso bÅ«du komisijÄ (T.

I, b. l. 117). Taip pat Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. V-1222 patvirtinti reikalavimai NVI direktoriaus pareigybei (T. 1, b. l. 115–116). Abu Å¡ie teisės taikymo aktai nebuvo apskųsti apelianto iki konkurso pradžios. Teisme ginčas dėl ApraÅ¡o (T.1, b.l.103-106) teisėtumo konkurso organizavimo momentu taip pat nebuvo pradėtas. Apeliantas konkurso rezultatų neteisėtumÄ Ä¯rodinėja piktnaudžiavimo valdžia ir neÅ¡aliÅ¡kumo principų pažeidimu.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vieÅ¡o konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikÅ¡mės, yra nurodęs, kad vieÅ¡o konkurso sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kios ir suprantamos, o jų taikymas turi bÅ«ti toks, kad pagal vieÅ¡o konkurso sÄ lygas rezultatas bÅ«tų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas).

Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡Ä konkursÄ skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtojÄ turi bÅ«ti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip vieÅ¡o konkurso principas, susideda iÅ¡ konkurso sÄ lygų iÅ¡dėstymo aiÅ¡kiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu bÅ«du, kad pagal deklaruotas sÄ lygas sprendimai bÅ«tų nuspėjami. SÄ lygų nekintamumo principo turi bÅ«ti laikomasi sÄ lygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sÄ lygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sÄ lygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sÄ lygas ir juos bÅ«tų galimi nuspėti (prognozuoti).

Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti:

1) konkurso sÄ lygų aiÅ¡kus ir suprantamas iÅ¡dėstymas, jų paskelbimas ir taikymas;

2) konkurso sÄ lygų keitimas įstatymo ar konkurso sÄ lygų nustatyta tvarka;

3) vienodas požiÅ«ris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. NekraÅ¡as v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (apeliantas) įrodinėja, jog tuo atveju, kai pagal ApraÅ¡Ä skiriami du komisijos nariai pavaldÅ«s komisijos pirmininkui, objektyviai neįmanoma užtikrinti kiekvieno narių nepriklausomumo (T.3, b.l.198).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡i aplinkybė per se neįrodo konkurso neteisėtumo, tačiau sutinka su paties atsakovo į bylÄ pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iÅ¡vada (T.1, b.l.123), jog tokia nuostata sudaro sÄ lygas korupcijos veiksniams atsirasti. Kita vertus, ApraÅ¡as nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismÄ , ginant pažeistÄ subjektinę teisę (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog korupcijos aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos objektu, teismas jos plačiau nevertina.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal darbo įstatymo normas Å¡alys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

Tokiu atveju apelianto argumentas (T.3, b.l.198), kad ApraÅ¡o nuostatos, kai komisijos sprendimai skundžiami ministrui (35 punktas), o pati komisija nagrinėja skundus (apraÅ¡o 9.4 punktas), sudaro sÄ lygas manipuliuoti, atmetamas kaip neįrodytas, nes jis taip ir nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė manipuliacija, t. y. nepateikė faktinių aplinkybių dėl įrodinėjamos veikos neteisėtumo (CPK 178 straipsnis). Taip pat iÅ¡ apeliacinio skundo negalima nustatyti, koks yra priežastinis ryÅ¡ys su pasekmėmis dėl to, kad apeliantas nelaimėjo konkurso.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas nepagrindė argumento, jog poveikį konkursui turėjo jo įrodinėjama aplinkybė dėl komisijos Å¡aliÅ¡kumo, dėl ko konkursÄ bÅ«tų galima pripažinti neteisėtu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti komisijos narių kompetencijÄ . Apeliacinės instancijos atmeta tokį argumentÄ , nes pagal DK 101 straipsnio 2 dalį tai yra darbdavio diskrecija. Teismas privalo įvertinti faktines aplinkybes, ar konkurso organizavimo procedÅ«ros nebuvo pažeistos dėl komisijos nario kompetencijos trÅ«kumo kaip veiksnio, galinčio paveikti konkurso teisėtumÄ .

Tačiau apeliantas nenurodė tokių aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, jog konkurso rezultatai turi bÅ«ti naikinami, jeigu nustatoma, kad kuris komisijos narys vertino pretendentus kaip vertino juos kiti komisijos nariai. Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje, bÅ«tent apeliantas turėjo nurodyti nors kokiÄ aplinkybę, dėl kurios teismas galėtų pasisakyti ir spręsti, ar komisijos narys nevertino pagal kitus komisijos narius ar /ir kaip buvo neužtikrintas konkurso sÄ lygų aiÅ¡kus taikymas ir vienodas požiÅ«ris į konkurso dalyvius (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kita vertus, paties apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje analizuotos faktinės aplinkybės, tokios kaip vieno iÅ¡ komisijos nario paraÅ¡yta rekomendacija pretendentui, konfliktiÅ¡kumas darbe, pacientų nusiskundimai, pagrindžia, jog Å¡alis nėra atleista nuo pareigos nurodyti teismui faktus. Tuo tarpu apelianto teiginiai tėra deklaracijos dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog kitus komisijos narius sudarė įvairių institucijų atstovai (l. e. p. Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja, NVI mokslo tarybos narys), kaip tai įtvirtinta ApraÅ¡o 7 p., bÅ«tent jų visų balsų dauguma iÅ¡rinktas Konkurso laimėtojas (T.1, b. l. 112–113), o iÅ¡ Konkurso komisijos 2015-03-13 protokolo Nr. 24.10-09-P8-2 matyti, kad pats Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministras balsavo ne už KonkursÄ laimėjusį asmenį, o už E. S. (T.1, b. l. 112–113).

Tai parodo, kad konkurso komisijos nariai galėjo iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ pozicijÄ ir kartu paneigia apelianto argumentÄ dėl to, jog kai du komisijos nariai pavaldÅ«s komisijos pirmininkui, objektyviai neįmanoma užtikrinti kiekvieno narių nepriklausomumo, nes balsų proporcijos pasiskirstė procentaliai kitaip. Be to, apelianto įrodinėjama aplinkybė dėl Konkurso vykdymo tvarkos formalumo (T.3, b.l.203,205) patvirtina vienodo požiÅ«rio į konkurso dalyvius įgyvendinimÄ . Formalumas bÅ«tent ir pasižymi beasmeniÅ¡kumu, kai komunikacija vyksta dokumentų pagrindu.

Tai, kad D. P., kaip komisijos pirmininkas, balsavo už kitÄ pretendentÄ , o ne apeliantÄ , per se nepagrindžia jo Å¡aliÅ¡kumo. PrieÅ¡ingu atveju butų paneigiama asmens teisė į savo nuomonės turėjimÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantas nėra subjektas, galintis reikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡am interesui ginti (CPK 49 straipsnis). IÅ¡ esmės jis kreipėsi į teismÄ gindamas savo subjektinę teisę į darbÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumento dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. Taip pat apeliantas ginčija konkurso teisėtumÄ argumentu dėl pretendentų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog byloje buvo tirtos konkurso sÄ lygos ir nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2014-12-16 įsakymu Nr. V-1222 „Dėl reikalavimų Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigybei patvirtinimo“ patvirtintus reikalavimus NVI direktoriaus pareigybei (T.1, b. l. 115–116) pretendentas turi atitikti vienÄ iÅ¡ nurodytų reikalavimų:

1) turėti vadybinę ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo patirtį stambiam, ne mažesniam, kaip 10 mokslininkų kolektyvui arba 2) turėti vadybinę ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo institucijos padaliniui patirtį, arba 3) turėti vadybinę ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovavimo atskirai institucijai patirtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia iÅ¡vada. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neprotinga manyti, jog vadovavimo patirties reikalavimai bÅ«tų suraÅ¡yti tokie, kad apimtų vienas kitÄ , dubliuotų, prieÅ¡tarautų, nes vadovavimas institucijos padaliniui arba atskirai institucijai skiriasi vien jau administraciniu pavaldumo santykiu (DK 35 straipsnis).

Kita vertus, apeliantas labiau retoriÅ¡kai kvestionuoja, ar F. J. atitiko konkurso sÄ lygas, o jo argumentai yra prieÅ¡taraujantys vieni kitiems (pvz., apeliantas įrodinėja, kad F. J. nepateikė dokumentų, leidžiančių objektyviai įvertinti jo kvalifikacijÄ (T.3, b.l.201), tačiau po to atlieka jų vertinimÄ (T.3, b.l.202)). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad F. J. 2000-2001 metais ėjo Lietuvos onkologijos centro direktoriaus pavaduotojo klinikai pareigas, nuo 2002 iki 2006 m. dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Urologijos skyriaus vedėju.

Taigi vie Å¡ių pareigybių vadovaujamo darbo stažo padaliniams bendra suma yra daugiau kaip 5 metai. Taip pat laimėjęs konkursÄ asmuo nuo 2006 metų iki Å¡iol užima Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikų Urologijos centro direktoriaus pareigas. Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su F. J. atsiliepimo argumentu, kad NVI veikla paremta mokslinės institucijos veikimo ypatumų. Tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, jei į direktoriaus pareigas pretenduoja akademinės visuomenės narys, tuomet jo vadybinei kompetencijai keliamas dar vienas kriterijus – bÅ«ti vadovavusiam daugiau kaip 10 mokslininkų kolektyvui.

Tai visiÅ¡kai atitinka universiteto vidaus administravimo suskirstymÄ . Kaip teisingai nurodė Å MM atsiliepime į apeliacinį skundÄ , NVI steigiamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl komisijos atlikto N. E. S. skundo nagrinėjimo (T.3, b.l.202), nes jie neturi teisinės reikÅ¡mės galutiniam Å¡ios bylos rezultatui. Apeliantas kreipėsi į teismÄ , gindamas savo teises, o bylos nagrinėjimo metu buvo patikrintas konkurso organizavimo skaidrumas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas negali bÅ«ti paneigtas apelianto atliktu faktinės situacijos interpretavimu ir pagal tai padarytomis iÅ¡vadomis (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl apelianto praÅ¡ymo nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarkaApeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti liudytoju R. K.. Kiti proceso dalyviai praÅ¡o atmesti Å¡iuos apelianto praÅ¡ymus. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Apelianto praÅ¡ymas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ neargumentuotas, todėl teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kiti asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė – Balynienė                                 RÅ«ta Petkuvienė Jelena Å iÅ¡kina