2020-09-16 Nr. AB-16826-3-62-3-02037-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1219-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02037-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. liepos 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 25 pažeidžiant jo teises. Pažymėjo, jog jam nebuvo užtikrinama minimali teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Kameroje virš lango buvo pelėsis, sienos dėmėtos, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjęs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose yra penkios skylės, sienų ir grindų plytelės išdužę. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir praradimus, orumo ir garbės pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, baimę, diskomfortą, nepatogumus, stresą, nemigą, depresiją, nerimą, sveikatos pablogėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 25, kuri yra 12,84 kv. m ploto, ir kuriose įrengtos trys miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,28 kv. m kameros ploto. Remontas baudos izoliatoriaus kamerose buvo atliktas 2009–2010 metais.

5. Alytaus PN paaiškino, kad kamerų tipo patalpų Nr. 25 sanitarinis mazgas yra tvarkingas ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), reikalavimus. Uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 37 punktu patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose yra atmetami. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė į Alytaus PN administraciją.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 25 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 20 d.

8. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 25 buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 25 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

9. Teismas, pasisakydamas dėl nustatyto vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto, rėmėsi Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktu, kuriame nustatyta, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK), kuriame nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygos ir principų įgyvendinimas, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

10. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 25 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 20 d. buvo paskirtas į kameros tipo patalpas Nr. 25, kurių plotas 12,84 kv. m, ir kuriose įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,28 kv. m (12,84/3) ploto. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į gyvenamųjų patalpų plotą turi būti neįskaičiuojamas jose esančių baldų užimamas plotas, be to, pareiškėjui gyvenamojo ploto teko daugiau nei numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte, dėl ko pareiškėjo argumentus dėl jaučiamo diskomforto, susijusio su ploto normos neužtikrinimu, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Kauno regionų apygardos administracinis teismas nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracinę bylą yra nustatęs, jog kameroje Nr. 25 laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. liepos 3 d. buvo nustatytas Higienos normos 39 punkto pažeidimas (2018 m. spalio 26 d. sprendimas administracinėje byloje I-5486-414/2018). Teismas pažymėjo, kad sprendimas minėtoje byloje nebuvo ginčijamas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, todėl teismas vertino, kad kameros tipo patalpose Nr. 25 pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ant sienų vizualiai matomo pelėsio laikomos nustatytomis.

12. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad remontas baudos izoliatoriaus kamerose buvo atliktas 2009–2010 metais, tačiau atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie kameros Nr. 25, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, būklę vertinamuoju laikotarpiu, todėl konstatavo, jog atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog kameros tipo patalpų Nr. 25 sienos dėmėtos, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjąs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose yra penkios skylės, sienų ir grindų plytelės išdužę, pareiškėjo teisė į techniškai tvarkingas bei prižiūrimas patalpas buvo pažeista.

13. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 52 paras buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose (kameroje Nr. 25 ant sienų buvo vizualiai matomų pelėsių, sienos, lubos techniškai netvarkingos).

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Alytaus PN administraciją nesikreipė, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl apsiribojo pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

16. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo argumentus. Atsakovo atstovas pateikė klaidingus duomenis apie kalinimo sąlygas kameroje Nr. 25, bandė teismą suklaidinti, išvengti atsakomybės už Alytaus PN administracijos pažeidimus. Pažymi, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 20 d., tačiau neįvertino pareiškėjo išgyventų emocijų kalint tokiomis nežmoniškomis sąlygomis. Teismas neįvertino, kad pripažinimas neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nekompensuoja patirto diskomforto, didelių nepatogumų, pažeminimo, galimybių sumenkinimo, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjo. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN kameroje Nr. 25 nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. birželio 25 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 20 d. sąlygas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, įvertino tinkamai.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad kameros tipo patalpų Nr. 25 sienos dėmėtos, aplink tualeto duris sienų tinkas sutrūkinėjąs, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose yra penkios skylės, sienų ir grindų plytelės išdužę, ant sienų buvo vizualiai matomų pelėsių, sienos, lubos techniškai netvarkingos, t. y. teismo pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl kalinimo higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokius klaidingus duomenis pateikė atsakovo atstovas, o pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės nesutinka su teismo pasirinktu neturtinės žalos atlyginimo kompensavimo būdu.

27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

29. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai (pareiškėjo ginčo laikotarpiu laikymas higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareigūnams, įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamos patalpų būklės, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė