2025-01-15 Nr. AB-1174-3-61-3-03508-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1219-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03508-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2024 m. birželio 5 d. raštą Nr. SR-2047 „Dėl pareiškėjos J. M. skundo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjos neįgali dukra A. M. yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (toliau – ir Centras) mokinė. Centro Vaiko gerovės komisija 2024 m. kovo 18 d. posėdžio protokolu Nr. VGK-8 (toliau – ir Protokolas) nutarė pareiškėjos dukrai pareikšti žodinį įspėjimą dėl Centro direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-182 patvirtintų Mokinių elgesio taisyklių (toliau – ir Mokinių elgesio taisyklės) pažeidimo ir pakartotinai informuoti pareiškėją apie jos dukros padarytą Mokinių elgesio taisyklių pažeidimą ir pareikštą žodinį įspėjimą bei siūlyti mamai paskatinti dukrą laikytis Mokinių elgesio taisyklių. Pareiškėja protokolą apskundė Centrui, o šiam atmetus skundą, pareiškėja su skundu kreipėsi į Ministeriją, kuri taip pat atmetė jos skundą.

2.2. Pareiškėjos dukrai skiriant nuobaudas, nebuvo išklausyta nei pareiškėja, nei jos dukra. Jos nebuvo informuotos apie Centro Vaiko gerovės komisijos 2024 m. kovo 18 d. posėdį.

2.3. Kaip girdėti iš pareiškėjos daryto garso įrašo, Centras 2024 m. kovo 20 d. nebuvo įtvirtinęs rašytinių taisyklių dėl aktyviosios pertraukos, nebuvo įrodymų dėl neteisėto pareiškėjos dukters elgesio. Be to, pareiškėjos dukra nebuvo supažindinta su taisyklėmis. Pareiškėjos dukrai yra skirta nuobauda už neaiškios žodinės taisyklės nesinaudoti telefonu per aktyviąją pertrauką tariamą nesilaikymą.

2.4. Ministerija nurodo, kad pareiškėjos dukrai nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes su taisyklėmis pareiškėja neva buvo supažindinta. Tačiau ne pareiškėja, o asmuo, kuriam gali būti taikomos nuobaudos, pats asmeniškai turi būti informuotas apie iš jo reikalaujamą elgesį.

2.5. Centro darbuotoja 2024 m. kovo 20 d. susirinkimo metu nurodė, kad aktyviosios pertraukos taisyklė niekur nėra įtvirtinta, tačiau kažkaip neaiškiai atsirado nepasirašytas Centro 2024 m. vasario 12 d. protokolas Nr. BPR-4, kuris galimai yra sudarytas atbuline data. Ministerija nepagrįstai nepasisakė dėl šio protokolo. Minėtame protokole nėra nurodyta, nuo kada yra organizuojamos aktyvios pertraukos ir kada minėta tvarka įsigalioja, nėra pateiktas aktyvios pertraukos apibrėžimas, jos trukmė. Centro taisyklėse nėra uždrausta naudotis telefonais pertraukų metu.

2.6. Ministerijos ir Centro pozicijos dėl aktyviosios pertraukos pradžios skiriasi. Ministerija Rašte nurodė, kad aktyvioji pertrauka vyksta po 2 pamokos, tuo tarpu, Centro atstovių pozicija yra kita – aktyvioji pertrauka vyksta po 3 pamokos. Esant tokiam teisiniam neaiškumui, pareiškėjos dukra negalėjo būti baudžiama.

2.7. Centras neįrodė, kad pareiškėjos dukra padarė kitus 2024 m. kovo 18 d. protokole minimus pažeidimus ir pažeidė konkrečias Centro taisykles. Centras nepateikė įrodymų apie tariamai nederamą pareiškėjos dukters elgesį. Tai yra tik Centro subjektyvi nuomonė. Abstraktus nurodymas, kad pareiškėjos duktė pažeidė Mokinių elgesio taisyklių 5.1 punktą, nėra pakankamas – turi būti nurodomos konkrečios pažeistos normos, konkretūs įrodymai dėl padaryto pažeidimo. Teiginys, kad pareiškėjos dukra pažeidė Mokinių elgesio taisyklių 5.10 punktą, yra nesusijęs su aptariama situacija. Nėra įrodyta, kad pareiškėjos dukra padarė Mokinių elgesio taisyklių 5.2 punkto pažeidimą.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Centras pripažino, jog pareiškėja apie Vaiko gerovės komisijos 2024 m. kovo 18 d. posėdį buvo neinformuota per klaidą. Tačiau ši aplinkybė Vaiko gerovės komisijos 2024 m. kovo 18 d. posėdyje priimtų sprendimų dėl pareiškėjos dukros nedaro neteisėtais. Prieš klausimą svarstant Vaiko gerovės komisijos posėdyje, pareiškėja apie nederamą dukros elgesį 2024 m. kovo 5 d. ir 8 d. buvo informuota per „TAMO“ dienyną. Pareiškėja į minėtus pranešimus nereagavo, nesusiekė su klasės vadovu ar kitu mokyklos darbuotoju, neišreiškė noro pateikti jos ir/ar dukros poziciją šiais klausimais, nors galėjo tai padaryti. Be to, su pareiškėjos dukra nuolat bendravo mokyklos darbuotojai (klasės vadovas, socialinis pedagogas), todėl mokinė turėjo teisę nurodyti savo elgesio motyvus ar kitą, jos nuomone, svarbią informaciją, todėl pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo išklausytas vaikas, yra nepagrįsti. Vaiko gerovės komisijos posėdyje priimti proporcingi sprendimai (skirtas žodinis įspėjimas).

3.2. Pareiškėjos darytas garso įrašas nebuvo pateiktas Ministerijai. Be to, pokalbis vyko tarp pareiškėjos ir Centro raštinės administratorės, kuri pagal kompetenciją negali paaiškinti visų Centro sprendimų formos ar turinio.

3.3. Skunde Ministerijai nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos dukros asmeniško supažindinimo su taisykle dėl aktyviosios pertraukos, todėl Ministerija apie tai nepasisakė. Kita vertus, įvertinus Centro pateiktus įrodymus (tiesioginiai ir daugkartiniai mokyklos darbuotojų prašymai pareiškėjos dukrai laikytis aktyviosios pertraukos taisyklės, socialinės pedagogės paaiškinimai, užfiksuoti Protokole) matyti, kad pareiškėjos dukra su aptariama taisykle buvo supažindinta, jos turinys jai buvo žinomas. Pareiškėja buvo informuota raštu, kad jos dukra nesilaiko aktyvios pertraukos taisyklės ir esant poreikiui galėjo kreiptis į mokyklą dėl taisyklės turinio paaiškinimo, tačiau ji mokyklos darbuotojų pranešimus ignoravo.

3.4. Centras 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. S-169 pareiškėjai pateikė Centro protokolų išrašus. Tai aiškiai matyti, nes yra išrašo rekvizitas. Tačiau teikiant protokolų išrašus skundo tekste išrašo rekvizitas yra nutrintas ir keliamas klausimas dėl protokolo tikrumo atsižvelgiant į tai, kad nėra parašo rekvizito. Ministerijos Rašte akcentuoti papildomi dokumentai (Centro 2023–2024 m. ugdymo planas ir Centro 2024 m. kovo mėnesio veiklos planas), įtvirtinantys ir paaiškinantys aktyvios pertraukos pradžią bei turinį.

3.5. Pareiškėjos dukra su aktyviosios pertraukos taisykle buvo supažindinta klasės valandėlių ir individualių konsultacijų metu. Tai pagrindžia pareiškėjos dukros klasės vadovės ir Centro socialinės pedagogės paaiškinimai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į skundą prašė nutraukti administracinę bylą arba atmesti pareiškėjos skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė priteisti jam iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Visi skundo argumentai susiję su Protokolo ir jame priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Teismas neturėtų vertinti šių skundo argumentų, kadangi šios skundo reikalavimų dalies pareiškėja atsisakė.

4.2. Centro Vaiko gerovės komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimų sprendimas nepatenka į Ministerijos kompetenciją. Ministerijos pareiškėjai pateiktas atsakymas vertintinas kaip informacinio pobūdžio raštas. Centro su pareiškėja, atstovaujančia savo nepilnametę dukrą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarytoje Mokymo sutartyje (toliau – ir Mokymo sutartis) aptarta ginčų sprendimo tvarka (14 p.), pagal kurią pareiškėja, manydama, kad jos teisės yra pažeistos, privalėjo kreiptis į Centro tarybą, o vėliau savo tariamai pažeistas teises ginti bendrosios kompetencijos teisme.

4.3. Pareiškėjos dukra yra veiksni ir puikiai supranta savo veiksmus. Apie netinkamą jos elgesį buvo ne kartą rašyta pareiškėjai, bet ji dažniausiai nereaguodavo. Pareiškėja nėra linkusi bendradarbiauti su ugdymo įstaiga, nors Centre yra nuolat sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos dukra. Pareiškėjai buvo gerai žinoma apie nuolat kylančias ir pasikartojančias problemas, kurios buvo aptariamos Centro Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Aplinkybė, kad į šį posėdį nebuvo pakviesta pareiškėja su dukra, nedaro posėdžio ar jo metu priimtų nutarimų neteisėtais.

4.4. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2024 m. vasario 12 d. mokinių susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl aktyviųjų pertraukų „Pertraukos be telefonų“. Susirinkimo metu, be kita ko, buvo nuspręsta telefonus aktyviųjų pertraukų metu laikyti dėžutėse klasėse. Mokytojų susirinkimo, vykusio 2024 m. vasario 20 d. metu, įvertinta, kad patys mokiniai pasiūlė aktyviųjų pertraukų metu telefonus laikyti klasėse, tam skirtose dėžutėse; šis sprendimas susirinkimo metu buvo patvirtintas. Nurodytuose nutarimuose „pertraukos be telefono“ taisyklių turinys yra aiškiai atskleistas. Kaip ir kiekvienoje ugdymo įstaigoje, taip ir Centre, vaikai nėra pasirašytinai supažindinami su taisyklėmis, tačiau visiems mokiniams visos taisyklės yra pateikiamos tiesiogiai.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Ministerija pareiškėjai pateiktame atsakyme iš esmės nesprendė pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo (jų neatmetė ir netenkino), o tiesiog nurodė teisinį reguliavimą ir pateikė paaiškinimą pareiškėjos keliamais klausimais. Teismo įsitikinimu, Ministerijos Raštas tiesioginio poveikio pareiškėjos teisiniam statusui įtakos neturi.

7. Kadangi teisės aktai nesuteikia Centrui viešojo administravimo įgaliojimų, Centras nelaikytinas viešojo administravimo subjektu ir reikalavimai dėl Centro priimtų administracinių aktų teisėtumo nenagrinėtini teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Mokymo sutartyje aptarta ginčų sprendimo tvarka nustato, kad dėl galimai pažeistų teisių gynimo privaloma kreiptis į Centro tarybą, o vėliau – bendrosios kompetencijos teismą. Teismas konstatavo, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad Vaiko gerovės komisijos sprendimai gali būti skundžiami Ministerijai, taip pat nėra nustatyta, kad Ministerija turi teisę panaikinti Vaiko gerovės komisijos sprendimus. Atsižvelgiant į tai, administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti dėl Centro priimtų aktų teisėtumo. Todėl teismas šiuo atveju vertino, ar atsakovas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytą informaciją apie galimą jos ir jos dukros teisių pažeidimą ir ar skundžiamas Raštas bei jame nurodyta argumentacija motyvuota bei atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus.

8. Įvertinęs pareiškėjos Ministerijai pateikto skundo ir Rašto turinį, teismas konstatavo, kad Ministerija pasisakė dėl pareiškėjos skunde keliamų klausimų, t. y. dėl Vaiko gerovės komisijos posėdžio nedalyvaujant pareiškėjai, dėl konstatavimo, kad pareiškėjos dukra buvo asmeniškai supažindinta su taisyklėmis dėl aktyviosios pertraukos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos teismui pateiktas pareiškėjos ir Centro darbuotojų pokalbio, kuris įvyko 2024 m. kovo 20 d., garso įrašas nebuvo pateiktas Ministerijai teikiant skundą dėl Centro 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo ir Protokolo, taip pat skunde Ministerijai nebuvo juo remiamasi. Pareiškėja skunde Ministerijai nekėlė klausimo dėl Centro mokinių 2024 m. vasario 12 d. susirinkimo protokolo ir Centro mokytojų 2024 m. vasario 20 d. susirinkimo protokolo tikrumo ir parašo rekvizito nebuvimo. Todėl Ministerija atsakyme pareiškėjai pagrįstai nepasisakė šiais klausimais.

9. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su Ministerijos ir Centro pozicija dėl aktyviosios pertraukos pradžios, teismas sutiko su atsakovo paaiškinimais, kad teikiant atsakymą pareiškėjai buvo padaryta korektūros klaida. Ministerija teikdama atsakymą rėmėsi Centro direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-151 patvirtintu Centro 2023–2024 m. ugdymo planu (toliau – ir 2023–2024 m. ugdymo planas), ir viešai paskelbtu viešai Centro interneto tinklalapyje. Jame aiškiai nurodyta, kad judrioji pertrauka – 20 min. po 3-os pamokos (9 punktas).

10. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad mokyklos darbuotojų rašytiniai paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai yra tinkami įrodymai mokinio elgesiui pagrįsti. Teigiant priešingai, mokinio netinkamas elgesys pamokos metu faktiškai būtų neįrodomas, nes dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų tik dalis mokyklos teritorijos yra filmuojama.

11. Įvertinęs Centro 2024 m. gegužės 2 d. rašto Nr. S-169 „Dėl pareiškėjos J. M. atstovo advokato A. B. skundo” turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjai buvo detaliai paaiškinta, už kokius konkrečius Mokinių taisyklių pažeidimus pareiškėjos dukrai skiriamas žodinis įspėjimas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjos dukros elgesys tinkamai kvalifikuotas.

12. Atsižvelgęs į konkrečios situacijos ypatumus (atsakovas ėmėsi priemonių savo motyvams atskleisti ir paaiškinti pareiškėjai), į nagrinėjamos bylos ginčo ribas (pareiškėja ginčija Ministerijos Raštą), teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Raštas yra nemotyvuotas. Teismas nenustatė atsakovo veiksmuose jo kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, skundo nagrinėjimo procedūros pažeidimų ir konstatavo, kad informacija apie galimą pareiškėjos dukters teisių pažeidimą buvo išnagrinėta objektyviai, išsamiai ir motyvuotai.

13. Konstatavęs, kad galutiniu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Centro teisės, teismas priteisė jam iš pareiškėjos 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pareiškėja į bylą pateikė prašymą išreikalauti įrodymus su papildomais duomenimis Nr. DOK-47538, kuriame prašė įpareigoti Centrą į bylą pateikti Centro mokinių 2024 m. vasario 12 d. susirinkimo protokolą ir Centro mokytojų 2024 m. vasario 20 d. susirinkimo protokolą su parašais, taip pat įpareigoti Ministeriją į bylą pateikti pareiškėjos nurodytą informaciją. Teismas šį prašymą priėmė 2024 m. spalio 22 d. rezoliucija, tačiau jo neišsprendė ir dėl jo nepasisakė, taip pažeisdamas ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 86 straipsnio 3 dalies nuostatas.

15.2. Teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes netyrė visų byloje esančių įrodymų – pareiškėjos pateikto garso įrašo. Garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjos dukra buvo nubausta už žodžiu išreikštos taisyklės tariamą pažeidimą, be to, ji su jokiomis taisyklėmis nebuvo supažindinta.

15.3. Teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes bylą išnagrinėjo neteisingai ir priėmė neteisėtą sprendimą.

15.3.1. Teismas pažeidė ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) ir proporcingumo principus. Posėdis dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjos dukrai nebuvo organizuotas tinkamai ir teisėtai, jame neteisėtai nebuvo išklausyta pareiškėja ir jos dukra. Jei posėdis, kuriame buvo skirtos sankcijos, yra neteisėtas, tai ir visos jame taikytos sankcijos yra neteisėtos, buvo pritaikyta neproporcinga ir neadekvati priemonė. Taigi, neteisėtas ir Ministerijos Raštas, kuriame konstatuota, kad Centras pagrįstai pritaikė sankcijas. Teismas privalėjo konstatuoti Ministerijos Rašto neteisėtumą ir išvadų neteisingumą. Pareiškėja kreipėsi į Centrą kontroliuojančią Ministeriją, kad Ministerija identifikuotų neteisėtą sankcijų skyrimo atvejį ir imtųsi veiksmų, kad padėtis būtų ištaisyta.

15.4. Teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintą asmenų teisę į teisingą teismą. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas šioje byloje turėjo itin griežtai atlikti Rašto kontrolę, tačiau to nepadarė. Lietuvos institucijų vykdyta pareiškėjos teisių gynyba neatitinka Konvencijos 13 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) reikalavimų.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be Centro atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytų aplinkybių, nurodoma, kad:

16.1. Pareiškėja neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino, kad Raštas pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir ji pasinaudojo netinkamu tariamai pažeistų teisių gynimo būdu. Vien šiuo pagrindu apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

16.2. Teismas nurodė, jog Ministerijos Raštas tiesioginio poveikio pareiškėjos teisiniam statusui neturi bei administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti Centro priimtų aktų teisėtumo klausimų. Iš tokių pirmos instancijos teismo motyvų yra aišku, kad pareiškėjos prašymai dėl dokumentų išreikalavimo neatitinka sąsajumo reikalavimų ir yra nesusiję su byla.

16.3. Pareiškėjos prašymas išreikalauti Centro mokinių 2024 m. vasario 12 d. susirinkimo protokolą ir Centro mokytojų 2024 m. vasario 20 d. susirinkimo protokolą su parašais yra grindžiamas hipotetinėmis abejonėmis ir prielaidomis. Parašų nebuvimas patvirtina, kad yra pateikiamas dokumento išrašas, tačiau tokio dokumento teikimas nepaneigia jo tikrumo. Procesiniam prašymui įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjos nurodytą informaciją neturėtų būti taikomas įrodymų išreikalavimo institutas. Pareiškėja šiuo atveju prašo ne konkrečių su pareikštais reikalavimais susijusių įrodymų, o suteikti informaciją apie Ministerijos kompetenciją. Teismas neturėjo tenkinti tokio prašymo.

16.4. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo dalykas yra Ministerijos Rašto objektyvumo ir teisėtumo vertinimas ir kad Ministerija pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos teismui nurodytų argumentų, kurie nebuvo nurodyti jos skunde Ministerijai. Be to, byloje esantis garso įrašas neatitinka įrodymų leistinumo ir objektyvumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2024 m. birželio 5 d. rašto Nr. SR-2047 „Dėl pareiškėjos J. M. skundo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“ pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą informaciją, susijusią su galimu jos dukters teisių pažeidimu, iš Rašto turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai pareiškėjos keltais klausimais.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, jog teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, nepagrįstai netyrė pareiškėjos pateikto garso įrašo, neįvertino, kad posėdis dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjos dukrai buvo organizuotas netinkamai, neišsprendė pareiškėjos prašymo išreikalauti įrodymus ir papildomus duomenis.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Nagrinėjant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus pirmiausiai pažymėtina, kad ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai – 2024 m. rugsėjo 16 d. patikslintame skunde pareiškėja nurodė tik vieną materialinį reikalavimą – panaikinti Ministerijos Raštą. Tiek patikslintas skundas, tiek apeliacinis skundas be kitų grindžiamas argumentais, kuriais iš esmės ginčijami Centro Vaiko gerovės komisijos priimti sprendimai, susiję su įspėjimo pareiškėjos dukrai pareiškimu, tačiau, kaip teisingai konstatuota tikrinamame teismo sprendime, tokie reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes nagrinėjamu atveju ginčas su Centru nelaikytinas viešojo administravimo srities ginču, o Centras nelaikytinas viešojo administravimo subjektu (šiuo aspektu taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. balandžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-21/2016).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, pritaria motyvuotai tikrinamo teismo sprendimo išvadai, kad šioje byloje skundžiamas Raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 patvirtintame Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad Vaiko gerovės komisijos sprendimai gali būti skundžiami Ministerijai, taip pat nėra nustatyta, kad Ministerija turi teisę panaikinti Vaiko gerovės komisijos sprendimus, o Mokymo sutartyje įtvirtinta ginčų sprendimo tvarka, pagal kurią dėl galimai pažeistų teisių gynimo galima kreiptis į Centro tarybą, o vėliau, savo galbūt pažeistas teises ginti bendrosios kompetencijos teisme.

23. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir pagrįstai vertino tik tai, ar atsakovas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytą informaciją apie galimą jos ir jos dukros teisių pažeidimą ir ar skundžiamas Raštas atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Atitinkamai, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertins Centro Vaiko gerovės komisijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei su tuo susijusių apeliantės argumentų, įskaitant teiginius, kad pareiškėjos dukra buvo nubausta už žodžiu išreikštos taisyklės tariamą pažeidimą, ji su jokiomis taisyklėmis nebuvo supažindinta, dėl Vaiko gerovės komisijos posėdžio netinkamo organizavimo ir pan.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjos ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją bei pateikė konkrečias išvadas, dėl kurių netenkino pareiškėjos skundo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes netyrė pareiškėjos pateikto garso įrašo. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta nepagrįstu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja, kreipdamasi į Ministeriją su 2024 m. gegužės 20 d. skundu, nesirėmė garso įrašu ir jo Ministerijai nepateikė. Todėl šis garso įrašas neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kurioje, kaip minėta, vertinamas Ministerijos Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

26. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad Rašte nepagrįstai konstatuota dėl Centro pritaikytų sankcijų, neatitinka Rašto turinio. Ministerija rašte apžvelgė Mokymosi sutarties nuostatas, susijusias su pareiga laikytis Centre galiojančių taisyklių, 2023–2024 m. ugdymo plano ir Centro 2024 m. kovo mėnesio veiklos plano nuostatas, susijusias su judriosios pertraukos taisyklės nustatymu, Švietimo įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pateikė vertinimą, kad iš Ministerijos išanalizuotų dokumentų matyti, jog pareiškėja buvo susipažinusi su Mokymosi sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko, taip pat turėjo galimybę susipažinti su 2023–2024 m. m. ugdymo planu. Rašte aptartos Mokinio elgesio taisyklėse nustatytos mokinių drausminimo priemonės ir nurodyta, kad pareiškėja buvo susipažinusi su per „Tamo“ dienyną jai teikta informacija, bet į žinutes neatsakė. Taip pat Rašte nurodyta, kad Centro Vaiko gerovės komisija padarė pažeidimą, posėdyje 2024 m. kovo 18 d. svarstydama ir spręsdama dėl pareiškėjos dukros nedalyvaujant tėvams, bei pažymėjo, kad Vaiko gerovės komisijos pirmininkei dėl to buvo skirta tarnybinė nuobauda. Teisėjų kolegijos nuomone, kuri, be kita ko, grindžiama šios nutarties 22 punkte aptarta Vaiko gerovės komisijos sprendimų apskundimo tvarka ir Ministerijos kompetencijos šioje srityje apimtimi, Ministerija pagrįstai Rašte nevertino pareiškėjos dukrai skirtos drausminimo priemonės pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pareiškėjos apeliacinio argumentai, kad teismas pažeidė ex iniuria ius non oritur ir proporcingumo principus, grindžiami jos įsitikinimu dėl netinkamo Vaiko gerovės komisijos posėdžio organizavimo ir pareiškėjos bei jos dukros neišklausymo. Tačiau, kaip minėta, šie argumentai tiesiogiai susiję su Vaiko gerovės komisijos sprendimų teisėtumo vertinimu ir nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Kartu kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo teiginiai esą Lietuvos institucijos netinkamai vykdė pareiškėjos teisių gynybą.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjos prašymo įpareigoti Centrą į bylą pateikti Centro mokinių 2024 m. vasario 12 d. susirinkimo protokolą ir Centro mokytojų 2024 m. vasario 20 d. susirinkimo protokolą su parašais, taip pat įpareigoti Ministeriją į bylą pateikti pareiškėjos nurodytą informaciją (kada buvo įkurtas Ministerijos Įstaigų veiklos skyrius, už ką jis yra atsakingas, ar šis skyrius turi nuostatas ir kitas taisykles ir kt.). Tačiau pareiškėja nepaaiškino, kokią reikšmę šie duomenys turėtų nagrinėjant šią administracinę bylą dėl Ministerijos Rašto pagrįstumo ir teisėtumo. ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodyti ir prašyti išreikalauti duomenys nėra reikšmingi sprendžiant dėl Ministerijos Rašto pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju dėl proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

30. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

31. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo Centras prašo priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, apgintos Centro teisės, t. y. teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

32. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos).

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. 0019 išrašą, 2024 m. gruodžio 19 d. PVM Sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 798--19_PP2019_076 ir 2024 m. gruodžio 30 d. mokėjimo į sąskaitą patvirtinimą, kurie patvirtina, kad Centras už atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimą patyrė 665 Eur išlaidų. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma (665 Eur) už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš pareiškėjos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrui iš pareiškėjos J. M. 665 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė