2025-10-22 Nr. AB-17369-3-61-3-00699-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-89-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00699-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratorius prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Primestus“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 1 547,17 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir 67,12 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas rinkliavos apskaičiavimo metu nuosavybės teise valdė penkis nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Pareiškėjas siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėju nesusisiekė.

3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 straipsnio 2 dalyje, 99 straipsnyje, Rinkliavos nuostatų 60, 83, 86 punktuose bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiama delspinigių norma, pagal kurią už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, todėl apskaičiavo atsakovui už nesumokėtą vietinę rinkliavą 67,12 Eur delspinigių.

4. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 8 punktu Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys. Rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą (šiukšlių išvežimą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi sutartys dėl paslaugų teikimo nėra sudaromos. Bendra mokėtina Rinkliavos suma apskaičiuojama sudėjus kintamosios ir pastoviosios Rinkliavos dedamųjų apskaičiavimo rezultatus.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad mokėjimo pranešimai siunčiami neregistruotąja pašto siunta. Rinkliavos mokėtojo prašymu mokėjimo pranešimai gali būti išsiųsti ir kitais būdais, pvz., per E. pristatymo sistemą. Dėl to atsakovas privalo užtikrinti ne tik tinkamą korespondencijos gavimą, bet ir kreiptis į pareiškėją, jeigu siekiama mokėjimo pranešimus gauti kitais būdais. Mokėjimo pranešimai atsakovui buvo išsiųsti pagal Rinkliavos nuostatų 65 punkte nustatytus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad atsakovas nebuvo informuotas apie prievolę mokėti rinkliavą.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad UAB „Primestus“ ir pareiškėjo nesieja jokie sutartiniai santykiai, pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kokios paslaugos Bendrovei yra suteiktos, kokia jų kainodara, jog Bendrovė šias paslaugas realiai gavo. Pareiškėjas nedetalizuoja skolos, jos dydžio, apsiribodamas tik atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų į bylą pateikimu, nėra duomenų, jog pareiškėjas suteikė paslaugas, už kurias reikalauja užmokesčio iš skolininko.

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas grindžiamas tik abstrakčiais argumentais bei mokėjimo pranešimu, tačiau nepateikiant rinkliavos įmokų dydžius patvirtinančių dokumentų. Taip pat byloje nėra nurodyta kokiu būdu ir kam minėti pranešimai buvo įteikti. Šiuo atveju svarbus yra ne tik paties pranešimo faktas, bet ir informacija, susijusi su minėtų pranešimų įteikimu, nes atsakovas pranešimų iš pareiškėjo apie kilusią pareigą mokėti vietinę rinkliavą apskritai negavo, apie galimą įsiskolinimą atsakovas sužinojo tik pareiškėjui pasikreipus į teismą. Tokiu būdu pareiškėjui nesilaikius pareigos tinkamai bei laiku informuoti atsakovą apie jam tenkančias prievoles bei jų vykdymą, atsakovas negalėjo laiku susimokėti susidariusį įsiskolinimą arba pateikti pagrįstų duomenų, jog egzistuoja visi pagrindai atsakovą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 547,17 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 67,12 Eur delspinigių.

10. Teismas nurodė, kad Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

11. Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 1 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

12. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai, nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos (rūšies) nekilnojamąjį turtą arba kiti atliekų turėtojai, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 punktas, ankstesnių redakcijų 7.5 punktas).

13. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras) (Rinkliavos nuostatų 22 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios Rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas). Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

14. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, jog, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

15. Teismas nustatė, kad atsakovas rinkliavos apskaičiavimo metu (nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus: 36.93 kv. m ploto negyvenamąją patalpą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 1 643.16 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – gamybines – komercines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini); 448.43 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini); 367.60 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – sandėlio patalpas su administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini); 16.76 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi pagal Rinkliavų nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju, nesudaro teisinio pagrindo nelaikyti atsakovo vietinės rinkliavos mokėtoju. Rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punkte nustatyta, jog rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ 1 punktą kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai, t. y. 3 ir daugiau būstų namai, kurie yra naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, nakvynės namai, socialinis būstas ir kiti panašios paskirties objektai).

17. Teismas nurodė, kad už anksčiau paminėtus atsakovo valdomus nekilnojamojo turto objektus jam buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., pagal 2023 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimą Nr. MP1448116, sudaro 1 547,17 Eur (257,70 Eur ketvirčio įmoka x 6). Atsakovui mokėjimo pranešimas išsiųstas juridinio asmens buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis negavo pranešimo apie vietinę rinkliavą. Pagal Rinkliavos nuostatų 64 punktą mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams pagal Registre nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto adresą, o pagal Rinkliavų nuostatų 65 punktą, tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo. Teismas vertino, kad atsakovui buvo tinkamai išsiųsti mokėjimo pranešimai.

18. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdomus nekilnojamojo turto plotus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir dėl to jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

19. Teismas nurodė, kad Rinkliavų nuostatų 53 punkte nustatyta, jog vietinė rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Byloje įrodymų, kad atsakovas sumokėjo už jam priklausiusius nekilnojamojo turto objektus apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėjas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą.

20. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad Rinkliavų nuostatų 59 punkte nustatyta, jog už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 60 punktas). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Atsakovui nesilaikius įstatyme nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. VASA atsakovui paskaičiavo 67,12 Eur delspinigių.

21. Teismas sprendė, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo objektais nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoju, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjo prašymo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu. Atsakovo argumentai, kad jis galėjo negauti mokėjimo pranešimų, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo reikalavimą.

III. 11. Atsakovas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti.

12. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, kadangi vien nekilnojamojo turto turėjimas nėra pagrindas mokėti rinkliavą, jeigu jokia paslauga nėra teikiama. Nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), yra garažai, kurie nėra eksploatuojami ir dėl šios priežasties atliekos nesusidaro. Objektas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nenaudojamas.

13. Atsakovas teigia, kad pagal Taisyklių 22 punktą už komunalinių atliekų tvarkymą nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pagal Taisyklių 24 punktą pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Taisyklių 29 punktas numato, kad kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objekto savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Atsakovas nėra sudaręs sutarties su pareiškėju ir dėl to nėra teikiamos komunalinių atliekų paslaugos. Taip pat įstatymas numato, kad dvinarė įmoka nėra mokama, kai nekilnojamojo turto objektas yra negyvenamas ar savininkai arba jų įgalioti asmenys nesinaudoja nekilnojamojo turto objektu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neteisingai taiko teisės aktų nuostatas, nustatančias pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dalių dydžius, kadangi minėtos patalpos/pastatas yra nenaudojamas, veikla nėra vykdoma, nėra jokių nuomininkų ir turimu nekilnojamuoju turtu atsakovas nedisponuoja. Atsakovui komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga nėra teikiama, todėl ir rinkliavos dedamosios dalys apskaičiuotos nepagrįstai.

14. Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu „Dėl Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą sąskaitos administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 4.2 punkte nurodoma, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Kadangi atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas nėra naudojamas, taikyti privalomus mokesčius kaip pastoviąją ar kintamąją dalį prieštarauja įstatymams bei yra neteisinga.

15. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, dėl kurio veiklos susidaro atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Kadangi patalpos yra nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, todėl atsakovas nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti apmokestinamas jokiais numatytais vietinės rinkliavos mokesčiais.

16. Atsakovas akcentuoja, kad jis nėra sudaręs sutarties su pareiškėju dėl atliekų tvarkymo. Be to, atsakovas nėra gavęs jokių pranešimų iš pareiškėjo dėl nesumokėtos rinkliavos, byloje nėra jokių duomenų apie pranešimų įteikimą. Pareiškėjas, būdamas stipresne teisinių santykių puse, turi pareigą tinkamai bei laiku informuoti vartotojus apie jiems tenkančias prievoles. Kadangi šių pareigų pareiškėjas nevykdė, jis negali kildinti reikalavimo iš savo paties neteisėtų veiksmų, juo labiau, kai formaliai atsakovas turi visas priežastis būti atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, tačiau atleistas nebuvo dėl netinkamo informavimo apie jam tenkančias prievoles. Atsakovo nuomone, egzistavo visos sąlygos atsakovą atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, tačiau dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų atsakovas nuo rinkliavos mokėjimo nebuvo atleistas.

17. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymas yra neįrodytas, jame nenurodyta, kodėl atsakovui skaičiuojamas būtent nurodyto dydžio rinkliavos koeficientas, prie prašymo nėra pateikta tokį rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, tarp šalių nėra sudaryta jokia sutartis, taigi prašymas yra grindžiamas tik deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais bei sąskaitomis – faktūromis, tačiau nepateikiant įmokų dydžius patvirtinančių dokumentų ir paslaugos teikimo pagrindo ar faktų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas faktiškai objektuose ginčo laikotarpiu sukūrė konkretaus kiekio atliekas, o pareiškėjas jas priėmė ir sutvarkė, taigi atsakovas jokių atliekų nesukūrė, o pareiškėjas jokios paslaugos atsakovui nesuteikė. Kadangi jokia paslauga atsakovui nėra teikiama, jokia rinkliava už nesuteiktas paslaugas negali būti reikalaujama.

18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybėje ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektus. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Rinkliavos nuostatai nustato, kad rinkliavos mokėtojais pripažįstami visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Vilniuje, jis laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.

20. Rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Rinkliavos nuostatų 8 punktą rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos nesieja su atitinkamomis paslaugomis, o vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. už savivaldybėje sukurtą galimybę naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą (šiukšlių išvežimą) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi sutartys dėl paslaugų teikimo nėra sudaromos.

21. Pareiškėjas nurodo, kad rinkliavos suma apskaičiuojama vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, turto savininkui atsiranda pareiga mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, atsakovui taikoma prievolė mokėti rinkliavą nuo nekilnojamojo turto objekto įregistravimo dienos. Pažymi, kad apskaičiavimo pagrindas yra Nekilnojamojo turto registre esanti informacija apie valdomą nekilnojamąjį turtą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2–4 straipsnių nuostatas, Nekilnojamojo turto registras steigiamas nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, rinkliava paskaičiuota vadovaujantis informacija apie įregistruotas nuosavybės teises.

22. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovo argumentai, kad jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nes atliekos nesusidarė, nesudaro prielaidos neskaičiuoti vietinės rinkliavos. Priešingai, teisės aktai numato prievolę skaičiuoti rinkliavą ir papildomai numato galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagrindus, kuriems esant rinkliavos mokėtojai gali būti atleisti nuo pareigos mokėti rinkliavą, tiksliai aprašo rinkliavą nustatantys teisės aktai ir tik tokiems pagrindams esant atsakovas gali būti atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, t. y. pateikęs deklaraciją apie nekilnojamojo turto nenaudojimą. Šiuo atveju atsakovas nėra kreipęsis dėl lengvatos taikymo, todėl toks jo elgesys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovui neatsirado prievolė mokėti rinkliavą ir tuo labiau nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neturėtų būti laikomas rinkliavos mokėtoju. Teisės aktų leidėjas rinkliavos prievolę sieja ne su nekilnojamojo turto objekte gyvenančiais asmenimis, o su jo valdymu, toks rinkliavos mokėtojo apibrėžimas nustatytas galiojančiose teisės aktuose ir yra privalomas vykdymui. Vien ta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto objekto savininkas negyvena jam priklausančiame objekte nereiškia, kad turtas yra nenaudojamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi patys, todėl atsakovo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo teisingumo.

24. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p.), todėl vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę nustatyti tiek vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, tiek jos apskaičiavimo ir lengvatų taikymo tvarką, o atsakovas turėjo pareigą tvarkyti atliekas savivaldybėje organizuotoje atliekų tvarkymo sistemoje ir atitinkamai mokėti vietinę rinkliavą, o tuo atveju, jeigu atliekų nesudarė, nekilnojamojo turto nenaudojo, būti aktyvus ir laiku pateikti teisės aktuose nurodytus dokumentus, reikalingus lengvatai gauti. Tik tinkamai ir laiku įvykdžius teisės aktuose nustatytas pareigas rinkliavos administratorius būtų įgijęs galimybę patikrinti ar atliekos susidaro ar ne ir priimti sprendimą dėl lengvatos taikymo.

25. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas, Vilniaus miesto savivaldybės taryba Rinkliavos nuostatų 72.2. papunktyje nurodė, jog rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, taikomas 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies, todėl rinkliavos mokėtojai, ketinantys pasinaudoti lengvata, turi pateikti atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilnojamuoju turtu nebus naudojamasi. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 74 punktu, taikyti lengvatą galima nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos.

26. Pažymi, kad tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojai savo pareigų nevykdo ir toks neveikimas yra niekaip nepagrįstas ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo teisėmis, Rinkliavos nuostatų 75 punktas nustato, kad prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami. Todėl atsakovas turėjo pareigą tinkamai vykdyti teisės aktais jam numatytas prievoles, t. y. vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 10.4. papunkčiu laiku informuoti administratorių, jeigu pasikeitė nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nuomininkas, arba kiti duomenys, reikalingi rinkliavai perskaičiuoti. Šiuo atveju atsakovas veikė pasyviai, tai neleido rinkliavos administratoriui patikrinti ar atliekos nurodytame, atsakovui priklausančiame objekte galėjo susidaryti ar ne. Taigi atsakovas turi teisę kreiptis į VASA ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, tokiu atveju VASA būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir/ar prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą ir naudojimo faktą.

27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nurodo, jog mokėjimo pranešimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš VASA nėra gavęs. Pažymi, kad remiantis Rinkliavos nuostatų 64 punktu, mokėjimo pranešimai siunčiami rinkliavos mokėtojams pagal Registre nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto adresą. Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo. Esant rinkliavos mokėtojo rašytiniam prašymui toks mokėjimo pranešimas gali būti siunčiamas kitu faktiniu (nuolatinės gyvenamosios ar veiklos) vietos adresu. Šiuo atveju VASA siuntė pranešimus dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo į atsakovo deklaruotą buveinės vietą ((duomenys neskelbtini)), kaip to reikalauja Rinkliavos nuostatai, taigi VASA vykdydama Rinkliavos nuostatose numatytą pareigą tinkamai informavo atsakovą. Akcentuoja, kad Rinkliavos nuostatų 65 punkte nurodyta, jog pateikus rašytinį prašymą, mokėjimo pranešimai galėtų būti siunčiami kitais asmens pageidaujamais adresais, tačiau atsakovas nėra pateikęs prašymo pagal Rinkliavos nuostatų 65 punktą, todėl VASA pagrįstai siuntė mokėjimo pranešimus nekilnojamojo turto adresu. Rinkliavos nuostatų 66 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl įvairių priežasčių mokėjimo pranešimas neįteikiamas rinkliavos mokėtojui arba mokėjimo pranešimas grąžinamas administratoriui su neįteikimo žyma, mokėjimo pranešimas siunčiamas rinkliavos mokėtojo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba kitu žinomu adresu.

28. Pareiškėjas pažymi, kad pareiga mokėti rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra nustatytos Rinkliavos nuostatuose, kuriuose yra apibrėžta ir mokėjimo pranešimų siuntimo tvarka. Šiuo atveju Rinkliavos nuostatai yra viešai paskelbti Teisės aktų registre ir mokėjimo pranešimas atsakovui buvo išsiųstas pagal Rinkliavos nuostatuose numatytus reikalavimus, todėl informacija apie rinkliavos mokėjimo prievolę buvo pateikta tinkamai, vadovaujantis teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 547,17 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 67,12 Eur delspinigių.

31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis nebuvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir jokio pranešimo iš pareiškėjo negavo, jokios sutarties su pareiškėju dėl komunalinių atliekų tvarkymo nėra sudaręs, atsakovas nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, dėl to negali būti laikomas atliekų turėtoju ir neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o vien tik aplinkybė, jog jam priklauso nekilnojamasis turtas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtu buvo naudojamasi ir susidarė komunalinės atliekos. Kadangi nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekos nesusidaro, jis turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Be to, pareiškėjas nepagrindė apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

34. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 6.6 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtojų – kai jis yra nekilnojamojo tirto objekto savininkas (Nuostatų 8.1 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys: pastovioji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objektui, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal nekilnojamojo turto objekto rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). <...>. (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objekto, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama taip: kai nekilnojamojo turto objekto rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1 p.).

35. Nuostatų 72.2 punkte numatyta, kad rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, jog tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios rinkliavos dalies. Nuostatų 74 punkte numatyta, kad lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui. Pagal Nuostatų 76 punktą kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus.

36. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

37. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektai, kurie apmokestinti vietine rinkliava, nebuvo naudojami, nesudaro pagrindo savaime spręsti, jog šiuose nekilnojamojo turto objektuose nesusidaro komunalinės atliekos.

38. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

39. Be to, Nuostatai aiškiai nustato procedūras, kuriomis remiantis gali būti įrodytas patalpų nenaudojimo faktas. Siekdamas lengvatos (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo), atsakovas privalėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su nustatytos formos prašymu, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes. Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu būtų pateikęs prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus vietinės rinkliavos administratoriui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliekos nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu nesusidarė.

40. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas patalpas), o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) Nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir jis turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Pažymėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog VASA atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė rinkliavos skaičiavimus, rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti rinkliavos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravęs nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

43. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su pranešimų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą siuntimu, jų įteikimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimas nėra siejamas su pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą įteikimu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos mokėjimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad rinkliavos mokėtojo netinkamas informavimas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą negali būti pagrindas netenkinti prašymo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023).

44. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomuose nekilnojamojo turto objektuose ginčui aktualiu laikotarpiu nesusidarė, ar, kad atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

45. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

42. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

43. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata Martišienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė