2025-08-20 Nr. AB-12841-3-64-3-01391-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-878-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01391-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo (įsakymo numeris: A1-837) 39 punkto, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi, nuostatas (toliau – ir Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 2) panaikinti Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą (įsakymo numeris: A1-1221) „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 6, 8–10 straipsnių) nuostatas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą (įsakymo numeris: P1-970) „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir skundžiami Administracijos įsakymai).

Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės ir skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui (skundui) dėl skundžiamų įsakymų paduoti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), prašė atnaujinti praleistą terminą tik pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, ir neprašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo paduoti. Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, sudariusias pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą su tapačiais skundo reikalavimais jau ne pirmą kartą. Regionų administracinis teismas jau 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025, 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11522-952/2025 ir 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12334-931/2025 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus atnaujinti praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti ir priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti pareiškėjui baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, paduodamas pareiškimą (skundą), nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pirmosios instancijos teismas sąmoningai ir tyčia atsisako vykdyti teisingumą, ir priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, todėl pareiškėjas turi nuolatos teikti pareiškimus (skundus) iš naujo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą) praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį. Atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktų prašymų kiekį, teisėjų kolegija pirma pasisakys dėl kiekvieno pareiškėjo prašymo atskirai.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas neatitinkančiomis faktinės tikrovės

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės ir kad įstatymų apibrėžtomis ribomis sąmoningas, tyčinis teisme esančių administracinių/tarnybinių ginčų nenagrinėjimas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos ir demokratinės valstybės sampratos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinusi pareiškėjo prašymo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisės aktai nesuteikia administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio prašymą. Pareiškėjo prašymas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atliekamomis teisingumo vykdymo funkcijomis, ir minėtas prašymas administracinių teismų negali būti nagrinėjamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, minėtas pareiškėjo prašymas nenagrinėjamas.

Dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo teismui priimti atskirosios nutarties. Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, sudarančių poreikį spręsti atskirosios nutarties priėmimo klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą)

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui (skundui) dėl skundžiamų Administracijos įsakymų paduoti. Pareiškėjas nurodo, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido minėto termino.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Jeigu viešojo administravimo subjektas turėjo minėtą pareigą, teismas sprendžia, ar: 1) viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, tinkamai atliko pareigą įteikti asmeniui minėtą aktą; 2) viešojo administravimo subjektas viešai paskelbė (turėjo paskelbti) skundžiamą administracinį aktą; 3) asmuo, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie administracinio akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, žinojo, kad minėtas aktas turi būti priimtas, ir aktyviai vykdė atitinkamus veiksmus; 4) kitas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino pradžios nustatymui svarbias aplinkybes. Nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, teismas įvertina tai, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie skundžiamų Administracijos įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025 konstatavo, jog skundžiami Administracijos įsakymai buvo įteikti pareiškėjui, ir apie minėtus įsakymus pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. lapkričio 6 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) tik 2025 m. birželio 25 d.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui (skundui) dėl skundžiamų Administracijos įsakymų paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti, ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl Administracijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui pareiškimo (skundo) padavimo terminą.

Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus kildino iš skundo reikalavimų panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus. Remdamasi minėta aplinkybe, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus yra išvestinis skundo reikalavimas iš pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimų panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus. Atsisakius priimti skundo reikalavimus panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus, taip pat atsisakoma priimti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.

Dėl pareiškėjui paskirtos baudos

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimu administraciniu procesu yra pripažįstamas asmens elgesys, kai, nesulaukęs skundo priėmimo proceso stadijos pabaigos, asmuo inicijuoja naujus teismo procesus ir teikia skundus dėl tų pačių viešojo administravimo subjekto aktų panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus, reikšdamas tapačius pareiškimo (skundo) reikalavimus (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-8753-631/2025, Nr. eI3-11346-952/2025, Nr. eI3-11522-952/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, Nr. eI3-13557-621/2025).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, analogiškai prašo panaikinti skundžiamus Administracijos įsakymus ir atnaujinti terminą pareiškimui (skundui) dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti. Tai reiškia, kad pareiškėjas, nelaukdamas pareiškimo (skundo) dėl skundžiamų Administracijos įsakymų priėmimo stadijos pabaigos, inicijuoja vis naujus teismo procesus reikšdamas tapačius pareiškimo (skundo) reikalavimus.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė