9ff366fb-3483-40cc-85df-027f9abd8465 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja JÅ«ratė Jakubonienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-478/2015;Teisėjas Virginijus Kalkauskas                           Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00457-2013-6;                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos JÅ«ratės Jakubonienės, teisėjų Olego Å ibkovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui KlimaÅ¡evskij, nuteistajam E. T., jo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuoE.

T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Nukentėjusiojo N. A. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.

IÅ¡ E. T. priteista 3490 Eur (trys tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt eurų) turtinės ir 1000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 86,90 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 90 ct) bylos vedimo iÅ¡laidų nukentėjusiajam N. A..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : E. T. nuteistas už tai, kad 2013-06-20 apie 15 val. 40 min., juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui rankomis smaugiant nukentėjusįjį N. A., jis kumščiu smÅ«giavo N. A.

į veidÄ ir bandė suduoti antrÄ smÅ«gį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui toliau smaugiant N. A. iÅ¡ nugaros pusės, jis rankomis smaugė iÅ¡ priekio, padarydamas N. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. poodines kraujosruvas kaktoje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairiame petyje ir kairiame nykÅ¡tyje. Po to jis paleido N. A. kaklÄ ir nukentėjusiojo raktais atrakino vitrinÄ , iÅ¡ kurios pagrobė 3 auksines grandinėles ir vienÄ auksinę apyrankę bendros 9550 Lt vertės. Tokiais savo veiksmais jis padarė N. A. 9550 Lt turtinę žalÄ , t. y. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje.Nuteistasis E. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendį panaikinti ir bylÄ nutraukti.Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 301 straipsnio nuostatų, nes nukentėjusiojo N. A. parodymai dėl jo veikos nebuvo pagrįsti kitais įrodymais.

Nurodo, kad nors teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jį atpažino iÅ¡ veido bruožų, veido formos, akių, kÅ«no sudėjimo ir judesių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. A. iÅ¡ fotonuotraukos jo neatpažino. Apelianto nuomone, teismas besÄ lygiÅ¡kai patikėjo nukentėjusiojo parodymais, kurių negalima patvirtinti kitais bÅ«dais ir priemonėmis. Visi įrodymai, iÅ¡tirti pirmos instancijos teisme, nėra tiesioginiai, o netiesioginiai įrodymai nėra pagrįsti kitais įrodymais.

Byloje nėra tiesioginių įrodymų - pirÅ¡tų antspaudų, pavogtų daiktų, filmuotos medžiagos, todėl dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo jam buvo eliminuota teisė į nekaltumo prezumpcijÄ . Byloje surinkti duomenys gali bÅ«ti panaudojami kaip įrodymai nagrinėjamoje byloje, tačiau jie nebuvo gauti ir iÅ¡tirti. Siekiant užtikrinti iÅ¡samų visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimÄ , BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas turi bÅ«ti tiesioginis ir žodinis, t. y. teismas, nagrinėjantis bylÄ , turi tiesiogiai iÅ¡tirti įrodymus, suteikdamas galimybę jų tyrime dalyvauti visiems proceso dalyviams, todėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai turėjo bÅ«ti iÅ¡tirti ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusiojo, A. V. ir A. M. parodymai aiÅ¡kiai skiriasi, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp jo, A. V. ir A. M.. Taip pat nebuvo duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas atpažinimas, akistata ir parodymų patikrinimas vietoje. Byloje yra nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų tarp svarbių parodymų, teismas turėjo Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisyti ir atlikti teisminį tyrimÄ prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. Teismas detaliai neiÅ¡dėstė kiekvieno Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtinančio įrodymo bei nepateikė iÅ¡samių motyvų, kaip vertina vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ dėl atskiros nusikalstamos veikos, o rėmėsi nukentėjusiojo, A.

V. ir A. M. parodymais, kurie buvo nekonkretÅ«s ir prieÅ¡taringi, nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, apribojo jo teisę gintis nuo kaltinimo. Apelianto teigimu, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo tiksliai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti veikų, dėl kurių teisiamas asmuo, padarymo aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog jam buvo atimta teisė užduoti klausimus A. V. ir A. M., taip pat apklausoje nedalyvavo jo gynėjas. Tuo tarpu apklausoje dalyvavę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai tokia teise pasinaudojo, ir tai leidžia pripažinti, kad buvo pažeistas BPK 7 straipsnio reikalavimas, nebuvo užtikrinta kaltinimo ir gynybos Å¡alių lygybė teisė.

BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisė įtariamajam ar kaltinamajam apklausti liudytojus ar prašyti, kad jie būtų apklausti, yra susijusi su rungimosi principo užtikrinimu teismo procese. Skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo parodymus, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo kitoje vietoje (padaryta avarija) atmetė, tačiau nenurodė aiškios priežasties, dėl ko jo parodymai yra nepriimami kaip įrodymai. Nuosprendis gali būti priimtas abejojant įrodymų tikrumu, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti, ir tik tada, kai nepavyksta to padaryti, aiškinti abejones kaltinamojo naudai.Dėl civilinio ieškinio apeliantas nurodo, kad civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas tik nukentėjusiojo duomenimis, t. y. nukentėjusysis nepateikė prekių pirkimo - pardavimo čekio, byloje nėra duomenų, kad pavogti juvelyriniai dirbiniai buvo pas nukentėjusįjį, kad jie buvo įgyti teisėtai bei nėra duomenų, jog dirbiniai buvo juvelyriniai.

Pirmos instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog juvelyriniai dirbiniai net nebuvo apdrausti, todėl civilinio ieÅ¡kinio dydis negali bÅ«ti nustatytas, kol suma nebus konstatuota tai patvirtinančiais dokumentais.Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras Andrėjus KlimaÅ¡evskij prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.). Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys).

Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tų iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiÅ«lymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Taigi, teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-202/2014).

BPK 301 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį E. T. atžvilgiu, pažeidė Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , nes nuosprendį grindė bylos raÅ¡ytiniais duomenimis, kurie nebuvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje. Tuo pačiu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog Å¡is pažeidimas nėra esminis, dėl kurio reikėtų naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes apeliacinės instancijos teisme Å¡is pažeidimas buvo iÅ¡taisytas, atlikus įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.Teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimÄ , iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas, jog E. T. padarė įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrindė byloje esančiais įrodymais.

Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė patį kaltinamÄ jį, nukentėjusįjį, liudytojus, davusius tiek kaltinimui, tiek ir kaltinamajam palankius parodymus, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir eliminavo nuteistojo galimybę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, teismas tyrė tiek jį teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taip pat nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė E. T. duotus parodymus.

Tai, kad apelianto duoti parodymai, atsižvelgiant į jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir objektyvius įrodymus, buvo įvertinti kritiÅ¡kai, nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. E. T. kaltė įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti.Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog pirmos instancijos teismas nesilaikė BPK 301 straipsnio nuostatų, nes nukentėjusiojo N. A. parodymai dėl jo veikos nebuvo pagrįsti kitais įrodymais, nukentėjusysis jo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ fotonuotraukos neatpažino, todėl negalima vadovautis jo atpažinimu teisminio nagrinėjimo metu.

Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų A. V., A. M., G. G.-V., R. V. parodymai, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis išsamiai paaiškino, kodėl neatpažino nuteistojo iš jam duotų katalogų, taip pat nurodė, jog atpažino E. T. teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjama byla dėl antrojo jo parduotuvės apiplėšimo.

Nukentėjusysis kategoriÅ¡kai nurodė, kad E. T. gerai įsidėmėjo ir atpažino iÅ¡ veido bruožų, veido formos, akių, kÅ«no sudėjimo ir judesių, plėšimo metu jį matė iÅ¡ labai arti, todėl gerai įsidėmėjo jo bruožus. Å ias aplinkybes patvirtina ir 2014-06-06 Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas bei liudytojo A. M. parodymai, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo.Teismas pagrįstai E. T. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad jis 2013-06-20 apie 15.40 val. buvo kitoje vietoje, t. y. dalyvavo eismo įvykyje, vertino kritiÅ¡kai, kaip neatitinkančiÄ faktinių aplinkybių, gynybinę versijÄ .

Å iÄ nuteistojo versijÄ paneigė teismo iÅ¡reikalauta ir iÅ¡tirta administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kurioje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko 18.00 val. (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 1). Apelianto versijÄ taip pat paneigė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. G. – V., kuri parodė, jog dalyvavo minėtame eismo įvykyje. Liudytoja negalėjo pasakyti, kada tiksliai įvyko minėtas eismo įvykis, tik nurodė, kad tai įvyko antroje dienos pusėje, 18.00 val. ji paskambino policijai, o tai buvo 40 min.

– 1 val. po įvykio (t. 2, b. l. 142-143). Kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiojo N. A. turto plėšimas įvykdytas 15.40 val. t. y. daug anksčiau, nei įvyko eismo įvykis, teismas pagrįstai atmetė E. T. parodymus ir jais nesivadovavo.Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo nesivadovauti A. V. ir A. M. parodymais, kurie buvo nekonkretūs ir prieštaringi, nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, kad buvo apribota jo teisė gintis nuo kaltinimo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas A.

V. parodė, jog nieko negali paaiÅ¡kinti, todėl reikia pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o liudytojas A. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo apie E. T., nes buvo su juo susipykęs, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai ir teisėtai esamiems byloje įrodymams patikrinti pagarsino Å¡ių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad E. T. sakė, jog reikia apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę, E. T. pasakojo, kad maždaug prieÅ¡ mėnesį jis pats apiplėšė tÄ pačiÄ juvelyrinių dirbinių parduotuvę, kad jam gerai pasisekė (t. 1, b. l. 56).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog E. T. pasiÅ«lė apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), E. T. pasakojo, kad maždaug prieÅ¡ mėnesį jis apiplėšė tÄ pačiÄ juvelyrinių dirbinių parduotuvę, teismo posėdžio metu dėl 2013-07-27 plėšimo iÅ¡ juvelyrinių dirbinių parduotuvės nukentėjusysis N. A. atpažino E. T. kaip asmenį, mėnesį prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį apiplėšusį jo parduotuvę (t. 1, b. l. 61).

Å iuos liudytojų parodymus patvirtina ir 2014-06-06 Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad teismo posėdžio metu nukentėjęs N. A. atpažįsta E. T. ir parodo, kad 2013-06-20 E. T. apiplėšė jo juvelyrinių dirbinių parduotuvę (1 t., b. l. 75). Teisiamojo posėdžio metu taip pat liudytoja buvo apklausta R. V., apklaususi Å¡iuos liudytojus ikiteisminio tyrimo metu, kuri parodė, kad liudytojai A. V. ir A. M. parodymus apie tai, kad E. T. pats pasakojo, kad prieÅ¡ mėnesį jis su draugu apiplėšė tÄ pačiÄ parduotuvę, davė gera valia, buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo.

Kad tokius pačius parodymus liudytojai A. V. ir A. M. davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir eisme, nagrinėjant jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ne tik jau minėtas teisiamojo posėdžio protokolas, bet ir Kauno apygardos teismo nutartis (b. l. 61, t. 2), kurioje paneigta tiek E. T., tiek A. M. iÅ¡kelta versija, kad jie buvo susipykę, todėl A. M. apkalbėjo E. T.. Esant visiems Å¡iems įrodymams, netikėti liudytojų A. V. ir A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturėjo pagrindo.

Nors apeliantas teigia, kad tarp minėtų liudytojų turėjo bÅ«ti atlikta akistata, tačiau teismas pažymi, jog akistata nėra privalomas atlikti veiksmas, akistatos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo teisė, o ne pareiga. Akistata tai apklausos rÅ«Å¡is, kai vienu metu apklausiami du asmenys, Å¡io procesinio veiksmo atlikimo taisykles nustato BPK 190 straipsnis. Å iuo atveju, liudytojų parodymai neprieÅ¡taravo vieni kitiems, todėl pagrindo atlikti akistatÄ byloje nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus, ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje esančių įrodymų visete (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2010, 2K-113/2011).

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. V. ir A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog liudytojo apklausÄ reglamentuoja BPK 183 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad tos pačios bylos liudytojai prieÅ¡ apklausÄ ir iki jos pabaigos nesusižinotų vieni su kitais, taip pat su įtariamuoju ar nukentėjusiuoju. Å iuo atveju, apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo užtikrinta Å¡alių lygybė bei teisė į gynybÄ , nes ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausoje nedalyvavo nei nuteistasis E. T., nei jo gynėjas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmetamas.

Pažymėtina, jog nuteistasis turėjo galimybę užduoti klausimus tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojams teisiamojo posėdžio metu ir, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, jis ir jo gynėja šia galimybe pasinaudojo.Apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas atpažinimas ir parodymų patikrinimas vietoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali.

BPK neįpareigoja tiriant nusikalstamas veikas tenkinti visus proceso dalyvių praÅ¡ymus ir atlikti visus jų pageidaujamus duomenų rinkimo veiksmus. Procesiniai duomenų rinkimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami, jei yra tikimybė, kad, juos atlikus, gali bÅ«ti gauti nauji, padarytos veikos iÅ¡tyrimui reikÅ¡mingi duomenys, ar įrodinėtinos byloje aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos iÅ¡samiau. Pareiga iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas įstatymu yra numatyta prokurorui, nes bÅ«tent jis organizuoja ikiteisminį tyrimÄ , jam vadovauja ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų proceso veiklÄ (BPK 164 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), bÅ«tent prokuroras sprendžia, ar surinktų duomenų visumos pakanka kaltinamajam aktui suraÅ¡yti.

Esant pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. T. kaltę, papildomų proceso veiksmų atlikimas praranda tikslÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo atlikti tam tikri proceso veiksmai, atmetami kaip nepagrįsti.Apeliantas skunde taip pat ginčija ir civilinio ieÅ¡kinio dydį teigdamas, kad civilinio ieÅ¡kinio dydis yra pagrįstas tik nukentėjusiojo duomenimis, nukentėjusysis teismui nepateikė prekių pirkimo - pardavimo čekio, be to, byloje nėra duomenų, kad pavogti juvelyriniai dirbiniai apskritai buvo pas nukentėjusįjį ir ar jis juos įgijo teisėtai.

Taip pat juvelyriniai dirbiniai nebuvo apdrausti, todėl civilinio ieÅ¡kinio dydis negali bÅ«ti nustatytas tol, kol nebus juvelyriniu dirbinių vertę patvirtinančių dokumentų.BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškinio suma įrodyta nukentėjusiojo N. A. parodymais (t. 2, b. l. 97-98), po apiplėšimo atliktos inventorizacijos metu rastų prekių neatitikimo koregavimo aktu (t. 1, b. l. 34), materialinių atsargų ir gatavos produkcijos apskaitos žiniaraščiu (t. 1, b. l. 35), aktais dėl apiplėšimo metu patirtų nuostolių (t. 1, b. l. 36-37). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nukentėjusysis yra įregistravęs įmonę ir jam, kaip ir kitiems ūkio subjektams, galioja 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 nuostatos dėl apskaitos organizavimo, todėl pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai dėl plėšimo metu patirtos žalos yra pakankami pagrįsti patirtos žalos dydį.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas E. T. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų, dėl jų atskiras ginčas nekilo, civilinio ieÅ¡kinio klausimas iÅ¡spręstas tinkamai, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo E. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė             JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai             Algirdas Remeika                           Olegas Å ibkovas