2023-01-16 Nr. BB-617-1-01-1-48255-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-59/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48255-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir A. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį. Kasaciniame skunde teigiama, kad A. D. kaltė dėl BK 140 straipsnyje nustatytos veikos padarymo grindžiama pažeidžiant BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kaltė grindžiama prieštaringais nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio parodymais. Tokie nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio parodymų prieštaravimai ir neaiškumai, sąlygoti nesurinktų duomenų (kaimynų parodymai, nuteistojo mamos parodymai), turėjo būti vertinami nuteistojo naudai.

A. D. kaltė dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo nustatyta pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalies ir BPK 20 straipsnio nuostatas, nesant objektyvių duomenų apie A. D. naudotą smurtą prieš M. J.. Smurto naudojimo faktas buvo grindžiamas nukentėjusiojo ir liudytojų, kuriuos su A. D. sieja ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, parodymais ir tai sudarė pagrindą šiems asmenims duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Tai galėjo nulemti nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Teismas, pasak kasatoriaus, taip pat pažeidė BK 37 straipsnio nuostatas, nes A. D. galimai padaryti nusikaltimai nesukėlė jokių pasekmių ir todėl turėjo būti laikomi mažareikšmiais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų), tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Taip pat pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Nors kasaciniame skunde ir keliami teisės taikymo (BK 140 straipsnio, BK 284 straipsnio) ir esminių BPK pažeidimų klausimai, tačiau kvestionuojant tariamą įstatymo taikymo ydingumą bei tvirtinant esą galimai padarytus esminius BPK pažeidimus aiškinamos faktinės bylos aplinkybės, savaip vertinami įrodymai, keliamas jų pakankamumo klausimas A. D. kaltei pagrįsti ir tuo remiantis neigiama A. D. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokiu aspektu suformuluoti argumentai, kuriuos, beje, aptarė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo nagrinėti skundą kasacine tvarka, nes kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimui ir įrodymų vertinimui.

Kasaciniame skunde taip pat atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl BK 37 straipsnio netaikymo A. D. atžvilgiu. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas, kodėl A. D. padarytos nusikalstamos veikos negali būti pripažintos mažareikšmėmis ir BK 37 straipsnio nuostatos jam netaikytinos. Argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad teismų išvados šiuo aspektu yra neteisingos ir dėl to buvo padaryta įstatymo taikymo klaida, nesuformuluota.

Kasatoriai nesutinka su tuo, kad nukentėjusysis M. J. patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą CK) ar nepadarė esminių BPK pažeidimų. Teisinių argumentų, kad buvo padaryta įstatymo taikymo klaida sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, skunde nepateikta, o faktiniu aspektu šis klausimas kasacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones), kiek ir kokias skirti – kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas bylos duomenis, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą ir kita. Taigi baudžiamajame įstatyme nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (bet ne pareiga) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.

Atrankos kolegija pažymi, kad klausimą, ar asmeniui paskirta teisinga baudžiamojo poveikio priemonė, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti šį klausimą tais atvejais, jeigu neteisingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą parenkant baudžiamojo poveikio priemonę bei jos trukmę, nesuformuluota. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, teismas išdėstė motyvus, kodėl laiko, kad parinkta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma ir pagrindė jos taikymo trukmę.

Atsižvelgdama į tai, atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra suformuluota teisinių argumentų, kurie pagrįstų kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, buvimą, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas