9ff23c16-e2db-4216-ab4e-c245b807718d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-1270-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00797-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1;    3.4.2.8; 3.2.6.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui asociacijos „Nacionalinės teisingumo ir gynybos sÄ jungos“ vadovui P. M.,atsakovo UAB “Litesko” atstovei R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Litesko“ dėl centralizuoto Å¡ildymo sutarties pripažinimo nutraukta, Å¡ilumos apskaitos paskirstymo ir apmokėjimo pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :             IeÅ¡kovė R. P. 2015 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1-43, t.1) atsakovams UAB „Litesko“ ir Valstybinei energetikos inspekcijai, kuriuo prašė 1) pripažinti ieÅ¡kovės buto centralizuoto Å¡ildymo sutartį nutraukta nuo ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo bÅ«do ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do teisėto pakeitimo 2010 m. spalį;

2) pripažinti atsakovo UAB „Litesko“ Å¡ilumos energijos apskaitÄ , paskirstymÄ ir apmokėjimÄ (sÄ skaitas) ginčo laikotarpiu neteisėtais ir įpareigoti atsakovÄ atlikti ieÅ¡kovei patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos, skirtos buto Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir jo temperatÅ«rai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimÄ bei iÅ¡taisyti ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas klaidingas sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ , įskaitant karÅ¡tÄ vandenį ir jo temperatÅ«ros palaikymÄ , nuo 2010 m. spalio iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo;

3) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Nr. 2R-1003 ir įpareigoti inspekcijÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ankstine tvarka ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ieÅ¡kovo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo teisėtumo ir Å¡ilumos apskaitos ir paskirstymo neteisėtumo, kuriuos inspekcija atsisakė nagrinėti, jei Å¡iuos reikalavimus teismas laikys savarankiÅ¡kais reikalavimas, kurie nėra iÅ¡vestiniai vienas iÅ¡ kito (fakultatyvÅ«s) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nenagrinėtini teisme toje pačioje byloje, reikalaujant pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka inspekcijoje, kuria nėra pasinaudota, inspekcijai atsisakius nagrinėti Å¡iuos reikalavimus.

             IeÅ¡kovė R. P. 2015 m. gegužės 21 d. pateikė ieÅ¡kinio papildymÄ (b.l. 148-156, t.1), kuriuo atsakovu į bylÄ Ä¯traukė Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ , ir nurodė, kad Å¡i savo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. R2 (SP)-1542 iÅ¡ dalies atmetė ieÅ¡kovės skundÄ ir iÅ¡ dalies nutraukė jo nagrinėjimÄ , neužtikrino Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos priemonių atitikties teisinės metrologijos reikalavimams, nustatytiems Metrologijos įstatyme.

IeÅ¡kovė R. P., 2016 m. sausio 18 d. patikslinusi ieÅ¡kinį (b.l. 141-143, t.3), atsakovu praÅ¡o palikti tik UAB „Litesko“, ir 1) nutraukti bylÄ dėl sutarties nutraukimo nuo ieÅ¡kovės atlikto teisėto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo nuo 2014 m. gruodžio 31 d. pripažinimo ir dėl įpareigojimo atsakovui atlikti buto Å¡ildymui nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo ir karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo skirtos Å¡ilumos energijos perskaičiavimÄ nuo 2014 m. sausio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, nes ieÅ¡kovė Å¡ioje dalyje atsisako ieÅ¡kinio atsakovui gera valia įvykdžius ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus ir iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už minėtÄ laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dėl buto Å¡ildymo ir nuo 2014 m. sausio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dėl karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo mokesčio;

2) pripažinti ieškovės buto centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo ieškovės buto šildymo būdo ir karšto vandens ruošimo būdo teisėto pakeitimo 2010 m. spalį;

3) pripažinti atsakovo Å¡ilumos energijos apskaitÄ , paskirstymÄ ir apmokėjimÄ (sÄ skaitas) ginčo laikotarpiu neteisėtais ir įpareigoti atsakovÄ atlikti ieÅ¡kovei patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos, skirtos buto Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir jo temperatÅ«rai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimÄ bei iÅ¡taisyti ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas klaidingas sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ , įskaitant karÅ¡tÄ vandenį ir jo temperatÅ«ros palaikymÄ , nuo 2010 m. spalio iki 2014 m. gruodžio 31 d. (dėl buto Å¡ildymo), nuo 2010 m. spalio iki 2014 m. sausio 31 d. (dėl karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo mokesčio) ir nuo 2010 m. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo (dėl bendro naudojimo patalpų dalies).

Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Litesko“ geranoriÅ¡kai įvykdė dalį ieÅ¡kinio reikalavimų – pripažino sutarties nutraukimÄ nuo ieÅ¡kovės atlikto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo 2014 m. gruodžio 31 d. ir atliko energijos perskaičiavimÄ buto Å¡ildymui nuo 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau nepagrįstai paliko Å¡ilumos energijos dalį bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, nors name nėra bendro naudojimo patalpų, o perskaičiavimÄ Å¡ilumos, skirtos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui, atliko nuo 2014 m. sausio 31 d.

Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o ieÅ¡kinį nurodytoje dalyje nutraukti, nes nebeliko ginčo objekto, atsakovui gera valia įvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimus.IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis Luokės g. 33-15, TelÅ¡iuose. Ji 2015 m. balandžio 8 d. gavo Valstybinės energetikos inspekcijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimÄ Nr. 2R-1003, su kuriuo nesutinka ir kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės, kaip vartotojos, ir atsakovo UAB „Litesko“, kaip energetikos įmonės, ginÄÄ .

IeÅ¡kovė tvirtina, kad jos butas ir bendro naudojimo patalpos nėra Å¡ildomos centralizuotai, o atsakovas ginčo namo (kuriame yra ir ieÅ¡kovei priklausantis butas) bendro naudojimo patalpose suvartotÄ Å¡ilumÄ skirstė nepagrįstai ir neteisėtai, taikė netinkamas Å¡ilumos paskirstymo metodikas, pažeidinėjo galiojančius teisės aktus, Å¡ilumos apskaitai naudojo metrologiÅ¡kai nepatikrintus apskaitos prietaisus. IeÅ¡kovės name visada buvo taikomas 1-asis karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«das, kai karÅ¡tÄ vandenį, kaip galutinį produktÄ , tiekia vienas tiekėjas – UAB „Litesko“.

IeÅ¡kovės namo butų savininkai nebuvo pasirinkę 2-ojo karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do ir atsakovas tokių įrodymų nepateikė. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog daugiau nei pusė ieÅ¡kovės namo gyventojų iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl 2-ojo karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do pasirinkimo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės namo gyventojai nėra iÅ¡reiÅ¡kę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do pasirinkimo, todėl ginčo laikotarpiu atsakovas buvo karÅ¡to vandens tiekėjas ieÅ¡kovės daugiabučiam namui.

Dėl atsakovo kaltės yra nesutvarkyta karÅ¡to vandens apskaita ieÅ¡kovės bute ir kituose jos namo butuose, nes atsakovas pagal praÅ¡omÄ pripažinti nutraukta ieÅ¡kovės buto nesÄ Å¾iningÄ Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir vartojimo sutartį į butams ir bendro naudojimo patalpoms priskirtÄ Å¡ilumos energijÄ Ä¯traukdavo ir Å¡ilumos energijÄ , suvartotÄ neapskaitytam arba apskaitytam metrologiÅ¡kai nepatikrintais skaitikliais karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti, nors tai draudžia Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis.

IeÅ¡kovė įrodinėja atsakovo vykdyto Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti ir jo temperatÅ«rai palaikyti skirtos Å¡ilumos energijos paskirstymo neteisėtumÄ , kuris pasireiÅ¡kė Å¡ilumos apskaitai naudojamais apskaitos prietaisais, kurie ginčo laikotarpiu neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes metrologiÅ¡kai nepatikrintus rodmenis sÄ skaitoms iÅ¡raÅ¡yti draudžia LR Å«kio ministro 1999-12-21 įsakymo Nr. 424 punktas 22 ir LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 punktas 55.3 ir 185.4 punktas.

IeÅ¡kovė tvirtina, kad įstatymas numatė atsakovo pareigÄ sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ jau nuo 2000 m. sausio 1 d. Todėl Å¡ilumos tiekėjas įpareigotinas perskaičiuoti visus mokėjimus už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį už visÄ laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2014 metų, nes ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkęs ieÅ¡kovės namo karÅ¡to vandens apskaitos pagal teisės aktų reikalavimus. Visi atsakovo veiksmai (neveikimas) įrodo didelį jo aplaidumÄ , tiekiant Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį ginčo namui.

LR Energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad energetikos įmonės, tiekiančios Å¡ilumÄ daugiabučiams namams, Å¡ilumÄ tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip. Kadangi nei vienas ieÅ¡kovės namo vartotojas nėra pageidavęs kitaip, laikytina, kad Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjas atsako už butų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens paslaugÄ ne iki Å¡io namo įvado, o iki kiekvieno buto, nes atsakovas, kaip Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjas, turi individualias sutartis su kiekvienu buto savininku.

Å ilumos tiekėjas ginčo name Å¡ilumos apskaitai naudojo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens skaitiklius, kurie neturėjo gyventojų sutikimo keisti juos į skaitiklius su nuotolinio nuskaitymo galimybe. Todėl iki Å¡iol vykdyta visa Å¡ilumos apskaita yra neteisėta ir niekinė, o Å¡ilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes, įskaitant finansines, nes netinkamai vykdė savo prievolę įrengti ir prižiÅ«rėti Å¡ilumos apskaitos sistemas ieÅ¡kovės name, įskaitant jų metrologinių patikrų atlikimÄ .

Atsakovas gali nepagrįstai tvirtinti, kad jo 2008-2014 metais vykdyta apskaita buvo tvarkinga, nes Metrologijos inspekcija 2014 metais pažeidimų nenustatė, tačiau tokius argumentus paneigia CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko kaltės prezumpcija, kÄ patvirtina ir administracinių teismų formuojama praktika. AnalogiÅ¡ka padėtis susidarė ir Å¡ioje byloje, kai atsakovas nevykdė Å ilumos Å«kio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatytos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjo pareigos užtikrinti atsiskaitomųjų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų techninės bÅ«klės, atitinkančios teisės aktų reikalavimus (Å ilumos Å«kio įstatymo 16 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju už karÅ¡to vandens tiekimÄ atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimÄ , techninės bÅ«klės užtikrinimÄ , matavimų tikslumÄ ir patikros organizavimÄ yra atsakingas Å¡ilumos tiekėjas - atsakovas. Nors Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje plačiau nedetalizuota, kokius veiksmus konkrečiai apima visos tiekėjo prievolės sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ , tačiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu (adm.byla Nr.A-525-1298/2012), akivaizdu, jog situacija, kai karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai yra pakeisti ne visuose butuose, kuriuose vartojamas karÅ¡tas vanduo, nurodyto reikalavimo neatitinka, nes Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis imperatyviai teisę, nustatant mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį, su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotÄ Å¡ilumos kiekį priskirti ir iÅ¡dalinti apmokėti vartotojams, susiejo su reikalavimu tiekėjui įvykdyti visas jo prievoles sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ tame name.

IeÅ¡kovė visiÅ¡kai pagrįstai reikalauja, kad atsakovas atliktų ginčo namo centralizuotos Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens perskaičiavimÄ , nes atsakovas netinkamai taikė paskirstymo metodus Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitai. IeÅ¡kovė neprivalo apmokėti už „nepaskirstyto“ karÅ¡to vandens paÅ¡ildymÄ , nes ieÅ¡kovės bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruoÅ¡iamas karÅ¡tas vanduo. Å ioje situacijoje „nepaskirstyto“ karÅ¡to vandens vartotojais yra laikytini tik ieÅ¡kovės kaimynai, kurių butuose naudojami karÅ¡to vandens ir Å¡ilumos energijos vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų.

Å ilumos tiekėjas taip pat neturėjo teisės ieÅ¡kovei skaičiuoti ir karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio nuo 2010 m. spalio mėn. - nuo buto Å¡ildymo bÅ«do ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«do pakeitimo, centralizuotÄ ruoÅ¡imo bÅ«dÄ pakeičiant vietiniu, kuris yra įregistruotas vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo jai priskaičiuotais ir atsakovo nuožiÅ«ra paskirstytais mokesčiais už karÅ¡to vandens cirkuliacijÄ , nes atsakovas tai atliko, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

Atsakovo vykdytas ir tebevykdomas Å¡ilumos paskirstymas, Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaita ir buhalterinė apskaita yra neaiÅ¡kios, neskaidrios, neteisėtos, nesÄ Å¾iningos ir turinčios aplaidumo, sukčiavimo ir net piktnaudžiavimo požymių. IeÅ¡kovės butui priskaičiuotas karÅ¡to vandens cirkuliacijos mokestis negali bÅ«ti nustatomas asmenims, kurių butuose nėra tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Cirkuliacijos mokestis yra skirtas apmokėti už Å¡ilumos kiekį, tenkantį karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui, o ne patalpų Å¡ildymui.

Butuose, kuriuose nėra karÅ¡to vandens vartotojų, gyventojams negali bÅ«ti taikomas cirkuliacijos mokestis, nes gyventojai negali bÅ«ti verčiami mokėti už paslaugÄ , kurios jie negauna (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2005, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-173-577/2012). IeÅ¡kovė teisėtai ir, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, 2010 m. spalio mėn. atsisakė centralizuoto buto Å¡ildymo, centralizuoto karÅ¡to vandens tiekimo paslaugos, kartu atsisakydama ir karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo paslaugos.

Todėl atsakovas neturėjo teisės ieÅ¡kovei skaičiuoti mokesčio už paslaugas, kurių ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai negauna. Todėl atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti ieÅ¡kovei priskirtus mokėjimus už karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymÄ . Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų, kurių yra pakeistas aprÅ«pinimo Å¡iluma bÅ«das, savininkai privalo Å¡ilumos tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmokėti už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotÄ Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens dalį (CK 4.76 str., 4.82 str.).

Tai reiÅ¡kia, kad daugiabučio namo savininkai turi pareigÄ , nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra Å¡ildomos jiems priklausančios nuosavybės teise patalpos, mokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , tačiau nėra prievolės mokėti už karÅ¡to vandens paruoÅ¡imÄ , kai į butÄ nėra tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Å ias sÄ naudas turi apmokėti tik tų butų savininkai, kurie savo butus Å¡ildo centralizuotai ir naudojasi centralizuotu karÅ¡tu vandeniu, nes bendro naudojimo patalpose nėra vartojamas centralizuotas karÅ¡tas vanduo.

IeÅ¡kovė tvirtina, kad Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartis tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės buvo nutraukta nuo buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo 2010 m. spalio mėn., ieÅ¡kovei visiÅ¡kai atsiskaičius už Å¡ilumos energijÄ , patiektÄ iki buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo. Byloje yra pateikti įrodymai (buto kadastro byla, 2010 m. spalio mėn. deklaracija apie statybos darbų užbaigimÄ , VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡as apie ieÅ¡kovės buto vietinį Å¡ildymo bÅ«dÄ ), kad ieÅ¡kovės butas yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemų nuo 2010 m. spalio mėn., kai buvo užbaigti buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo paprastojo remonto darbai. IeÅ¡kovo atliktų statybos darbų, pakeičiant buto Å¡ildymo bÅ«dÄ ir karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo bÅ«dÄ , teisėtumÄ patvirtino Valstybinė statybos inspekcija 2015-01-14 raÅ¡tu Nr. (7.9.)-2D-598.

Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai, rekonstravus pastatÄ (inžinerines sistemas), pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys. Å i nuostata taikytina ir nagrinėjamu atveju ir nuo deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ užpildymo momento ieÅ¡kovės buto ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das laikytinas teisėtai pakeistu, o jos ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartis nutraukta, tačiau atsakovas su tuo nesutinka, motyvuodamas, kad, ieÅ¡kovei įsigijus butÄ , kuriame buvo Å¡ilumos tiekimo įrenginiai, buvo sudaryta Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartis su ieÅ¡kove.

Tačiau atsakovo tiekiamo centralizuoto Å¡ildymo įrenginius ieÅ¡kovė paprastojo remonto statybos darbais demontavo 2010 m. spalį, vietoje jo įsirengdama vietinį (autonominį) Å¡ildymÄ , taip pat visiÅ¡kai atsiskaitydama su atsakovu už iki 2010 m. spalio mėn. patiektÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ . IeÅ¡kovės bute buvo atlikti nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kurių duomenys akivaizdžiai įrodo, kad ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovės bute faktiÅ¡kai nebuvo centrinio Å¡ildymo iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos sistemų, o buvo tik vietinis centrinis Å¡ildymas.

Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys apie ieÅ¡kovės buto vietinį Å¡ildymo bÅ«dÄ Â nėra pakeisti ir nėra užginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas vis dar klaidingai tebemano, jog ieÅ¡kovės buto Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo sutartis nėra nutraukta, nes ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi reikalavimų, kurie negaliojo Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo metu arba negalėjo bÅ«ti teisėtai taikomi Å¡ildymo bÅ«do pakeitimui. Todėl atsakovas ir reikalauja, kad ieÅ¡kovė sumokėtų už Å¡ilumos energijÄ , kurios realiai faktiÅ¡kai nesuvartojo.

Vien tik aplinkybė, kad buto Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo sutartis nėra tariamai nutraukta, neįrodo, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai vartojo atsakovo tiekiamÄ Å¡ilumÄ . IeÅ¡kovė tinkamai ir teisėtai 2010 m. spalį pakeitė savo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ pagal darbų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, tuo pačiu teisėtai nutraukdama Å¡ilumos vartojimo sutartį konkliudentiniais ir Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies pagrindais nuo Å¡ilumÄ vartojančių įrenginių atjungimo ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ momento.

Å iuo metu galiojantys teisės aktai, kurie dar negaliojo 2011 m. gegužės mėn. (darbų deklaravimo metu), taip pat teisės aktai, kurie jau nebegaliojo nuo 2011 m. gegužės mėn., netaikytini ieÅ¡kovei, nes teisės aktai atgal negalioja. Net ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. BÅ«tent tokia padėtis susidarė Å¡ioje byloje, kai ieÅ¡kovė, teisėtai atlikusi paprastojo remonto darbus 2010 m. spalį ir 2010 m. spalį užpildžiusi deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ , galėjo teisėtai 2012 m. birželį įregistruoti atliktus paprastojo remonto darbus pagal darbų atlikimo ir deklaravimo metu galiojusius teisės aktus, kurie nuo 2010 m. spalio nereikalavo iÅ¡ statytojo jokio statybÄ leidžiančio dokumento, kaip nepagrįstai reikalauja atsakovas, nepripažindamas Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo teisėtumo.

Å ilumos vartojimo sutarties nutraukimo metu buvo aplinkybės, kurioms esant, įstatymas leidžia vartotojui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti arba pakeisti Å¡ilumos energijos į jo butÄ tiekimo sutartį. Remiantis CK 6.390 straipsnio 1 dalimi, esant alternatyviam (vietiniam) buto Å¡ildymo bÅ«dui ir nesant žalos namo kitų butų bei patalpų savininkams, Å¡ilumos energijos tiekėjas negali daryti vartotojui kliūčių atjungti jo butÄ nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemų ir nutraukti sutartį. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Å¡alis siejusi sutartis dėl Å¡ilumos energijos tiekimo į ieÅ¡kovės butÄ yra pasibaigusi nuo buto Å¡ildymo sistemos atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos.

Teismo sprendimu pripažinus šį faktÄ , Å¡alių sutartiniai santykiai pasibaigtų ne tik faktiÅ¡kai, bet ir teisiÅ¡kai. Vartotojais yra laikytini tik ieÅ¡kovės kaimynai, kurių butuose naudojami Å¡ildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų. Už Å¡iomis sistemomis tiekiamos centralizuotos Å¡ilumos energijos sÄ naudas privalo sumokėti tik Å¡ios centralizuotos Å¡ilumos vartotojai pagal prievolių teisės normas, o ne visi namo bendraturčiai pagal daiktinės teisės normas.

Å ioje byloje inspekcija neatskyrė reikalavimų, reiÅ¡kiamų dėl iÅ¡laidų skirtų bendram turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, nuo reikalavimų dėl iÅ¡laidų butų savininkų poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl Å¡ilumos paskirstymo ieÅ¡kovės name teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kai pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Todėl Å¡ilumos tiekėjo priimtas sprendimas dėl metodo Nr. 4 yra teisėtas, galiojantis ir vykdytinas. Atsakovas netinkamai vykdo savo prievolę apskaityti ir paskirstyti ieÅ¡kovės name suvartotÄ centralizuotÄ Å¡ilumÄ . Anot atsakovo, centralizuota Å¡iluma ieÅ¡kovės name buvo skirstoma pagal 4-Ä metodikÄ . IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas nepagrįstai parinko Å¡ias metodikas, nes 5-a metodika yra skirta atvejams, kai bendro naudojimo patalpos yra Å¡ildomos centralizuotai, tačiau nėra taikytina tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpos yra Å¡ildomos centralizuotai ir vietiniu bÅ«du.

Atsakovas aplaidžiai nesidomėjo, nors žinojo ir privalėjo domėtis, kaip yra Å¡ildomos bendro naudojimo patalpos ieÅ¡kovės name. Dėl Å¡io aplaidumo atsakovas netinkamai skirstė Å¡ilumÄ , netinkamai taikydamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas metodikas, nors žinojo arba privalėjo žinoti, kad visa centralizuota Å¡iluma name suvartojama tik centralizuotai Å¡ildomuose butuose, o ne bendro naudojimo patalpose. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo reikalaujamu sumokėti įsiskolinimu už neva ieÅ¡kovės bute ir bendro naudojimo patalpose suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , nes atsakovas tai atliko, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (nuo 2010-11-01 įsigaliojusių Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.1 p., 1 priedo 28 p., 1 priedo 59 p., 1 priedo 60 p.). IeÅ¡kovės name nėra jokių apskaitos prietaisų, matuojančių atskirai Å¡ildymui suvartotÄ Å¡ilumos kiekį ir geriamam vandeniui paÅ¡ildyti, todėl atsakovas negalėjo Å¡ilumos paskirstymui taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 kartu su Å¡ilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, nes atsakovas nepripažįsta ieÅ¡kovės buto atjungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo teisėtumo, nors visi kiti namo butai Å¡ildomi centralizuotai, o bendro naudojimo patalpos Å¡ildomos centralizuotai ir vietiniu bÅ«du, tačiau į Å¡ilumos paskirstymÄ nėra įtrauktos kitos paskirties neÅ¡ildomos asmeninio naudojimo patalpos.

Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų, kurių yra pakeistas aprÅ«pinimo Å¡iluma bÅ«das, savininkai privalo Å¡ilumos tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmokėti už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotÄ Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens dalį, kas atitinka CK 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatas, tačiau nenustato prievolės mokėti už buto ir bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ neproporcingai daug, kai Å¡ios patalpos yra Å¡ildomos ne tik centralizuotai, bet ir vietiniu bÅ«du.

Å ilumos paskirstymo 5-o metodo 6.4 punktas nustato, kad Å¡ilumos kiekis vartotojams, iÅ¡vardytiems Å¡io metodo 1.4 punkte (t.y. teisėtai įsirengusiems autonominį vietinį Å¡ildymÄ ) nustatomas pagal suvartotos energijos ar sudeginto kuro iÅ¡skirtÄ Å¡ilumos kiekį, apskaičiuotÄ pagal Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse nurodytÄ (4.19 p.) teisės aktÄ , tačiau Å¡ilumos tiekėjas ieÅ¡kovės bute vietiniu bÅ«du paruoÅ¡tos ir į bendro naudojimo patalpas iÅ¡spinduliuotos Å¡ilumos neapskaito, neįvertina ir atitinkamai nesumažina ieÅ¡kovės butui tenkančios bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui skirtos Å¡ilumos dalies.

Taigi įstatymas reikalauja įvertinti visÄ Å¡ilumos kiekį, o ne tik centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kiekį. Å iuo metu ieÅ¡kovės buto suvartotas autonominiu bÅ«du paruoÅ¡tas Å¡ildymas ir iÅ¡skiriamas Å¡ilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų Å¡ildymui, apskaitytas nebuvo, nors pagal įstatymÄ turėjo bÅ«ti įvertintas. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. IeÅ¡kovės daugiabutyje name yra įrengtas centralizuotos Å¡ilumos apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis yra iÅ¡skirstomas apmokėjimas Å¡io namo savininkams.

Kitų butų iÅ¡skiriama Å¡iluma Å¡iuo prietaisu nėra apskaitoma, todėl Å¡is apskaitos prietaisas apskaito ne visÄ namo Å¡ilumÄ , o tik jos dalį. Todėl, žinodamas apie ieÅ¡kovės bute pakeistÄ Å¡ildymo bÅ«dÄ , ginčo laikotarpiu atsakovas Å¡ilumÄ netinkamai skirstė pagal metodÄ Nr. 4, sudarydamas sÄ lygas praturtėti be pagrindo centralizuotai Å¡ildomų butų savininkams, tuo pačiu versdamas atsijungusio buto savininkÄ (ieÅ¡kovę), mokėti už Å¡ilumos energijÄ , kurios ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nesuvartojo.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr.03-I2l patvirtintų Å¡ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 5.1 punkte nurodyta, kad bendro naudojimo patalpos yra daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarime numatyta bÅ«tinoji sÄ lyga, kad visos Å¡ios patalpos turi bÅ«ti centralizuotai Å¡ildomos realiai ir faktiÅ¡kai, o ieÅ¡kovės name Å¡ios bendro naudojimo patalpos yra Å¡ildomos Å¡iluma, kuriÄ iÅ¡skiria centralizuotai ir vietiniu bÅ«du Å¡ildomi butai.

Todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja, kad ieÅ¡kovė sumokėtų jai tenkančiÄ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos dalį, nes jos patalpos yra Å¡ildomos vietiniu bÅ«du, o ne centralizuotai. Be to ieÅ¡kovė jau yra sumokėjusi už jai tenkančiÄ proporcingÄ Å¡ilumos, suvartotos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti, dalį, apmokėdama už savo buto, o kartu ir bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , savo pasirinktam energijos, vartojamos buto Å¡ildymui, tiekėjui. IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas netinkamai skirstė Å¡ilumÄ pagal 4-Ä metodikÄ , nes dalį Å¡ilumos energijos priskyrė ir ieÅ¡kovės butui, kuris buvo Å¡ildomas vietiniu bÅ«du.

Be to VĮ Registrų centro duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nors šie sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privalėjo tai įvertinti, nes atsakovas nepagrįstai priskiria ieškovei šilumos energijos dalį buto ir jam tenkančių bendro naudojimo patalpų šildymui, tačiau ieškovės kaimynų turimiems asmeninio naudojimo sandėliukams nėra priskiriama jokia namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos dalis.

Pagal teisės aktų reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi bÅ«ti įskaičiuojamas ir rÅ«sio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiÅ¡kai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad Å¡ios patalpos nėra teisiÅ¡kai įregistruotos bei įteisintos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės name atsakovas iki Å¡iol nėra įrengęs atskiro Å¡ilumos apskaitos prietaiso karÅ¡to vandens boileriui, kuris yra privalomas, todėl iki Å¡iol vykdyta visa Å¡ilumos apskaita, įskaitant Å¡ilumÄ karÅ¡tam vandeniu ruoÅ¡ti, yra neteisėta ir niekinė, o Å¡ilumos tiekėjas turi prisiimti visas pasekmes. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad centralizuotai Å¡ildomomis bendro naudojimo patalpomis nesinaudoja, nes turi atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , todėl neprivalo mokėti už patalpų, kuriomis nesinaudoja, Å¡ildymÄ .

Pažymėtina, kad patalpų Å¡ildymui yra skirti Å¡ildymo prietaisai (radiatoriai). Jei Å¡ių prietaisų nėra įrengta patalpose, laikoma, kad patalpos nėra centralizuotai Å¡ildomos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos spekuliacijos, kad bendro naudojimo patalpos yra Å¡ildomos centralizuotai, nes per jas eina centralizuoto Å¡ildymo vamzdynai, yra atmestinos, nes Å¡ilumos perdavimo įrenginiai (vamzdynai) nėra skirti patalpų Å¡ildymui. Å ioje byloje ginčas yra kilęs dėl ieÅ¡kovės pareigos apmokėti tik centralizuotos Å¡ilumos dalį, tenkančiÄ centralizuotai neÅ¡ildomų ieÅ¡kovės buto patalpų „šildymui“, todėl Å¡iuo atveju 4-a ir 5-a metodikos turi bÅ«ti taikomos su iÅ¡lygomis.

Nors ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ir prašė Valstybinės energetikos inspekcijos įpareigoti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjÄ perskaičiuoti mokėjimus už karÅ¡tÄ vandenį pagal namo butuose esančių karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų (skaitiklių) deklaruotus rodmenis, gyventojų butuose atlikti esančių karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotoliniu duomenų perdavimu patikras, tačiau inspekcija nepagrįstai nusprendė, kad visi Å¡ie reikalavimai nėra susiję su energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotÄ energijÄ pažeidimais, t.y.

Valstybinė energetikos inspekcija netinkamai įvertinimo Å¡alių ginčo teisinį santykį. Atsižvelgiant į teismų praktika, ieÅ¡kovės reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti Å¡ilumos paskirstymo perskaičiavimÄ , atsijungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos teisėtumo, Å¡ilumos apskaitos nagrinėjimas patenka į inspekcijos kompetencijÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, tenkintinas visoje apimtyje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. R2 (SP)-1542 iÅ¡ dalies atmetė ieÅ¡kovės skundÄ ir iÅ¡ dalies nutraukė jo nagrinėjimÄ , todėl taip pat toks sprendimas yra neteisėtas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nusprendė, kad ieškovės daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens apskaita neatitiko visų teisinės metrologijos reikalavimų, tačiau šiuos atsakovo veiksmus pripažino teisėtais, vadovaujantis tik protingumo kriterijais dėl tariamai per trumpo laikotarpio apskaitos sutvarkymui, o ne teisės aktų normomis, kurios buvo nustačiusios šilumos ir karšto vandens tiekėjui įrengti ir metrologiškai patikrinti šilumos ir karšto vandens skaitiklius iki 1999 m. gruodžio 31 d. (LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr.1504).

Atsakovas UAB „Litesko“ atsiliepimuose su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo ginčo dėl buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos teisėtumo/neteisėtumo klausimo sprendimas tęsiasi jau ilgÄ laikÄ â€“ nuo 2012 metų. Atsakovas sudarytos sutarties su TelÅ¡ių rajono savivaldybe ir SP AB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ bei Å ilumos tiekimo licencijos Nr. L4-Å T-27 pagrindu nuo 2000 m. rudens TelÅ¡iuose tiekia centralizuotai gaminamÄ Å¡ilumos energijÄ .

Atsakovas tiekia Å¡ilumos energijÄ ir į ieÅ¡kovės butÄ . 2010 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas gavo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl vandens iÅ¡leidimo iÅ¡ namo Å¡ildymo sistemos. Atsižvelgiant į šį praÅ¡ymÄ , 2010 m. rugpjūčio 16 d. buvo iÅ¡drenuota Å¡ildymo sistema, o 2010 m. rugsėjo 1 d. namo Å¡ildymo sistema buvo pripildyta vandens ir atlikti namo Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos punkto hidrauliniai bandymai. 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo parengtas pastato Å¡ilumos įrenginių parengties Å¡ildymo sezonui aktas.

Daugiau vandens iÅ¡leidimų iÅ¡ namo Å¡ildymo sistemos nebuvo atlikta nei iki Å¡ildymo sezono pradžios, nei viso Å¡ildymo sezono metu. Todėl pagal atsakovo turimÄ informacijÄ ieÅ¡kovė savo buto Å¡ildymo įrenginius demontavo iki 2010 m. rugsėjo mėn., t.y. iki namo Å¡ildymo sistemos užpildymo termofikatu, prieÅ¡ atliekant namo Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos punkto hidraulinius bandymus. IeÅ¡kovė, siekdama atjungti savo buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens sistemÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos (nutraukti Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį), privalėjo vadovautis tuo metu (iki 2010 m. rugsėjo mėn.) galiojusių teisės aktų (įskaitant, bet neapsiribojant, Å ilumos Å«kio įstatymo, 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-617 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių) imperatyviais reikalavimais, apie kÄ ieÅ¡kovei ne kartÄ buvo paaiÅ¡kinta atsakovo siųstuose raÅ¡tuose, tačiau ieÅ¡kovė buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo tvarkÄ ignoravo.

Atsakovas neturi informacijos, kad ieÅ¡kovė, atlikdama buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens įrenginių demontavimo darbus, bÅ«tų gavusi raÅ¡ytinį pritarimÄ paprastojo remonto apraÅ¡ui namo administratoriaus ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų. Buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens įrenginių atjungimas grindžiamas tik pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, nes Å¡ilumos tiekėjui (atsakovui) nebuvo pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktas-pažyma bei pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo įrenginių, bei buto ar kitų patalpų Å¡ilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistema iÅ¡ardymo, kito pasirinkto Å¡ilumneÅ¡io ar energijos rÅ«Å¡ies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas, kurie yra bÅ«tini konstatuoti faktÄ , kad vartotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos, t.y. pakeitė buto/patalpų Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dÄ ir nebegauna centralizuotai gaminamos ir tiekiamos Å¡ilumos ir/ar karÅ¡to vandens.

Tik tokie įgaliotų valstybės institucijų aktai, pažymos yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo santykius tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo pasibaigusiais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neįgyvendino ir vėlesnėse Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijose įtvirtintų reikalavimų dėl buto šildymo ir/ar karšto vandens įrenginių atjungimo, t.y. nepasirašė su atsakovu buto šilumos vartojimo įrenginių atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

Savavališkas ieškovės buto šildymo ir/ar karšto vandens įrenginių demontavimas tęsiasi iki šiol, todėl atsakovas neturi teisinio ir faktinio pagrindo keisti name suvartotos šilumos paskirstymo metodų ir tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-858-13/2014 pripažino, jog Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012-09-21 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktus negaliojančiais, todėl nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (nuo 2014-11-01) daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai atliekami, vadovaujantis tik statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų numatyta tvarka, netaikant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų.

Kadangi ieÅ¡kovė yra pateikusi deklaracijÄ apie buto Å¡ildymo įrenginių demontavimo (t.y. paprastojo remonto) darbų užbaigimÄ ir pagal Å¡iÄ deklaracijÄ yra pakeisti buto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į paminėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ bei statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo) atsakovas laiko ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo įrenginius atjungtais nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, todėl už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo perskaičiuoti/perpaskirstyti į ieÅ¡kovės namÄ patiekti Å¡ilumos kiekiai visiems Å¡ilumos vartotojams.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad jos bute ir kituose namo butuose nebuvo sutvarkęs karÅ¡to vandens apskaitos ir namo karÅ¡to vandens apskaita netvarkinga iki Å¡iol. Taip pat su tuo, jog Å¡ilumos energija ginčo namo butams bei bendrojo naudojimo patalpoms neva buvo apskaitoma metrologiÅ¡kai nepatikrintais apskaitos prietaisais ir kad atsakovas neva apskritai tiesiog piktybiÅ¡kai nevykdė savo prievolės įrengti ir prižiÅ«rėti Å¡ilumos apskaitos sistemas, kaip to reikalauja įstatymas. Nurodo, kad ginčo namo gyventojams nepasirinkus jokio apsirÅ«pinimu karÅ¡tu vandeniu bÅ«do, nuo 2010 m. gegužės 1 d. atsakovas pradėjo tiekti karÅ¡tÄ vandenį namo karÅ¡to vandens vartotojams.

Atsakovas tiekė tik Å¡ilumos energijÄ , įskaitant ir karÅ¡to vandens paruoÅ¡imui. Pagal teisinį reguliavimÄ karÅ¡to vandens tiekėjui Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytos prievolės įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus įgyvendinimui yra numatytas atitinkamas laikotarpis - per su vietos savivaldybėmis suderintus karÅ¡to vandens prietaisų įrengimo ir aptarnavimo planus. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, naujų karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių apskaitos priemonių TelÅ¡ių miesto vartotojų butuose įrengimų terminai/veiklos planas iki 2015 m. birželio 15 dienos buvo suderintas TelÅ¡ių miesto savivaldybės tarybos 2010-07-29 ir 2012-12-13 sprendimais.

Atsakovas tinkamai ir laiku vykdo savo, kaip karÅ¡to vandens tiekėjo, pareigÄ su savivaldybe suderintais terminais įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus karÅ¡to vandens vartotojams. Visi atsakovui priklausantys skaitikliai yra metrologiÅ¡kai patikrinti ir atitinka teisinės metrologijos reikalavimus. IeÅ¡kovės name taip pat įrengti atsakovui priklausantys karÅ¡to vandens skaitikliai, atitinkantys teisinės metrologijos reikalavimus, kÄ patvirtina ir Lietuvos metrologijos inspekcijos TelÅ¡ių apskrities skyriaus 2015-03-20 teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-776(T15).

Atsakovas dar 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais kelis kartus vieÅ¡ai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sÄ skaitomis siÅ«lė TelÅ¡ių miesto buitiniams karÅ¡to vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do be karÅ¡to vandens tiekėjo dalyvavimo arba kito karÅ¡to vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jam, kaip pradedančiam veiklÄ karÅ¡to vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, tačiau tokio sutikimo dėl karÅ¡to vandens skaitiklių pardavimo ginčo namo vartotojai nepateikė.

Dėl to atsakovas 2013 m. gruodžio 5 d. visame name (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės bute, nes pastaroji atsisakė naujo karÅ¡to vandens skaitiklio įrengimo) įrengė jam priklausančius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, kurie visi yra metrologiÅ¡kai patikrinti ir atitinka teisinės metrologijos reikalavimus. Vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, visas į ginčo namÄ patiektas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal įvadinio atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

4. Nepaskirstytasis karÅ¡to vandens kiekis yra virÅ¡ijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti kiekio, iÅ¡matuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenų sumos (Å ilumos Å«kio įstatymo 2 str. 18 d.). Å iuo metu teisės aktai nereglamentuoja, kokia tvarka/ kaip nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekis turi bÅ«ti nustatytas. Tačiau nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio susidarymas/objektyvus egzistavimas yra ne atskirų vartotojų netinkamo ar nesÄ Å¾iningo karÅ¡to vandens suvartojimo deklaravimo pasekmė arba kokios nors „apskaitos netvarkingumo“ daugiabučiame name rezultatas, todėl tenkina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytas sÄ lygas, už kurias atsako vartotojai, kaip daugiabučio namo bendrasavininkiai.

Kompetentingos vieÅ¡ojo administravimo institucijos yra pateikusios vienareikÅ¡miÅ¡kus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad, kol yra nepasibaigę vietos savivaldybių tarybų patvirtinti naujų, karÅ¡to vandens tiekėjams priklausančių skaitiklių įrengimo planai, iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekėjų yra reikalaujama tik informacijos apie prievolės vykdymo eigÄ bei, nesant duomenų apie vartotojams priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių sugadinimÄ , teisės aktai nedraudžia naudotis vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių rodmenimis, kas matyti ir iÅ¡ Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Dėl viso į gyventojams priklausantį namÄ pateiktos energijos (tiek Å¡ilumos, tiek vandens) paskirstymo (iÅ¡dalijimo) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (2010-07-15 raÅ¡tas Nr. R2-1127) yra pasisakiusi analogiÅ¡kai, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Pažymėtina, jog Å¡ildymo sezono metu susidarantis nepaskirstytas karÅ¡to vandens kiekis nebuvo iÅ¡dalinamas namo gyventojams, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomendacijomis.

Å ildymo sezono metu su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotas Å¡ilumos kiekis (jei jis toks ir bÅ«tų) priskiriamas Å¡ildymui. IeÅ¡kovei, kaip daugiabučio namo bendrasavininkei, besinaudojančiai bendraisiais namo Å¡ildymo įrenginiais, tenka pareiga apmokėti jai priskirtÄ mokesčių dalį už Å¡ilumos energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui (cirkuliacijÄ ). Taip pat Å¡ilumos kiekis, tenkantis karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karÅ¡to vandens kiekio, o nuo pastato karÅ¡to vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios Å¡ildytuvų konstrukcijos ir galios, t.y. cirkuliacijos mokestis nepriklauso nuo karÅ¡to vandens suvartojimo kiekio, kÄ patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimai.

Taip pat iki kol nėra pateikti dokumentai pagrindžiantys teisėtÄ ieÅ¡kovės buto karÅ¡to vandens įrenginių atjungimÄ , atsakovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo neskaičiuoti cirkuliacijos mokesčio. Atsiskaitymui už ieÅ¡kovės name patiektÄ Å¡ilumos energijÄ naudojamas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, atitinkantis ginčo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipÄ bei įrengtus Å¡ilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus – kai Å¡ilumos punkte įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.

Sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti Å¡ilumos paskirstymo metodo priima patys Å¡ilumos vartotojai, tačiau jokių sprendimų dėl ginčo name taikomo Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 keitimo atsakovas iÅ¡ daugiabučio ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavęs. Pažymėtina, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka konkrečiam Å¡ilumos vartotojui.

Iki kol vartotojai pasirenka Å¡ilumos paskirstymo metodÄ ar suderina su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija naujÄ metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punkte yra numatyta, jog Å¡ilumos paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto Å¡ildymo sistemos.

Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, Å¡ilumos paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti Å¡ilumos dalį, suvartotÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisant to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. atsakovas laiko ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo įrenginius atjungtais nuo bendros ginčo namo Å¡ildymo sistemos bei, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punktu, visas ginčo name suvartotas Å¡ilumos energijos kiekis butams paskirstomas pagal metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr.

5. Jokie teisės aktai nenumato Å¡ilumos tiekėjo (atsakovo) pareigos vertinti, koks faktinis Å¡ilumos kiekis (centralizuotai tiekiamos ir pagamintos vietiniu bÅ«du) yra sunaudojamas ginčo name. Paskirstyti Å¡ilumÄ pagal kitokiÄ tvarkÄ , nei imperatyviai nustato teisės aktai, atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013-01-18 raÅ¡tu Nr. R2-172 nurodė, kad mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ yra mokami nepriklausomai nuo to, ar bendrojo naudojimo patalpos tenkina konkretaus gyventojo poreikius, o proporcingai nuosavybės teise turimos patalpos plotui.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012-12-11 raÅ¡tu Nr. R2-2877, 2012-06-19 raÅ¡tu Nr. R2-1489 aiÅ¡kiai nurodė, jog bendrasavininkiai proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas bendram turtui (bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui) iÅ¡laikyti. Paskirstant Å¡ilumÄ ieÅ¡kovės name, yra vadovaujamasi atsakovui pateiktais duomenimis, apie namo butų (patalpų) naudinguosius plotus (metodas Nr. 4). Pagal Metodų rengimo taisykles, parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 310 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“, vartojama bendro naudojimo patalpų sÄ voka, pagal kuriÄ tai yra daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. BÅ«sto naudingasis plotas yra gyvenamųjų kambarių ir kitų bÅ«sto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų Å¡ildomų patalpų) bendrasis grindų plotas, į kurį neįeina balkonų, terasų, rÅ«sių, neÅ¡ildomų lodžijų grindų plotas.

Duomenų apie ginčo namo gyventojams priklausančius Å¡ildomus rÅ«sius, palėpes, kitas bendrojo naudojimo patalpas, kurių plotas turėtų bÅ«ti įtraukiamas paskirstant Å¡ilumos kiekį vartotojams, atsakovas neturi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktu, ieÅ¡kovė (taip pat ir kiti namo gyventojai), kaip vartotoja, turi pareigÄ pateikti Å¡ilumos tiekėjui (atsakovui) Å¡ilumos pirkimo-pardavimo ar Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti, o atsakovas, kaip Å¡ilumos tiekėjas, perskaičiuoti mokėjimus už Å¡ilumÄ gali tik nuo duomenų pateikimo ateities laikotarpiais, bet ne atgal.

Ginčo laikotarpiai Å¡ioje byloje yra nuo 2008-05-01 iki 2010-10-01 (iki ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos) ir nuo 2010-10-01 iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. IeÅ¡kovei nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos už namo bendro naudojimo patalpų dalies Å¡ildymÄ , o nuo 2010 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡raÅ¡omos atskiros sÄ skaitos už namo bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas palaikė 2016 m. sausio 18 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti, dalyje bylÄ nutraukiant, atsisakius nuo ieÅ¡kinio, taip pat palaikė visuose ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus faktus ir argumentus dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų.Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieÅ¡kiniu sutiko dalyje, kurioje ieÅ¡kinio atsisakoma ir praÅ¡oma bylÄ nutraukti, kitus ieÅ¡kinio reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei R.

P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Luokės g. 33-15, TelÅ¡iuose (b.l. 86, t.1). Atsakovas UAB „Litesko“ sudarytos sutarties su TelÅ¡ių rajono savivaldybe ir SP AB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ bei Å ilumos tiekimo licencijos Nr. L4-Å T-27 pagrindu nuo 2000 m. rudens TelÅ¡iuose tiekia centralizuotai gaminamÄ Å¡ilumos energijÄ , tame tarpe ir į ieÅ¡kovės butÄ .Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2015-04-02 sprendimu Nr. 2R-1003 (b.l. 68-75, t.1) nutraukė ieÅ¡kovės R.

P. ir atsakovo UAB „Litesko“ ginčo nagrinėjimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo teisėtumo nustatymo bei iÅ¡nagrinėjo Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės dalyje dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens apskaitos ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015-05-08 sprendimu Nr. R2 (SP)-1542 (b.l. 158-162, t.1) iÅ¡ dalies atmetė ieÅ¡kovės skundÄ ir iÅ¡ dalies nutraukė jo nagrinėjimÄ dėl ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo teisėtumo ir Å¡ilumos apskaitos bei paskirstymo neteisėtumo.Nesutikdama su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimais, ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje paduotu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės, kaip vartotojos, ir atsakovo, kaip energetikos įmonės, ginÄÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo sutarties pripažinimo nutraukta, teisėtai pakeitus buto Å¡ildymo bÅ«dÄ nuo 2010 m. spalio mėn. ir dėl Å¡ilumos apskaitos, paskirstymo ir apmokėjimo (sÄ skaitų) daugiabučiame name, buto, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtumo, įpareigojant atsakovÄ atlikti ieÅ¡kovei patiektos centralizuotos Å¡ilumos energijos, skirtos buto Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti ir jo temperatÅ«rai palaikyti, paskirstymo perskaičiavimÄ bei iÅ¡taisyti ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytas klaidingas sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ , įskaitant karÅ¡tÄ vandenį ir jo temperatÅ«ros palaikymÄ nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (dėl buto Å¡ildymo), nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2014 m. sausio 31 d. (dėl karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo mokesčio) ir nuo 2010 m. spalio mėn. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo (dėl bendro naudojimo patalpų dalies)Dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo ir bylos toje dalyje nutraukimo.IeÅ¡kovė R.

P., 2016 m. sausio 18 d. patikslinusi ieÅ¡kinį (b.l. 141-143, t.3), praÅ¡o nutraukti bylÄ dėl sutarties nutraukimo nuo ieÅ¡kovės atlikto teisėto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo nuo 2014 m. gruodžio 31 d. pripažinimo ir dėl įpareigojimo atsakovui atlikti buto Å¡ildymui nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo ir karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo skirtos Å¡ilumos energijos perskaičiavimÄ nuo 2014 m. sausio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, nes ieÅ¡kovė Å¡ioje dalyje atsisako ieÅ¡kinio atsakovui gera valia įvykdžius ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus ir iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už minėtÄ laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dėl buto Å¡ildymo ir nuo 2014 m. sausio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dėl karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo mokesčio.

Tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Litesko“ geranoriÅ¡kai įvykdė dalį ieÅ¡kinio reikalavimų – pripažino sutarties nutraukimÄ nuo ieÅ¡kovės atlikto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo 2014 m. gruodžio 31 d. ir atliko energijos perskaičiavimÄ buto Å¡ildymui nuo 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau nepagrįstai paliko Å¡ilumos energijos dalį bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, o perskaičiavimÄ Å¡ilumos, skirtos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui, atliko nuo 2014 m. sausio 31 d.

Dėl to ieÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ nurodytoje dalyje nutraukti, nes nebeliko ginčo objekto, atsakovui gera valia įvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimus.Atsakovas UAB „Litesko“ tokiam ieÅ¡kovės praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja. Be to jis dar savo atsiliepimuose nurodė, kad už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo perskaičiuoti/perpaskirstyti į ieÅ¡kovės namÄ patiekti Å¡ilumos kiekiai visiems Å¡ilumos vartotojams, laikant, kad nuo nurodomo laikotarpio pradžios į butÄ nebuvo teikiama Å¡iluma buto patalpų Å¡ildymui.

Apie Å¡ilumos kiekių perskaičiavimÄ /perpaskirstymÄ namo gyventojai, įskaitant ir ieÅ¡kovę, buvo informuoti raÅ¡tu. Todėl ieÅ¡kovės nurodytoje dalyje iÅ¡ tikrųjų nėra ginčo objekto, bet ne dėl to, kad atsakovas gera valia įvykdė ieÅ¡kovės reikalavimus, bet dėl to, kad tai buvo padaryta dar iki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos. Ä®statymas (CPK 42 str. 1 d.) suteikia ieÅ¡kovei teisę padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus arba atsisakyti ieÅ¡kinio. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl dalies ieÅ¡kinio atsisakymo neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės ir kitų bylos dalyvių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Dėl Å¡ių priežasčių teismas ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio priima ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d.).Dėl ginčo buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens įrenginių atjungimo teisėtumo.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje tvirtina, kad jos butas ir bendro naudojimo patalpos nėra Å¡ildomos centralizuotai, kadangi ji tinkamai ir teisėtai 2010 m. spalį pakeitė savo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ pagal darbų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, tuo pačiu teisėtai nutraukdama Å¡ilumos vartojimo sutartį konkliudentiniais ir Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies pagrindais nuo Å¡ilumÄ vartojančių įrenginių atjungimo ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ momento, t.y. ieÅ¡kovė, teisėtai atlikusi paprastojo remonto darbus 2010 m. spalį ir 2010 m. spalį užpildžiusi deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ , galėjo teisėtai 2012 m. birželį įregistruoti atliktus paprastojo remonto darbus pagal darbų atlikimo ir deklaravimo metu galiojusius teisės aktus, kurie nuo 2010 m. spalio mėn. nereikalavo iÅ¡ statytojo jokio statybÄ leidžiančio dokumento, kaip nepagristai reikalauja atsakovas, nepripažindamas Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo teisėtumo ir nepagrįstai reikalaudamas apmokėjimo už ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai nepatiektÄ Å¡ilumÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, ji buvo visiÅ¡kai atsiskaičiusi už centralizuotÄ Å¡ilumÄ , patiektÄ iki Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo, o nuo 2011 m. gegužės mėn. atsakovas nebetiekia Å¡ilumos energijos į ieÅ¡kovės butÄ , nes butas yra atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemų ir Å¡ildomas autonomiÅ¡kai vietiniu Å¡ildymu. Atsakovas su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, laiko, kad ieÅ¡kovės butas nuo Å¡ildymo sistemos yra atjungtas neteisėtai, ir teismas iÅ¡ esmės pritaria atsakovui, kadangi pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovės butas ginčo laikotarpiu (iki 2014 m. lapkričio 1 d.) buvo teisėtai atjungtas nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemų.Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas UAB „Litesko“ sudarytos sutarties su TelÅ¡ių rajono savivaldybe ir SP AB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ bei Å ilumos tiekimo licencijos Nr. L4-Å T-27 pagrindu nuo 2000 m. rudens TelÅ¡iuose tiekia centralizuotai gaminamÄ Å¡ilumos energijÄ , tame tarpe ir į ieÅ¡kovės butÄ .

Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis 2010 m. rugpjūčio 13 d. gavo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl vandens iÅ¡leidimo iÅ¡ namo Å¡ildymo sistemos (b.l. 168, t.2) ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. buvo iÅ¡drenuota Å¡ildymo sistema (iÅ¡leistas termofikacinis vanduo) (b.l. 169, t.2). 2010 m. rugsėjo 1 d. namo Å¡ildymo sistema vėl buvo pripildyta vandens ir atlikti namo Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos punkto hidrauliniai bandymai (b.l. 170-171, t.2). 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo suraÅ¡ytas pastato (ginčo namo) Å¡ilumos įrenginių parengties Å¡ildymo sezonui aktas (b.l. 172, t.2).

Pagal Å¡ilumos punkto žurnalo duomenis iki Å¡ildymo sezono pradžios (2010-10-12) ir viso Å¡ildymo sezono metu vanduo iÅ¡ namo Å¡ildymo sistemos nebebuvo iÅ¡leistas (b.l. 173-181, t.2). Pateikti duomenys objektyviai tvirtina, kad ieÅ¡kovė savo buto Å¡ildymo įrenginius realiai turėjo galimybę demontuoti iki 2010 m. rugsėjo mėn., t.y. iki namo Å¡ildymo sistemos užpildymo termofikatu, prieÅ¡ atliekant namo Å¡ildymo sistemos ir Å¡ilumos punkto hidraulinius bandymus. Tuo metu ieÅ¡kovė, siekdama atjungti savo buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens sistemÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos (nutraukti Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį), privalėjo vadovautis tuo metu (iki 2010 m. rugsėjo mėn.) galiojusių teisės aktų (įskaitant, bet neapsiribojant, Å ilumos Å«kio įstatymo, 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-617 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių) imperatyviais reikalavimais.

Apie Å¡iÄ tvarkÄ ieÅ¡kovė ne kartÄ buvo informuota ir atsakovo siųstuose raÅ¡tuose (b.l. 184-186, t.2). IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė duomenų, kad, atlikdama buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens įrenginių demontavimo darbus, bÅ«tų gavusi raÅ¡ytinį pritarimÄ paprastojo remonto apraÅ¡ui pagal STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6.3 punktÄ , pagal STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 6 punktÄ , iki pateikiant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bÅ«tų gavusi namo administratoriaus ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų pritarimus paprastojo remonto apraÅ¡ui.

Buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens įrenginių atjungimo faktÄ ieÅ¡kovė grindžia tik savo pačios paaiÅ¡kinimais, kurie, teismo vertinimu, nėra pakankami faktui konstatuoti. Pagal tuo metu galiojusių Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 259 punktÄ , baigus buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens įrenginių atjungimo darbus, ieÅ¡kovė privalėjo gauti ir pateikti Å¡ilumos tiekėjui (atsakovui) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktÄ â€“ pažymÄ bei pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo įrenginių, bei buto ar kitų patalpų Å¡ilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistema iÅ¡ardymo, kito pasirinkto Å¡ilumneÅ¡io ar energijos rÅ«Å¡ies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktÄ , kurie bÅ«tų objektyvÅ«s įrodymai konstatuoti faktÄ , kad vartotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos, t.y. pakeitė buto/patalpų Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dÄ ir nebegauna centralizuotai gaminamos ir tiekiamos Å¡ilumos ir/ar karÅ¡to vandens.

Taigi tik įgaliotos valstybės institucijos galėjo spręsti, ar tinkamai ir ar visa apimtimi yra atlikti visi imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai (ar tinkamai izoliuotos patalpų sienos, ar tinkamai izoliuoti per butÄ einantys namo Å¡ildymo sistemų vamzdynai, ar tinkamai užaklinti/ atjungti vamzdynai, ar darbai atlikti turint projektÄ ir pagal jį ir pan.), ir iÅ¡duoti butų/patalpų savininkams atitinkamus dokumentus (aktus, pažymas), patvirtinančius tokių darbų atlikimo teisėtumÄ ir užbaigtumÄ .

Tik tokie įgaliotų valstybės institucijų aktai, pažymos yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykius tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo pasibaigusiais. Tokių dokumentų ieškovė nepateikė nei atsakovui, nei teismui (CPK 178 str.).Teismas sutinka su atsakovo procesinių dokumentų argumentais, kad ieškovė neįgyvendino ir vėlesnėse Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijose įtvirtintų reikalavimų dėl buto šildymo ir/ar karšto vandens įrenginių atjungimo, nors ir tvirtina, kad šios tvarkos laikėsi.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pasiraÅ¡iusi su atsakovu buto Å¡ilumos vartojimo įrenginių atjungimo aktÄ ir susitarimÄ dėl Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose ir netvirtina, kad tokius dokumentus bÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Valstybinė kainų ir energetikos komisija 2015 m. gegužės 8 d. raÅ¡te Nr. R2-(Å P)-1542 (b.l. 108-112, t.2) nurodė, jog Valstybinė energetikos inspekcija ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo metu buvusi kompetentinga iÅ¡duoti Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktÄ -pažymÄ , bet ieÅ¡kovė dėl Å¡ios pažymos į Valstybinę energetikos inspekcijÄ nesikreipė iki 2014 m. rugsėjo 22 d., apie atliktus buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo darbus inspekcijai nepranešė ir 2010 m. spalio mėn. iÅ¡duoti Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo akto-pažymos neprašė.

Todėl ieÅ¡kovės savavaliÅ¡kas buto Å¡ildymo ir/ar karÅ¡to vandens įrenginių demontavimas egzistavo tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įteisintas. Toks vertinimas visiÅ¡kai atitinka teismų praktikÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012; kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-858-13/2014 pripažino, jog Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012-09-21 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai (detalizuojantys daugiabučio namo buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos) prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl Å¡ios nuostatos pripažintos negaliojančiomis ir laikomos panaikintomis, nes jos patvirtintos nekompetentingo subjekto.

Tokiu bÅ«du nuo minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo (2014-11-01), daugiabučio namo atskirų butų (buto) ar kitų patalpų Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos darbai atliekami, vadovaujantis tik statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų numatyta tvarka, netaikant Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatų (tame tarpe reikalavimo, baigus Å¡ilumos įrenginių atjungimo/Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo darbus, pasiraÅ¡yti Å¡ilumos įrenginių atjungimo aktÄ ).

Kadangi ieÅ¡kovė yra pateikusi deklaracijÄ apie jos buto Å¡ildymo įrenginių demontavimo (t.y. paprastojo remonto) darbų užbaigimÄ ir pagal Å¡iÄ deklaracijÄ yra pakeisti buto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ bei statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo) atsakovas pripažino ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo įrenginius atjungtais nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos.

Vadovaudamasis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, atsakovas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. perskaičiavo/perpaskirstė į ginčo namÄ patiektus Å¡ilumos kiekius visiems Å¡ilumos vartotojams, įskaitant ir ieÅ¡kovę, todėl ir ginčo už nurodytÄ laikotarpį tarp Å¡alių nebeliko.Dėl karÅ¡to vandens apskaitos sutvarkymo ieÅ¡kovės name ir Å¡ilumos apskaitos prietaisų atitikimo teisinės metrologijos reikalavimams.IeÅ¡kovė tvirtina, kad jos bute ir kituose namo butuose atsakovas nebuvo sutvarkęs karÅ¡to vandens apskaitos ir namo karÅ¡to vandens apskaita netvarkinga iki Å¡iol.

Taip pat, jog Å¡ilumos energija namo butams bei bendrojo naudojimo patalpoms buvo apskaitoma metrologiÅ¡kai nepatikrintais apskaitos prietaisais ir kad atsakovas apskritai tiesiog piktybiÅ¡kai nevykdė savo prievolės įrengti ir prižiÅ«rėti Å¡ilumos apskaitos sistemas taip, kaip to reikalauja įstatymas. Atsakovas su tokiu tvirtinimu nesutinka ir teismas laiko teisinga atsakovo pozicijÄ .Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo namo, kuriame yra ir ieÅ¡kovei priklausantis butas, gyventojai nepasirinko jokio apsirÅ«pinimu karÅ¡tu vandeniu bÅ«do, todėl, remdamasis Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Energetikos ministro 2009-12-22 įsakymu Nr. 1-255 patvirtinta redakcija) 365 punktu, nuo 2010 m. gegužės 1 d. atsakovas pradėjo tiekti karÅ¡tÄ vandenį namo karÅ¡to vandens vartotojams.

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, byloje nėra įrodymų, kad iki to laiko atsakovas bÅ«tų vykdęs karÅ¡to vandens tiekimo veiklÄ . Atsakovas iki tol tiekė tik Å¡ilumos energijÄ , įskaitant ir karÅ¡to vandens paruoÅ¡imui. Pagal teisinį reguliavimÄ karÅ¡to vandens tiekėjui Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytos prievolės įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus įgyvendinimui yra numatytas atitinkamas laikotarpis, t.y. karÅ¡to vandens skaitiklius karÅ¡to vandens tiekėjai privalo įrengti per su vietos savivaldybėmis suderintus karÅ¡to vandens prietaisų įrengimo ir aptarnavimo planus (pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtintos Atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 12 p.).

Vadovaujantis minėtais teisės aktais, naujų karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių apskaitos priemonių TelÅ¡ių miesto vartotojų butuose įrengimų terminai/veiklos planas iki 2015 m. birželio 15 dienos (Metodikos 12 p.) buvo suderintas TelÅ¡ių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 29 d. sprendimu T1-244 bei 2012-12-13 sprendimu Nr. T1-470. Tokiu bÅ«du Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies ir Metodikos 12 punktu pagrindu priimtais vietos savivaldybės tarybos sprendimais naujų karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo terminas (atsakovo pareiga sutvarkyti karÅ¡to vandens apskaitÄ ) TelÅ¡ių mieste buvo nustatytas iki 2015 m. birželio 15 dienos.

Pagal nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis atsakovas tinkamai ir laiku vykdo savo, kaip karÅ¡to vandens tiekėjo, pareigÄ su savivaldybe suderintais terminais įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus karÅ¡to vandens vartotojams. Be to visi atsakovui priklausantys skaitikliai yra metrologiÅ¡kai patikrinti ir atitinka teisinės metrologijos reikalavimus. IeÅ¡kovės name taip pat įrengti atsakovui priklausantys karÅ¡to vandens skaitikliai, atitinkantys teisinės metrologijos reikalavimus. TÄ patvirtina ir Lietuvos metrologijos inspekcijos TelÅ¡ių apskrities skyriaus 2015-03-20 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-776(T15).

Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 364-366 punktus, detalizavusius gyventojų apsisprendimo dėl jiems priimtino apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do pasirinkimo priėmimo, jo realizavimo bei karÅ¡to vandens tiekėjo veiklos pradžios klausimus, veiklÄ pradedantys karÅ¡to vandens tiekėjai iki 2010 m. sausio 1 d. turėjo pasiÅ«lyti vartotojams jiems nuosavybės teise priklausančius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus perduoti (parduoti) karÅ¡to vandens tiekėjui.

Dėl to atsakovas dar 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais kelis kartus vieÅ¡ai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sÄ skaitomis siÅ«lė TelÅ¡ių miesto buitiniams karÅ¡to vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«do be karÅ¡to vandens tiekėjo dalyvavimo arba kito karÅ¡to vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jam, kaip pradedančiam veiklÄ karÅ¡to vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, tačiau tokio sutikimo dėl karÅ¡to vandens skaitiklių pardavimo namo vartotojai nepateikė.

Todėl atsakovas 2013 m. gruodžio 5 d. visame ginčo name (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės bute, kuri atsisakė naujo karÅ¡to vandens skaitiklio įrengimo, nurodydama, jog karÅ¡to vandens nevartoja; mokesčiai už karÅ¡tÄ vandenį ieÅ¡kovei neskaičiuojami nuo 2013 m. liepos mėn.) įrengė jam priklausančius karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, kurie visi yra metrologiÅ¡kai patikrinti ir atitinka teisinės metrologijos reikalavimus. Dėl to yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad karÅ¡to vandens apskaita ginčo name yra sutvarkyta, laikantis su TelÅ¡ių rajono savivaldybe suderintų terminų/veiklos plano.

             Dėl nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio.Atsikirsdamas į ieÅ¡kovės teiginius dėl nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio, atsakovas nurodo, jog, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, visas ginčo pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Visas į ginčo namÄ patiektas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal įvadinio atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ (Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4). Kitaip paskirstyti suvartotÄ Å¡ilumos kiekį nei pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus/suderintus metodus atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo ir teismas su tuo sutinka.Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nustato, kad nepaskirstytasis karÅ¡to vandens kiekis – virÅ¡ijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti kiekio, iÅ¡matuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenų sumos.

Å iuo metu teisės aktai nereglamentuoja, kaip/kokiu bÅ«du yra nustatomas Å¡is nepaskirstytasis karÅ¡to vandens kiekis, t.y. jeigu nėra karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų nuotolinio nuskaitymo sistemos (kas leidžia vienu metu nustatyti karÅ¡to vandens skaitiklių parodymus), kokiu bÅ«du (vienu metu) nustatyti butuose įrengtų karÅ¡to vandens skaitiklių parodymus (rodmenų sumÄ ), tam, kad bÅ«tų galima nustatyti tikslų nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekį, kaip jį apibrėžia Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnis.

Akivaizdu, jog nepriklausomai nuo to, kam priklauso karÅ¡to vandens skaitikliai (vartotojams ar karÅ¡to vandens tiekėjui), jei nėra įrengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos, vartotojai karÅ¡to vandens skaitiklių parodymų vienu tuo pačiu metu nedeklaruoja/nenuraÅ¡o. KarÅ¡to vandens tiekėjas jokios įtakos vartotojų deklaravimui/skaitiklių rodmenų nuraÅ¡ymui sinchroniÅ¡kai, vienu tuo pačiu metu neturi ir negali turėti. Todėl nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio nustatymui turi bÅ«ti vertinami faktiniai (vieno momento), o ne vartotojų deklaruoti karÅ¡to vandens skaitiklių parodymai butuose. Iki 2010 m. lapkričio 12 d. galiojusių Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4617 redakcija) 335-338 punktai reglamentavo nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio nustatymo tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¡is kiekis buvo vertinamas kaip jis yra apibrėžtas Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje (vertinant faktinius, o ne deklaruotus karÅ¡to vandens skaitiklių parodymus).

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-756-6/2011 buvo pripažinta, kad minėtų taisyklių (2008-12-04 įsakymo Nr. 4617 redakcija) 338 punkto nuostata „Nesant nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio nustatymo akto, karÅ¡to vandens tiekėjas turi teisę netaikyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytų apribojimų dėl su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartoto Å¡ilumos kiekio priskyrimo ir iÅ¡dalijimo sumokėti buitiniams karÅ¡to vandens vartotojams“, o ne pati nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio nustatymo tvarka, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalies nuostatai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimu Nr. 921 patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos nuostatų (2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 345 redakcija) 2 punktui ir tik ta apimtimi, kiek minėta taisyklių norma apribojo Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytÄ taisyklę/pareigÄ .

Tačiau Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodyta nepaskirstyto karšto vandens kiekio nustatymo tvarka minėtu teismo sprendimu nebuvo pripažinta prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Be to, kaip Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pripažįsta, (pvz., 2012-11-07 raštas Nr. R2-2572), nepaskirstyto karšto vandens kiekis niekaip nėra susijęs su naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimu ar neįrengimu gyventojų butuose, esamų vartotojams priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų (ten, kur jie dar nėra pakeisti) būkle, metrologine patikra ir pan. aplinkybėmis („karšto vandens apskaitos sutvarkymu“).

Nėra jokių įrodymų, kad nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekis susidaro ne daugiabučio namo bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose (namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemoje) ar dėl trečiųjų asmenų (pvz., karÅ¡to vandens tiekėjo), o ne butų savininkų kaltės. Taigi nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio susidarymas/objektyvus egzistavimas yra ne atskirų vartotojų netinkamo ar nesÄ Å¾iningo karÅ¡to vandens suvartojimo deklaravimo pasekmė arba kokios nors „apskaitos netvarkingumo“ daugiabučiame name rezultatas, tačiau tenkina bÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytas sÄ lygas, už kurias atsako vartotojai, kaip daugiabučio namo bendrasavininkiai.

Be to kompetentingos vieÅ¡ojo administravimo institucijos yra pateikusios vienareikÅ¡miÅ¡kus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad kol yra nepasibaigę vietos savivaldybių tarybų patvirtinti naujų, karÅ¡to vandens tiekėjams priklausančių skaitiklių įrengimo planai, iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekėjų yra reikalaujama tik informacijos apie prievolės vykdymo eigÄ . Å ildymo sezono metu su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu suvartotas Å¡ilumos kiekis (jei jis toks ir bÅ«tų) priskiriamas Å¡ildymui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, jeigu neįmanoma faktiÅ¡kai atskirti Å¡ilumos kiekio, suvartoto su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu, nuo Å¡ilumos kiekio, tenkančio pastato Å¡ildymui, įvadiniu Å¡ilumos apskaitos prietaisu iÅ¡matuotas Å¡ilumos kiekis yra iÅ¡skirstomas taip: atimamas Å¡ilumos kiekis Å¡alto vandens paÅ¡ildymui, nustatytas pagal butuose įrengtus karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, bei Å¡ilumos kiekis cirkuliacijai, kuris žiemos metu yra normatyvinis, taip gaunamas visas likęs Å¡ilumos kiekis (Å¡ilumos kiekis naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui ir su nepaskirstytu karÅ¡tu vandeniu neiÅ¡dalintas Å¡ilumos kiekis), kuris turi bÅ«ti paskirstytas ir iÅ¡dalintas apmokėti gyventojams (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-05-02 raÅ¡tas Nr. R2-1329, 2012-10-24 raÅ¡tas Nr. R2-2448 ir kt.).Dėl cirkuliacijos mokesčio.IeÅ¡kovė tvirtina, kad Å¡io mokesčio mokėti ji neprivalo, kadangi yra teisėtai atsijungusi nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, tačiau teismas pažymi, kad jau aukščiau buvo aptarta, kad ieÅ¡kovės buto atsijungimo nuo karÅ¡to vandens įrenginių faktas nėra teisėtas, todėl atsakovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo neskaičiuoti cirkuliacijos mokesčio.

Be to ieÅ¡kovei, kaip daugiabučio namo bendrasavininkei, besinaudojančiai bendraisiais namo Å¡ildymo įrenginiais, tenka pareiga apmokėti jai priskirtÄ mokesčių dalį už Å¡ilumos energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui (cirkuliacijÄ ). Tokia yra ir teismų praktika, kaip pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010-12-16 sprendimas civ. byloje Nr. 2A-1128-56/2010. Taip pat Å¡ilumos kiekis, tenkantis karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (cirkuliacijai), priklauso ne nuo suvartoto karÅ¡to vandens kiekio, o nuo pastato karÅ¡to vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios Å¡ildytuvų konstrukcijos ir galios (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-23 sprendimas civ. byloje Nr. 2-123-431/2015).

Taigi cirkuliacijos mokestis nepriklauso nuo karÅ¡to vandens suvartojimo kiekio, kÄ patvirtina ir Komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimas http://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/vartotojams/silumos-sektorius.aspx. Dėl Å¡ilumos energijos skaičiavimo metodo. IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovas atsiskaitymui už ginčo name patiektÄ Å¡ilumos energijÄ naudoja netinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ . Atsakovas su tuo nesutinka ir teismas atsakovo atsikirtimus laiko pagrįstais, nes pagal į bylÄ pateiktus duomenis matyti, kad ginčo name naudojamas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, atitinkantis ginčo namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir jos prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų tipÄ bei įrengtus Å¡ilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus – kai Å¡ilumos punkte įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.

Sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti Å¡ilumos paskirstymo metodo priima patys Å¡ilumos vartotojai, tačiau jokių sprendimų dėl ginčo name taikomo Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 keitimo atsakovas iÅ¡ daugiabučio ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavęs. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad ginčo namo gyventojai dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo įatsakovÄ nebuvo kreipęsi, t.y. metodo nepasirinko. Tokiu atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka konkrečiam Å¡ilumos vartotojui.

Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį Å¡ilumos paskirstymo metodus iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai CK nustatyta tvarka arba su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderina naujÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ . Iki kol vartotojai pasirenka Å¡ilumos paskirstymo metodÄ ar suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija naujÄ metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 39.2.4 punkte nurodyta, kad, kai Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr.

4. Tų pačių taisyklių 29.2.4 punkte yra nustatyta, jog, jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis ir kt.), taikomas metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr.

5. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 punkte yra numatyta, jog Å¡ilumos paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto Å¡ildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, Å¡ilumos paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti Å¡ilumos dalį, suvartotÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisant to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Kaip jau buvo minėta, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. (nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo) atsakovas laiko ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo įrenginius atjungtais nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos bei, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi (daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos), Taisyklių 29.2.4 punktu (jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir Å¡ildomos kitokiu bÅ«du), taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 pavirtintas Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Å¡ilumos kiekio bendrojo naudojimo reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. visas name suvartotas Å¡ilumos energijos kiekis butams paskirstomas pagal metodÄ Nr. 4 kartu su metodu Nr.

5. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 40 punkte numatyta, kad šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Remiantis šia įstatymo nuostata, Šilumos ūkio įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai, reglamentuoja klausimus su centralizuotai tiekiamos šilumos ūkio valstybiniu valdymu, šilumos ūkio subjektų veikla, jų santykiais su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšiais ir atsakomybe (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 1 d.).

Taigi Å¡ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl Å¡ilumos priskyrimo apima tik centralizuotai pagamintÄ Å¡ilumos energijÄ , t.y. visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis reiÅ¡kia visÄ pastate suvartotÄ centralizuotai pagamintos, tiekiamos Å¡ilumos energijos kiekį. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės argumentai, kad turėjo bÅ«ti apskaitoma ne tik centralizuotai tiekiama, bet ir vietiniu bÅ«du (jos bute) pagaminta Å¡ilumos energija, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes, kaip jau buvo minėta, iki 2014 m. lapkričio 1 d. laikyti ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo įrenginius atjungtais nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo.

Be to jokie teisės aktai nenumato Å¡ilumos tiekėjo (atsakovo) pareigos vertinti, koks faktinis Å¡ilumos kiekis (t.y. centralizuotai tiekiamos ir pagamintos vietiniu bÅ«du) yra sunaudojamas ginčo name. Paskirstyti Å¡ilumÄ pagal kitokiÄ tvarkÄ , nei imperatyviai nustato teisės aktai, atsakovas (Å¡ilumos tiekėjas) neturi jokio teisinio pagrindo.Dėl name esančių bendrojo naudojimo patalpų.Kaip tvirtina bylos duomenys, paskirstant Å¡ilumÄ ginčo name, atsakovas vadovaujasi jam pateiktais duomenimis apie ginčo namo butų (patalpų) naudinguosius plotus.

Pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 Å¡ilumos kiekis, tenkantis vartotojams, yra apskaičiuojamas, vertinant butų ar patalpų naudingÄ jį plotÄ . Metode Nr. 4 nurodyta, jog dėl jame taikomų sÄ vokų, dydžių, žymėjimų indeksų ir sutrumpinimų paaiÅ¡kinimai bei teisės aktais, kuriais remtasi, sÄ raÅ¡as yra pateiktas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121 patvirtintose Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse (toliau – Metodų rengimo taisyklės).

Å ios Metodų rengimo taisyklės parengtos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“. Metodų rengimo taisyklių 5.1 punkte vartojama bendro naudojimo patalpų sÄ voka, pagal kuriÄ tai yra daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Metodo rengimo taisyklių 5.3 punkte numatyta, jog bÅ«sto naudingasis plotas yra gyvenamųjų kambarių ir kitų bÅ«sto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų Å¡ildomų patalpų) bendrasis grindų plotas, į kurį neįeina balkonų, terasų, rÅ«sių, neÅ¡ildomų lodžijų grindų plotas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo 2013-01-18 raÅ¡te Nr. R2-172 (b.l. 101-103, t.2) ir 2012-12-11 raÅ¡te Nr. R2-2877 (b.l. 104-105, t.2), taip pat 2012-06-19 raÅ¡te Nr. R2-1489 (b.l. 106107, t.2) yra ne kartÄ pasisakiusi, kad mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ yra mokami nepriklausomai nuo to, ar bendrojo naudojimo patalpos tenkina konkretaus gyventojo poreikius, o proporcingai nuosavybės teise turimos patalpos plotui, t.y. bendrasavininkiai proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas bendram turtui iÅ¡laikyti.

Atsakovas teigia, kad duomenų apie ginčo namo gyventojams priklausančius Å¡ildomus rÅ«sius, palėpes, kitas bendrojo naudojimo patalpas, kurių plotas turėtų bÅ«ti įtraukiamas paskirstant Å¡ilumos kiekį vartotojams, jis neturi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktu, ieÅ¡kovė (taip pat ir kiti ginčo namo gyventojai), kaip vartotoja, turi pareigÄ pateikti Å¡ilumos tiekėjui (atsakovui) Å¡ilumos pirkimo – pardavimo ar Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti, o atsakovas, kaip Å¡ilumos tiekėjas, perskaičiuoti mokėjimus už Å¡ilumÄ gali tik nuo duomenų pateikimo ateities laikotarpiais, bet ne atgal.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmeta kaip nepagrįstÄ .Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :             Priimti ieÅ¡kovės R. P. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalyje dėl sutarties nutraukimo nuo ieÅ¡kovės atlikto teisėto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo nuo 2014 m. gruodžio 31 d. pripažinimo ir dėl įpareigojimo atsakovui atlikti buto Å¡ildymui nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo ir karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo skirtos Å¡ilumos energijos perskaičiavimÄ nuo 2014 m. sausio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, nes ieÅ¡kovė Å¡ioje dalyje atsisako ieÅ¡kinio atsakovui gera valia įvykdžius ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus ir iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už minėtÄ laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dėl buto Å¡ildymo ir nuo 2014 m. sausio 31 d. iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dėl karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo mokesčio.

Tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Litesko“ geranoriÅ¡kai įvykdė dalį ieÅ¡kinio reikalavimų – pripažino sutarties nutraukimÄ nuo ieÅ¡kovės atlikto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo 2014 m. gruodžio 31 d. ir atliko energijos perskaičiavimÄ buto Å¡ildymui nuo 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau nepagrįstai paliko Å¡ilumos energijos dalį bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, o perskaičiavimÄ Å¡ilumos, skirtos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui, atliko nuo 2014 m. sausio 31 d., ir nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.             IeÅ¡kovės R.

P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Litesko“ dėl centralizuoto Å¡ildymo sutarties pripažinimo nutraukta, Å¡ilumos apskaitos paskirstymo ir apmokėjimo pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                               Alma Urbanavičienė             Â