2023-06-21 Nr. AB-12358-3-62-3-01115-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-615-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01115-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis Generalinei inspekcijai prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos vado 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. P-624 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. S. K.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2020 m. sausio 27 d. atsakymą Nr. 3IS-20 „Dėl Jūsų skundo“; 3) Krašto apsaugos ministro 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 12-01-467 „Dėl Jūsų skundo“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos (toliau – ir KMT) vadas Įsakymu, atsižvelgdamas į KMT Karo medicinos mokymo centro viršininko mjr. A. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TI-20 „Dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo“ (toliau – ir Išvada) skyrė mjr. S. K. (pareiškėjui) drausminę nuobaudą – papeikimą. Išvadoje konstatuota, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas, nurodydamas tiriamajai sveikatos būklės tikrinimo metu visiškai nusirengti, padaryti kelis pritūpimus atsisukus ir nusisukus, bei nusisukus pasilenkti ir pasiekti kojų pirštus, atliko perteklinius veiksmus. Be to, mjr. S. K. pažemino pacientės orumą, nes ji nesuprato karininko atliekamos apžiūros reikalingumo dėl galbūt netinkamo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą, o pažemindamas tiriamosios orumą, pažeidė medicinos etiką. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė KMT Karių sveikatos priežiūros sektoriaus Karo medicinos centro Regioninės pakomisės Karo medicinos šeimos gydytojo pareiginių nuostatų, patvirtintų KMT vado 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-990 (toliau – ir Pareiginiai nuostatai), 16.7 punktą (šeimos gydytojas laikosi gydytojo profesinės etikos principų, gerbia pacientų teises ir jų nepažeidžia) ir tokiais savo veiksmais padarė drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 76 straipsnio 1 dalyje (Tarnybos pareigų neatlikimas). Išvada ir paskirta drausminė nuobauda išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka buvo apskųsta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija 2020 m. sausio 27 d. atsakymu Nr. 3IS-20 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas), atlikusi formalų vertinimą, pareiškėjo skundą atmetė. Inspekcijos sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui, kuris 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 12-01-467 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir KAM sprendimas) skundo netenkino. Pareiškėjo vertinimu, skundžiami sprendimai nepagrįsti ir nemotyvuoti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad KMT Karo medicinos centro (toliau – ir KMC) viršininko nurodymu 2019 m. rugpjūčio 29 d. vykdė KMT Karių sveikatos priežiūros sektoriaus KMC Regioninės pakomisės šeimos gydytojo (toliau – ir KMC gydytojas) pareigas. Vykdydamas šias pareigas, jis 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 14 val. vertino pacientės sveikatos būklę dėl tinkamumo dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Pacientės sveikatos būklės vertinimo metu, tarp atliekamų klinikinių tyrimų, buvo ir tyrimas, kurio metu pacientė buvo visiškai apsinuoginusi ir darė kelis pritūpimus, siekė kojų pirštus.

Pacientė tyrimo metu atliko sveikatos patikrinimui reikalingus veiksmus, neišsakė skundų dėl atliekamų veiksmų, nepasinaudojo teise bet kuriuo metu nutraukti tyrimus, prieš pradedant vertinti sveikatą buvo informuota apie tyrimo eigą, atsakyta į tyrimo metu jai kilusius klausimus. Pacientės tinkamumas karinei tarnybai buvo tikrinamas vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir KMEK nuostatai).

Pacientės sveikatos būklės tyrimo mastas nustatytas Ekspertinių išvadų lentelėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“. KMC gydytojas atlieka ekspertizę pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“ (toliau – ir MN 14:2019) nustatytą šeimos gydytojo kompetenciją, t. y. vertina ligas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“. Platus spektras tikrinamų galimų susirgimų skirtas išvengti ne tik asmenų, pagal sveikatos būklę netinkančių tarnauti Krašto apsaugos sistemoje, bet ir siekiant prevenciškai apsaugoti šioje sistemoje dirbančius ir tarnaujančius asmenis nuo užkrečiamų ligų protrūkio.

MN 14:2019 nustatyta, kad tyrimo tikslais gydytojas įgalintas atlikti ir procedūras, susijusias su intymių vietų apžiūra, lietimu ir pan. Atliekant šias procedūras pacientas gali jausti diskomfortą, jaustis nemaloniai. KMC gydytojo paciento tikrinimo procesas (kokias ligas kaip tikrinti, tikrinimo eiliškumas ir pan.) nėra reglamentuotas. Nesant nustatyto tyrimo proceso, gydytojas, siekdamas įgyvendinti jam pavestas funkcijas, jo kompetencijų ribose laisvas pasirinkti klinikinius tyrimus, reikalingus tinkamam paciento ištyrimui. Klinikinių tyrimų eigos pasirinkimas yra viešo intereso, kad gydytojas užtikrins kokybiškai teikiamas paslaugas, dalis.

Paciento ištyrimui pasirinkti netinkami klinikiniai tyrimai ar netinkamas jų vykdymas yra gydytojo kompetencijos vertinimo dalykas, o ne gydytojų etikos pažeidimo dalykas.

4. Pareiškėjas teigė, kad KMT Medicinos etikos komisija (toliau – ir Komisija) buvo sudaryta pažeidžiant Pavyzdinių medicinos etikos komisijų nuostatus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 1997 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl pavyzdinių medicinos etikos komisijos nuostatų“ (toliau – ir Pavyzdiniai komisijos nuostatai) dėl Komisijos sudarymo ir sudėties: Komisija renkama įstaigos visuotiniame arba atstovų susirinkime. Komisiją rinko vadovaujantis personalas, kurio kiti medicinos darbuotojai neįgaliojo jų atstovauti. Kadangi nei Pavyzdiniuose komisijos nuostatuose, nei krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra specialaus reguliavimo dėl atstovų delegavimo, įgaliojimai atstovauti turėjo būti suteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK). Komisija nelegitimi, jos priimti sprendimai, įskaitant sprendimą dėl mjr. A. Ž. paklausimo, neteisėti. Komisija buvo sudaryta vėliau nei pradėtas tarnybinis patikrinimas, nenustačius pareiškėjo veiksmuose drausmės pažeidimo, o KMT vadas, pažeisdamas imperatyvias teisės aktų nuostatas, paskubomis inicijavo šališkos, jam palankios Komisijos išrinkimą (sudarymą).

5. Pareiškėjas nurodė, kad pacientė skunde nesikreipė dėl orumo pažeidimo. Pacientė – į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pretenduojantis pilnametis asmuo, atitinkantis 12 metų vidurinį išsilavinimą pasiekusio asmens brandą, kuri medicininės apžiūros metu neprieštaravo atlikti dalį tyrimo apsinuoginusi ir atlikdama minėtus pratimus savo elgesiu nerodė išskirtinio drovumo, po fizinių pratimų atlikimo, apsirengusi, elgėsi ramiai, atsakė į klausimus ir neparodė, kad tyrimo metu jautėsi nepatogiai, ramiai išėjo iš kabineto.

Pacientė tik kitą dieną surašė skundą, o ikiteisminio tyrimo protokole nurodė ir kitą savo skundo motyvą: teigė, jog skundą surašė norėdama apsaugoti draugę, kuri tokią pačią, jos nuomone, orumą žeminančią, medicininę apžiūrą turėjo praeiti kitą dieną. Komisija nevertino pacientės skunde pateiktos informacijos pagrįstumo. Nors pacientė teigė, kad apžiūros metu jautėsi šlykščiai, prie jos buvo seksualiai priekabiaujama, bet vykdė jai nurodomus veiksmus ir nepasinaudojo teise nutraukti tyrimą. Aplinkybių nesuderinamumas kelia abejonių dėl skundo pagrįstumo ir jo padavimo motyvų, o Komisija nesurinko informacijos, neįvertino situacijos ir kaltinimų pareiškėjui objektyviai, nepagrįstai pacientės skundą laikė faktu (įrodymu), kad ji nebuvo aiškiai ir suprantamai informuota dėl tikrinimo eigos ir nepagrįstai konstatavo, jog buvo pažeistas pacientės orumas.

Komisija nesurinko duomenų ko pacientė konkrečiai nesuprato, ko klausė ir į ką negavo atsakymų, netyrė ir nenurodė, kokie buvo konkretūs gydytojo tyčiniai veiksmai, kuriais buvo sąmoningai siekiama pažeisti pacientės orumą. Pareiškėjas visiems pacientams taikė vienodą tyrimų metodiką, o vykdant karo mediko ir šeimos gydytojo funkcijas, pacientą būtina apžiūrėti jam visiškai nusirengus, svarbu, jog jis atliktų ir minėtus fizinius pratimus. Pareiškėjas tokią darbo metodiką taikė nediskriminuodamas ir neteikdamas privilegijų dėl lyties, amžiaus, užimamų pareigų ir kt.

Vadovaujantis gydytojų etikos kodeksu, gydytojas, atlikdamas savo profesines pareigas, yra nepriklausomas, vadovaujasi medicinos žiniomis ir pareiga teikti tik kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tirdamas pacientus būtent tokia metodika pareiškėjas ne kartą yra nustatęs odos, lytiškai plintančių ligų požymius ar kūno asimetrijas, kurios leido diagnozuoti ligų požymius. Komisija, vertindama įvykį, nenurodė kokių teisės aktų normos pažeistos. Nepagrįstai vadovaujamasi Pasaulinės medicinos asociacijos Tarptautiniu medicinos etikos kodeksu, kuris nėra inkorporuotas į Lietuvos teisinę sistemą.

Komisijos minima Helsinkio deklaracija aptariamam įvykiui netaikytina, o Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodeksas, kurį patvirtino Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas ir sveikatos apsaugos ministras, nėra norminis dokumentas, su juo pareiškėjo, kaip karo mediko, niekas nesupažindino ir jis neturėtų būti taikomas.

6. Pareiškėjo teigimu, mjr. A. Ž. Išvadoje jo veiklą nepagrįstai vertino vadovaudamasis Pareiginiais nuostatais, nes pareiškėjas į šias pareigas tam įgalioto vado nebuvo paskirtas, nepagrįstai pritaikė Komisijos priimtą sprendimą jam asmeniškai ir savarankiškai sprendė klausimą dėl pareiškėjo galbūt padaryto medicinos etikos pažeidimo, Išvadoje nenurodė faktinių aplinkybių ir jas reglamentuojančių teisės aktų normų, kuriomis pagrįstų medicinos etikos pažeidimą. Kadangi drausmės pažeidimas sietinas tik su medicinos etikos pažeidimu, Komisijai nenustačius medicinos etikos pažeidimo, o tik paciento orumo pažeidimą, visa Išvada nepagrįsta, o Išvados pagrindu Įsakymu skirta drausminė nuobauda neteisėta. Tyrimas atliktas šiurkščiai pažeidžiant imperatyvias Drausmės statuto normas, nes pagal Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalį turėjo būti sustabdytas drausmės pažeidimo tyrimas, kadangi paaiškėjo, jog drausmės pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių (dėl to paties įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas).

7. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjas yra profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą. Pagal pacientės skundą pradėjus tarnybinį patikrinimą ir nustačius, jog karininko elgesys su paciente galbūt neatitiko medicinos etikos reikalavimų, buvo kreiptasi į Komisiją dėl išaiškinimo, ar aprašytoje situacijoje gydytojo elgesys atitiko gydytojo etiško elgesio normas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 81 straipsnio 1 dalį kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų, prižiūri asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos. Komisija 2019 m. spalio 24 d. vykusio posėdžio metu konstatavo, kad atliekant paciento patikrą, kurios metu reikia patikrinti visus organus ir sistemas, logiška būtų manyti, jog pacientas apžiūrimas išrengtas, tačiau Komisija manė, jog gerbiant paciento orumą ir atsižvelgiant į paciento anamnezės duomenis bei nusiskundimus, pacientas galėtų būti apžiūrimas nusirengus jam iki apatinių rūbų.

Apžiūros metu apatiniams rūbams trukdant apžiūrėti aktualią sritį, gydytojas gali paprašyti pacientą nusirengti ir apžiūrėti aktualią sritį, tačiau neatliekant paraleliai kitų organų ir sistemų apžiūros. Pacientui turi būti aiškiai paaiškinta, kokiu tikslu tai yra būtina padaryti. Vertinant paciento judėjimo-atramos sistemą, Komisijos manymu, paciento apatinis trikotažas neturėtų trukdyti atlikti šį vertinimą ir, nepaisant to, kad gydytojas teigia informavęs apie tyrimo eigą, faktas, jog tiriamasis skundžiasi gydytojo atliktais veiksmais apžiūros metu, nurodydamas, kad pasijuto seksualiai išnaudojamas, kadangi nelabai suprato, kaip tokiu būdu galima tikrinti sveikatą (gydytojas liepė tiriamajam visiškai nusirengti, bei, visiškai nusirengusiam, atsisukus į gydytoją ir nusisukus nuo jo, daryti pritūpimus, nusisukus nuo gydytojo paliesti kojų pirštus), leidžia daryti prielaidą, kad tiriamasis nebuvo aiškiai ir suprantamai informuotas, kokia bus tikrinimo eiga, ką tiriamajam jos metu reikės daryti ir kodėl tai reikalinga atlikti.

Dėl to Komisija nutarė pripažinti, kad gydytojas pažemino tiriamojo asmens orumą, nes pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo dėl galimai netinkamo gydytojo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą. Komisijos manymu, kai kurie gydytojo veiksmai atliekant visiškai apnuoginto paciento apžiūrą, galėjo būti pertekliniai ir žeidžiantys paciento orumą. Komisija 2019 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu papildomai konstatavo, kad gydytojo pertekliniais veiksmais galima laikyti paliepimą visiškai nusirengusiam tiriamajam padaryti kelis pritūpimus atsisukus bei nusisukus pasilenkti ir pasiekti kojų pirštus, nes tai galima buvo atlikti visiškai neišrengus paciento.

Komisija sprendė, kad gydytojas, pažemindamas tiriamo asmens orumą, pažeidė medicinos etiką.

9. Atsakovas teigė, kad Komisija buvo išrinkta tinkamai laikantis teisinio reglamentavimo, skundžiamą sprendimą priėmė tinkamos sudėties, todėl nėra pagrindo abejoti 2019 m. spalio 29 d. protokole Nr. VL-80 nurodytus sprendimus priėmusios Komisijos legitimumu, jos veiklos skaidrumu ir nešališkumu. Komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, o asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, per 10 darbo dienų nuo susipažinimo, Komisijos sprendimą gali skųsti KMT vadui. Pateikti poziciją ir realizuoti sąlygas save apginti pareiškėjas galėjo ne tik teikdamas paaiškinimus tarnybinį patikrinimą KMT atlikusiam karininkui, tačiau ir pasinaudodamas išankstine Komisijos sprendimų apskundimo tvarka.

10. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso preambulėje nurodoma, jog pamatinės gydytojo profesinės etikos vertybės ir šiandien sudaro Pasaulio gydytojų asociacijos parengto Tarptautinio medicinos etikos kodekso bei Helsinkio deklaracijos pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad į Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksą iš esmės buvo tiesiog perkelti aukščiau nurodytuose tarptautiniuose dokumentuose, kurių turinys pareiškėjui dėl jo profesijos ir einamų pareigų privalėjo būti žinomas, bendrieji medicinos etikos standartai, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad kodekso nuostatos jam netaikytinos. Šio kodekso nuostatos reglamentuoja ir atitinkamas pacientų teises, todėl jų santykis su gydytoju ir gydytojo elgesys su pacientu negali priklausyti nuo to, ar jį gydantis gydytojas priklauso Lietuvos gydytojų sąjungai ar ne, ar jis pasirašytinai yra su juo susipažinęs. Kadangi Komisija posėdžio 2019 m. spalio 29 d. protokole Nr. VL-80 ir 2019 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. VL-90 aiškiai konstatavo, jog pareiškėjas, atlikęs pacientės medicininę apžiūrą, protokoluose nurodytais veiksmais pažemino jos orumą ir pažeidė medicinos etiką, nuosekliai ir motyvuotai pagrindė šias savo išvadas, atmestini pareiškėjo motyvai, kad pacientė savo skunde dėl jos orumo pažeidimo nesikreipė, todėl nei KMT, nei tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas, nei Komisija neturėjo kompetencijos spręsti už pacientę, ar buvo pažeistas jos orumas, taip pat, kad pacientės orumo pažeidimas buvo konstatuotas vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais. Pareiškėjui pažeidus Pareiginių nuostatų 16.7 punktą, KMT vadas teisėtai ir pagrįstai už tarnybos pareigų neatlikimą karininkui Įsakymu paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, tarnybinis patikrinimas atliktas ir Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu, nuobaudų skyrimo procedūros nepažeistos.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą patenkino, t. y. panaikino Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos vado 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. P-624 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo mjr. S. K.“, Inspekcijos 2020 m. sausio 27 d. atsakymą Nr. 3IS-20 „Dėl Jūsų skundo“; krašto apsaugos ministro 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 12-01-467 „Dėl Jūsų skundo“.

12. Teismas nustatė, kad Įsakymu, vadovaujantis Drausmės statuto 48 straipsniu, 54 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo 2019 m. lapkričio 21 d. išvadą Nr. TI-20, mjr. S. K., MPVG vyresn. karo medicinos gydytojui, buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas už Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalies pažeidimą (tarnybos pareigų neatlikimas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu paskirta drausmine nuobauda, jį išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė Inspekcijai, kuri 2020 m. sausio 27 d. atsakymu Nr. 3IS-20 „Dėl Jūsų skundo“ nusprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas. Inspekcijos sprendimas buvo apskųstas krašto apsaugos ministrui, kuris 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 12-01-467 „Dėl Jūsų skundo“ skundo netenkino.

13. Teismas nurodė, kad KMT vadas 2019 m. lapkričio 22 d. patvirtino KMT atlikto tarnybinio patikrinimo Išvadą, kurios rezoliucinėje dalyje buvo konstatuota, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. mjr. S. K. vertino civilio asmens sveikatos būklę dėl tinkamumo dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Atsižvelgiant į Komisijos pateiktą situacijos vertinimą, tiriamosios sveikatos būklės vertinimo metu gydytojo S. K. sprendimas tiriamajai visiškai nusirengti, padaryti kelis pritūpimus atsisukus ir nusisukus bei nusisukus pasilenkti ir pasiekti kojų pirštus buvo pertekliniai veiksmai. Be to, Komisijos 2019 m. spalio 24 d. ir lapkričio 20 d. posėdžių protokoluose nurodyta, kad gydytojas pažemino tiriamojo asmens orumą, nes pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo dėl galimai netinkamo gydytojo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą; gydytojas, pažemindamas tiriamojo asmens orumą, pažeidė medicinos etiką. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. mjr. S. K., vertindamas pacientės sveikatos būklę, pažeidė KMC gydytojo Pareiginių nuostatų 16.7 punktą (šeimos gydytojas laikosi gydytojo profesinės etikos principų, gerbia pacientų teises ir jų nepažeidžia). Tokia mjr. S. K. veika įvertinta kaip drausmės pažeidimas, numatytas Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas).

14. Teismas, aptaręs Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad tam, kad pritaikyta ši teisės norma, būtina nustatyti, jog karys neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Atlikus tarnybinį patikrinimą atsakovas padarė dvi išvadas: kad tiriamosios sveikatos būklės vertinimo metu gydytojo S. K. sprendimas tiriamajai visiškai nusirengti, padaryti kelis pritūpimus atsisukus ir nusisukus bei nusisukus pasilenkti ir pasiekti kojų pirštus buvo pertekliniai veiksmai ir, jog gydytojas pažemino tiriamojo asmens orumą, nes pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo dėl galimai netinkamo gydytojo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą, o pažemindamas tiriamojo asmens orumą, pažeidė medicinos etiką. Šias išvadas atsakovas padarė, atsižvelgdamas į KMT Medicininės etikos komisijos pateiktus situacijos vertinimus.

15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos medicinos etikos nuostatų, patvirtintų KMT vado 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-1036, 3 punktas numato, kad Komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Iš Išvados, skundžiamų sprendimų matyti, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, iš esmės vadovavosi Komisijos padarytomis išvadomis (kurios yra rekomendacinio pobūdžio), užfiksuotomis 2019 m. spalio 24 d. ir lapkričio 20 d. posėdžių protokoluose.

16. Teismas nustatė, kad Komisijos 2019 m. spalio 24 d. protokole Nr. VL-80 nurodyta, jog Komisija nutaria pripažinti, kad gydytojas pažemino tiriamojo asmens orumą, nes pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo dėl „galimai“ netinkamo gydytojo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą. Taip pat Komisija mano, kad kai kurie gydytojo veiksmai atliekant visiškai apnuoginto paciento apžiūrą „galėjo būti pertekliniai“ ir žeidžiantys paciento orumą. Tame pačiame protokole taip pat nurodoma, kad, Komisijos manymu, nepaisant to, jog gydytojas teigia informavęs tiriamąjį apie tyrimo eigą, faktas, jog tiriamasis skundžiasi gydytojo atliktais veiksmais apžiūros metu, nurodydamas, kad pasijuto seksualiai išnaudojamas, kadangi nelabai suprato, kaip tokiu būdu (gydytojas liepė tiriamajam visiškai nusirengti, bei visiškai nusirengusiam, atsisukus į gydytoją ir nusisukus nuo jo, daryti pritūpimus, nusisukus nuo gydytojo paliesti kojų pirštus) galima tikrinti sveikatą, „leidžia daryti prielaidą“, kad tiriamasis nebuvo aiškiai ir suprantamai informuotas, kokia bus tikrinimo eiga, ką tiriamajam jos metu reikės daryti ir kodėl tai yra reikalinga atlikti. Komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. VL-90 nurodyta, jog atsižvelgiant į tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, Komisija mano, kad gydytojo pertekliniais veiksmais „galima laikyti“ paliepimą visiškai nusirengusiam tiriamajam padaryti kelis pritūpimus atsisukus bei nusisukus pasilenkti ir pasiekti kojų pirštus, nes tai galima buvo atlikti pilnai neišrengus paciento. Į Išvadą iš esmės buvo perkeltos minėtos Komisijos išvados, apie tai, kad S. K., dėl „galimai“ netinkamo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą, pažemino tiriamojo asmens orumą (o tuo pačiu pažeidė medicinos etiką), nes pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo, t. y., atsižvelgiant į tai, kad pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo, atsakovo nuomone, S. K. pažemino tiriamojo asmens orumą, nes „galimai“ netinkamai informavo apie planuojamą atlikti apžiūrą.

17. Teismo vertinimu, atsakovas, pripažindamas pareiškėją kaltu dėl drausmės pažeidimo padarymo, iš esmės nenustatė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jis atliko ar kokių veiksmų neatliko, t. y. objektyviai nepagrindė, kad S. K. veiksmai prieštaravo kokiems nors teisės aktams. Atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Pareiginių nuostatų 16.7 punktą (šeimos gydytojas laikosi gydytojo profesinės etikos principų, gerbia pacientų teises ir jų nepažeidžia), negali būti pripažinta pagrįsta, nes ji padaryta vadovaujantis prielaidomis („galimai“ netinkamai informavo apie planuojamą atlikti apžiūrą; pertekliniais veiksmais „galima laikyti“), o ne konkrečiais nustatytais faktais. Kaltinimas tarnybos pareigų neatlikimu negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Atsakovas turėjo konkrečiai nurodyti, ar pareiškėjas padarė neteisėtus veiksmus ar ne, o ne samprotauti apie tai, kad S. K. „galimai“ netinkamai informavo apie planuojamą atlikti apžiūrą ar, kad pertekliniais veiksmais „galima laikyti“, ir vadovaujantis šiomis prielaidomis pripažinti pareiškėją padariusį drausmės pažeidimą. Atsakovas, gavęs Komisijos išvadas, kurios grįstos tik prielaidomis, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei skundžiamuose sprendimuose neatliko jokio papildomo aplinkybių tyrimo, tam, kad įsitikintų, ar iš tikrųjų S. K. netinkamai informavo pacientę apie planuojamą atlikti apžiūrą ir tuo pažemino jos orumą. Vien ta aplinkybė, kad pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo, negali būti pagrindu padaryti išvadą, jog S. K. pažemino tiriamojo asmens orumą, nes netinkamai (Išvadoje iš vis nurodyta, kad „galimai“ netinkamai) informavo apie planuojamą atlikti apžiūrą.

18. Teismas sprendė, kad nei Komisija, nei tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas konkrečiai nenurodė, kodėl S. K. taikoma pacientų tyrimų metodika (siekiant įvertinti paciento sveikatos būklę pagal ligas, kurias turi diagnozuoti, visus pacientus apžiūri pilnai nusirengusius ir atliekančius minėtus fizinius pratimus) yra nepagrįsta ar neteisėta. Priešingai, Komisijos išvadose pažymėta, kad atliekant paciento patikrą, kurios metu reikia patikrinti visus organus ir sistemas, logiška būtų manyti, jog pacientas apžiūrimas išrengtas. Be to, Išvadoje konstatuota, kad patvirtintos asmens ištyrimo ir tinkamumo nustatymo metodikos KMT nėra. Atsakovas pripažįsta, jog gydytojo prašymas nusirengti visiškai ar tik apnuoginti tam tikrą kūno dalį yra gydytojo pasirenkama metodika, kuri galima, leistina ir nėra draudžiama. Todėl neaišku, kokiais duomenimis, motyvais ir kokiomis teisės normomis vadovaujantis, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas konstatavo, kad gydytojo S. K. sprendimas tiriamajai visiškai nusirengti, padaryti kelis pritūpimus atsisukus ir nusisukus bei nusisukus pasilenkti ir pasiekti kojų pirštus, buvo pertekliniai veiksmai, nes Komisija padarė tik prielaidą, kad gydytojo veiksmai atliekant visiškai apnuoginto paciento apžiūrą „galėjo būti pertekliniai“.

19. Teismas, sistemiškai įvertinęs Drausmės statuto 5 straipsnio 3 dalį bei 66–93 straipsnius darytina išvada, kad šiurkščiais drausmės pažeidimais laikytinos tokios veikos, kurios pagal savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsnį akivaizdžiai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba karo tarnybos tvarkai. Esminės žalos sąvokos apibrėžimo teisės aktuose, reglamentuojančiuose Krašto apsaugos tarnybą, nėra. Tai vertinamasis požymis, kuris taikytinas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus tiek padarytos veikos pavojingumą, priešingumą teisei, tiek ir aplinkybes, kuriomis ta veika padaryta ir kokias pasekmes sukėlė. Teismų praktikoje esmine žala krašto apsaugos sistemos institucijai ar karo tarnybos tvarkai pripažįstami tokie atvejai, kai profesinės tarnybos kariai tarnybos ir ne tarnybos metu atlieka tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai iššaukia neigiamą visuomenės bei tarnybos draugų reakciją, diskredituoja kario vardą, sukelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar padaro didelę materialinę žalą. Tokiomis veikomis laikyti karių veiksmai, kai jie būna neblaivūs tarnybos pareigų atlikimo metu, kėsinasi į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, savanaudiškai naudoja kariuomenės turtą, padaro nusikalstamas veikas ar rimtus administracinius nusižengimus.

20. Teismas akcentavo, kad atsakovas, patraukdamas pareiškėją drausminėn atsakomybėn už šiurkštaus drausmės pažeidimo padarymą, visiškai nemotyvavo ir nepagrindė, jog pareiškėjo atlikti veiksmai savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekė tokį lygį, kad būtų vertintini kaip darantys esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar karo tarnybos tvarkai. Profesinė karo tarnyba vertinama kaip specifinė valstybės tarnybos rūšis ir pripažįstama, jog kario elgesys turi būti grindžiamas bendrais karo tarnybos principais ir duota priesaika, tačiau kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamas, ar jis realiai paveikė pagarba ir griežta drausme, subordinacija pagrįstus santykius kolektyve, ar pakirto visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema. Teismas sprendė, kad šiuo atveju tokių pasekmių atsakovas net nenustatinėjo, dėl ko visiškai neaišku, kuo vadovaujantis buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo veika laikytina šiurkščiu drausmės pažeidimu.

21. Teismas vertino, kad nei Išvadoje, nei skundžiamuose sprendimuose nebuvo atskleista pareiškėjui inkriminuoto drausmės pažeidimo esmė (kaltinimas pareiškėjui pagrįstas tik prielaidomis, drausmės pažeidimo šiurkštumas iš vis neįrodinėtas), pareiškėjui inkriminuotas šeimos gydytojo pareiginių nuostatų 16.7 punkto reikalavimų (šeimos gydytojas laikosi gydytojo profesinės etikos principų, gerbia pacientų teises ir jų nepažeidžia) pažeidimas, yra visiškai nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Tokių motyvų nebuvimas Įsakyme pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą nurodyti administracinio sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, administracinio sprendimo motyvus, todėl vien tai yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikinti nemotyvuotą Įsakymą, kaip administracinį aktą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams dėl motyvų nebuvimo.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-919/2021 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes Kauno apygardos teismas minėtame nuosprendyje aiškiai pasisakė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina S. K. neetiško elgesio, už kurį buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir kuris teismo nuomone, yra pakankamas siekiant prevencinių tikslų.

23. Teismas atmetė šiuos atsakovo teiginius kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-417-919/2021) S. K. dėl seksualinio priekabiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 152 straipsnio 1 dalį (tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens) buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Šioje byloje S. K., be kita ko, buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas seksualinio pasitenkinimo seksualiai priekabiavo prie kitaip priklausomo asmens, taip pažeidė asmens seksualinio apsisprendimo laisvę bei pažemino nukentėjusiosios G. Z. garbę ir orumą, tokiais veiksmais seksualiai priekabiavo prie tuo metu nuo jo priklausomo asmens. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo objektu buvo seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas (BK XXI skyrius), t. y. iš esmės buvo įrodinėjama ir vertinama ar S. K. savo veiksmais siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, ar priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Nagrinėjamu atveju ginčo dalyku yra tai, ar S. K. savo veiksmais, vertindamas pacientės sveikatos būklę, pažeidė Pareiginių nuostatų 16.7 punktą ir tokiu būdu padarė drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje, t. y. ar pareiškėjas pažeidė medicinos etiką ir tuo pačiu pažemino tiriamojo asmens orumą. Nagrinėjamos bylos ir minėtos baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykai yra skirtingi, todėl remtis Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, nėra jokio pagrindo.

24. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nurodydamas, jog pareiškėjas S. K., vertindamas pacientės sveikatos būklę, pažeidė Pareiginių nuostatų 16.7 punktą ir padarė drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje, šio pažeidimo neįrodė, o dėl minėtų Išvados, Įsakymo esminių trūkumų, ginčijamas Įsakymas pareiškėjo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas; atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai Įsakymu pripažino, jog pareiškėjas padarė Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Teismas pareiškėjo skundą patenkintino visiškai ir skundžiamus sprendimus panaikino.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė tris prašymus priteisti iš atsakovų iš viso 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatas sprendė, kad pareiškėjo prašoma suma už advokato teisines paslaugas už prašymų byloje parengimą, iš viso 520,30 Eur, viršija maksimalų rekomenduojamą dydį, todėl ją sumažino iki 479,43 Eur. Teismas pareiškėjo 2022 m. kovo 30 d. prašymo dėl 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino, nes buvo pateiktas teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Teismas

pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos kariuomenės pareiškėjo naudai iš viso 1 241,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 26. Atsakovas Lietuvos kariuomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pripažindamas pareiškėją kaltu dėl drausmės pažeidimo padarymo pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalį, atsakovas nenustatė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko ar kokių veiksmų neatliko. Išvadoje yra visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo veiksmai bei tinkamai kvalifikuotos pareiškėjo atliktos priešingos teisei veikos, kurios tinkamai vadovaujantis Drausmės statuto nuostatomis įvertintos ir skirta padarytiems pažeidimams proporcinga drausminė nuobauda – papeikimas.

28. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog atsakovas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė, jog pareiškėjo atlikti veiksmai savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekė tokį lygį, kad būtų vertintini kaip darantys esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijai ar karo tarnybos tvarkai. Išvadoje konstatuota, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo tikrinama pacientės sveikatos būklė dėl tinkamumo dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (toliau – ir JKVM), tai atliko KMC gydytojo pareigas vykdęs pareiškėjas. Po pacientės sveikatos būklės patikrinimo, 2019 m. rugsėjo 2 d. Inspekcijai buvo pateiktas pacientės skundas, kuriame nurodytos sveikatos patikrinimo aplinkybės, pareiškėjo klausimai, nesusiję su sveikatos būkle, ir elgesys (pareiškėjas galbūt filmavo ar fotografavo), dėl kurių pacientė jautėsi, be kita ko, seksualiai išnaudojama. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, moralės nuostatas ir galiojančias Drausmės statuto normas, karininko netinkamas elgesys tarnybos metu priskirtinas prie veikų, ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala Krašto apsaugos sistemos institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje ji neturi būti toleruojama. Visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad profesinės karo tarnybos kario – pareiškėjo, elgesys prieštaravo Drausmės statuto reikalavimams, yra nesuderinamas su jo duota karininko priesaika, toks pareiškėjo elgesys diskredituoja ne tik kario vardą, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiškėjo padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir Įsakymas priimtas laikantis nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir skirdami pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo atpažįstamas kaip Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karys (turi vyresniojo karininko (majoro) karinį laipsnį), o pacientė, tik bepradedanti karinę tarnybą, tikrinosi pas pareiškėją sveikatą dėl tinkamumo dalyvauti JKVM. Iš Išvados matyti, kad pareiškėjas sąmoningai nesilaikė visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų, pažeidė teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, teisės pažeidimus padarė aplinkoje, kurioje jis pažįstamas ir priimamas kaip karys, asmeniniu elgesiu tarnybos metu pakenkė karininko vardui ir krašto apsaugos sistemos institucijos įvaizdžiui, t. y. atliko pavojingą veiką, kuri akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, tarnybos interesais bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš karių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad karo tarnybos santykiams yra būdingi griežto pavaldumo ir kiti statutiniai santykiai, atsižvelgiant į būtinybę sudaryti sąlygas darniai funkcionuoti krašto apsaugos sistemai. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja karį sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, o už šių pareigų nevykdymą karys traukiamas drausminėn atsakomybėn.

30. Atsakovo vertinimu, teismo išvada, jog pareiškėjas nepažeidė Pareiginių nuostatų 16.7 punkto, yra nepagrįsta ir prieštarauja Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-919/2021, proceso Nr. 1-03-8-00014-2019-9, priimtam nuosprendžiui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad minėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, nes pareiškėjas tiek išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, tiek šioje byloje yra tinkama šalis. Baudžiamojoje byloje įrodymų, įskaitant Išvadą, vertinimas leido baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui įvertinti, jog į kaltinimo turinį įtrauktas pacientės orumo pažeminimas, nes pacientė nesuprato karininko atliekamos apžiūros reikalingumo dėl netinkamo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą, kas suponavo atsakovo išvadą, kad pareiškėjas pažeidė medicinos etiką (šeimos gydytojas turi laikytis profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti – Pareiginių nuostatų 16.7 p.), už kurį ir skirta ginčijama drausminė nuobauda.

31. Atsakovas cituoja Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-919/2021, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjo veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, tačiau jam už nustatytus pažeidimus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas ir panaikinta kvalifikacinė kategorija, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos priemonės siekiant prevencinių tikslų. Minėtame teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi neplaninį pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Nr. D1-536/2019, ataskaitoje Nr. D17-61(1.27.) ir Lietuvos bioetikos komitetas, pagal kompetenciją įvertinęs gydytojo S. K. elgesį teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei, 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2-128 „Dėl gydytojo S. K. elgesio“ konstatavo, kad gydytojas S. K. pažeidė bioetikos reikalavimus teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas G. Z.. Baudžiamąją bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos nuomone, S. K. prašymas asmenų apsinuoginti atliekant medicininę apžiūrą buvo perteklinis ir apie taikomą kūno apžiūros metodiką asmenys tinkamai nebuvo supažindinti, kas pasireiškė gydytojo neetišku elgesiu, tačiau šie S. K. padaryti etikos nuostatų pažeidimai negali užtraukti jam baudžiamosios atsakomybės, kadangi ši yra tik kraštutinė priemonė. Taigi Kauno apygardos teismas visapusiškai išanalizavo pareiškėjo neteisėtas veikas kaip pasireiškusias neetišku elgesiu, savo išvadas nuosprendyje grindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau ankščiau buvo įvertintos ir Išvada kaip priešingos teisei veikos, už kurias pareiškėjui ir buvo skirta proporcinga padarytiems pažeidimams drausminė nuobauda – papeikimas.

32. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas nepagrįstai atsisakė remtis prejudicinę galią šiai bylai turinčiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, skundžiamu teismo sprendimu nebuvo įvertinta atsakovo atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų esmė, o Įsakymas priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus S. K. padarytas priešingas teisei veikas.

33. Pareiškėjas S. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, traukdamas pareiškėją drausminėn atsakomybėn, iš esmės taip ir nenustatė, kokius konkrečius veiksmus jis atliko ar kokių veiksmų neatliko, t. y. objektyviai nepagrindė, kad pareiškėjo veiksmai prieštaravo kokiems nors teisės aktams. Pareiškėjas nesutinka, kad savo kaip mediko funkcijų atlikimu jis pažeidė karininko priesaiką. Atsakovas remiasi prielaidomis, o Komisijos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio. Išvadoje buvo perrašyti prielaidomis pagrįsti Komisijos teiginiai dėl galimo pacientės netinkamo informavimo, galimų perteklinių pareiškėjo veiksmų ir pan. Atsakovas laikosi pozicijos, kad buvo procedūrinių pažeidimų, nes Komisija patvirtinta tik 2022 m. kovo 26 d., o pareiškėjui dar 2019 m. lapkričio 27 d. neteisėtai paskirta ginčijama drausminė nuobauda.

35. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai paciento skundą laiko faktu (įrodymu), tačiau jame dėstoma informacija tėra pacientės teiginiai, kurie nebuvo įrodyti, o pareiškėjas tokius teiginius kategoriškai neigia.

36. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pacientės tinkamumą karinei tarnybai tikrino vadovaudamasis KMEK nuostatais, medicinos normos reikalavimais pagal nustatytą šeimos gydytojo kompetenciją. Apeliaciniame skunde pateikiami aukštesni, praktiškai neįmanomi įgyvendinti kriterijai, o sisteminės atsakovo problemos dėl metodikų stygiaus nutylėtos arba ignoruojamos. S. K. vertinamas kaip padaręs drausmės pažeidimus apžiūrint pacientę G. Z., nepaisant to, jog atsakovas ginčo medicininės apžiūros atlikimo metu nebuvo aiškiai reglamentavęs paciento apžiūros atlikimo KMT. Tai iš esmės patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. T4-87-(1.34.) bei Lietuvos Bioetikos komiteto 2020 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 2-128 „Dėl gydytojo S. K. elgesio“ ir juose pateiktos rekomendacijos KMT dėl medicininių karinį laipsnį apžiūrų reglamentavimo. Naujai patvirtintos apžiūrų procedūrų metodikos patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip neetiški.

37. Pareiškėjas nesutinka, kad jo tariamas abstraktus etikos pažeidimas įrodytas įsiteisėjusiu 2021 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-919/2021, kurioje pareiškėjas buvo išteisintas. Nagrinėjamos bylos ir minėtos baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykai yra skirtingi, todėl remtis minėtame teismo nuosprendyje nustatytais faktais, kaip prejudiciniais, nėra jokio pagrindo. Veiksmai, kuriais pareiškėjas buvo kaltintas baudžiamojoje byloje liko neįrodyti, o tai, ką pripažino ir pats pareiškėjas, negali būti laikoma pažeidimu, kadangi kitokiais pasirinktais metodais nėra galimybių objektyviai įvertinti paciento sveikatos būklės. Detali paciento medicininė apžiūra, neišskiriant būtent konkrečios pacientės, yra būtina dėl pačių pacientų sveikatos. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme detaliai paaiškino, kodėl yra būtina apžiūrimam pacientui nusirengti ir padaryti gydytojo prašomus veiksmus. Visa tai, nepriklausomai nuo lyties, daroma siekiant patikrinti ir įvertinti konkretaus asmens tinkamumą ir galėjimą būti Lietuvos kariuomenės kariu. Be to, gydytojui dėl apžiūrėto asmens sveikatos būklės bet kuriuo atveju gali kilti net ir baudžiamoji atsakomybė (BK 229 str.), jeigu karo tarnybos metu įvyktų nelaimingas atsitikimas, tragiškas įvykis, susijęs su šio gydytojo apžiūrėto kario sveikatos būkle. Pareiškėjo vertinimu, jis kaltinamas nepagrįstai, jis teigia, kad dirbdamas patyrė mobingą dėl principingos nuomonės laikymosi, nenuolaidžiavimo atsakovo vadovybei ir kolegų palaikymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Atsakovas Lietuvos kariuomenė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, mano, jog pareiškėjas pažeidė Pareiginių nuostatų 16.7 punktą, kas buvo konstatuota ir Kauno apygardos teismo nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-417-919/2021), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi neplaninį pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Nr. D1-536/2019, ataskaitoje Nr. D17-61(1.27.) ir Lietuvos bioetikos komitetas, pagal kompetenciją įvertinęs gydytojo S. K. elgesį teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei, 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2-128 „Dėl gydytojo S. K. elgesio“ konstatavo, kad gydytojas S. K. pažeidė bioetikos reikalavimus teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas G. Z..

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda už Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalies pažeidimą (Tarnybos pareigų neatlikimas – jeigu privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jam skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų).

40. Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, jog drausminėn atsakomybėn traukiami profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, privalomosios karo tarnybos kariai (privalomosios pradinės karo tarnybos ir parengtojo rezervo kariai), taip pat kariūnai – taigi pareiškėjas buvo tinkamas drausminės atsakomybės subjektas pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalį.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

42. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011).

43. Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimu subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad būtent atsakovas šioje byloje privalėjo įrodyti, jog yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1854-662/2021; kt.). Kitaip tariant, būtent Lietuvos kariuomenei teko pareiga pateikti įrodymus, jog pareiškėjas pažemino tiriamojo asmens orumą, nurodęs atlikti ginčo nekeliančius administracinėje byloje minimus veiksmus.

45. Bylą tikrinančios teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Lietuvos kariuomenė pagrindė apskųstą Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinėje byloje buvusius faktinius duomenis, taip pat netinkamai taikė taisyklę, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje – įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

46. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendyje, nagrinėjusios baudžiamąją bylą teisėjų kolegijos nuomone, S. K. prašymas asmenų apsinuoginti atliekant medicininę apžiūrą buvo perteklinis ir apie taikomą kūno apžiūros metodiką asmenys tinkamai nebuvo supažindinti, kas pasireiškė gydytojo neetišku elgesiu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, jog būtent tokio pobūdžio veiksmai buvo ir inkriminuoti, priimant Įsakymą – „gydytojas pažemino tiriamojo asmens orumą, nes pacientas nesuprato atliekamos apžiūros reikalingumo dėl galimai netinkamo gydytojo informavimo apie planuojamą atlikti apžiūrą; gydytojas, pažemindamas tiriamojo asmens orumą, pažeidė medicinos etiką“ (žr. Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo“).

47. Baudžiamajame procese nustatytos aplinkybės, patvirtinančios patį neteisėtos veikos faktą, turi prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje sprendžiant dėl drausminės atsakomybės taikymo pareiškėjui. Prejudicinis ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.).

48. Kita vertus, kaip jau buvo paminėta pirmiau, atsakovas pagrindė priimtą Įsakymą. Pareikštas kaltinimas buvo konkretus – Pareiginių nuostatų 16.7 punkto ir Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalies pažeidimo inkriminavimą suponavo pertekliniai tiksliai apibrėžti gydytojo (pareiškėjo) veiksmai (žr. Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo“), susiję su tiriamojo asmens medicinine apžiūra, kuriais ir buvo pažemintas asmens orumas bei taip pažeista medicinos etika.

49. Ginčo veiksmai kaip pertekliniai, buvo iš principo patvirtinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. T4-87-(1.34.), Lietuvos Bioetikos komiteto 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2-128 „Dėl gydytojo S. K. elgesio“.

50. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kad jam inkriminuoti veiksmai, medicininės apžiūros požiūriu, buvo būtini. Bendro pobūdžio paaiškinimai negali patvirtinti jo užimtos pozicijos, todėl yra atmestini.

51. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

52. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes administracinė byla buvo išnagrinėta netinkamai pritaikius administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias proceso normas, byloje padarytos išvados neatitinka nustatytų aplinkybių (ABTĮ 146 str. 1 d.).

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėje byloje nustačius pareiškėjo teisei priešingus veiksmus, pareiškėjui drausminė atsakomybė – papeikimas, pritaikyta visiškai teisėtai bei pagrįstai, o paskirta nuobauda atitinka ir bendruosius drausminių nuobaudų skyrimo principus. Priimant naują sprendimą, atsakovo Lietuvos kariuomenės Įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta drausminė nuobauda – papeikimas, paliktinas galioti.

54. Pareiškėjui išlaidų atlyginimas (žr. sprendimo 33 p.) paneigtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius