9fea26ca-b9b2-4375-8ecc-87491e5d9e13 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1922-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02093-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens Lietuvos, Vokietijos ir PrancÅ«zijos uždarosios akcinės bendrovės „Portmann & Dobilas” atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus dobilas“ bankrotas pripažintas tyčiniu bankroto byloje Nr. eB2-535-794/2017 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Aderosa“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus dobilas“, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos, Vokietijos ir PrancÅ«zijos uždaroji akcinė bendrovė „Portmann & Dobilas”, R.

Ž., R. Ž., V. Ž. ir A. Ž., n u s t a t ė : Ginčo esmė Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vilniaus dobilas“ kreditorė UAB „Finance Group“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti BUAB „Vilniaus dobilas“ bankrotÄ tyčiniu bei pripažinti, kad bendrovės tyčinis bankrotas kilo dėl R. Ž. ir R. Ž. veiksmų (neveikimo), informuoti prokurorÄ apie galimai padarytÄ R. Ž. ir R. Ž. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 209 straipsnyje, pareiÅ¡kėjos naudai priteisti solidariai iÅ¡ R.

Ž. ir R. Ž. bylinėjimosi iÅ¡laidas.BUAB „Vilniaus dobilas“ vadovas R. Ž. bei akcininkė R. Ž. pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytÄ imperatyviÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Bendrovės finansiniai rodikliai akivaizdžiai patvirtina, kad įmonė dar iki 2014 m. neturėjo pakankamai turto įvykdyti visus įsipareigojimus ir atsiskaityti su visais kreditoriais, o 2014 metais, kaip yra konstatuota pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartyse, tapo faktiÅ¡kai nemoki.

Atsižvelgiant į įmonės finansinę bÅ«klę bei į fiduciarinio santykio siejančio bendrovę bei bendrovės vadovÄ turinį, įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau R. Ž. elgėsi prieÅ¡ingai:

1) ir toliau tęsė įmonės veiklÄ didindamas įmonės įsiskolinimus, 2) sudarė įmonei akivaizdžiai finansiÅ¡kai nenaudingus ir kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, 3) vykdė atsiskaitymus su įmonės kreditoriais nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo, 4) atliko eilę veiksmų, dėl kurių įmonės veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę – UAB „Portmann & Dobilas“ bei 5) be jokio teisinio pagrindo ginčijo teismų nutartis įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ tokiu bÅ«du siekdamas visais įmanomais bÅ«dais užvilkinti bankroto procesÄ tam, kad galėtų ir toliau netrukdomai atlikti įmonės kreditorių interesams prieÅ¡ingus veiksmus.Civilinės bylos Nr. e2-3428-794/2017 duomenimis, 2014 m. liepos 8 d.

R. Ž., BUAB „Vilniaus dobilas“ vardu su UAB „Portmann & Dobilas“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NÅ -1742. Å ios sutarties pagrindu R. Ž. pardavė įmonei priklausantį turtÄ â€“ kiemo statinius (2991,30 km. m. ploto kiemo aikÅ¡telę) kitai savo vadovaujamai įmonei – UAB „Portmann & Dobilas“. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas įmonei buvo akivaizdžiai finansiÅ¡kai nenaudingas bei žalingas, nes kiemo aikÅ¡telė UAB „Portmann & Dobilas“ buvo perleista už žymiai mažesnę nei rinkos kainÄ .

VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e kiemo aikÅ¡telės atkuriamoji vertė ir vidutinė rinkos vertė (nustatyta 2014 m. birželio 23 d.) sudarė 46 339,00 Eur, t. y. net 4,4 karto daugiau nei Å¡alių sutarta pirkimo–pardavimo sutarties kaina – 36 115,70 Lt be PVM (10 459,83 Eur). Aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta įmonei aiÅ¡kiai nenaudingomis sÄ lygomis ir yra nuostolinga turėjo bÅ«ti žinoma abiem sandorio Å¡alims, nes jo sudarymo metu R. Ž. ėjo abiejų įmonių vadovo pareigas.

Å is faktas neabejotinai patvirtina, kad sudarydamas minėtÄ sandorį R. Ž. pagal užimamas pareigas privalėjo žinoti apie BUAB „Vilniaus dobilas“ finansinę bÅ«klę (gresiantį bankrotÄ ). Be to, ne vienerius metus bÅ«damas verslininku jis neabejotinai turėjo suvokti tiek tai, kad (i) įmonei priklausanti kiemo aikÅ¡telė yra perleidžiama už kelis kartus mažesnę nei vidutinė rinkos kaina sumÄ , tiek, kad (ii) UAB „Portmann & Dobilas“ jÄ Ä¯sigyja už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina.

Tokiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė CK 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus, t. y. sandorį sudarė esant interesų konfliktui bei įmonės turtÄ panaudojo savo privačių („šeimos verslo“) interesų patenkinimui įmonės turto sÄ skaita.Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. R. Ž., kaip BUAB „Vilniaus dobilas“ vadovas, perleido 29 įmonės lizinguojamas transporto priemones tretiesiems asmenims už žymiai mažesnę nei rinkos kainÄ tokiu bÅ«du įmonei padarydamas 197 375,75 Eur dydžio žalÄ .Toks transporto priemonių perleidimas yra nesuprantamas atsižvelgiant į tai, kad:

i) transporto priemonės buvo perleistos už žymiai mažesnę nei rinkos kainÄ , t. y. įmonei akivaizdžiai nenaudingomis sÄ lygomis; ii) transporto priemonių perleidimas įmonei buvo ne tik akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingas, bet ir sukėlė papildomas neigiamas finansines pasekmes, t. y. įmonę įstÅ«mė į dar gilesnes skolas. Tokie R. Ž. veiksmai akivaizdžiai neatitiko protingos verslo rizikos ir prieÅ¡taravo geriems verslo standartams, nes laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo R.

Ž. nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis bei veikė iÅ¡imtinai vieno kreditoriaus – lizingo bendrovės interesais, nors įmonei esant nemokiai turėjo pareigÄ paisyti visų kreditorių interesų bei nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, o ne įtartinomis sÄ lygomis pusvelčiui pardavinėti įmonės turtÄ . Be to, iii) R. Ž. neprivalėjo sudaryti transporto priemonių perleidimo sandorių. 2015 m. spalio 30 d. Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo akto pagrindu R.

Ž., kaip BUAB „Vilniaus dobilas“ vadovas, nepagrįstai nurašė devynias įmonės lizinguojamas transporto priemones, tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistydamas įmonei priklausantį turtÄ bei įmonei ir jos kreditoriams padarydamas – 104 411,97 Eur dydžio žalÄ . DidžiÄ jÄ dalį transporto priemonių R. Ž. nurašė už likutinę 1 Eur vertę, nors reali tokio pobÅ«džio transporto priemonių vertė galėjo bÅ«ti daug (daugeliu atveju – tÅ«kstančius kartų) didesnė nei 1 Eur.

Be to, be 2015 m. spalio 30 d. Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo akto R. Ž. nei bankroto administratorei, nei bylÄ nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie pagrįstų bÅ«tinybę nuraÅ¡yti minėtas transporto priemones ar įrodytų jų utilizavimo, ar kitokio pobÅ«džio realizavimo faktÄ , pvz. transporto priemonių pardavimÄ dalimis, ar pridavimÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä . Ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo aktas, kurio pagrindu buvo nuraÅ¡ytos transporto priemonės, buvo suraÅ¡ytas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , t. y. likus vos 19 dienų iki teismo nutarties įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ paskelbimo bei jį sudarė ir pasirašė su R.

Ž. giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys – žmona R. Ž. bei brolis V. Ž..Bankroto bylos duomenimis R. Ž. sprendimu nuo 2015 m. liepos mėn. buvo padidintas A. Ž. darbo užmokestis (nuo 202,73 Eur iki 921,73 Eur). Toks R. Ž. sprendimas yra nesuprantamas bei ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, nes nurodytu laikotarpiu įmonė buvo faktiÅ¡kai nemoki, be to, vėlavo atsiskaityti ne tik su savo kreditoriais, bet ir savo darbuotojais. Å iÄ aplinkybę neabejotinai patvirtina A. Ž., kaip pirmos eilės kreditoriaus, teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 12 059,61 Eur, kurios didžioji dalis (4 800,18 Eur) susikaupė bÅ«tent dėl minėto sprendimo net 4,5 karto padidinti A.

Ž. darbo užmokestį. Toks R. Ž. sprendimas buvo priimtas turint vienintelį siekį – fiktyviai iÅ¡auginti darbo užmokesčio skolas ir tokiu bÅ«du įgyti kaip įmanoma didesnį kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ bankrutuojančiÄ Ä¯monę.BUAB „Vilniaus dobilas“ jau 2014 m. buvo faktiÅ¡kai nemoki, taigi R. Ž., kaip įmonės vadovas, turėjo pareigÄ apsaugoti visų įmonės kreditorių interesus. Nepaisant Å¡ios aplinkybės R. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. su artimai susijusia įmone – UAB „Portmann & Dobilas“ sudarė keturis tarpusavio skolų užskaitymo aktus (toliau – Užskaitos aktai), kurių pagrindu atsiskaitė su UAB „Portmann & Dobilas“ už įvairias paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Tokiais savo veiksmais R.

Ž. UAB „Portmann & Dobilas“ suteikė pirmenybę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ prieÅ¡ kitus įmonės kreditorius, kurių reikalavimai atsirado anksčiau bei pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir kitų įmonės kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ vienodomis sÄ lygomis su kitais kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. vasario mėn. nemaža dalis BUAB „Vilniaus dobilas“ darbuotojų, su kuriais buvo nutrauktos darbo sutartys, įsidarbino UAB „Portmann & Dobilas“ (pvz.

V. B. (atleistas 2016 m. vasario 11 d., įdarbintas 2016 m. kovo 10 d.), Z. B. (atleistas 2015 m. rugpjūčio 1 d., įdarbintas 2015 m. rugsėjo 25 d.), S. D. (atleistas 2016 m. vasario 11 d., įdarbintas 2016 m. vasario 16 d.) ir t.t.). Neabejotina, kad toks kiekis (iÅ¡ viso – 10) darbuotojų UAB „Portmann & Dobilas“ įsidarbino neatsitiktinai, o R. Ž. įgyvendinant sumanymÄ perkelti įmonės veiklÄ Ä¯ UAB „Portmann & Dobilas“.Ä®vertinus BUAB „Vilniaus dobilas“ ir UAB „Portmann & Dobilas“ darbuotojų sÄ raÅ¡us, nustatyta, jog visa Ž.

Å¡eima ir giminė (t. y. RÅ«ta, Andrius, Remigijus ir V. Ž.) dirbo abejose bendrovėse. Nepaisant to, kad BUAB „Vilniaus dobilas“ Ž. dirbo gana ilgai, vertinant UAB „Portmann & Dobilas“ darbuotojų sÄ raÅ¡Ä akivaizdu, jog artėjant įmonės bankrotui, Ž. perėjo dirbti į UAB „Portmann & Dobilas“. A. Ž. UAB „Portmann & Dobilas“ pradėjo dirbti 2011 metais, V. Ž. – 2015 m. gegužę, t. y. kai jau buvo akivaizdu, jog įmonei bus iÅ¡kelta bankroto byla. Tokie Ž. veiksmai patvirtina, jog jiems buvo žinoma apie artėjantį įmonės bankrotÄ ir jie sÄ moningai perkėlė veiklos vykdymÄ , taip pat ir savo darbinių funkcijų atlikimÄ Ä¯ kitÄ bendrovę – UAB „Portmann & Dobilas“.Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad įmonės valdymo organai nevykdė/netinkamai vykdė savo pareigas, sudarė įmonei nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, kurie turi tyčinio bankroto požymių.

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) Lietuvos, Vokietijos ir PrancÅ«zijos UAB „Portmann & Dobilas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi BUAB „Vilniaus dobilas“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų pagrindu. Teismas nurodė, jog pats savaime 2014 m. liepos 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas nelaikomas neteisėtu, o kadangi Å¡ios pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo klausimas Å¡iuo metu sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, teismas nevertino minėtos sutarties teisėtumo bei ekonominio naudingumo klausimo.

Dėl lizinguojamų transporto perleidimo taip pat nagrinėjamas buvusio vadovo R. Ž. civilinės atsakomybės klausimas kitoje byloje, todėl teismas taip pat nevertino minėtų sprendimų teisėtumo klausimo. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo Lietuvos, Vokietijos ir PrancÅ«zijos UAB „Portmann & Dobilas“ atskirajame skunde prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantės nuomone, Å¡iuo atveju net ir pripažinus nesikreipimÄ laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vien tas faktas savaime negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu bankroto pripažinimui tyčiniu.

Kitoks aiÅ¡kinimas neatitiktų nei kreipimosi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nei tyčinio bankroto institutų tikslų ir sudarytų nepagrįstas prielaidas visų įmonių, kurių vadovai ir/ar akcininkai laiku nesikreipė dėl bankroto bylų iÅ¡kėlimo, bankrotus pripažinti tyčiniais.PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl nepagrįsto transporto priemonių nuraÅ¡ymo Å¡iuo momentu dar nėra įrodyti – dėl Å¡io klausimo vis dar yra nagrinėjama kita civilinė byla, todėl kaip ir kiemo aikÅ¡telės bei lizinguojamų transporto priemonių pradavimo atvejais, transporto priemonių nuraÅ¡ymas neturėjo bÅ«ti vertinamas.SprendimÄ padidinti atlyginimÄ darbuotojui galima bÅ«tų vertinti kaip neapdairų ir/ar nerÅ«pestingÄ , tačiau tai savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto požymio.

Be to, toks veiksmas buvo pavienis, o ne nuolatinis/nuoseklus, kuriuo buvo siekiama įmonės nemokumo. Tokį sprendimÄ bendrovės vadovas priėmė vis dar tikėdamas įmonės ateitimi ir jį nulėmė nuo 2015 m. liepos 1 d. iÅ¡ darbo išėjusio vadybininko M. B. pareigų perdavimas A. Ž.. Atlyginimas atitiko to meto vidutinius tokioms pareigoms tenkančius atlyginimus. Apeliantės nuomone, Užskaitų aktų sudarymas neturėtų bÅ«ti laikomas atsiskaitymu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais: atliekant įskaitymus, jokios lėšos grynaisiais pinigais perduodamos nebuvo, mokėjimo pavedimai atliekami nebuvo, akredityvai banke atidaromi nebuvo, čekiai ar vekseliai iÅ¡raÅ¡omi nebuvo, inkaso operacijos atliekamos nebuvo, BUAB „Vilniaus dobilas“ naujų prievolių neįgijo – netgi prieÅ¡ingai, jos sumažėjo įskaityta suma.PareiÅ¡kėja UAB „Finance Group“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Vilniaus dobilas“ bankrotÄ tyčiniu, nagrinėjo bei vertino įvairias aplinkybes, kurios galėjo nulemti įmonės privedimÄ prie nemokumo ir/ar jau nemokios įmonės finansinės padėties pabloginimÄ , t. y.

įmonės tyčinį bankrotÄ . Spręsdamas klausimÄ dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas neprivalėjo vertinti, kokias realiai pasekmes (žalÄ ) įmonei padarė R. Ž. ir/ar R. Ž. nesikreipimas dėl bankroto bylos BUAB „Vilniaus dobilas“ iÅ¡kėlimo. Tokiais veiksmais padarytos žalos nustatymo klausimas nėra tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo dalykas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog neva nuraÅ¡ytos transporto priemonės nepriklausė BUAB „Vilniaus dobilas“, yra melagingi, nes kaip teigia pati apeliantė, transporto priemonės buvo nuraÅ¡ytos po to kai lizingo bendrovė iÅ¡davė tų transporto priemonių lizingo pabaigos aktus, taigi po to kai buvo atsiskaityta su lizingo bendrove ir transporto priemonės tapo BUAB „Vilniaus dobilas“ nuosavybe.Aplinkybė, jog teismas patvirtino A.

Ž. kreditorinius reikalavimus, niekaip neįrodo BUAB „Vilniaus dobilas“ vadovo R. Ž. sprendimo padidinti A. Ž. darbo užmokestį pagrįstumo bei ekonominio naudingumo. Kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimas ir įmonės vadovo priimtų sprendimų pagrįstumo bei ekonominio naudingumo klausimas yra du skirtingi dalykai.2015 m. liepos mėn. BUAB „Vilniaus dobilas“ vadovas neabejotinai žinojo (privalėjo žinoti), kad įmonė yra nemoki ir, kad darbo užmokesčio padidinimas tokioje situacijoje yra nelogiškas bei neprotingas, nes visiškai nepagrįsta darbuotojui didinti darbo užmokestį, kai įmonė yra nepajėgi atsiskaityti ne tik su savo kreditoriais, bet ir savo darbuotojais, tame tarpe ir A.

Ž.. Nors tarpusavio skolų įskaitymu tiesioginiai piniginiai mokėjimai neatliekami, tačiau atlikus įskaitymÄ , kiekviena sandorio Å¡alių netenka pareigos atsiskaityti pagal buvusiÄ kiekvieno jų prievolę. Ginčijamais tarpusavio skolų užskaitymo aktais buvo iÅ¡ dalies padengti įmonių prieÅ¡prieÅ¡iniai įsiskolinimai. Atsižvelgiant į tai, bet kokie apeliantės samprotavimai, kad neatlikus operacijų grynaisiais ar negrynaisiais pinigais nebuvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje numatyta atsiskaitymų su kreditoriais eilės tvarka, vertintini, kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.2017 m. gruodžio 14 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos UAB „Finance Group“ pareiškimas dėl pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto byloje atsisakymo. Pareiškime kreditorė nurodė, jog jam yra žinomos visos pareiškimo atsisakymo pasekmės, o šis pareiškimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui. Prašymas priimtinas ir tenkintinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Viena iÅ¡ tokių procesinių teisių yra ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) teisė bet kurioje proceso stadijoje raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieÅ¡kinio (reikalavimo) atsisakymÄ ir civilinę bylÄ nutraukia, jei nenustato, kad ieÅ¡kinio (reikalavimo) atsisakymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iÅ¡keliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, iÅ¡skyrus Ä®BÄ® nustatytas iÅ¡imtis.

IÅ¡ esmės tokiÄ pačiÄ taisyklę įtvirtina ir CPK 1 straipsnio 1 dalis, leidžianti bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustatyti kituose įstatymuose. Ä®BÄ® nenumato specialių nuostatų, kuriomis remiantis bÅ«tų sprendžiamas įvairių bankroto procese pateiktų procesinių praÅ¡ymų atsisakymo klausimas, todėl Å¡iuo atveju taikytinos bendrosios CPK numatytos taisyklės. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kimas, kuriuo atsisakoma nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu per se neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir gali bÅ«ti sprendžiamas tokio praÅ¡ymo pagrįstumo klausimas.Bylos duomenimis praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įgyvendindama Ä®BÄ® nustatytas individualias kreditoriaus teises įmonės bankroto procese (Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalis 3 punktas), inicijavo tik kreditorė UAB „Finance Group“.

Kreditorės kartu su pareiškimu pateiktas 2017 m. liepos 25 d. BUAB „Vilniaus dobilas“ kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai nutarė sudaryti taikos sutartis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-3940-619/2017 ir e2-3428-794/2017, kuriose ginčijami BUAB „Vilniaus dobilas“ sudaryti sandoriai bei reikalaujama žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo R. Ž.. Pareiškėjos teigimu šiose civilinėse bylose yra vedamos aktyvios derybos tarp šalių dėl taikaus ginčų išsprendimo.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalis numato, jog esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintiems požymiams, bankrotÄ tyčiniu gali pripažinti teismas savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog taikus ginčų sprendimas yra laikomas prioritetiniu, o bendrovės kreditorių visuotiniam susirinkimui nutarus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2-3940-619/2017 ir e2-3428-794/2017 spręsti ginčus taikiai, kreditorių teisės bei interesai nėra pažeidžiami, todėl nemato pagrindo spręsti dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ex officio.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kimas nuo atsisakymo neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiÅ¡kėjos bei kitų kreditorių interesų, todėl kreditorės atsisakymas nuo pareiÅ¡kimo dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu priimtinas. PareiÅ¡kėja pateiktame pareiÅ¡kime dėl pareiÅ¡kimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto byloje atsisakymo nurodė, kad jai yra žinomos visos pareiÅ¡kimo atsisakymo pasekmės, t. y. jai yra žinoma ir suprantama, jog atsisakius pareiÅ¡kimo dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, Å¡i byla bus nutraukta ir pareiÅ¡kėjai vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).Nustačius, kad atsisakymas nuo pareiÅ¡kimo dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepažeis ginčo Å¡alių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų bei neprieÅ¡taraus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) bei jį priėmus, panaikinama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-535-794/2017, o civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Priimti kreditorės UAB “Finance Group” atsisakymÄ nuo pareiÅ¡kimo dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį dėl BUAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtÄ civilinėje byloje Nr. eB2-535-794/2017 ir Å¡iÄ bylos dalį pagal kreditorės UAB „Finance Group“ pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Vilniaus dobilas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nutraukti.

Teisėjas                                                                                                                                   Artūras Driukas