2017-04-13 Nr. CB-3902-2-43-3-00055-2016-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

PASTABA: D

Civilinė byla Nr. 3K-3-174-469/2017

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00055-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.6; 3.5.26

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys I. B., V. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė A. T.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdant įsiteisėjusį teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir prašė panaikinti 2016 m. sausio 4 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuotas automobilis „Mercedes Benz“.

3. Nurodė, kad šį automobilį 2015 m. spalio 23 d. pirko iš I. B.; automobilis nebuvo areštuotas, nebuvo kitų apribojimų. 2016 m. sausio 6 d. pareiškėja sužinojo, kad antstolė areštavo automobilį ir gali jį konfiskuoti. Pareiškėja teigia, kad jei konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, antstolis turi išieškoti iš kalto asmens konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nėra panaikinta, pareiškėja yra teisėta daikto savininkė ir jis negali būti konfiskuotas. Antstolė neteisėtai areštavo jos automobilį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimu V. B. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, jam skirta subendrinta nuobauda – 30 parų areštas be transporto priemonės konfiskavimo; transporto priemonę „Mercedes Benz“ nutarta nedelsiant grąžinti I. B. Minėta transporto priemonė buvo saugoma saugojimo aikštelėje nuo 2015 m. liepos 31 d. I. B. automobilį susigrąžino 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. spalio 23 d. pardavė jį pareiškėjai. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimas pakeistas ir V. B. skirta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės „Mercedes Benz“ konfiskavimas. Antstolė A. T. 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė vykdyti nutarimą dėl transporto priemonės „Mercedes Benz“ konfiskavimo, ir, nustačiusi, kad ginčo automobilio savininkė yra pareiškėja, 2016 m. sausio 4 d. turto arešto aktu jį areštavo.

6. Teismas nurodė, kad antstolė teisėtai areštavo ginčo automobilį, priklausantį pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 269 straipsnio 7 dalimi, transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo teises ir teisėtus interesus gali ginti teisme civilinio proceso tvarka.

7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos V. J. M. atskirąjį skundą, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

8. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai neįtvirtina galimybės antstoliui, kuris vykdo vykdomąjį dokumentą, jį kvestionuoti, vertinti jo pagrįstumo ar jį keisti. Vykdomajame dokumente buvo nurodyta, jog turi būti konfiskuojamas automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, todėl antstolė, priėmusi vykdyti minėtą dokumentą ir areštavusi turtą, atliko teisėtus veiksmus.

9. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, pagrįstai netyrė ir nesiaiškino jos nurodytų aplinkybių dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo ir jos, kaip sąžiningos įgijėjos, teisių, nes šių aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji savo teises ir teisėtus interesus gali ginti civilinio proceso tvarka, išieškant žalą iš kaltų asmenų. Teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sandorio, kuriuo perleista transporto priemonė, galiojimas nesudaro kliūčių areštuoti turtą. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas iki automobilio perleidimo pareiškėjai, o automobilį pareiškėja įsigijo praėjus 3 dienoms po nutarimo, kuris dar galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka, priėmimo.

10. Atsakydamas į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės vykdymo procese ne konfiskuoti automobilį, o išieškoti jo vertės sumą iš V. B., teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti tokio skundo motyvo, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.

11. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad įstatymai nustato galimybę šalims kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, jeigu įsiteisėjusiu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų priimtas nutartis ir priimti naują nutartį – konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies analogija. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savininkų transporto priemonių konfiskavimą, šalių teises ir pareigas. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojančią nuo 2016 m. sausio 1 d., dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Nagrinėjant V. B. administracinės teisės pažeidimo bylą, pareiškėja nebuvo šios bylos šalis ir negalėjo ginti savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioję ATPK 26 straipsnio pakeitimai, nors ir negalioję teisės pažeidimo metu, yra švelninančios administracinę atsakomybę nuostatos, todėl turi atgalinio veikimo galią.

12.2. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias daikto konfiskavimo vykdymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Antstolė nustatė, kad konfiskuotinas automobilis priklauso pareiškėjai, kuri nėra padariusi teisės pažeidimo, tačiau vis tiek jį areštavo. Antstolė turėjo kreiptis dėl vykdymo išaiškinimo.

12.3. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą vykdymo procese. Nebuvo įvertinta tai, kad pareiškėja buvo sąžininga daikto įgijėja.

13. Suinteresuotas asmuo I. B. prisidėjo prie pareiškėjos kasacinio skundo ir prašė jį tenkinti. Pareiškime dėl prisidėjimo ji pritaria kasaciniame skunde išdėstytiems teiginiams. Papildomai suinteresuotas asmuo I. B. nurodo, kad, jai grąžinus automobilį, nebuvo nustatyta jokių disponavimo apribojimų, todėl, esant sunkiai finansinei padėčiai, ji automobilį pardavė. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, siekiant tinkamai pritaikyti Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tik tada, jeigu šis asmuo turėjo ar galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.

14. Atsiliepimų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus, negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio veiksmų vykdant įsiteisėjusį teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo vertinimo

15. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

16. Nurodytos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos nagrinėjamoje byloje reiškia tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, turi įvertinti, ar antstolė, vykdydama įsiteisėjusį teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atlikdama ginčijamą vykdymo veiksmą – areštuodama pareiškėjos automobilį, tinkamai vykdė jai įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jai suteiktų teisių ribų.

17. Ginčijamas antstolės veiksmas atliktas vykdant teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Vykdytinas teismo nutarimas priimtas ir ginčijamas antstolės veiksmas atliktas galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (1984 m. įstatymas Nr. X-4449, neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d.). Be kitų nuostatų, ATPK buvo reglamentuota administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo teisme bei teismo nutarimų priėmimo ir peržiūrėjimo tvarka. Taip ATPK 3022 straipsnyje buvo nustatyta, kad apylinkės teismo nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, galėjo būti apskųstas apeliacine tvarka apygardos teismui; ATPK 30216 straipsnyje – kad administracinių teisės pažeidimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu, galėjo būti atnaujinamos įstatyme įtvirtintais pagrindais ir tvarka.

18. ATPK 303 straipsnyje buvo įtvirtintas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje privalomumo principas, pagal kurį nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai ir piliečiai.

19. ATPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad antstolis, be kitų, vykdo nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, padarius šio kodekso 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 1302 straipsnyje numatytus teisės pažeidimus.

20. ATPK 321 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtinta taisyklė, kad teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą analogiška vykdymo tvarka nustatyta ir teismo nutarimams administracinių nusižengimų bylose. Teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.

23. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba taikytiną teisės normą (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

24. Apibendrindama nurodytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija išaiškina, kad antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau jam nesuteikta teisių vykdomąjį dokumentą pakeisti; teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje galėjo būti peržiūrėtas tik ATPK nustatyta tvarka, bet ne vykdymo procese; skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar antstolis tinkamai vykdo teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau neturi diskrecijos (negali) jo peržiūrėti (pakeisti).

25. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija ir kitais norminiais teisės aktais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 papunkčiuose arba 157 punkte nurodytai institucijai.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. T. 2015 m. gruodžio 31 d. patvarkymu priėmė vykdyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimą, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuriuo V. B. pagal ATPK 1302 straipsnį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės „Mercedes Benz C220“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Antstolė skundžiamu aktu areštavo nutarime nurodytą automobilį ir, nustačiusi, kad jis priklauso pareiškėjai, informavo ją apie šiam turtui pritaikytą areštą.

27. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, jog nenustatyta pagrindo skundžiamą antstolės veiksmą pripažinti neteisėtu. Antstolė vykdė įsiteisėjusį teismo nutarimą dėl konkrečios jame nurodytos transporto priemonės, buvusios administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskavimo, o ne dėl skolininkui priklausančio turto arešto, todėl automobilio nuosavybės perleidimo faktas antstolės pagrįstai vertintas kaip negalintis būti kliūtimi vykdymo veiksmams atlikti.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nurodomi argumentai dėl jos, kaip turto įgijėjos, sąžiningumo bei administracinės nuobaudos – automobilio konfiskavimo – netaikymo teismų pagrįstai atmesti kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Savo argumentais pareiškėja iš esmės siekia, kad būtų peržiūrėtas įsiteisėjęs teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Kaip nurodyta pirmiau, įstatymas nustatė specialią administracinio teisės pažeidimo byloje priimtų nutarimų peržiūrėjimo tvarką, bylą nagrinėję teismai pareiškėjai šią tvarką yra nurodę.

29. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolė turėjo kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo. CPK 589 straipsnyje įtvirtinta nuostata taikytina tuomet, kai vykdytinas dokumentas nėra aiškus. Nagrinėjamoje situacijoje antstolei pateiktas vykdyti dokumentas toks nebuvo, todėl antstolė pagrįstai nesikreipė į teismą dėl jo išaiškinimo.

30. Dėl visumos nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Kasacinį skundą atmetus, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Kasacinis teismas patyrė 21,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas atmestinas, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos V. J. M. (duomenys neskelbtini) 21,98 Eur (dvidešimt vieną Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė