Legislator Case Law & Legislation
9fe5a56c-455d-438b-bb38-8cb138804b2d AI generated

9fe5a56c-455d-438b-bb38-8cb138804b2d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9fe5a56c-455d-438b-bb38-8cb138804b2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 3,9265 ha ploto žemės sklypo, esančio Marijampolės m. Sasnavos g. 74 (unikalus Nr. 1901-0026-0011), 2007 m. planÄ â€“ atsakovo UAB „Migva“ naudojamo žemės sklypo dalyje, numatantį Å¡io sklypo padidinimÄ nuo 0,449 ha iki 0,823 ha ploto;

Legislator headnote

AI generated

9fe5a56c-455d-438b-bb38-8cb138804b2d · Lietuvos apeliacinis teismas: sutuoktinės D. P. IÄ® „Migva“, reorganizuota į UAB „Migva“, priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Å ie asmenys veikė nesÄ Å¾iningai, nes abu žinojo/turėjo žinoti, kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės (CK 1.82 str. 1 d., 6.67 str., 2.87 str.). Planas nepasiraÅ¡ytas tuometinės Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos (CK 6.546 str., Teritorijų planavimo įstatymo 20 str.); jame nenumatyta teisė naudotis žeme trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriam priklauso privažiuojamieji geležinkelio keliai – Plano dalyje nurodyta, kad atsakovė R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-624/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 50.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Adisa“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-437-264/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Adisa“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Migva“, V.

P. , R. M. , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, D. J. , G. D. , J. D. , uždaroji akcinė bendrovė „Intractus“, uždaroji akcinė bendrovė „Viljūris“, S. V. B. , E. B. , G. I. , V. I. , Swedbank akcinė bendrovė – dėl dalies žemės sklypo plano, Marijampolės apskrities viršininko įsakymo ir Valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, dėl teritorinio registratoriaus 2010-10-20 sprendimo Nr.(2070/06)S-3076 ir centrinio registratoriaus 2010-12-03 sprendimo Nr. 287 panaikinimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Migva“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Adisa“, atsakovams V.

P. , R. M. , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ – dėl iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Adisa“ 2010-11-23 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB ,,Migva“, V. P. , R. M. , Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo byloje AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, dėl dalies žemės sklypo plano, kurį patikslinęs prašė:

1) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 3,9265 ha ploto žemės sklypo, esančio Marijampolės m. Sasnavos g. 74 (unikalus Nr. 1901-0026-0011), 2007 m. planÄ â€“ atsakovo UAB „Migva“ naudojamo žemės sklypo dalyje, numatantį Å¡io sklypo padidinimÄ nuo 0,449 ha iki 0,823 ha ploto;

2) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu šį 2007 m. planÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ naudojamo žemės sklypo dalyje, numatantį sklypo sumažinimÄ nuo 0,2480 ha iki 0,1083 ha ploto;

3) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu šį 2007 m. planÄ â€“ atsakovės R. M. naudojamo 0,1987 ha ploto žemės sklypo dalyje;

4) pripažinti negaliojančiu kaip vienaÅ¡alį sandorį atsakovo V. P. sutikimÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ paraÅ¡u ant 2007 m. žemės sklypo plano;

5) pripažinti negaliojančiu Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-10-29 įsakymÄ Nr. ŽM-1625 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos“;

6) pripažinti negaliojančia 2008-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N18/2008-20 su atsakove R. M. .Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi Å¡iÄ bylÄ pagal teismingumÄ perdavė Kauno apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d. 1 p., 34 str. 1 d 4 p.). Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Å¡iÄ civilinę bylÄ Nr. 2-2199-264/2011 sujungė su kita Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2-2493-571/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Adisa“ ieÅ¡kininius reikalavimus atsakovams VÄ® Registrų centro Marijampolės filialui bei VÄ® Registrų centrui, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB ,,Migva“, dėl teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo praÅ¡yta panaikinti Registrų centro Marijampolės filialo 2010-10-20 sprendimÄ Nr. (2070/06)S-3076 ir Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-12-03 sprendimÄ Nr. 287, įpareigojantį Registrų centras Marijampolės filialÄ pakeisti žemės sklypo, esančio Sasnavos g. 74, Marijampolėje, registro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal galiojančias valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartis – pagal 1999-06-08 sutartį Nr. N18/99-0128, sudarytÄ tarp UAB „Adisa“ ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos dėl 0,2480 ha ploto ginčo žemės sklypo nuomos ir 1998-01-26 sutartį Nr. N18/98-2590, sudarytÄ tarp UAB „Migva“ ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos dėl 0,4495 ha ploto minimo žemės sklypo nuomos bei įregistruoti iÅ¡ Å¡ių sandorių atsiradusias turtines teises (juridinius faktus).IeÅ¡kovas UAB ,,Adisa“ nurodė, kad UAB „Adisa‘‘ 1999 m. birželio 8 d. su Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,2480 ha, esančių 3,9265 ha plote, žemės sklypo Marijampolėje, Sasnavos g. 74, nuomos 99 metams.

Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. ŽM-513 ši nuomos sutartis buvo pakeista ir išsinuomotos žemės plotas padidintas iki 0,3141 ha, esančių 3,9265 ha plote. Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ŽM-521 ieškovui išnuomota sklypo dalis sumažinta iki 0,0979 ha, esančių 3,9265 ha plote, šiuo įsakymu D. P. firmai „Migva“ išnuomota žemės sklypo dalis nuo 0,4495 ha padidinta iki 0,6657 ha, esančių 3,9265 ha plote.

Nuo 1999 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. UAB „Adisa‘‘ direktoriumi dirbo V. P., kuris, ieÅ¡kovo teigimu, peržengdamas savo įgaliojimus, 2007 m. gegužes 2 d. pateikė Marijampolės žemėtvarkos skyriaus vedėjui praÅ¡ymÄ patikslinti 1999 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagal šį praÅ¡ymÄ buvo priimtas Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. ŽM-1041, kuriuo ieÅ¡kovui iÅ¡nuomotas žemės sklypas buvo sumažintas iki 0,1083 ha.IeÅ¡kovas taip pat teigė, jog atsakovas V.

P. , nuo 1999-12-15 iki 2008-05-09 buvęs ieÅ¡kovo administracijos vadovu, kuriam priklausė 50 procentų bendrovės akcijų, pasiraÅ¡ydamas ant ginčo 2007 m. žemės sklypo plano (toliau Planas) dėl 0,1083 ha žemės ploto nuomos, sutikdamas, kad R. M. naudosis 0,1987 ha ploto, o UAB „Migva“ – 0,823 ha ploto žemės sklypo dalimi, sudarė sandorį, prieÅ¡taraujantį juridinio asmens tikslams, nes sumažinus ieÅ¡kovo naudojamos žemės sklypÄ , neliko žemės įvažiavimui bei statybinių medžiagų sandėliavimui, o tai trukdo vykdyti Å«kinę veiklÄ , jis buvo nelojalus juridiniam asmeniui, raÅ¡tu nepranešė akcininkams apie iÅ¡reikÅ¡tÄ sutikimÄ dėl nuomojamo žemės sklypo sumažinimo iki 0,1083 ha ploto, be to, siekė asmeninės naudos, nes V.

P. sutuoktinės D. P. IÄ® „Migva“, reorganizuota į UAB „Migva“, priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Å ie asmenys veikė nesÄ Å¾iningai, nes abu žinojo/turėjo žinoti, kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės (CK 1.82 str. 1 d., 6.67 str., 2.87 str.). Planas nepasiraÅ¡ytas tuometinės Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos (CK 6.546 str., Teritorijų planavimo įstatymo 20 str.); jame nenumatyta teisė naudotis žeme trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriam priklauso privažiuojamieji geležinkelio keliai – Plano dalyje nurodyta, kad atsakovė R.

M. naudojasi 1 987 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „S“, kurioje yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ nekilnojamasis turtas, tačiau nėra pažymėta vieÅ¡ame registre įregistruota servituto teisė (kelio servitutas, teisė važiuoti transporto priemonėmis). Nurodė, jog ginčijamu 2007-10-29 įsakymu Nr. ŽM-6125 bei 2008-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N18/2008-20 atsakovei R. M. skirtas 0,1987 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas pagal žemėtvarkos projektÄ kaip laisvas sklypas, todėl nebuvo sutarties dalyko (CK 6.546 str., 6.547 str. 3 d., Žemės įstatymo 30 str.); kad nebuvo pakeistos su ieÅ¡kovu bei atsakovu UAB „Migva“ 1999 m. ir 1998 m. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys (CK 6.223 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Tvirtino, kad atsakovė R. M. 2001-12-18 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ K. G. nupirkusi nekilnojamÄ jį turtÄ , turėjo teisę tik į jo faktiÅ¡kai naudojamÄ 0,1117 ha ploto žemės sklypo dalį pagal 2002 m. balandžio mėn. planÄ . Be to, tretieji asmenys G. D. ir D. J. Plano nėra pasirašę, nes jų paraÅ¡ai suklastoti, atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl Å¡is dokumentas yra niekinis ir negaliojantis visa apimtimi, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Nurodė, kad yra apskundęs atsakovų VÄ® Registrų centro ir VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo sprendimus, kuriais atsisakyta pakeisti registro duomenis pagal 1999-06-08 žemės nuomos sutartį su UAB „Adisa“ ir 1998-01-26 su UAB „Migva“ bei įregistruoti ieÅ¡kovo nuomos teises į 0,2480 ha ploto, o UAB „Migva“ į 0,4495 ha ploto žemės sklypus.

Teigia, kad Marijampolės apskrities viršininko 2007-07-17 įsakymo Nr. ŽM-1041 bei 2007-07-17 įsakymo Nr. ŽM-1038 nepakako tam, kad būtų pakeisti nuomojamų žemės sklypų ploto registro duomenys. Atsakovas UAB „Migva“ šiam teismui 2010-12-15 pateikė priešieškinį ir prašė:

1) iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ UAB „Adisa“ su visais daiktais iÅ¡ atsakovo UAB „Migva“ nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies – 5 029 kv. m ploto, esančios 3, 9265 ha ploto valstybinės žemės sklype Sanavos g. 74, Marijampolėje (unikalus Nr. 1801-00260011, kadastrinis Nr. 1801/0026;11 Marijampolės k. v.), Plane pažymėtos indeksu „K-l“, kuri nuomojama pagal 1998-01-26 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.18/98-2590, pakeistÄ Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymu Nr. ŽM – 1038;

2) nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas per 10 kalendorinių dienų nuo jo įsiteisėjimo;

3) nustatyti, kad ieÅ¡kovui UAB „Adisa“ neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovas UAB „Migva“ turi teisę savo jėgomis iÅ¡keldinti visus daiktus ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ sÄ skaita. Nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB ,,Adisa“, užsiimantis statybinių medžiagų prekyba, statybinėmis medžiagomis neteisėtai yra užėmęs jo dalį 5029 kv. m ploto nuomojamo žemės sklypo, kuriuo atsakovas negali tinkamai naudotis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo UAB „Migva“ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino – ieÅ¡kovÄ UAB „Adisa“ iÅ¡keldino su visais daiktais iÅ¡ valstybinės žemės sklypo dalies, 2007 m.

žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „K-l“, 5 029 kv. m ploto, esančios 3,9265 ha valstybinės žemės sklype Sanavos g. 74, Marijampolėje, kuriÄ atsakovas UAB „Migva“ nuomojosi pagal 1998-01-26 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.18/98-2590, pakeistÄ Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymu Nr. ŽM – 1038, o taip pat nustatė, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per 10 kalendorinių dienų nuo jo įsiteisėjimo, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas UAB „Adisa“ jo neįvykdys, atsakovas UAB „Migva“ turi teisę savo jėgomis iÅ¡keldinti visus ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ daiktus Å¡io lėšomis bei atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Teismas nustatė, kad atsakovas V.

P. nuo 1999-12-15 iki 2008-05-09 buvo UAB „Adisa“ direktoriumi, jam bei J. K. priklausė po 50 procentų akcijų; nuo 2008-05-14 visos akcijos priklausė pastarajai, kuri taip pat dalyvavo bendrovės veikloje; kad UAB ,,Adisa“, atstovaujama direktorės J. K. , 1999-06-08 sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. 18/99-0128, kuria iÅ¡ valstybės 99 metams komercinei veiklai iÅ¡sinuomojo 0,2480 ha ploto žemės sklypÄ Marijampolės m., Sasnavos g. 74; kad Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2003-04-04 įsakymu Nr. ŽM-513 Å¡i sutartis buvo patikslinta nurodant, kad UAB „Adisa“ yra iÅ¡sinuomojusi ne 0,2480 ha, o 0,3141/3,9265 ha ploto žemės sklypÄ ir Å¡is įsakymas nėra ginčijamas; kad Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymu Nr. ŽM-1041 ieÅ¡kovo nuomojamos žemės plotas sumažintas nuo 0,2480 ha iki 0,1083 ha dėl dalies pastatų pardavimo, ieÅ¡kovas Å¡iÄ nuomos teisę 2010-11-02 yra įkeitęs bankui; kad individuali D.

P. firma „Migva“ (reorganizuota į UAB „Migva“) 1998-01-26 iÅ¡ valstybės komercinei veiklai 99 metams iÅ¡sinuomojo 0,4495 ha žemės sklypÄ Marijampolės m., Sasnavos g. 74, o 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ UAB „Adisa“ nupirko 2 sandėlius, kurie pagal sutarties 1 punktÄ yra žemės sklypo Sasnavos g. 74 2480/39265 dalyje 3,3965 ha žemės sklypo; UAB „Migva“ pagal Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymÄ Nr. ŽM-1038 bei 1998-01-26 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N18/98-2590 iÅ¡ valstybės 90 metų iÅ¡sinuomojo 0,823 ha ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. 1801-0026-0011); kad 2007-10-29 įsakymo Nr. ŽM-1625 pagrindu su atsakove R.

M. sudaryta 2008-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.18/2008-20 dėl 0,1987/39265 ha žemės sklypo nuomos 95 metams prie jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, kad pagal 2007 m. žemės sklypo planÄ , nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us, Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymus bei nuomos sutartis – 3,9266 ha ploto žemės sklype ieÅ¡kovas UAB „Adisa“ naudojasi 0,1038 ha ploto Å¡io žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir bendram naudojimui Z-1; atsakovas UAB „Migva“ naudojasi 0,823 ha ploto sklypo dalimi, pažymėta indeksais:

K-1 (5 029 kv. m), K-2 (951 kv. m), K-3 (130 kv. m), K-4 (54 kv. m), ir bendram naudojimui Z-1, o atsakovė R. M. – 0,1987 ha ploto sklypu, pažymėtu indeksu „S“, kad ieškovui 2001 m. pardavus dalį statinių (21F1/p (102,14 kv.

m) ir 25F1/p (41,47 kv. m), atitinkamai iki 0,1083 ha sumažintas jo nuomotos valstybinės žemės plotas; kad atsakovo UAB „Migva“ nuomojamos žemės plotas padidėjo nuo 0,4490 kv. m iki 0,823 kv. m ne tik ieÅ¡kovo turėtos žemės sÄ skaita, bet ir 2006-09-15 įsigijus sargo postÄ (16 kv. m), kuris, pagal sutarties 1.3 punktÄ yra 24320/39265 dalyje 3,3965 ha žemės sklypo; kad ieÅ¡kovas 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijęs 702,54 kv. m ploto sandėlio patalpas (indeksai 2-25 ir 2-25a), esančias Sasnavos g. 74A, dėl teisės į Å¡ių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dalies nuomos įgyvendinimo iki ieÅ¡kinio padavimo nesikreipė į atsakovÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos įstatymų nustatyta tvarka – nei iki 2007 m., nei vėliau direktore bei 100 procentų akcininke tapus J.

K. . Remdamasis paminėtais faktais, CK 1.82 straipsnio, 2. 87 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, 1. 63 straipsnio 1 dalies, 6.223 straipsnio 1 dalies, 4. 262 straipsnio, 6. 394 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 1. 137 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei teismų praktikos išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011 ir kt..) – laikė, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas V.

P. veikė akivaizdžiai nenaudingai ieÅ¡kovui UAB „Adisa“, pažeisdamas įstatymų bei bendrovės įstatų reikalavimus, o atsakovas UAB „Migva“ buvo nesÄ Å¾iningas (CPK 178 str.).  Nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo vadovautis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 30.9 punkto nuostatomis, taikytinomis bendraturčiams, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir kt. konstatuota, kad ieÅ¡kovui UAB „Adisa“ bei atsakovui UAB „Migva“ priklauso atskiri nuosavybės teisės objektai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė į juos neatsirado.

Remdamasis teismo ekspertizės 2012-03-05 akto duomenimis, teismas nustatė, kad 2007-05-03 žemės sklypo planas yra sprendinys, o ieÅ¡kovui UAB „Adisa“ pastatams, kurių bendras plotas 833 kv. m, eksploatuoti bÅ«tinas 0,2480 ha žemės sklypo plotas, kuris įvardintas sutartyje Nr. 18/99-0128, o pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimÄ Nr. 260 priklausytų 0, 4777 ha plotas. Ekspertizės motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad viso žemės sklypo plotas yra 39 265 kv. m, o visų statinių sklype bendras plotas pagal nekilnojamojo turto registro 2010-12-27 iÅ¡raÅ¡Ä yra 6844,31 kv. m.

Pagal 2013-05-16 teismo posėdyje pateiktÄ pataisytÄ teismo ekspertizės akto iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovui prie turimų 833,61 kv. m bendro ploto sandėliavimo patalpų reikalingas 0,75 ha plotas. Teismas taip pat nustatė, kad kitoje Marijampolės rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ ieÅ¡kininiai reikalavimai panaikinti taip pat ir Å¡ioje byloje ginčijamus Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymus Nr. ŽM-1038 ir ŽM-1041, 2007-10-29 įsakymÄ Nr. ŽM-1625.

Teismas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas kitais pagrindais, nes nebuvo ginčijamas 2007 m. žemės sklypo planas, 2008-07-28 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N18/2008-20 tarp valstybės ir R. M. . Tačiau nurodė, kad pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje dalyvavo tos pačios Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovai), įrodinėjimo dalyku toje byloje buvo ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2007-10-29 Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos“ Nr. ŽM-1625, todėl sprendė, jog paminėtoje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinais (CPK 182 str. 2 p.).Sprendė, jog ieÅ¡kovas patikslintais ieÅ¡kininiais reikalavimais iÅ¡ esmės siekia ne tik atkurti 1999 m. buvusiÄ padėtį, bet ir jÄ pagerinti atsakovų UAB „Migva“ ir R.

M. nuomojamų žemės sklypų dalių sÄ skaita. Pažymėjo, jog pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28.1 punktÄ Å¾emė iÅ¡nuomojama tik juridiniams ir fiziniams asmenims priklausančių nuosavybės teise ar jų nuomojamų statinių ar įrenginių eksploatavimui. Tuo tarpu atsakovui UAB „Migva“ priklausantis ožinis kranas K K-0-12,5 yra potencialiai pavojingas įrenginys, esantis atsakovo nuomojamo sklypo plane, pažymėto indeksu K-1 dalyje, todėl mažinti Å¡io sklypo dalies nėra galimybių.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, 2001-12-28 pirkimo-pardavimo sutartimi nupirkęs sandėlio patalpas 2-25 ir 2-25a (702,54 kv. m ploto), esančias Sasnavos g.74 A, dėl teisės į šių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dalies nuomos įgyvendinimo, nesikreipė. Nurodė, kad dėl naudojamų žemės sklypų dydžio ir ribų pakeitimo buvo priimti 2007-07-17 Įsakymai Nr. ŽM-1038 ir Nr. ŽM-1041 bei 2007-10-29 įsakymas Nr. ŽM-1625, įrašai nekilnojamojo turto registre apie pasikeitimus padaryti 2007-05-02 ieškovo direktoriaus V.

P. , UAB „Migva“ praÅ¡ymų bei įsakymų Nr. ŽM-1038 ir Nr. ŽM-1041 pagrindu, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu palikti galioti pirmiau paminėtoje byloje, tuo tarpu ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių. Pažymėjo, kad jei dėl visų naudotojų susitarimo pasikeitė ieÅ¡kovui 1999 m. iÅ¡nuomoto žemės sklypo plotas, nereiÅ¡kia, jog tokį sumažėjimÄ lėmė atsakovų nesÄ Å¾iningi veiksmai, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės sumažėjusį plotÄ kompensuoti iÅ¡ valstybės atsakovams iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalių sÄ skaita.

Konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2001 m. pirkimo-pardavimo sandorio dėl 2 pastatų pardavimo atsakovui UAB „Migva“ iki ginčijamų aktų, sandorių sudarymo faktiÅ¡kai naudojosi didesniu nei 0,1038 ha žemės sklypo plotu. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodė, kad nuo 1999 m. iki 2007 m. pasikeitė dalies pastatų savininkai, todėl objektyviai nėra galimybės atkurti iki 1999 m. buvusiÄ padėtį. Sprendė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad 2007 m. planas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre (CPK 178 str.). Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesų pažeidimo, nurodęs, kad 2007 m. planas Å¡iam neturi įtakos, nes geležinkelių bėgiai yra 2520 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „Z-1“, kuri paskirta bendram naudojimui, todėl nėra kliūčių patekti ieÅ¡kovui prie jos turimų pastatų 22F1/p (70,91 kv. m), 23F1/p (60,16 kv. m).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-12-19 išrašo duomenimis Marijampolėje, Sasnavos g. 74, yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančios susisiekimo komunikacijos – geležinkelio atšakos – privažiavimo kelias Nr. 12a ir 13a. Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartys patvirtina, kad nuo 2012-01-01 privažiuojamuoju keliu 12a naudojasi atsakovas UAB „Migva“, o privažiuojamuoju keliu 13a naudojasi ieškovas UAB „Adisa“. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ginčo žemės sklype įregistruotas kelio servitutas, tačiau nei 1999-04-15 plane, nei ginčijamame 2007 m. plane nėra numatyta servituto trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuris jokio savarankiško ieškinio byloje nereiškė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo teisių pažeidimo (CK 1.137, 1.138 str.).

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo 2007 m. planÄ pripažinti niekiniu, nes nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių apie Å¡io dokumento suklastojimÄ CPK 184 straipsnio prasme. Nurodė, kad vien Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros 2013 m. balandžio 15 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr.64-2-00002-12 atnaujinimo nesudaro pagrindo teigti, jog Planas yra suklastotas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo G. D. į bylÄ Ä¯trauktas jo paties praÅ¡ymu, Plane pasirašė ne G. D. , o jo sutuoktinė, kuri taip pat pasirašė gretimoje eilutėje ties savo pavarde J.

D. . Tuo tarpu trečiasis asmuo D. J. 2013-05-15 pareiÅ¡kime teismui nurodė, kad dėl jos paraÅ¡o tikrumo ar netikrumo nereiÅ¡kia jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, plano neginčija, pagal pateiktÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ su G. D. jokiomis bendromis patalpomis nesinaudoja. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei G. D. , nei D. J. jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nereiÅ¡kė, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti apie jų teisių pažeidimÄ nagrinėjamoje byloje.Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kininius reikalavimus dėl atsakovų VÄ® Registrų centro ir VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo sprendimų, kuriais atsisakyta pakeisti registro duomenis, panaikinimo.

Nurodė, kad atitinkami pakeitimai dėl juridinių faktų nustatymo įregistruoti 2007-10-19 UAB „Adisa“ bei UAB „Migva“ prašymu, 1999-06-08 valstybinės žemės nuomos sutartis dėl nuomos teisės su UAB „Adisa“ ir 1998-01-26 – su UAB „Migva“ yra įregistruotos, galiojančios, plotai pakeisti įsakymų pagrindu. Be to, pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu ieškovo paminėti reikalavimai buvo atmesti, o 2007-07-17 įsakymai Nr. ŽM-1041 ir Nr. ŽM-1038, kurių pagrindu registre padaryti atitinkami pakeitimai, palikti galioti.

Teismas sprendė, jog atsakovo UAB „Migva“ prieÅ¡ieÅ¡kinis reikalavimas iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ UAB „Adisa“, kurio nuosavybės teise priklausantis turtas trukdo atsakovui įgyvendinti savo daiktines teises į nuomojamÄ Å¾emės sklypo dalį ir naudotis sandėliais, yra pagrįstas antstolio A. A. 2010-04-15, 2010-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, fotonuotraukomis. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo teiginius, jog turtas yra ne jo, paneigia byloje esantys atsakovo UAB „Migva“ pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas prekiauja tokiomis pačiomis statybinėmis medžiagomis, kurios užfiksuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, ginčo sklype buvusios transporto priemonės priklauso ieÅ¡kovui pagal VÄ® „Regitra“ duomenis.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB ,,Adisa“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti šį Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas taip pat praÅ¡o byloje skirti raÅ¡ysenos ekspertizę. Skunde nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas be pagrindo sprendė, jog tarp Å¡ios bylos ir pirmiau iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-361/2011 yra prejudicinis ryÅ¡ys, nes Å¡ioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ pastatams eksploatuoti, 2007 metų žemės sklypo plano, VÄ® Registrų centro veiksmų teisėtumo, taigi skiriasi bylų nagrinėjimo dalykas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje esantys įrodymai (įstatai, buhalteriniai dokumentai ir kt.) patvirtina, jog ieÅ¡kovas yra pelno siekianti įmonė, užsiimanti stambių gabaritų statybinių medžiagų bei techninių dujų prekyba, todėl yra bÅ«tinas pakankamas žemės sklypo plotas statybinėms medžiagoms iÅ¡krauti, transportuoti, sandėliuoti bei pirkėjų transporto priemonių parkavimui.

Registrų centro duomenys patvirtina, kad iÅ¡nuomota valstybinės žemės sklypo dalis yra praktiÅ¡kai visa užstatyta pastatais ir yra nepakankama pastatų eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį. Å iuos teiginius patvirtina ir 2012-03-05 ir 2013-05-16 teismo ekspertizės aktų iÅ¡vados.Teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu žemės sklypo 3,9265 ha ploto, esančio Sasnavos g. 74, Marijampolėje, 2007 metų planÄ , nes:Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina faktÄ , jog atsakovas nevykdo jokios komercinės veiklos, todėl 0,823 ha žemės sklypas jam nėra reikalingas.

UAB „Adisa“ ir UAB „Migva“ priklausančių pastatų plotas skiriasi labai nežymiai, tačiau UAB „Migva“ naudojasi aÅ¡tuonis kartus didesniu žemės sklypo plotu. Tokių skirtingų sÄ lygų nustatymas nuomojant valstybinę žemę Å«kio subjektams iÅ¡kreipia konkurencines sÄ lygas, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei prieÅ¡tarauja įstatymams. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovui ,,UAB „Migva“ priklausantis ožinis kranas K K-0-12,5 yra potencialiai pavojingas įrenginys, todėl mažinti sklypo Å¡ios sklypo dalies sÄ skaita nėra galimybių.

Å is kranas yra kilnojamas įrenginys, jo eksploatacijai yra bÅ«tinas leidimas, kurio atsakovas UAB „Migva“ neturi, jis yra techniÅ¡kai netvarkingas.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ žemės sklypo ploto sumažėjimÄ sÄ lygojo dalies statinių pardavimas ir neatsižvelgė į tai, jog tÄ pačiÄ dienÄ 2001-12-28 buvo įsigyti žymiai didesnio ploto pastatai – sandėlio patalpos 2-25 ir 2-25a (702,54 kv. m ploto), esančios tame pačiame žemės sklype.

Papildomo nekilnojamojo turto įsigijimas yra pagrindas padidinti nuomojamos valstybinės žemės sklypo plotÄ , nes jis reikalingas naujai įgytiems pastatams eksploatuoti. Teismas neteisingai nurodė, kad padidėjus ieÅ¡kovo sklypui, J. K. nei iki 2007 metų, nei iki ieÅ¡kinio padavimo nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl Å¡ių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dalies nuomos. Po 2001-12-28 pastatų pirkimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas kreipėsi į Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies padidinimo, 2002 metais buvo parengtas naujas žemės sklypo planas, priimtas 2003-04-04 įsakymas Nr. 513 dėl 1999-06-08 valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Adisa“ patikslinimo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Migva“ papildomai įsigijus 159,6 kv. m patalpų, jai iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas buvo padidintas nuo 0,4490 ha iki 0,823 ha (žemės sklypas padidėjo 0,374 ha). Tuo tarpu UAB „Adisa“ papildomai įsigijus 558,67 kv. m patalpų, nuomojamas žemės sklypas buvo sumažintas nuo 0,2480 ha iki 0,1083 ha (sumažėjo 0,1397 ha). Teismas neteisingai įvertino atsakovo V. P. sutikimÄ dėl UAB „Adisa” žemės sklypo sumažinimo ir atsakovo žemės sklypo ploto padidinimo.

Ženkliai sumažinus ieÅ¡kovo nuomojamos žemės sklypo plotÄ bendrovė negali normaliai vykdyti komercinės – Å«kinės veiklos ir siekti pelno. Atsakovas V. P. , bÅ«damas įmonės direktoriumi, be akcininkų sutikimo pasiraÅ¡ydamas ant ginčijamo Plano dėl nuomojamo žemės sklypo ženklaus sumažinimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, veikė ne UAB „Adisa“, o savo sutuoktinės D. P. IÄ® „Migva” naudai, nors pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organo narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams.Teismas neatsižvelgė į tai, kad planas yra naikintinas ir dėl to, kad yra suklastotas.

Tretieji asmenys G. D. ir D. J. patvirtino, kad nepasirašė ginčo plane, tai įrodo byloje esantis Marijampolės apylinkės prokuratūros 2013-04-15 nutarimas Nr. P-2690 „Dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-2-00002-12 atnaujinimo“. Teismas be pagrindo nesivadovavo 2013-03-07 Ekspertizės akto Nr. 11-2684 išvadomis, jog žemės sklypo plane pasirašė ne G. D. , kad nėra galimybių nustatyti ar už šį asmenį pasirašė jo sutuoktinė J. D. . Teismas be pagrindo atsisakė skirti ekspertizę dėl D.

J. paraÅ¡o autentiÅ¡kumo, nes dokumento klastojimo fakto iÅ¡aiÅ¡kinimas, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kininio reikalavimo padidinimo, tai yra pripažinti visÄ 2007 m. žemės sklypo planÄ negaliojančiu, todėl teismas pažeidė CPK 42 ir 141 straipsnių reikalavimus.Teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ex officio, nes prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ekspertams nustačius, kad 2007 m. plane yra suklastotas G.

D. paraÅ¡as, pagrindas pripažinti šį planÄ niekiniu yra akivaizdus (CK 1.81 str.). ReikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.). Ginčo 2007 m. valstybinės žemės sklypo planas yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip imperatyvioms įstatymų normoms prieÅ¡taraujantis sandoris, nes pažeidžia 2004-11-15 Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ bei Å¡iuo nutarimu patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ nuostatas.

Taisyklių 31.3 punktas nustato, jog kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡kai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais žemės sklypo plane turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas Å¡ių dalių plotas. Tačiau ieÅ¡kovui paskirta žemės sklypo dalis yra nepakankama nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį bei vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ .Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo sklypo plane nėra atvaizduoto kelio servituto, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat nenumatyta žemės sklypo dalis, reikalinga AB „Lietuvos geležinkeliai” priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

Planas yra neteisėtas, nes AB „Lietuvos geležinkeliai” nebuvo apie jį informuoti.Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2007-10-29 Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos” Nr. ŽM-1625 (su priedu) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir R. M. 2008-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N18/2008-20. Å iuo įsakymu, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, buvo nuspręsta ne aukciono tvarka R.

M. iÅ¡nuomoti žemės sklypo dalį, kuria anksčiau iÅ¡ dalies naudojosi UAB „Adisa”, o taip pat yra AB „Lietuvos geležinkeliai” nekilnojamasis turtas.Teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2010-10-20 sprendimo Nr. (2070/06) S-3076 ir VÄ® Registrų centro 2010-12-06 sprendimo Nr. 287 panaikinimo. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys neatitinka dokumentų, kurie privalėjo bÅ«ti pateikti registratoriui, norint įregistruoti faktÄ , kad ieÅ¡kovas nuomoja iÅ¡ valstybės 0,1083 ha žemės sklypo plotÄ o atsakovas UAB „Migva” – 0,823 ha valstybinės žemės sklypo plotÄ .

Teritoriniam registratoriui buvo bÅ«tina pateikti ne tik Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymus, bet ir žemės sklypo planÄ , kuris nebuvo pateiktas.Teismas be pagrindo tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nenurodydamas motyvų.Teismo sprendime padarytos klaidos, netikslumai lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (V. P. su J. K. buvo UAB „Migva” akcininkais, turintys po 50 procentų visų akcijų; netiksliai nurodyti žemės plotai, priklausančios patalpos).Teismas be pagrindo atsisakė skirti ekspertizę D.

J. paraÅ¡o tikrumui iÅ¡tirti, todėl tokia ekspertizė skirtina apeliacinės instancijos teisme. Teismas negali palikti galioti suklastoto dokumento, nes tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Be to, pagal CPK 300 straipsnį teismas privalo praneÅ¡ti prokurorui, jeigu paaiÅ¡kėjo, kad byloje dalyvaujančio arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių. AB ,,Lietuvos Geležinkeliai“ pareiÅ¡kė prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo. Teigia, jog atsakovei R.

M. paskirtoje žemės sklypo dalyje yra geležinkelio privažiuojamasis kelias. Eksperto V. Å . 2012-03-05 teismo ekspertizės akto iÅ¡vados patvirtina, jog planas pažeidžia 2004-11-15 Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ bei Å¡iuo nutarimu patvirtintas „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles“.

Nurodo, jog plane nėra pavaizduoto kelio servituto, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat nenumatyta žemės sklypo dalis, reikalinga AB „Lietuvos geležinkeliai” priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Be to, bėgiai yra ne bendro naudojimo žemėje, bet R. M. nuomojamame žemės sklype. Atsiliepimus į apeliacinį skundÄ pateikė atsakovai UAB „Migva“, VÄ® Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, R. M. , trečiasis asmuo D.

J. , kuriais praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .Atsakovas UAB ,,Migva“ atsiliepime nurodo, kad:Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas be pagrindo rėmėsi kitoje jau iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis, nes yra visos tokių aplinkybių taikymo sÄ lygos: faktai nustatyti teismo; teismų procesiniai sprendimai įsiteisėję; priimti kitoje, negu nagrinėjama, civilinėje byloje; kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys; aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.2.

Apeliantas be pagrindo teigia, jog atsakovas V. P. sudarė sandorį, prieštaraujantį juridinio asmens tikslams, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. UAB ,,Adisa“ 1998 m. sausio 5 d. įstatuose buvo nustatyta, kad direktorius atstovauja bendrovei ir vadovauja jos komercinei ūkinei veiklai (5.13.1 p.). Atsakovo V. P. teisės aktualiu laikotarpiu jokia forma ir apimtimi nebuvo apribotos, todėl jis turėjo visus reikiamus įgaliojimus apelianto vardu kreiptis į valstybės institucijas ir kitus subjektus, sudaryti sandorius ir kt.

Aktualiu laikotarpiu apeliantas turėjo tik du akcininkus – atsakovÄ V. P. ir dabartinę direktorę, tuometinę komercijos direktorę J. K. , kuriems priklausė po 50 procentų įmonės akcijų. J. K. bÅ«dama akcininke, aktyviai veikė įmonės vardu, tai suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad kartu dirbantiems akcininkams bÅ«davo žinomi įvykiai, susiję su apelianto veikla.3. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad žemės sklypo plotas yra bÅ«tinas statybinėms medžiagoms iÅ¡krauti, transportuoti bei sandėliuoti.4.

Teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto ir atsakovo UAB „Migva“ nuomojamų Žemės sklypo dalių dydžių pasikeitimas buvo sÄ lygotas objektyvių priežasčių. Pagal 2001 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ Marijampolės 1-ajame notarų biure, registro Nr. 9646, apeliantas atsakovui UAB „Migva“ pardavė sandėlį, plane pažymėtÄ indeksu 21 Fl/p, unikalus Nr. 1898-2005-3030, ir sandėlį, plane pažymėtÄ indeksu 25Fl/p, unikalus Nr. 1898-2005-3063.

Kadangi pasikeitė dalies pastatų savininkai, o naujasis savininkas atsakovas UAB „Migva“ įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, t. y. apeliantas, atsirado teisinis pagrindas atitinkamai koreguoti žemės sklypo dalių ribas ir valstybinės žemės nuomos sutartis, dėl ko apeliantas 2007 m. gegužės 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių patikslinimo (CK 6.394 str. 3 d.).5. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovo ožinis kranas negali bÅ«ti eksploatuojamas, nes neatitinka techninių sÄ lygų.

PrieÅ¡ingai, jis negali bÅ«ti naudojamas, nes ieÅ¡kovas neteisėtai sandėliuoja atsakovui priklausančiame sklype savo medžiagas.6. Apeliantas nepagrįstai nurodo, esÄ jis nebeturi privažiavimo prie pastatų, kadangi 2007 m. planas neturėjo jokios įtakos privažiavimui prie apelianto pastatų. Greta Å¡itų pastatų yra geležinkelio bėgiai, o jiems reikalingÄ bendro naudojimo žemės sklypo dalį iÅ¡ vienos pusės riboja esanti rampa, iÅ¡ kitos pusės – ožinio krano bėgis, todėl toje vietoje bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalis pagal 2007 m. planÄ nepasikeitė.7.

Apeliantas teisingai nurodo, kad 2007 m. žemės sklypo planas nėra įregistruotas, tačiau jis nėra teritorijų planavimo dokumentas ir neturėjo būti registruojamas, todėl galioja ir yra privalomas daugiašalio sandorio šalims.8. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nesudarius atskirų dvišalių pakeitimų, valstybinės žemės nuomos 1999 m. birželio 8 d. sutartis Nr. 18/99-0128 yra galiojanti visa apimtimi. Po šios sutarties pasirašymo ginčo žemės sklype įvyko daug pasikeitimų, keitėsi bei atsirado nauji pastatų savininkai ir naudotojai, todėl buvo parengtas naujas žemės sklypo planas su nustatytomis savininkų ir naudotojų žemės sklypo dalių ribomis.

Su šiuo planu sutiko ir jame 2007 m. sausio - kovo mėn. pasirašė visi valstybinės žemės naudotojai – pastatų, statinių ir jų dalių savininkai ar jų atstovai (iš viso 25 juridiniai ir fiziniai asmenys). Žemės sklypo planas vertintinas kaip valstybinės žemės naudotojų – pastatų ir jų dalių savininkų susitarimas dėl naudojamo žemės sklypo ribų nustatymo, t. y. kaip daugiašalis sandoris CK 1.63 str. 1 d. prasme, kadangi jis nustatė ir/ar pakeitė teisinius santykius, kylančius iš žemės sklypo nuomos sutarčių.

Taigi nuomotojų valstybinės žemės nuomos sutartys buvo pakeistos Å¡alių susitarimu, t. y. CK 6.223 str. 1 d. numatytu pagrindu.9. Apeliantas be pagrindo teigia, jog žemės sklypo planas neatitinka paminėto Vyriausybės nutarimo Nr. 260, nes jis, kaip konstatavo kasacinis teismas, ginčo atveju netaikytinas.10. Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas privalėjo remtis eksperto V. Å . 2012-03-05 ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nes aktas neatitinka keliamų reikalavimų: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, ekspertas neteisingai nurodė pastatų bendrÄ plotÄ ir atliko neteisingus skaičiavimus, be to, ekspertas vadovavosi teisės aktais, kurie ginčo atveju netaikytini.

11. Nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su žemės sklypo dalimi prie sargo posto. Å i 436 kv. m ploto žemės sklypo dalis, iÅ¡skirta 1997 m., 1999 m., 2002 m. žemės sklypo planuose ir per visÄ laikÄ nesikeitė. Atsakovui 2006 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirkus šį pastatÄ , atitinkamai perėjo teisė nuomotis prie Å¡io pastato suformuotÄ 436 kv. m ploto žemės sklypo dalį.12. VÄ® Registrų centras Marijampolės filialas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (2070/06)S-3076 pagrįstai atsisakė pakeisti Žemės sklypo registro duomenis, įregistruojant apelianto daiktinę teisę (ilgalaikę nuomÄ ) į 0,2480 ha Žemės sklypo dalį, o atsakovo UAB „Migva“ – į 0,4495 ha Žemės sklypo dalį.

VÄ® Registrų centras 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 287 pagrįstai atmetė apelianto skundÄ dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo. Nenuginčijus valstybinės žemės naudotojų – pastatų ir jų dalių savininkų susitarimo dėl naudojamo žemės sklypo ribų nustatymo, Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. ŽM-1038 ir 2007 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. ŽM-1041, kurių teisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nėra pagrindo keisti įrašų Nekilnojamojo turto registre.13.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su žemės sklypo plano klastojimu. Jį pasirašė daugiau kaip dvideÅ¡imt juridinių ir fizinių asmenų, todėl netgi nustačius, kad trečiasis asmuo G. D. pasirašė ne pats, Å¡i aplinkybė neturi įtakos kitų asmenų sklypo dalių dydžiui, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu visÄ 2007 m. PlanÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas, remdamasis įrodymų visuma, turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad 2007 m. plane už trečiÄ jį asmenį G.

D. pasirašė J. D. , nes pagal 2013 m. kovo 7 d. ekspertizės akto Nr. 11-2684(12) duomenis, eilutėse ties „G. D. “ ir „G. D. J. D. “ rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „2007 01 31” padarė bÅ«tent trečiasis asmuo J. D. . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo D. J. bÅ«tų įgaliojusi apeliantÄ veikti jos vardu, todėl praÅ¡ymas skirti ekspertizę yra nepagrįstas.14. Nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes jis nėra įpareigotas veikti Å¡ios įmonės interesais.

Nors geležinkelio atšakos – privažiuojamieji keliai Nr. 12a ir 13a, įrengti dar 1962 m., nei viename ankstesniame žemės sklypo plane (1997 m., 1999 m., 2002 m.) trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomai, panaudai ar kitais pagrindais skirta žemės sklypo dalis nebūdavo nurodyta. Taigi 2007 m. planas jokios tiesioginės įtakos trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisėms ir pareigoms neturėjo.15. Teismo sprendime padaryti rašymo apsirikimai neturėjo įtakos bylos išsprendimui.

Bylos faktinės aplinkybės buvo aiškios ir suprantamos tiek pirmosios instancijos teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, o procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 328 str., 329 str. 1 d.).16. Nepagrįstas apelianto teiginys, susijęs su priešieškinio patenkinimu.

Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių šį teiginį, apeliantas nenurodė. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodo, kad registre įrašyti duomenys apie išnuomotas žemės sklypo dalis atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, dokumentai yra galiojantys, todėl ieškovo reikalavimai šio atsakovo atžvilgiu buvo pagrįstai atmesti. Atsakovė R. M. atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas UAB ,,Migva“. Papildomai teigia, kad: Nepagrįstas apelianto argumentas, kad iki 2007 m.

Plano sudarymo atsakovė R. M. nesinaudojo jokia ginčo žemės sklypo dalimi, nes iki 2007 m. nuosavybės teise nepriklausė jokios komercinės patalpos. Apeliantas be pagrindo teigia, jog 2007-10-29 įsakymu nusprendus iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka R. M. žemės sklypÄ buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, nes atsakovei paskirta žemės dalimi naudojosi jis pats. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais.

Å iuo atveju iÅ¡nuomotame žemės sklype stovi nuosavybės teise priklausantis pastatas-patalpa, todėl žemė pagrįstai iÅ¡nuomota ne aukciono bÅ«du.Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nepasisakė dėl visų jo reikalavimų, nes dalis reikalavimų jau buvo iÅ¡spręsta Marijampolės rajono apylinkės teisme byloje Nr. 2-902-399/2010.Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypo planas yra suklastotas. Vien aplinkybė, kad yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.64-2-00002-12, nesudaro pagrindo panaikinti ginčo planÄ .

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime teigia, jog teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kininius reikalavimus, nes po 2001-12-28 UAB „Adisa“ pastatų pirkimo sutarties sudarymo, 2002 metais buvo parengtas ir Registrų centre įregistruotas naujas žemės sklypo planas, kuriame jam skirta nuomotis iÅ¡ valstybės žemės sklypo dalis buvo 0,3141 ha, jo pagrindu 2003-04-04 Marijampolės apskrities virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. 513 dėl 1999-06-08 valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Adisa“ patikslinimo.

Tačiau Å¡ie duomenys Registrų centre nebuvo įregistruoti. Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, jog turimos žemės sklypo dalies nepakanka, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius. Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime su skundu nesutinka ir teigia, jog apeliantas be pagrindo jos vardu reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, nes ji jokių reikalavimų Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apelianto ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Dėl faktinių aplinkybiųTeisėjų kolegija mano, jog prieÅ¡ pradedant nagrinėti ieÅ¡kovo UAB ,,Adisa“ apeliacinį skundÄ yra tikslinga pažymėti faktines aplinkybes, kurios yra aktualios nagrinėjamoje apeliacinėje byloje. Taigi byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Adisa“, atstovaujamas direktorės J. K. , 1999-06-08 sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. 18/99-0128, kuria iÅ¡sinuomojo iÅ¡ valstybės 0,2480 ha ploto žemės sklypÄ Marijampolės m., Sasnavos g. 74, 99 metams, komercinei veiklai.

Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2003-04-04 įsakymu Nr. ŽM-513 minėta nuomos sutartis buvo patikslinta nurodant, kad iÅ¡sinuomojama 0,3141 ha ploto žemės sklypo dalis 3,9265 ha ploto sklype. Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymu Nr. ŽM-1041 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo“ UAB „Adisa“ nuomojamos žemės plotas sumažintas nuo 0,2480 ha iki 0,1083 ha ploto. UAB „Adisa“, atstovaujama direktoriaus atsakovo V. P. 2007-05-02 pateikė praÅ¡ymÄ Marijampolės žemėtvarkos skyriui dėl žemės nuomos sutarties patikslinimo, nes bendrovė pardavė dalį pastatų.

Atsakovas V. P. nuo 1999-12-15 iki 2008-05-09 buvo UAB „Adisa“ direktoriumi bei kartu su J. K. buvo UAB „Adisa“ akcininkais, turintys po 50 procentų įmonės akcijų, nuo 2008-05-14 UAB „Adisa“ 100 procentų akcininke yra J. K. (1 t. b. l.25). Individuali D. P. firma „Migva“ (po reorganizavimo UAB „Migva“) 1998-01-26 iÅ¡sinuomojo iÅ¡ valstybės 0,4495 ha ploto žemės sklypÄ Marijampolės m., Sasnavos g. 74, 99 metams, komercinei veiklai, o pagal Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymÄ Nr. ŽM-1038 iÅ¡ valstybės iÅ¡sinuomojo 0,823 ha ploto minėto žemės sklypo.Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-10-29 įsakymo Nr. ŽM-1625 pagrindu su R.

M. sudaryta 2008-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 18/2008-20 dėl 0,1987/39265 ha ploto žemės sklypo nuomos 95 metams prie jai nuosavybės teise priklausančių patalpų. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklype ieškovas UAB ,,Adisa“ naudojasi 0,1038 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir bendram naudojimui „Z-1“; atsakovas UAB „Adisa“ – 0,823 ha ploto, indeksai: K-1 (5029 kv. m), K-2 (951 kv. m), K-3 (130 kv. m), K-4 (54 kv. m), kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu Z-1, yra paskirta bendram naudojimui; atsakovė R.

M. – 0,1987 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „S“, Å¡ie duomenys nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Apeliantas, kaip minėta, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog teismas be pagrindo rėmėsi kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios, anot jo, nėra laikytinos prejudicinėmis, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jam valstybės iÅ¡nuomotas žemės sklypas yra pakankamas, nepagrįstai atmetė reikalavimÄ pripažinti 2007 m. planÄ negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms bei dėl jame suklastotų parašų, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti jo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo, neteisingai įvertino įmonės vadovo, Registrų centro veiksmus ir kt.

Apelianto teigimu, tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 330 str., 329 str. 1 d.). Dėl prejudicinių faktųKaip žinoma, nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

Kaip teisingai atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas UAB ,,Migva“, Kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-38/2012; 2014 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-66/2014 ir kt.).

Taigi fakto prejudicijos paskirtis – iÅ¡vengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Pažymėtina, kad asmenys dalyvavę procese, negali ginčyti pripažintų prejudicinėmis aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kitoje Marijampolės rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-902-399/2010 yra įsiteisėjęs 2010 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo UAB „Adisa“ ieÅ¡kinys dėl reikalavimų panaikinti Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymus Nr. ŽM-1038 ir ŽM-1041, 2007-10-29 įsakymÄ Nr. ŽM-1625.

IÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, beje, su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas, kad Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡ta daugiau reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjami paminėtoje kitoje byloje, be to, yra ginčijamas 2007 m. planas, kurio pagrindu iÅ¡ esmės buvo grindžiami kitoje byloje ginčyti priimti įsakymai – taigi Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra žymiai platesnis. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei į Å¡ios bylos aplinkybes, faktÄ , kad Å¡iose abiejose bylose dalyvavo tos pačios Å¡alys, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paminėtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas patenka į CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodytÄ procesinių sprendimų kategorijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog jame nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę ir nagrinėjamoje byloje iÅ¡ naujo neįrodinėtinos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja naujai Å¡ioje byloje įrodinėjamoms aplinkybėms (CPK 185 str.).

Apelianto teiginys, jog Å¡ioje byloje yra reiÅ¡kiami taip pat ir kiti, papildomi, reikalavimai, nepaneigia Å¡ios teismo iÅ¡vados pagrįstumo (CPK 178 str.). Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ toliau dėstomuose motyvuose taip pat remiasi paminėtame Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime nustatytais faktais bei jų pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis.              Dėl įmonės vadovo veiksmųKaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu teigia, jog teismas neteisingai sprendė, kad jis nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovas V.

P. , bÅ«damas UAB ,,Adisa“ direktoriumi, pasiraÅ¡ydamas 2007 m. plane, sudarė įmonei nenaudingÄ sandorį, prieÅ¡taraujantį įmonės veiklos tikslams, tam neturėdamas tiek įstatyme, tiek bendrovės įstatuose numatyto akcininkų pritarimo. IÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, jog tiek pagal įstatymuose nustatytas įmonės vadovo pareigas, tiek pagal teismų praktikoje formuojamus esminius tokio asmens veiklos tinkamo vykdymo kriterijus, jis privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-329/2009, 2011 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-29/2011 ir kt.).

Kaip žinoma, CK 1.82 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus tokį interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-131/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė visų pirmiau nurodytų sandorio negaliojimo sÄ lygų (CPK 178 str.).Minėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-902-399/2010 įsiteisėjusiame 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendime nustatyti faktai yra laikytini prejudiciniais. Å iame sprendime konstatuota, jog pagal UAB ,,Adisa“ įstatus jos Å«kinę veiklÄ organizuoja ir vykdo bendrovės vadovas – direktorius, kuris bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikia vienvaldiÅ¡kai ir tik sudarant sandorius dėl turto, kurio suma per metus virÅ¡ija 1/10 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas.

Kaip nurodė teismas, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad toks pritarimas buvo reikalingas, nes bendrovė nebuvo žemės sklypo savininkė, o tik nuomojosi jÄ iÅ¡ valstybės, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė savo teiginių apie virÅ¡ytÄ vadovo kompetencijÄ .Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nustatė, jog atsakovas V. P. , bÅ«damas UAB ,,Adisa“ direktoriumi, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, kita įmonės 50 procentų akcijų savininkė J.

K. , kuriai, kaip apeliacinis teismas jau minėjo, Å¡iuo metu priklauso 100 procentų akcijų, ne tik strategiÅ¡kai valdė bendrovę, tačiau ir pati betarpiÅ¡kai dalyvavo jos veikloje, turėjo teisę naudotis akcininkui suteiktomis teisėmis pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ bei bendrovės įstatus, 2001 m. pasirašė 2 pastatų pardavimo atsakovui UAB „Migva“ sutartį, už ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡inėjo 2004 m., 2006 m., 2007 m. deklaracijas, – taigi J. K. žinojo/turėjo žinoti tiek apie ginčijamus sandorius, tiek apie jų sudarymo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto teismas, nepateikta įrodymų, to neteigia ir pats apeliantas, kad kita 50 procentų įmonės akcijų savininkė bÅ«tų prieÅ¡taravusi tokio sandorio patvirtinimui ar kad po jo sudarymo bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas (CPK 178 str.). Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovas, teigdamas, jog vadovas 2007 m. perleido sklypo dalį, kuri buvo bÅ«tina pačios įmonės veiklai, taigi sudarė jos tikslams prieÅ¡ingÄ sandorį, taip pat neįrodinėjo, kokia konkrečiai veikla tuo metu vertėsi įmonė, kokiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ Å¡iai veiklai turėjo ginčo plano pakeitimas, etc. (CPK 178 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas taip pat be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų Å¡iais klausimais.

IÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iÅ¡ anksto, nepatikrinus), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, paminėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, teismas jomis rėmėsi ne kaip precedentu, tačiau spręsdamas klausimÄ dėl vadovo sudaryto sandorio teisėtumo, atsižvelgė į bendro pobÅ«džio kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus aktualiu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-114/2014 ir kt.).

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais Å¡iuo klausimu (CPK 185 str., 4 str.).Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmiau paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie akivaizdų atsakovo V. P. veikimÄ Ä¯monei nenaudingu bÅ«du, kad tuo laikotarpiu įmonės vadovo valios iÅ¡reiÅ¡kimas pasiraÅ¡ant 2007 m. planÄ neatitiko įmonės veiklos tuo metu, kad kitos bendrovės akcininkės, kuri pati aktyviai dalyvavo įmonės veikloje ir faktiÅ¡kai valdė įmonę veiksmai/neveikimas – valia, tuo metu nesutapo su įmonės vadovo veiksmais, todėl nėra pagrindo spręsti apie sandorio panaikinimÄ Â (CK 1. 82 str. 1 d., CPK 178 str.).  Dėl nepakankamo nuomojamo žemės sklypo ploto ir vykdomos veiklos             Apeliantas, kaip minėta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog jis neįrodė savo teiginių apie tai, kad iÅ¡nuomota valstybinės žemės sklypo dalis yra nepakankama pastatų eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį.

Anot apelianto, šį jo argumentÄ patvirtina byloje pateikti įstatai, buhalteriniai dokumentai, jog ieÅ¡kovas yra pelno siekianti įmonė, užsiimanti stambių gabaritų statybinių medžiagų bei techninių dujų prekyba, taip pat 2012-03-05, 2012-05-16 teismo ekspertizės aktų iÅ¡vados, UAB ,,Topografas“ pateikti paskaičiavimai ir duomenys bei faktinių aplinkybių protokolai.              Kaip žinoma, rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; ir kt.).

Šioje byloje, kaip minėta, teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo ieškininius reikalavimus (CPK 178 str.).Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, jog pagal Registro centro išrašų duomenis, UAB „Adisa“ nuosavybės teise priklauso 833,61 kv. m ploto pastatai, sandėliai, šios aplinkybės šalys neginčija. Sutiktina su apelianto teiginiu ir byloje nėra ginčo, jog ieškovas verčiasi statybinių medžiagų prekyba (CPK 178 str.).

Pažymėtina, jog tiek ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti savo teiginius apie Å«kinės veiklos vykdymui bÅ«tinÄ didesnį nuomojamÄ valstybinės žemės plotÄ , apie atsakovo UAB ,,Migva“ veiklos savo nuomojamame sklype nevykdymÄ , tiek atsakovas UAB ,,Migva“ prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigdamas, jog ieÅ¡kovas yra užėmęs jam priklausančiÄ teritorijÄ , todėl turi bÅ«ti iÅ¡keldintas, – pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikiamo 2011 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 140/11/11 duomenų, iÅ¡ tiesų, sargų namelis nėra naudojamas, tačiau vien ta aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių, jog atsakovas jokios veiklos ginčo sklype nevykdo, o sklypas yra nereikalingas, nes kaip matyti iÅ¡ kitų Å¡iame protokole pateiktų nuotraukų, jose užfiksuoti stovintys automobiliai, laikomos tam tikros automobilių dalys, kiti įrenginiai, medžiagos.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo pateiktas 2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 140/10/02 protokolas nepaneigia atsakovo teiginių, jog jo teritorijÄ užima ieÅ¡kovas, grindžiamų 2010 m. lapkričio 30 d. protokolo Nr. 21/10/5 duomenimis, nes kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto paminėto 2010 m. gruodžio 1 d. protokolo, jame pateikiamos foto nuotraukos Nr. 1, 2, 3, 4 vaizduoja tÄ pačiÄ ir atsakovo nurodomÄ tuščiÄ aikÅ¡telę, kurios panaudojimas, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės yra ribojamas dėl joje esančių ožinio krano bėgių.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuotraukos pateikiamos platesniu vaizdu ir kitu kampu. Teisėju kolegija, vertindama Å¡iuos įrodymus, sprendžia, kad yra didelė tikimybė, jog ieÅ¡kovo pateiktose fotonuotraukose vaizdas pristatomas tokiu bÅ«du, tarsi bÅ«tų fiksuotas skirtingų teritorijų vaizdas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo UAB ,,Migva“ teiginiai apie didesnio žemės sklypo ploto bÅ«tinumÄ (ožinio krano gabaritai, jam naudoti skirti bėgiai, jų specifinis iÅ¡sidėstymas, etc.) yra pagrįsti.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teiginys, jog atsakovas neturi leidimo šiam kranui eksploatuoti ar kad jis yra netinkamas veiklai vykdyti, nepaneigia šios teismo išvados, nes visų pirma nepateikti tai patvirtinantys įrodymai (CPK 178 str.), antra, ieškovas taip pat nepaneigė fakto, kad šiam įrenginiui eksploatuoti, laikyti yra pakankamas mažesnis plotas negu užimamas dabar. Be to, ieškovas neteigia, jog šis kranas ginčo žemės sklype laikomas apskritai neteisėtai, taip pat nėra pareiškęs reikalavimo dėl jo iškeldinimo (CPK 185 str.).

             Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas nesivadovavo ekspertizių akto iÅ¡vadomis apie bÅ«tinÄ plotÄ nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti.              Kaip žinoma, viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto iÅ¡vada (CPK 212-219 str.). Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių.

Kaip teisingai atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovas UAB ,,Migva“, pagrįstu gali bÅ«ti laikomas tik toks ekspertizės aktas, kuriame iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡ akto tiriamosios (motyvuojamosios) dalies, yra motyvuota, neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime, nutartyje (CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt.

Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas iÅ¡vadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir kt.). Taigi ekspertizės akto iÅ¡vados teismui nėra privalomos.             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ekspertizės aktų iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir jas vertino kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui pateiktoje 2012 m. kovo 5 d. ekspertizės akto iÅ¡vadoje atsakant į antrÄ jį klausimÄ , tai yra koks žemės sklypas yra bÅ«tinas eksploatuoti ieÅ¡kovui UAB „Adisa“ nuosavybės teise priklausančius komercinės paskirties pastatus, raÅ¡oma, kad bÅ«tinas 0,2480 ha plotas. Tuo tarpu teismui pateiktame pataisytame 2012 m. gegužės 16 d. ekspertizės akte jau nurodyta, kad bÅ«tinas plotas yra 0,75 ha. Taigi iÅ¡ esmės patikslinant pirmosios ekspertizės akto iÅ¡vadÄ buvo pateikti visiÅ¡kai skirtingi duomenys.

Ekspertas V. Š. 2012 m. birželio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, jog pirmiau paminėtas dydis buvo grindžiamas 1999 m. kovo 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N18/99-0128 duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad nors ekspertizės akte su pataisymais nurodoma, jog remiamasi nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau jame, kaip pagrįstai nustatė teismas, neteisingai nurodyti užstatytų pastatų plotai, jiems tenkanti bendro ploto žemės sklypo dalis, kurių pagrindu atlikti atitinkami skaičiavimai.

Be to, minimame ekspertizės akto pataisyme nėra pateikiami jokie duomenys apie kokį nors papildomÄ ekspertinį tyrimÄ (perskaičiavimai, faktinės situacijos konstatavimai, etc.), o tai, kaip žinia, neatitinka nei CPK 216 straipsnio, nei Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų. Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindÄ ekspertizės aktu vadovautis tiek, kiek jis neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems faktiniams įrodymams (CPK 185 str.).             Apeliantas taip pat teigia, jog teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovui UAB „Adisa“ reikalingo žemės sklypo, neteisingai konstatavo, jog jam priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimÄ sÄ lygojo dalies statinių pardavimas ir, anot apelianto, neatsižvelgė į tai, jog tÄ pačiÄ dienÄ 2001-12-28 buvo įsigyti žymiai didesnio 558,67 kv. m ploto pastatai, tačiau nebuvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl Å¡ių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dalies nuomos.

Apelianto teigimu, teismas taip pat be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad UAB „Migva“ papildomai įsigijus 159,6 kv. m ploto patalpų, jai iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas ieÅ¡kovo naudojamo žemės sklypo sÄ skaita buvo padidintas nuo 0,4490 ha iki 0,823 ha (žemės sklypas padidėjo 0,374 ha), tuo tarpu ieÅ¡kovui papildomai įsigijus didesnes patalpas, nuomojamas žemės sklypas buvo sumažintas nuo 0,2480 ha iki 0,1083 ha (sumažėjo 0,1397 ha). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus Å¡ioje byloje pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat turint omenyje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. teismo įsiteisėjusiame sprendime konstatuotas faktines aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas – vien Å¡i aplinkybė nepaneigia atsakovo teisės nuomotis ir naudotis didesne nuomojamos valstybinės žemės dalimi negu ieÅ¡kovo, nes kaip jau minėta pirmiau, tai iÅ¡ esmės yra sÄ lygota ir atsakovo krano bėgių iÅ¡sidėstymo (CPK 185 str.).             Kaip minėta, iÅ¡ byloje esančio 2007 m. plano, nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡rašų, Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymų bei nuomos sutarčių matyti, kad ginčo žemės sklype ieÅ¡kovas naudojasi 0,1038 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir bendram naudojimui „Z-1“; atsakovas UAB „Adisa“ – 0, 823 ha ploto, pažymėta indeksais:

K-1 (5029 kv. m), K-2 (951 kv. m), K-3 (130 kv. m), K-4 (54 kv. m ploto), žemės sklypo dalis pažymėta indeksu Z-1 yra paskirta bendram naudojimui; atsakovė R. M. – 0,1987 ha ploto pažymėta indeksu „S“. Šie duomenys įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovui 2001 m. pardavus dalį statinių (21F1/p (102,14 kv.

m) ir 25F1/p (41,47 kv. m), jam atitinkamai sumažintas nuomotos valstybinės žemės plotas iki 0,1083 ha ploto. Tačiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai nustatė, jog atsakovo UAB „Migva“ nuomojamos žemės plotas padidėjo nuo 0,4490 kv. m iki 0,823 kv. m ne tik ieÅ¡kovo nuomotos žemės sÄ skaita, bet ir pagal 2006-09-15 sutartį dėl sargo posto įsigijimo (16 kv. m), kuris kaip nurodyta sutarties 1. 3 punkte, yra 24320/39265 dalyje 3,3965 ha ploto žemės sklypo, o jo nuomos teisė perėjo pirkėjui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovo naudojamas plotas sumažėjo ir dėl atsakovei R. M. iÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies. Apeliantas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nesikreipė dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies padidinimo po 2001-12-28 pastatų pirkimo sutarties sudarymo, nurodo, jog bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties 2002 metais buvo parengtas ir Registrų centre įregistruotas naujas žemės sklypo planas, kuriame jam skirta nuomotis iÅ¡ valstybės žemės sklypo dalis buvo 0,3141 ha ploto, kurio pagrindu 2003-04-04 Marijampolės apskrities virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. 513 dėl 1999-06-08 valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Adisa“ patikslinimo.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ie duomenys apie jo nurodomÄ Å¾emės sklypo ploto pasikeitimÄ Registrų centre nebuvo įregistruoti. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtomis aplinkybėmis ir įrodymais, sprendžia, jog apeliantas UAB „Adisa“ be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovas neįrodė savo teiginių, kad 2007 m. plane nurodyta žemės sklypo dalis jam nėra pakankama.

Dėl Å¡io argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad turint omenyje pirmiau paminėtus ginčo žemės sklypo naudotojų susitarimus dėl faktinių jų naudojamų sklypų plotų bei ribų, neužkerta kelio apeliantui UAB „Adisa“ inicijuoti valstybės žemės iÅ¡nuomojimo sutarties pakeitimÄ (CPK 185 str.). Dėl plano prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms Apeliantas skunde teigia, jog 2007 m. valstybinės žemės sklypo planas yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip imperatyvioms įstatymų normoms prieÅ¡taraujantis sandoris, nes pažeidžia 2004-11-15 Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ bei Å¡iuo nutarimu patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ nuostatas.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais.Å is argumentas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog paskirta žemės sklypo dalis yra nepakankama nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį bei vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ , tuo tarpu pagal paminėtų taisyklių 31.3 punktÄ , kai žemės sklype yra keli savarankiÅ¡kai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais, žemės sklypo plane turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Kaip paminėta pirmiau Å¡ioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nepateikta pakankamai įrodymų apie per maÅ¾Ä jam tenkančiÄ skirtÄ Å¾emės sklypo dalį, bÅ«tinÄ jo turimam nekilnojamam turtui eksploatuoti bei Å«kinei-komercinei veiklai vykdyti (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde be pagrindo teigia, jog planas taip pat prieÅ¡tarauja paminėtų taisyklių 30.9 punktui, pagal kurį kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma iÅ¡nuomojančios žemės sklypÄ institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio arba kito statinio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Tiek Å¡ioje byloje, tiek jau pirmiau minėtoje kitoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-902-399/2010 nustatyta, jog ieÅ¡kovui UAB ,,Adisa“ ir atsakovui UAB ,,Migva“ nuosavybės teise pastatai priklauso kaip atskiri nuosavybės teisės objektai, bendrosios dalinės nuosavybės į juos neatsirado ir Å¡ie asmenys nėra bendraturčiai. Dėl to Å¡ių taisyklių 30.9 punktas, reglamentuojantis valstybinės žemės sklypo skyrimÄ pastatui eksploatuoti jo bendraturčiams, atsižvelgiant į kiekvieno jų nuosavybės teise turimÄ pastato dalį, netaikytinas.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, atmesdamas kasatoriaus UAB ,,Adisa“ argumentus, susijusius su paminėtų taisyklių nuostatomis, kurie iÅ¡ esmės yra tokie patys, kaip ir apelianto Å¡ioje byloje apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti, nurodė, jog ieÅ¡kovui ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijai sudarant 1999 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį prie jos pridėtas 1999 m. balandžio 16 d. patvirtintas ginčo žemės sklypo planas, kuriame visas žemės sklypo plotas (39 265 kv.

m) yra skirtas dalimis nuomininkams – privatiems asmenims – tarp jų ir UAB ,,Adisa“ bei UAB ,,Migva“, plane pažymint sklypo koordinates, gretimybes, nuomininkams priskirtų sklypų plotÄ ir ribas. Pažymėjo, jog byloje taip pat pateiktas to paties valstybinės žemės sklypo vėlesnis planas, kurį savo paraÅ¡ais žemės nuomininkai yra patvirtinę 2007 m. sausio mėnesį. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, kasacinis teismas konstatavo, jog iÅ¡ naujo parengti detaliojo plano nereikėjo, nes ginčo žemės sklypo ribos ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimas iÅ¡ naujo, nebuvo nustatomi, todėl atmetė kaip nepagrįstus UAB ,,Adisa“ teiginius dėl Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 30.8, 30.10 punktų pažeidimų (civilinė byla Nr. 3K-3-361/2011).

Kaip minėta, paminėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės yra laikytinos prejudicinėmis ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinomis. Taigi remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodomi pirmiau paminėti motyvai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Dėl plano suklastojimoApeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, taip pat teigia, jog planas yra niekinis, nes jame pasiraÅ¡iusių fizinių asmenų G. D. ir D. J. paraÅ¡ai yra suklastoti. Anot apelianto, dokumento klastojimo fakto iÅ¡aiÅ¡kinimas, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl teismas privalėjo skirti D.

J. parašo ekspertizę. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, neteisingai interpretuodamas 2013-03-07 ekspertizės akto išvadas, be pagrindo teigia, jog teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neteisingai konstatavo, kad plane už G. D. pasirašė jo sutuoktinė J. D. .Kaip minėta, teismas ieškovo prašymu šioje byloje buvo paskyręs G. D. ir D. J. parašų ginčo plane ekspertizę. Iš tiesų, 2013-03-07 ekspertizės akto Nr. 11-2684 (12) išvadose nurodyta, kad plano eilutėje „G.

D. , J. D. “ pasirašė ne G. D. , tačiau taip pat konstatuota, jog nėra galimybės nustatyti ar jo vardu pasirašė jo sutuoktinė J. D. , nes tiriamieji paraÅ¡ai yra paprastų sandarų, lyginant tiriamuosius paraÅ¡us su lyginimui pateiktais parašų ir raÅ¡ysenos pavyzdžiais, nustatyta bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų ir skirtumų, kurie nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamos arba neigiamos iÅ¡vados padarymui. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismas, spręsdamas dėl sutuoktinės valios pasiraÅ¡yti planÄ iÅ¡reikÅ¡imo, remdamasis to paties ekspertizės akto iÅ¡vada, jog rankraÅ¡tinis įraÅ¡as ,,2007 01 31“ padarytas J.

D. , atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ie asmenys jokių reikalavimų byloje nereiÅ¡kė, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo bei tikėtinumo taisyklėmis, akivaizdu, turėjo pagrindÄ spręsti, jog sutuoktinių vardu pasirašė J. D. , taip iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ dėl jų abiejų sutikimo su plano duomenimis ir atmesti kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius, susijusius su plano suklastojimu (8 t., b. l. 22). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, teigdamas, jog planas yra negaliojantis dėl paminėtų suklastotų parašų, nenurodė, kokiu bÅ«du jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, nes kaip teisingai nustatė teismas, apeliantas su Å¡iais asmenimis bendromis patalpomis nesinaudoja.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vien tik 2013 m. balandžio 15 d.

Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr.64-2-00002-12 atnaujinimo nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2007 m. planas yra suklastotas, nes, kaip žinia, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai civilinėje byloje vertinami pagal CPK nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus. Byloje nėra duomenų apie Å¡io ikiteisminio tyrimo eigÄ , iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog taip pat nėra duomenų apie baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimÄ Å¡iuo klausimu, taigi apelianto teiginiai nėra pagrįsti (CPK 178 str.).Kaip minėta, apeliantui neteisingai interpretuojant ekspertizės akto iÅ¡vadas ir nepateikus jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl plano suklastojimo, kartu atmestini kaip nepagrįsti teiginiai, jog teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ex officio (CK 1.81 str.).

Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti D. J. paraÅ¡o autentiÅ¡kumo ekspertizę nagrinėjamoje byloje, todėl praÅ¡o jÄ skirti apeliacinės instancijos teisme. Teigia, jog pateikti įrodymai (ekspertizės aktas) patvirtina, kad plane yra suklastotas G. D. paraÅ¡as, todėl jo nuomone, teismas privalėjo/privalo iÅ¡tirti ir kitÄ ginčijamo dokumento klastojimo faktÄ â€“ D. J. paraÅ¡o tikrumÄ . Visų pirma pažymėtina, kad pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti ekspertizę, jeigu iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kilusius klausimus reikalingos specialios žinios.

Antra, apeliantas, kaip minėta, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad planas yra suklastotas, nes teismo paskirti ekspertai negalėjo atsakyti į tokį klausimÄ . Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiojo asmens D. J. atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, jog jokių pretenzijų, savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje dėl paraÅ¡o autentiÅ¡kumo nereiÅ¡kia ir praÅ¡o atmesti apelianto praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ , sutinka su atsakovo UAB ,,Migva” atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo skirti ekspertizę.

Atitinkamai vertintina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti šį apelianto praÅ¡ymÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2010-11-23, jos metu įvyko nemažai teismo posėdžių, todėl ekspertizės skyrimas ieÅ¡kovo nurodomais klausimais, neabejotinai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ (CPK 7, 185 str.). Dėl teismo atsisakymo priimti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ padidinti ieÅ¡kininius reikalavimusApeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kininio reikalavimų padidinimo, todėl pažeidė CPK 42 straipsnio ir 141 straipsnio reikalavimus ir apribojo jo teisę ginti pažeistas teises.Kaip žinoma, pagal CPK 141 straipsnį iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba pagrindÄ , vėliau tai padaryti galima tik tokiu atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas 2013-04-29 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo padidinimo, kuriuo prašė visÄ 2007 m. planÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (8 t., b. l. 128-133). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ atsisakė priimti. Kaip teisingai nurodė teismas, byla gauta 2011-03-28, teismo nutartis skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priimta 2012-04-23, prie Å¡ios civilinės bylos prijungtos dar dvi bylos, atliktos dvi ekspertizės, ieÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį teikė du kartus, taigi turėjo pakankamai laiko reikalavimams suformuoti, be to, byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimuose į reikalavimų padidinimÄ prieÅ¡taravo reikalavimų padidinimui.

Teismas taip pat sprendė, jog ekspertizės akto iÅ¡vados, susijusios su trečiojo asmens G. D. paraÅ¡u, nėra pakankama aplinkybė reikÅ¡ti naujÄ reikalavimÄ nagrinėjamoje byloje, kuris iÅ¡ esmės yra perteklinis, be to, pažymėjo, kad tokio reikalavimo priėmimas sÄ lygotų bylos vilkinimÄ , nes visi dvideÅ¡imt penki asmenys turėtų bÅ«ti įtraukti į bylos nagrinėjimÄ . Teismas atkreipė ieÅ¡kovo dėmesį, kad jis turi teisę kreiptis į teismÄ su paminėtu reikalavimu atskiroje byloje.

Be to pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, jog kiti Å¡io žemės sklypo nuomotojai, nekilnojamojo turto savininkai laiko, kad Å¡is 2007 m. planas pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kininių reikalavimų padidinimo (CPK 5, 7, 42, 141, 185 str.). Dėl Registro centro sprendimųTeisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neteisingai teigia, jog teismas be pagrindo atsisakė patenkinti jo ieÅ¡kininius reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais Registrų centro ir Registrų centro Marijampolės filialo sprendimus, kuriais netenkinti jo praÅ¡ymas bei skundas dėl registro duomenų pakeitimo pagal 1999-06-08 UAB „Adisa“ 0,2480 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį ir 1998-01-26 UAB „Migva“ 0,4495 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį.

Apeliantas šį teiginį grindžia tuo, jog Å¡ios sutartys nebuvo pakeistos CK nustatyta tvarka, registro duomenų pakeitimui nepakako Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2007-07-17 įsakymų Nr. ŽM-1041 bei Nr. ŽM-1038, o 2007 m. planas nebuvo parengtas ir suderintas nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Registrų centras duomenis įregistruoja Nekilnojamojo turto registro nuostatų IV dalyje ,,Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų bei juridinių faktų registravimas“ nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, esant suinteresuoto asmens praÅ¡ymui, pateikus reikalingus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieÅ¡kovo ginčijami juridiniai faktai įregistruoti UAB „Adisa“ bei UAB „Migva“ praÅ¡ymais, pateikus minėtų įsakymų kopijas, kurių pagrindu buvo atlikti atitinkami pakeitimai (3 t. b. l. 42-48).Pirmiau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tikrindamas Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, kaip minėta, iÅ¡aiÅ¡kino, jog pirma, parengti detaliojo plano iÅ¡ naujo nereikėjo, nes ginčo žemės sklypo ribos ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimas nebuvo nustatomi iÅ¡ naujo, antra, sprendė, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo pakeistos valstybinio žemės sklypo nuomininkams pateikus nuomotojui raÅ¡ytinius praÅ¡ymus pakeisti, o nuomotojui iÅ¡leidus atitinkamus raÅ¡ytinius (ginčijamus) įsakymus, todėl konstatavo, jog sutarčių pakeitimai atitinka raÅ¡ytinės formos reikalavimus ir buvo atlikti CK nustatyta tvarka (CK 1.73 str. 2 d., byla 3K-3-361/2011).

Å ios aplinkybės, jau minėta, yra prejudicinės ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinos. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, jog 2007-07-17 įsakymai Nr. ŽM-1041 bei Nr. ŽM-1038 yra galiojantys, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Registro centro pagrįstai atsisakė pakeisti įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre, o apelianto teiginiai nepaneigia Å¡ios iÅ¡vados (CPK 185 str.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų             Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apelianto ir trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“, prisidedančio prie Å¡io apeliacinio skundo, argumentų, kad ginčo sklypo plane nėra atvaizduoto kelio servituto, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat nenumatyta žemės sklypo dalis, reikalinga AB „Lietuvos geležinkeliai” priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, pažymi, jog, kaip teisingai atsiliepimuose į skundÄ nurodo atsakovai UAB ,,Migva“, R.

M. , nors geležinkelio atÅ¡akos – privažiuojamieji keliai Nr. 12a ir 13a, įrengti dar 1962 m., nei viename ankstesniame žemės sklypo plane (1997 m., 1999 m., 2002 m.) trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuomai, panaudai ar kitais pagrindais skirta žemės sklypo dalis nebuvo nurodyta, be to, pagal 2007 m. plano duomenis geležinkelių bėgiai yra 2 520 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „Z-1“, kuri priskiriama bendram naudojimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ byloje nereiÅ¡kė, prisidėjime prie apeliacinio skundo neteigė, jog neturi galimybės tinkamai naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo teisių pažeidimo ( CK 1.137, 1.138 str.).             Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2007-10-29 Marijampolės apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos” Nr. ŽM-1625 (su priedu) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir R.

M. 2008-07-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N18/2008-20. Kaip minėta, kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu konstatuota, jog žemės sklypas R. M. iÅ¡nuomotas laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų, procedÅ«rinės tvarkos pažeidimai nenustatyti. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas, kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas, turėjo pagrindÄ atmesti paminėtus ieÅ¡kovo reikalavimus (CPK 178 str., 182 str. 2 p., 185 str.).Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, patenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį nenurodydamas motyvų.

Visų pirma pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2011 ir kt.). Taigi, vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisnius argumentus.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, nagrinėjamos bylos atveju, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo sutikti su jo pozicija, kad teismas nenurodė priešieškinio patenkinimo motyvų, nes teismas, detaliai išnagrinėjęs ieškovo, atsakovų bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, sprendė, jog atsakovo UAB ,,Migva“ priešieškinys yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais (antstolio A. A. 2010-04-15 bei 2010-11-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, fotonuotraukomis ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai atsiliepimuose į skundÄ nurodė byloje dalyvaujantys asmenys, civilinio proceso normų pažeidimas gali bÅ«ti pagrindu panaikinti teismo sprendimÄ tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Taigi, sprendimui panaikinti nepakanka konstatuoti CPK normų pažeidimÄ , bet bÅ«tina nustatyti ir tokio pažeidimo pasekmę, t. y. neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo sprendime padarytos klaidos, netikslumai lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir teismo sprendimo turinio, bylos faktinės aplinkybės buvo žinomos ir suprantamos tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, o tai, kad teismas padarė neesminių klaidų ir vienoje vietoje vietoj D.

P. nurodė J. K. kaip UAB „Migva” akcininkę, nesudaro pagrindo naikinti teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo (CPK 185 str., 328 str.). Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo UAB ,,Adisa“ ieÅ¡kinį ir patenkindamas atsakovo UAB ,,Migva“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, atskleidė bylos esmę, iÅ¡tyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apelianto ieÅ¡kovo UAB ,,Adisa“ apeliacinį skundÄ atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.). Atsakovas UAB „Migva“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 2 420 Lt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡ių iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodytus maksimalius dydžius, taip pat į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , atsiliepimo apimtį, – Å¡is atsakovo praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies ir minėtų iÅ¡laidų atlyginimui iÅ¡ apelianto UAB ,,Adisa“ priteisiama 1 500 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Migva“ iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Adisa“ 1 500 Lt (tÅ«kstantis penki Å¡imtai litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjos Virginija Čekanauskaitė Danutė GasiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė   Â