Legislator Case Law & Legislation
A-444-326-13 AI generated

A-444-326-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-444-326-13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

A-444-326-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aldira“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, įmonė) skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2012 m. kovo 22 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) nutarimą Nr. ATK2-47/12 (toliau – ir Nutarimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A444-326/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01390-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aldira“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, įmonė) skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2012 m. kovo 22 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) nutarimą Nr. ATK2-47/12 (toliau – ir Nutarimas).

Skunde nurodė, kad su Nutarimu nesutinka, nes, bendrovės nuomone, įmonei, turinčiai licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nesuteikta įstatyminė teisė sulaikyti asmenis, bandančius išsinešti jų įsigytus gėrimus, ar jų įsigytus gėrimus atimti. Departamentas Nutarime neįvardijo konkrečių veiksmų, kurių įmonė neatliko, tačiau privalėjo atlikti, siekdama užtikrinti imperatyvių teisės normų laikymąsi, apsiribodamas paaiškinimu, kad įmonė teisės aktų reikalavimų laikymąsi turi užtikrinti veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis. Manė, kad pareiškėjas ėmėsi visų teisės aktais leidžiamų priemonių, siekdamas užtikrinti įstatymo reikalavimo laikymąsi: baro patalpose yra viešai iškabinti informaciniai pranešimai apie tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. alkoholinius gėrimus išsinešti draudžiama, juos galima vartoti tik vietoje. Klientas buvo informuotas papildomai ir žodžiu apie įstatymu nustatytą draudimą. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti gamintojo pakuotėse juos atidarius. Bare yra sudarytos visos sąlygos vartoti įsigytus alkoholinius gėrimus vietoje, teikiamos visos barui būdingos paslaugos: maitinimas, aptarnavimas, įrengti sanitariniai mazgai ir t.t. Taigi, įmonė, kaip ūkio subjektas, atliko visus veiksmus, kad įstatymo reikalavimas nebūtų pažeistas. Be kita ko, tvirtino, kad Nutarimu bauda paskirta praleidus įstatymu nustatytus terminus. Tariamas pažeidimas padarytas 2012 m. vasario 9 d., Departamentas iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir PK) Viešosios policijos skyriaus medžiagą gavo 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. 30-31-1-S-809, o Nutarimą priėmė 2012 m. kovo 22 d. , t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo medžiagos gavimo iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 35 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Todėl mano, kad Departamentas taip pat praleido ir vieno mėnesio nuo pažeidimo padarymo dienos terminą skirti baudą.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „Aldira“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23–26) nurodė, kad priimant Nutarimą, nei materialinės, nei procesinė teisės normos nebuvo pažeistos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Teigė, kad skunde pateiktus argumentus atsakovas vertina kritiškai, jie nepanaikina padaryto pažeidimo sudėties ir yra atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, nes nustatytas pažeidimo aplinkybes ir įrodymus traktuoja kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus.

Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad bendrovės atstovės barmenės parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamyklinėse tarose. Pareiškėjas šio fakto neginčija. Akcentavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus, užtenka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje, kad būtų pripažįstama pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimo nesilaikymo.

Daro išvadą, kad viešojo maitinimo vietoje įmonė vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešimui, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimą. Pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų, siekdamas išvengti Alkoholio kontrolės įstatyme pažeidimo. Pareiškėjo atsakomybės nepanaikina tai, kad jo darbuotoja įspėjo pirkėją apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje ir, anot jos, pardavė stiklines, kad prekybos vietos patalpose yra pakabinta informacija apie Alkoholio kontrolės įstatymo draudimus.

Pareiškėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Logiška, kad net jeigu ūkio subjektai ir skelbiasi apie tai, kad neparduoda alkoholinių gėrimų išsinešimui ar alkoholio ir tabako gaminių nepilnamečiams, tokie veiksmai nepanaikina ūkio subjekto atsakomybės įvykus teisei priešingiems veiksmams. Taigi alkoholinių gėrimų pardavėjas, prekiaujantis alkoholiniais gėrimais, privalo savo nuožiūra pasirinkti atitinkamą elgesio modelį, kad užtikrintų alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje, kad nekiltų abejonių dėl jo veiklos teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minėtos imperatyvios pareigos nesilaiko, subjektyviai vertina, aiškina ir taiko jai nustatytas imperatyvias pareigas, mano, kad pareiškėjas aplaidžiai žiūri į Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Atkreipė dėmesį, kad bendrovė yra viešojo maitinimo įmonė, o alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla. Pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o išsinešimui, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos.

Juridiniam asmeniui, pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatų laikymąsi. Be kita ko, nurodė ir tai, kad Departamentas apie galimą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą sužinojo tik 2012 m. vasario 21 d., t. y. gavęs iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. 30-31-1-S-809 medžiagą.

Taigi Departamentas ją įvertinęs 2012 m. vasario 24 d. įformino Protokolą Nr. ATK2-056, kuriame suformulavo kaltinimą pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas Nutarimą priėmė 2012 m. kovo 22 d. , t. y. akivaizdžiai nepraleidęs mėnesio termino nuo pažeidimo nustatymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Aldira“ skundą patenkino ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. ATK2-47/12, kuriuo UAB „Aldira“ už pažeidimo, nustatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte , padarymą, buvo paskirta 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio piniginė bauda, panaikino, bylą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nutraukė.

Konstatavo, jog byloje nustatyta, kad vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo PK Vieš policijos skyriaus 2012 m. vasario 13 d. raštu Nr. 30-31-1-S-809 gauta medžiaga, Departamentas nustatė, kad pareiškėjui priklausančiame bare, Taikos g. 24, Klaipėda, po 22 valandos prekiauta alkoholiniais gėrimais išsinešimui. 2012 m. kovo 22 d. Departamentas priėmė nutarimą Nr. ATK2-47/12, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą, nes įmonė nesilaikė numatyto reikalavimo, kad prekiauti nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, draudžiama.

Vadovaudamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, sistemine Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 ir 35 punktų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėjo prie išvados, kad nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su Nutarime atsakovo padarytomis išvadomis, kad UAB „Aldira“ priklausančiame bare, esančiame Taikos g. 24, Klaipėdoje, po 22 valandos prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Kadangi patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad ji nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti, kad parduodamas alkoholinis būtų vartojamas vietoje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie akivaizdžiai, t. y. vienareikšmiškai, neabejotinai, patvirtintų, kad pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame Taikos g. 24, Klaipėdoje, alkoholiniai gėrimai po 22 val. parduodami išsinešimui. Pareiškėjas turi galiojančią licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, vartojamais vietoje. Duomenų, kad anksčiau UAB „Aldira“ būtų pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimą, nėra. Barmenės G. N. paaiškinimus patvirtino ir pats pirkėjas D. V.. Todėl nėra pagrindo teigti esant įrodyta, kad nebuvo imtasi protingų priemonių užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatytą reikalavimą alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 valandos parduoti atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

II. Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79–84), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir palikti galioti Departamento 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. ATK2-47/12. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Mano, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialinės teisės normas. Pabrėžia, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte aiškiai įtvirtinta, jog prekiauti nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, draudžiama. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo atstovės barmenės parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamyklinėse tarose.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo pareiškėjo samdomos darbuotojos barmenės G. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri buvo nutraukta, padarius išvadą, jog baro darbuotoja neturėjo galimybės sulaikyti jaunuolių ar kitaip jų sustabdyti. Tačiau pažymėtina, kad juridiniam asmeniui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Mano, jog šiuo atveju pareiškėjas kaip ūkio subjektas pasirinko netinkamą veiklos modelį, kuris negali užtikrinti atitinkamų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymosi.

Departamento nuomone, 2012 m. kovo 2 d. nutarimas barmenės G. N. byloje nepanaikina juridinio asmens atsakomybės už šį pažeidimą nes Pareiškėjo atstovė veikė savo įgaliojimų ribose ir tai kas numatyta jos darbo sutartyje ir kituose jos darbo santykius apibrėžiančiose Pareiškėjo priimtose taisyklėse. Pareiškėjo ūkinė komercinė veikla kuriama ir plėtojama kitų pareiškėjo atstovų, pvz. akcininkų, ar kitų vadovaujančias pareigas užimančių asmenų.

Akcentuoja, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus, todėl užtenka, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog Pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje, kad būtų pripažįstama Pareiškėjo kaltė dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimo nesilaikymo. Įstatymus pažeidžianti veika pasireiškia veikimu arba neveikimu. Šiuo atveju Pareiškėjo įstatymą pažeidusi veika pasireiškė neveikimu, t.y. pastarasis neužtikrino, kad bare alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik vartojimui vietoje.

Mano, jog tai, kad įmonė, parduodama alkoholinius gėrimus pažeidžia jų gamyklinę pakuotę (atidaro, atsuka alkoholinio gėrimo kamštelį) nepanaikina šio pažeidimo sudėties, kadangi tokie alkoholiniai gėrimai nebuvo skirti vartojimui tik vietoje, tokius alkoholinius gėrimus lankytojas išsinešė iš baro patalpų. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas imperatyvus Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje.

Teigia, kad jeigu pareiškėjas negali užtikrinti parduodamų alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, Pareiškėjas Įstatymu yra imperatyviai įpareigotas tokiais alkoholiniais gėrimais neprekiauti. Pažymėtina, kad Pareiškėjas yra viešojo maitinimo įmonė, o alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla, o tokia veikla Pareiškėjas neužsiima.

Mano, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių, nesivadovavo konstitucinėje jurisprudencijoje nustatytais ūkio subjektams veiklos principais, todėl nepagrįstai ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarimu, teigia, kad jeigu pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vaitojimo vietoje, ir įstatymu buvo imperatyviai įpareigotas tokiais alkoholiniais gėrimais neprekiauti, tačiau iškeldamas savo individualius komercinius interesus prieš įstatymą ir viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte reikalavimus ir už tokius veiksmus privalo prisiimti atsakomybę.

Mano, jog teismas, priimdamas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti, neatsižvelgė į konstitucinėje jurisprudencijoje nustatytus teisėtumo principo kriterijus ir jo įgyvendinimo konstitucines nuostatas alkoholio kontrolės aspektu.

Pareiškėjas UAB „Aldira“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 95–96), kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Mano, jog ta aplinkybė, kad nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pareiškėjo darbuotojos G. N. veiksmų ir jai nepadarius pažeidimo, negalima konstatuoti jog pažeidimą padarė juridinis asmuo. Mano, jog byloje surinkti duomenys patvirtintina, kad G. N. ėmėsi veiksmų užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų suvartoti vietoje. Mano, jog apeliantas vadovaujasi ne byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bet kelia nepagrįstas prielaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kyla dėl 2012 m. kovo 22 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo Nr. ATK2-47/12, kuriuo pareiškėjui paskirta 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio piniginė bauda nustačius Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Aldira“ skundą patenkino, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 22 d. nutarimą panaikino.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Vykdydama šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija patikrino visą bylą ir sprendžia dėl ginčo esmės, o ne tik nagrinėja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi normos turinį, daro išvadą, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui priklausančiame bare pirkėjui D. V. pardavė tris 1,5 litro talpos, 4,5% alk. tūrio sidro butelius, kuriuos minėtas pirkėjas išsinešė. Aplinkybė, kad pirkėjas tris atidarytus butelius alaus išsinešė iš kavinės, patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyto imperatyvo alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik vartoti vietoje. Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Teismas nurodo, jog baro darbuotoja turėjo numatyti, jog du alkoholio pirkėjai vietoje nevartos trijų (po1,5 l talpos) sidro butelių ir kad alkoholis tokioje taroje yra perkamas siekiant jį išsinešti. Todėl nagrinėjamu atveju iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, kad sidras nebūtų išsineštas. Pareiškėjo pasirinktos priemonės, kurias panaudojo jos darbuotoja (butelius atidarė, tačiau sidro į stiklines neįpylė, o padavė atskirai), neužtikrino įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo.

Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatų pažeidimą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį už tokį pažeidimą įmonės gali būti baudžiamos nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda. Pareiškėjui buvo skirta minimali įstatyme nustatyta 500 Lt bauda. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 22 d. nutarime Nr. ATK2-47/12 teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, buvo aiškinti bei taikyti tinkamai, surinkti įrodymai įvertinti teisingai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aldira“ skundą atmesti.

Palikti galioti 2012 m. kovo 22 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą Nr. ATK2-47/12.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė