9fe0cfec-3dfa-4a98-ad92-e1742c976f14 · Kauno apygardos teismas

                                                          Administracinė byla Nr. ATP-441-383/2012                                                                                        Proceso Nr. 4-05-3-00068-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir                                              n u s t a t ė : D. P. 2011 m. gruodžio 17 d., apie 14 val. 38 min., Laimos g. 2, Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, ar tai daryti saugu ir atsitrenkė į Å¡alikelėje paliktÄ stovėti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadindamas abi transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, be to, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimų padarymo.Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-18 nutarimu D. P. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 da­lyje, nubaudė 150 Lt bauda; už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. paskyrė 3500 (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrino apėmimo bÅ«du ir D.

P. galutinę administracinę nuobaudÄ paskyrė – 3500 litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti. Skunde nurodoma, jog nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Nors teismas rėmėsi liudytojo T. R. parodymais, tačiau Å¡is liudytojas teisme apklaustas nebuvo.

Dėl to nebuvo paÅ¡alinti pagrindiniai prieÅ¡taravimai tarp Å¡io liudytojo ir nukentėjusiojo asmens A. R. parodymų. Be to, klaidingai suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi jame nurodyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), remiantis vien nukentėjusiojo parodymu, nors iÅ¡ tikrųjų jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Teismas tai įvertino kaip klaidÄ . Be pagrindo teismas atmetė liudytojos E. J. parodymus, kaip subjektyvius ir prieÅ¡taraujančius kitiems įrodymams, nors bÅ«tent Å¡ios liudytojos parodymai yra teisingi, jog D.

P. automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Apelianto manymu, nesutampa ir abiejų transporto priemonių apgadinimų vietos aukÅ¡tis, Å¡ios aplinkybės apylinkės teismas nepatikrino ir iÅ¡sprendė ne jo naudai. Teismas visiÅ¡kai nevertino D. P. parodymų, jog tyčios jo veiksmuose nebuvo iÅ¡ viso. Jam nebuvo jokio pagrindo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, jeigu jis bÅ«tų užkliudęs kitÄ transporto priemonę. Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta vien D.

P.. Teismas visas abejones vertino ne jo naudai, nors nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Surinkti įrodymai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių jo veiksmuose nėra. Automobiliai nebuvo sustatyti greta, nesutampa abiejų automobilių apgadinimai, tokiu bÅ«du bÅ«tina kviesti specialistÄ , kuris patvirtintų ar paneigtų galimo kontakto buvimÄ . Tai padaryta Å¡ioje byloje nebuvo. Teisme pats nukentėjusysis A.

R. iÅ¡sitarė, kad tÄ dienÄ jis „baliavojo“ liudytojas T. R. taip pat buvo neblaivus. Policijos pareigÅ«nai tik kitÄ dienÄ nuo apelianto namų paėmė jo automobilį, nutempė į saugojimo aikÅ¡telę, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas net nesiaiÅ¡kino. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas nevykdė pareigos iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, apklausti liudytojus, kas leistų iÅ¡nagrinėti bylÄ ir esmės ir priimti teisingÄ sprendimÄ .Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos l.e.p. virÅ¡ininkas atsiliepimu į D.

P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad byloje surinktų duomenų pakanka D. P. kaltei pagrįsti ir teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Apeliantas neneigia aplinkybės, kad eismo įvykio dienÄ buvo nutarime minėtoje vietoje, taip pat jis nurodė, kad iÅ¡ Laimos gatvės iÅ¡važiavo atbulomis, tik vėliau pamatė apgadinimus ant savo automobilio, kurie pagal savo pobÅ«dį buvo Å¡vieži, tačiau jų atsiradimo priežasties nurodyti negalėjo.

Tai, kad jis tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi galėjo nepastebėti, kad padarė eismo įvykį, prieÅ¡tarauja fotonuotraukose ir transporto priemonės apžiÅ«ros akte užfiksuotiems apgadinimams, kurie yra žymÅ«s, abiejų transporto priemonių apgadinimų pobÅ«dis, jų lokalizacija atitinka, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad jie padaryti eismo įvykio metu. Be to, nukentėjusysis A. R. pats iÅ¡girdo suveikusiÄ automobilio signalizacijÄ , matė apelianto transporto priemonės markę, nepilnÄ valstybinį numerį, kurio duomenis papildė jo kaimynas T.

R.. Å is liudytojas matė eismo įvykį, kaltininko transporto priemonę, pilnÄ valstybinį numerį, ir Å¡ios aplinkybės yra nurodytos jo paaiÅ¡kinime. Manytina, kad D. P. žinojo ir turėjo suprasti, kad padarė eismo įvykį, tai yra apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tuo padarydamas turtinę žalÄ ir pagal KET 231.1 punkto reikalavimus privalėjo nedelsdamas sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Be to, pagal KET 234 punkto reikalavimus, kadangi eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo nebuvo, privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsdamas apie įvykį praneÅ¡ti policijai.

Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, visų apklaustų liudytojų parodymus, pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkiančias aplinkybes, nutarimÄ priėmė teisėtai ir pagrįstai, nuobaudÄ paskyrė teisingai, ir jį naikinti pagrindo nėra.D. P. apeliacinis skundas atmestinas.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas.Skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu D. P. nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymÄ .

Pažeidėjas savo kaltę neigia, jo manymu, nutarimas priimtas netinkamai įvertinus bylos duomenis. Tokia jo pozicija nepagrįsta ir Å¡tai dėl ko.D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus, o bÅ«tent, 2011-12-17 14.38 val. Kauno mieste (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, važiuodamas neįsitikino, ar tai daryti saugu ir atsitrenkė į Å¡alikelėje paliktÄ stovėti transporto priemonę, apgadindamas abi priemones, ir apie eismo įvykį nepranešęs iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Tai, kad būtent D. P. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, policijos pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu, fotonuotraukos, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kiti byloje esantys įrodymai. Šių įrodymų visumos pakanka pagrįsti D.

P. kaltę.D. P. kaltės nepripažino, tačiau tai, kad bÅ«tent jis padarė minėtus pažeidimus, įrodo nukentėjusiojo A. R. parodymai, kad jis matė automobilį „Renault Scenic“, kurio numeris 405, kurio pilnÄ valstybinį numerį įsidėmėjo kaimynas, pats matęs eismo įvykį ir jam pasakęs. Liudytojas patrulis R. L. parodė, kad apžiÅ«rėjus apgadintÄ jį ir D. P. automobilius, abiejų transporto priemonių apgadinimų aukÅ¡tis ir pobÅ«dis atitiko. „Renault“ automobilio apgadinimai buvo Å¡vieži, „VW Passat“ automobilio apgadinimai taip pat buvo Å¡vieži, abejonių nekilo, kad automobiliai buvo susidÅ«rę.

Liudytojas patrulis R. K. parodė analogiÅ¡kai kaip ir liudytojas R. L.. Liudytojas patrulis A. K. parodė, kad jis braižė eismo įvykio schemÄ , „Volkswagen Passat“ apgadinimai buvo Å¡vieži. Schema buvo braižoma vietoje, dėl gatvės pavadinimo galėjo apsirikti. Fotolentelėse užfiksuoti automobilių „VW Passat“ ir „Renault Scenic“ apgadinimai atitinka vienas kitÄ ir teismui abejonių nekelia. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas patvirtina, kad „Renault Metane Scenic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės žibintas. Apgadinta eismo įvykio metu. Apgadinimų pobÅ«dis atitinka apgadinimų pobÅ«dį, esantį ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Teismas teisingai pažymėjo nutarime, jog spręsdamas D. P. kaltės klausimÄ , nesivadovaujama vien tik nukentėjusiojo A. R. parodymais, kadangi jis objektyviai negalėjo matyti eismo įvykio, tačiau jo parodymai neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, juos patvirtina liudytojų parodymai.

Tuo pagrindu apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog D. P., vairuodamas transporto priemonę „Renault Metane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktÄ (prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), dėl to sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtÄ . NepraneÅ¡damas apie įvykį policijai, D.

P. pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, tokiu bÅ«du jis padarė KET 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimų pažeidimus. Tai, kad D. P. juto susidÅ«rimÄ , matyti iÅ¡ liudytojo T. R. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, jis matė, kaip iÅ¡lipęs iÅ¡ „Renault Megane“ vairuotojas pasižiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo (b. l. 19). Ä®vertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ analogiÅ¡kose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daroma iÅ¡vada, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobÅ«dis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Remiantis visomis aukščiau aptartomis nustatytomis aplinkybėmis Å¡ioje byloje, nėra pagrindo manyti, kad pažeidėjas smÅ«gio nejuto, tokiu bÅ«du jo pateikta versija, kad jis nesukėlė įvykio, neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti, ir tai, kad įvykio iÅ¡ viso nebuvo arba jis jo nepastebėjo, atmestina kaip D. P. siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Teisme buvo iÅ¡taisytas raÅ¡ymo apsirikimas, tai yra tiek eismo įvykio vietos schemoje, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole buvo suklysta nurodant įvykio vietÄ .

Posėdyje apklausti asmenys, tame tarpe ir D. P., patvirtino, kad automobiliai stovėjo (duomenys neskelbtini), o ne kitoje kelio pusėje (duomenys neskelbtini). Toks apsirikimas esminės reikÅ¡mės sprendžiant D. P. atsakomybės klausimÄ dėl padarytų pažeidimų neturi.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. D. P. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimÄ Ä¯statyminio pagrindo nėra.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                        n u t a r i a :

D. P. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimÄ Â palikti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                 Valdas Vitunskas