2020-11-18 Nr. AB-21833-3-63-3-00193-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1389-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00193-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. J., D. S., E. J. S., M. S., J. Č., E. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Šilutės rajono savivaldybės tarybai ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų dalių dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, sandorių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, dovanojimo dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir prokuroras), pateikė pareiškimą, kuriuo prašė:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1142-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2009 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 4-1142-(1.3) dalį, kuria E. L. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11815 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės E. L., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1126-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste“ (toliau – ir 2009 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 4-1126-(1.3) dalį, kuria J. Č. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11812 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės J. Č., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

5) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1232, dalį, 2009 m. kovo 6 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1233 dalį, kuriomis E. L. pardavė ir perdavė 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. S. nuosavybės teise;

6) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 917, žemės, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

7) pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6091, dalį, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

8) pripažinti negaliojančiomis 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1236, dalį, 2009 m. kovo 26 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1237 dalį, kuriomis J. Č. pardavė ir perdavė 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. J. S. nuosavybės teise;

9) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 916, dalį, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini);

10) pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4119, dalį, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

11) taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn: 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

12) priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovės Z. N. procesinių teisų perėmėjai I. J. 12 421 Eur kompensaciją. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:

1.1. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Valstybinė miškų tarnyba) gautas 2018 m. vasario 5 d. raštas Nr. R2-189 (toliau – ir 2018 m. vasario 5 d. raštas) bei 2018 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 81608 ir 2018 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 81610 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus. Iš gautų duomenų nustatyta, kad į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,07 ha, o į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai, sklypai) patenka 0,06 ha Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Klaipėdos apskrities viršininkas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes ir todėl neteisėtai atkūrė nuosavybės teises E. L. ir J. Č. į 0,06 ir 0,07 ha valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį mišką, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas.

1.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja. Panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės ir panaikintos sandorių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis, dalys, kuriomis valstybinės reikšmės miškas perleistas tretiesiems asmenims. Šilutės rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Detalusis planas) ir kuriuo suformuoti žemės sklypai, pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja imperatyvių teisės aktų nuostatoms, nes tokio dydžio žemės sklypai negalėjo būti suformuoti. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąrašas). Minėto įsakymo (Sąrašo) dalis, kiek tai susiję su ginčo žemės sklypų dalimis taip pat yra neteisėta ir turėtų būti naikinama, tačiau suėjęs naikinamasis 10 metų terminas ginčyti administracinius aktus teisme.

1.3. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, turėtų būti taikoma restitucija ir žemės sklypų dalys, t. y. 0,06 ha ir 0,07 ha plotai, kuriuos sudaro valstybinės reikšmės miškas, grąžintinas Lietuvos valstybės (toliau – ir valstybė) nuosavybėn. Ginčo žemės sklypai įvairių sandorių pagrindu buvo perleisti tretiesiems asmenims, todėl turi būti panaikintos visų vėlesnių sandorių dalys, susijusios su šiais turto vienetais. Panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės atitinkamai pagerėtų. Todėl tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Pagal VĮ Registrų centras duomenis paskaičiuota 0,1246 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 11 900 Eur (žemės sklypo vidutinė vieno aro rinkos vertė yra 955,05 Eur), todėl kompensacijos dydis yra 6 685 Eur, o 0,1318 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 12 600 Eur (žemės sklypo vidutinė vieno aro rinkos vertė yra 956 Eur), todėl kompensacijos dydis už 6 arus yra 5 736 Eur. Nebuvo nustatyta, kad atsakovai, taip pat ir Z. N., įsigydami žemės sklypus veikė nesąžiningai.

1.4. Pareiškimas pareikštas, siekiant apginti viešąjį interesą, nes valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. per vieną mėnesį nuo Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 5 d. rašto gavimo dienos.

2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimo reikalavimais iš esmės sutinka.

3. Atsakovo atstovas ir atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypų suformavimo metu (abiejų žemės sklypų kadastriniai duomenys nustatyti 2008 m. rugsėjo 1 d.) nebuvo suformuotas miškų paskirties žemės sklypas kaip atskiras daiktas, nenustatytos jo ribos, neįbraižytos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, o tai neleido abejoti nuosavybės teisių atkūrimu konkrečioje vietovėje. Todėl buvo įteisinti suformuotų žemės sklypų kadastriniai duomenys.

4. Atsakovė I. J. atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Detaliuoju planu buvo nustatyta ginčo žemės sklypų paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kiti reglamentai. Detalusis planas buvo parengtas apleistai ir netvarkomai buvusio autodromo teritorijai. Žemės sklypai, atkuriant nuosavybės teises, buvo perleisti žmonėms gyvenamųjų namų statybai ir teritorija per dešimtmetį užstatyta gyvenamaisiais namais. Valstybinės miškų tarnybos pateikti duomenys neįrodo miško būklės ir tikslios miško vietos, t. y., kokia buvo faktinė situacija 2007 m. rengiant Detalųjį planą ir formuojant ginčo teritorijas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kada buvo atlikta Šilutės miesto miškų plotų arba bent Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo inventorizacija ir kadastriniai matavimai, kokie jų duomenys (koordinatės), ar matuojant buvo laikomasi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ar kadastriniai duomenys atitinka teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 5 d. rašte tik formaliai nurodyta, kad Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypas priskirtas Vyriausybės Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės miškų plotams. Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra identifikuoti ir konkretizuoti miškų sklypai, o tik patvirtinti bendri miškų plotai ir grafinė dalis, kuri neparodo tikslios miško sklypo vietos ir ribų. Be to, teritorija kelis dešimtmečius buvo apleista ir netvarkoma, todėl dėl joje šalia esančių pavienių medžių natūraliai išaugo želdinių, kurie gali būti tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo nuostatas. Nepaneigta, kad 2007 m. rengiant Detalųjį planą, ginčo teritorija nebuvo laikoma mišku. Nustačius, kad ginčo teritorija 2007 m. toje vietoje buvo miško žemė, turėtų būti laikoma, kad ši žemė 2007 m. buvo paversta kitomis naudmenomis ir sąžiningi tokios žemės įgijėjai neturėtų patirti neigiamų pasekmių.

4.2. Po Detaliojo plano, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai, patvirtinimo praėjo daugiau nei 10 metų, todėl yra pakankamas pagrindas teisėtiems lūkesčiams ir teisinių santykių stabilumui susiformuoti. Vien tai, kad valstybės institucijos ginčo metu tarpusavyje nepakankamai koordinavo savo veiksmus, nėra pagrindas atsisakyti ginti sąžiningų asmenų teises į pačios valstybės suformuotus sklypus. Teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio terimo kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Šiuo atveju praėjo nepagrįstai ilgas laiko tarpas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl yra pažeidžiamos asmenų teisės į teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir teisinių santykių stabilumą. Be to, nagrinėjamu atveju susidariusi situacija kompetentingų valstybės institucijų galėjo būti nustatyta gerokai ankščiau.

4.3. Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną. Pareiškėjo apskaičiuota kompensacija neatitinka realios rinkos kainos. Be to, esant pačios valstybės kaltei ir praėjus pakankamai ilgam laikui, restitucija, paimant iš atsakovės ginčo žemės sklypų dalis, turi būti netaikytina.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Valstybinei miškų tarnybai rengiant Šilutės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą paaiškėjo aplinkybė, jog į Šilutės mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus yra atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims. Nustatyta, kad į ginčo žemės sklypus patenka Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypas, kuris Vyriausybės Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Neatsižvelgiant į Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, Detaliuoju planu suformuoti nauji žemės sklypai, taip pat žemės sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu (duomenys neskelbtini) suteikti adresai – (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė imperatyvias teises normas, pagal kurias miestų miškai yra priskiriami prie valstybinės reikšmės miškų, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Todėl šioje byloje ginčijamos Klaipėdos apskrities viršininko administracinių aktų dalys yra neteisėtos ir dėl to turi būti panaikintos. Panaikinus administracinių aktų dalis, turėtų būti taikoma restitucija ir ginčo žemės sklypų dalys, kurias sudaro valstybinės reikšmės miškas, grąžintinos valstybės nuosavybėn.

II.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino – panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1142-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria E. L. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11815 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės E. L., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d.

įsakymo Nr. 4-1126-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria J. Č. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11812 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės J.

Č., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1232, dalį, 2009 m. kovo 6 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1233 dalį, kuriomis E. L. pardavė ir perdavė 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. J.

S. nuosavybės teise; panaikino 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 917 dalį, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6091, dalį, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1236, dalį, 2009 m. kovo 26 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1237 dalį, kuriomis J.

Č. pardavė ir perdavė 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. S. nuosavybės teise; panaikino 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 916, dalį, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini); panaikino 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4119, dalį, kuria D.

S. pardavė Z. N. 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn: 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atsakovei I.

J. 16 640 Eur kompensaciją.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas panaikinti galbūt neteisėtas viešojo administravimo subjekto priimtų individualių aktų dalis, kuriomis galbūt neteisėtai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu privatiems asmenims perleista Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausanti miško dalis, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Valstybinės miškų tarnybos gautas 2018 m. vasario 5 d. raštas, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises į Šilutės mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjas, gavęs informaciją apie galimus imperatyvių teisės normų pažeidimus ir atlikęs tyrimą, pareiškimą teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų bendrojo ieškinio senaties termino. Byloje nėra duomenų, kad prokuroras ar kitos institucijos anksčiau žinojo apie galbūt patenkantį 0,13 ha valstybinės reikšmės miško plotą į privačius žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kad viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, atsakovės argumentas, kad šiuo atveju neturėtų būti ginamas viešasis interesas, vertintinas kaip nepagrįstas.

9. Teismas, remdamasis Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 5 d. raštu, 2018 m. vasario 2 d. pažymomis Nr. 81608 ir Nr. 81610 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas, 2018 m. vasario 2 d. pažymomis Nr. 81607 ir Nr. 81609 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), 2018 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1240 (toliau – ir Patikrinimo aktas), nustatė, kad į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patenka 0,013 ha (į 0,1246 ha žemės sklypą patenka 0,07 ha, o į 0,1318 ha žemės sklypą patenka 0,06 ha) Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos 902 kvartalo 55 taksacinio valstybinės reikšmės miško sklypo dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas yra 0,10 ha. Patikrinimo akte nurodyti duomenys patvirtina, jog Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas Vyriausybės Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, t. y. ginčo žemės sklypų dalys jau nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams.

Atsakovei teigiant, kad nebuvo aiškus Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas valstybinės reikšmės miško plotas, teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apskrities viršininko administraciniais aktais buvo perduoti žemės sklypai, kurie buvo suprojektuoti Šilutės mieste, o pagal tuo metu galiojusį Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą miškai išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina, jei jie priskirti miestų miškams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybinės reikšmės miško statusą nulemia pats jo augimo miesto teritorijoje faktas.

Miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad, net ir esant nevisiškai tikslioms Vyriausybės Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoms valstybinės reikšmės miško sklypo riboms, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo metu į perduodamus žemės sklypus patenkant miesto miško dalims, nuosavybės teisių atkūrimo metu turėjo būti žinoma, kad tai yra valstybinės reikšmės miškas.

Aptarti įrodymai ir ginčo žemės sklypų nuotraukos patvirtina, kad 0,13 ha ploto žemės sklypų dalyse yra užaugusių medžių, kurie priklauso Šilutės miesto miškui, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo metu ši miško dalis nuosavybės teisių atkūrimo metu akivaizdžiai buvo matoma, todėl turėjo būti žinoma, kad į neatlygintinai perduodamus žemės sklypus patenka dalis miesto miško, kuris laikytinas valstybinės reikšmės mišku. Todėl teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad nebuvo galima nustatyti, jog į žemės sklypus pateko valstybinės reikšmės miško.

10. Teismas, vadovaudamasis Miškų įstatymo 11 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2001 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. kovo 11 d. iki 2010 m. spalio 24 d.) 1 ir 2 punktais, atsižvelgęs, kad byloje nenustatyta, jog Detaliuoju planu ar kitu teritorijų planavimo dokumentu miško žemė buvo paversta kitomis naudmenomis, atsakovės argumentus, kad ginčo žemė 2007 m. buvo paversta kitomis naudmenomis, vertino kaip nepagrįstus.

11. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininkas administraciniais aktais nepagrįstai atkūrė nuosavybės teises į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurių 0,06 ha ir 0,07 ha dalys pateko į valstybinės reikšmės mišką. Todėl Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1142-(1.3), 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1126-(1.3), 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11815, 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11812 dalys, kuriomis E. L. ir J. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant E. L. 0,06 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,1318 ha ploto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o J. Č. perduodant 0,07 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,1246 ha ploto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 6 punktus (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, dėl to naikintinos kaip neteisėtos ir nepagrįstos.

12. Teismas nustatė, kad E. L. 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,06 ha valstybinės reikšmės miško, 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1232, ir 2009 m. kovo 6 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2-1233 pardavė ir perdavė E. J. S. E. J. S. ir M. S. 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 917, 0,1318 ha žemės sklypą ir į jį įeinantį 0,06 ha valstybinės reikšmės miško plotą padovanojo D. S. D. S. 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 6091, minėtą žemės sklypą pardavė Z. N. J. Č. 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,07 ha valstybinės reikšmės miško, 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-1236, 2009 m. kovo 26 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2-1237 pardavė ir perdavė E. J. S. E. J. S. ir M. S. 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 916, žemės sklypą ir į jį įeinantį 0,07 ha valstybinės reikšmės miško plotą padovanojo D. S. D. S. 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4119, minėtą žemės sklypą pardavė Z. N. Z. N. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos įstatyminė paveldėtoja ir teisių perėmėja yra I. J., priėmusi palikimą.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.7 straipsnį išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos, todėl negali būti perleidžiami, jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas. CK 6.157 straipsnyje nurodyta, kad šalys negali savo susitarimu pakeisti, riboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

14. Teismas pabrėžė, kad konstatavus, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1142-(1.3), 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1126-(1.3), 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11815, 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11812 dalys, kuriais atkurtos nuosavybės teisės E. L. ir J. Č. į ginčo žemės sklypus, kuriuose yra 0,13 ha valstybinės reikšmės miško, pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams, dėl to neteisėtomis, naikintinos jų pagrindu sudarytų sandorių dalys: 1) 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1232, dalis, 2009 m. kovo 6 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1233 dalis, kuriomis E. L. pardavė ir perdavė E. J. S. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 917, dalis, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2010 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6091, dalis, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2009 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1236, dalis, 2009 m. kovo 26 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-1237 dalis, kuriomis J. Č. pardavė ir perdavė E. J. S. 0,07 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2009 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 916, dalis, kuria E. J. S. ir M. S. padovanojo D. S. 0,07 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2009 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4119 dalis, kuria D. S. pardavė Z. N. 0,07 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,1246 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims.

16. Teismas pabrėžė, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovų sąžiningumo įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, neginčija. Teismas vertino, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Sprendžiant dėl kompensacijos, be kita ko, atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijos nuostatas. Pagal EŽTT praktiką pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu, t. y. kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną.

17. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 1 d. paskaičiuota ginčo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė atitinkamai yra 11 900 Eur (vieno aro kaina yra 955,05 Eur) ir 12 600 Eur (vieno aro kaina yra 956 Eur). Atsižvelgiant į žemės sklypų rinkos vertę, pareiškėjas prašė atsakovei I. J. iš Lietuvos valstybės priteisti 12 421 Eur kompensaciją, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės I. J. pateiktais duomenimis apie žemės sklypų vertę. A. I. J. byloje pateikė UAB „Verslavita“ parengtą žemės sklypų vertinimo ataskaitą. Iš žemės sklypų vertinimo ataskaitos matyti, kad atlikus žemės sklypų vertinimą, buvo nustatyta 1 280 Eur šių žemės sklypų vidutinė vertė už arą. Teismas, įvertinęs minėtos ataskaitos turinį ir jo metu padarytas išvadas, neturėjo pagrindo nesutikti su nustatyta žemės sklypų rinkos verte. Todėl teismas tenkino pareiškėjo pareiškimą, o pritaikęs restituciją atsakovei I. J. iš Lietuvos valstybės priteisė 16 640 Eur (13 arų x 1 280 Eur).

III. 18. Atsakovė I. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą arba jeigu visgi būtų nutarta, kad byla išnagrinėta iš esmės tinkamai, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, grąžinant natūra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisiant iš Lietuvos valstybės atsakovei (apeliantei) 32 819,20 Eur kompensaciją. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo taikyti senatį, visiškai nenagrinėjo to, kas yra ginčo žemės patikėtinis-valdytojas ir ar jis tik 2018 m. vasario 7 d. objektyviai turėjo galimybę pastebėti pažeidimus ir pagrindą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Teismas neatsižvelgė į Valstybinės miškų tarnybos poziciją, kad ši tarnyba nėra ginčo žemės patikėtiniu ir valdytoju, o sprendžiant dėl teisės ginti viešąjį interesą realizavimo pradžios termino yra būtina aiškintis, kada kompetentingai įstaigai (patikėtiniui) tapo ir galėjo tapti žinoma apie pažeidimą.

Teismas neatkreipė dėmesio į byloje fiksuotas aplinkybes, kad ginčo teritorijos patikėtiniu, kai 2007 m. buvo rengiamas teritorijos detalusis planas ir kai 2009 m. buvo vykdomas nuosavybės teisės atkūrimas, buvo tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri dalyvavo procedūrose ir pritarė Detaliajam planui, ginčo teritorijos planavimui, sprendiniams, ginčo teritorijos paskirčiai, valstybės vardu suformavo valstybės sklypus tokiomis ribomis, kurios yra šiai dienai ir t. t. Taip pat teismas neįvertino byloje pateiktų duomenų apie tai, kad apeliantės valdomuose žemės sklypuose dar 2008 m. buvo atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, jie buvo derinami su tuometiniu ginčo miško žemės patikėtiniu, ribos buvo aiškios ir jokių pastabų apie tariamus pažeidimus ar neatitikimus schemoms nepareikšta.

Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad Šilutės miesto miškų sklypų inventorizacija atlikta 2014 m., naudojant tik vietovės fotografijas iš oro ir kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Šių teismo neįvertintų aplinkybių visuma parodo, kad valstybinės žemės patikėtiniui, t. y. kompetentingai institucijai, buvo žinoma valstybinės žemės padėtis ir 2007 m., ir 2008 m., ir 2009 m., ir tikrai buvo žinoma padėtis 2014 m., atliekant miškų inventorizaciją. Todėl buvo visos galimybės tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (dabar – NŽT), tiek Valstybinei miškų tarnybai vėliausiai 2014 m. pateikti prašymą ginti viešąjį interesą, jei toks poreikis realiai buvo.

Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. ginčo žemės sklypų suformavimo teisiniai santykiai yra iš esmės jau nutolę ir transformavosi ne vieną kartą, praėjo daugiau nei 10 metų. Akivaizdu, kad terminas inicijuoti viešojo intereso gynimo bylą yra praleistas, nors formaliai prokuroras gal ir nepraleido termino kreiptis į teismą nuo 2018 m. vasario 5 d. rašto gavimo. Jeigu nagrinėjamu atveju realiai būtų viešasis interesas ir jis realiai būtų pažeistas, tai neabejotina, kad nuo 2007 m. per protingą terminą būtų inicijuotos jo gynimo procedūros.

Tokių procedūrų neinicijavimas per protingą terminą parodo, kad jokio viešojo intereso pažeidimo nebuvo ir nėra, o savaime šalia pavienių senų medžių želdiniais užžėlusi teritorija nėra viešojo intereso objektas. Viešasis interesas yra įgyvendintas 2007 m. Detaliuoju planu suprojektavus miesto miškų teritorijas, taip suderinant interesų pusiausvyrą. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti ginti pareiškėjo nurodomą viešąjį interesą, net jei prokuroras ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, nes yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento.

18.2. Apeliantė valdo 2007 m. pačios valstybės suformuotus žemės sklypus. Žemės sklypuose 2008 m. buvo atlikti tikslieji kadastriniai matavimai užfiksuojant šių sklypų tikslias ribas ir kitus kadastrinius duomenis, o gretimybėje esantis miškas buvo inventorizuotas tik 2014 m., kadastriniai matavimai neatlikti iki šiol. Valstybinė miškų tarnyba, kuri net nėra ginčo teritorijos valdytoja (patikėtine), 2018 m. vasario 5 d. raštu kvestionuoja gretimybėse esančių žemės sklypų ribas ir kadastrinius duomenis, teigdama, kad žemės sklypai persidengia.

Kadangi ginčas iš esmės kyla dėl gretimybėse esančių sklypų, kurių vienas net neišmatuotas kadastriniais matavimais, ribų ir kadastrinių duomenų, todėl darytina išvada, kad šioje byloje vyrauja civilinio pobūdžio ginčas, nes nenuginčijus ginčo žemės sklypų ribų, negalima teigti, kad sklypai persidengia ir dėl to negalima nuginčyti nei administracinių aktų, nei sandorių. Apeliantė teismui buvo pareiškusi prašymą dėl teismingumo, t. y., kad byla galbūt neteisminga administraciniam teismui. Prašyme buvo nurodyta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra sprendžiami remiantis daiktinės teisės normomis.

Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė minėtą prašymą. Visgi žemės sklypų ir gretimybėse esančios valstybės žemės (miško) ribų (įskaitant bendrų) nustatymas yra fakto klausimas, nustatomas remiantis kadastrinių matavimų medžiaga. Administracinis teismas nenagrinėja žemės sklypų ribų nustatymo ar ginčijimo klausimų, t. y. nenustatinėja civilinio pobūdžio teisinių faktų (CK 4.45 str.). Teismas net nenustatinėjo reikšmingų ir esminių faktinių aplinkybių apie tai, kokios žemės sklypų ribos ir jų tarpusavio santykis buvo 2007 m.

žemės sklypus suformuojant, 2008 m. atliekant jų kadastrinius matavimus bei 2009 m. į juos atkuriant nuosavybės teises. Teismas darydamas išvadas dėl žemės sklypų ribų 2007–2009 m. rėmėsi ne Detaliuoju planu ir 2008 m. kadastrinių matavimų duomenimis, o tik 2018 m. Valstybinės miškų tarnybos surinktais duomenimis, kurie nėra pagrįsti kadastriniais matavimais. Todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis tik 2018 m. surinktais ir dar ganėtinai netiksliais duomenimis negalėjo daryti išvadų dėl 2007–2009 m. buvusių žemės sklypų ribų ir negalėjo teigti, kad 2007 m. suformuojant ginčo žemės sklypus ar vėliau į juos atkuriant nuosavybes teises, į juos pateko miškas.

Jokie byloje esantys 2007–2009 m. kadastriniai duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Be to, teismas, spręsdamas dėl 2009 m. administracinių aktų, konstatuodamas aplinkybes dėl suformuotų žemės sklypų ribų bei jų tariamo persidengimo rėmėsi ne VĮ Registrų centras įregistruotais kadastriniais matavimais ir jų metu parengtais žemės sklypų planais, o 1:50000 masteliu parengtomis schemomis, pagal kurias žemės sklypų ribų paklaida yra l mm plane – 50 m natūroje. Tokios netikslios ir pagal tiriamą laikmetį net neaktualios medžiagos naudojimas siekiant išspręsti žemės sklypų ribų ir jų persidengimo fakto klausimus yra nepateisinamas ir neteisingas.

Nebuvo pareikšti reikalavimai dėl žemės sklypų kadastrinių duomenų nuginčijimo, nėra pareikšti reikalavimai dėl žemės sklypų suformavimo administracinių aktų panaikinimo ar sklypų viso ar dalinio išformavimo. Kol kadastriniai duomenys nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka (bendrosios kompetencijos teisme), tol jie laikomi išsamiais ir teisingais bei esant ginčui vadovautinasi būtent jais. Nenuginčijus kadastrinių duomenų ir administracinių aktų dėl žemės sklypų suformavimo, į kuriuos apeliantė dabar yra įgijusi teises, nėra pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius, nes jie savaime nėra neteisėti.

Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ginčo žemės sklypų ribų, jų tariamo persidengimo ir grąžintino ploto fakto klausimus nagrinėjo netinkamai. Tai parodo, kad bylą išsprendė ne tos kompetencijos teismas, nes ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

18.3. Detaliuoju planu buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, kuriuos dabar valdo apeliantė. Šiuo teritorijų planavimo dokumentu buvo nustatyta sklypų paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis, plotai, ribos ir kt., kad tai kitos paskirties žemė, skirta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, greta suprojektuojant miesto miškų plotus. Byloje nėra pareikštas joks materialusis reikalavimas dėl Detaliojo plano (duomenys neskelbtini) panaikinimo). Žemės sklypų kadastriniai duomenys nuo 2007 m. nėra pakitę, tik per dešimtmetį šalia pavienių medžių savaime sužėlė miesto želdynai.

Minimu Detaliuoju planu yra suprojektuoti atskiri miesto miškui priskirti žemės sklypai ir jie plane parodyti ginčo žemės sklypų gretimybėse. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad valstybė nėra atlikusi apeliantės valdomų žemės sklypų gretimybėse suplanuotų miško sklypų kadastrinių matavimų. Kadangi Detaliuoju planu suformuoti apeliantės valdomi žemės sklypai 2008 m. buvo tiksliai kadastriškai išmatuoti, todėl gretimybėse esantys miesto miško sklypai turi būti matuojami nuo tiksliai kadastriškai jau išmatuotų sklypų ribų.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės valdomų žemės sklypų gretimybėje suplanuoti miesto miškų sklypai nėra dar išmatuoti kadastriniais matavimais, todėl negalima apskritai daryti išvados, jog Detaliuoju planu suformuoti sklypai vienas kitą dengia ir užima kokį tai plotą. Todėl teismas nepagrįstai darė išvadas, kad 2009 m. atkuriant nuosavybės teises į 2007 m. suformuotus ir 2008 m kadastriniais matavimais išmatuotus žemės sklypus neva pateko gretimybėse esantis miškas ir kad neva dėl to administraciniai aktai ir vėlesni sklypų perleidimo sandoriai yra neteisėti.

Nėra ginčo, kad valstybinės reikšmės miškas yra išimtas iš civilinės apyvartos, tačiau dar nėra atlikti apeliantės valdomų žemės sklypų gretimybėje Detaliuoju planu suplanuotų miesto miškų sklypų kadastriniai matavimai, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar į civilinę apyvartą buvo patekusi bent dalis Detaliuoju planu suplanuotų miesto miškų. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad ginčo teritorija yra gyvenamųjų namų statybos teritorija (paskirtis – kita), yra suplanuoti miesto inžineriniai tinklai ir infrastruktūra (gatvės, šaligatviai ir kt.).

Kitos paskirties žemėje esantys pavieniai suaugę medžiai ir tarp jų savaimę prižėlę želdynai nėra miškas. Vien tai, kad dėl prieš tai buvusių savininkų galbūt netinkamai vykdytos žemės sklypų priežiūros, juose nėra sutvarkyti želdynai, nereiškia, kad kitos paskirties žemėje atsirado miškas ir dėl to savaime pasikeitė Detaliuoju planu suformuotų kitos paskirties žemės sklypų paskirtis ir ribos.

18.4. Byloje nėra tinkamai išnagrinėtas ginčas dėl besiribojančių, tuo pačiu Detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų ribų, todėl nėra galimybės tinkamai pritaikyti restituciją, net jeigu tam ir būtų pagrindas. Iš byloje pateiktų pareiškėjo schemų masteliu 1:50000 matyti, kad tariama miško riba turi paklaidą natūroje 50 m (schemoje l mm – natūroje 50 m), todėl akivaizdu, kad žemės sklypai visa apimtimi patenka į šią paklaidos zoną. Be to, iš schemų matyti, kad tariama miško riba yra netaisyklingos formos ir įvairiais kampais perdalina žemės sklypus. Tokių duomenų nėra nei Detaliajame plane, nei žemės sklypų kadastriniuose matavimuose. Žemės sklypai suformuoti aiškių, racionalių ribų ir tiksliomis ribomis įregistruoti viešuosiuose registruose. Teismas net nesigilino į tai, kad jeigu ir būtų pagrindas atimti kokias tai dalis iš atsakovės žemės sklypų, tai jie turėtų būti išformuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir tai fiziniam asmeniui nemažai kainuoja, o teismas šias išlaidas paliko apeliantei (kadastriniai matavimai, įregistravimas ir kt.). Pagal EŽTT praktiką bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita. Taip pat teismas visiškai nenagrinėjo klausimo, kad, atėmus iš atsakovės žemės sklypų pareiškėjo reikalaujamas dalis, tie likę sklypai taps iš esmės ne tokio ploto ir konfigūracijos, bus visiškai nepatrauklūs, nefunkcionalūs ir apeliantei nebereikalingi, nebeatitiks jos teisėtai įgytų lūkesčių, t. y. faktiškai beverčiai. Todėl jeigu jau būtų pagrindas taikyti restituciją, tai nagrinėjamu atveju turėtų būti paimami žemės sklypai pilna apimtimi ir už juos visiškai kompensuojama už visą abiejų sklypų 0,2564 ha plotą sumokant 32 819,20 Eur kompensaciją, kuri apskaičiuotina dauginant bendrą žemės sklypų 0,2564 ha plotą iš vieno žemės sklypo aro kainos – 1 280 Eur.

19. Pareiškėjas prokuroras atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

19.1. Klaipėdos apygardos prokuratūroje duomenys apie tai, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, t. y., kad valstybinės reikšmės miškai vienokia ar kitokia (nuosavybės teisių atkūrimu, dovanojimu, pirkimo-pardavimo sutartimis) forma buvo perleisti privačion nuosavybėn, iš Valstybinės miškų tarnybos gauti 2018 m. vasario 7 d., pareiškimas teismui pateiktas 2018 m. kovo 7 d., todėl ABTĮ 29 straipsnio l dalyje numatytas terminas reiškiant pareiškimą nepraleistas.

19.2. Administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims. Tai daroma nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo.

19.3. Nuosavybės teisių atkūrimo metu (2009 m.) žemės sklypai jau buvo Šilutės miesto teritorijoje ir Nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Taipogi Valstybinė miškų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos miškų kadastrinių duomenų patikrinimą žemės sklypuose ir naudodama „GPS“ imtuvą aukštesniu nei 1 m tikslumu išmatavusi miško ribas nustatė, kad Miškų valstybės kadastre registruotas Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas atitinka faktinę padėtį vietoje ir šis sklypas atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

19.4. Apeliantė, nurodydama, kad tik nekilnojamojo turto kadastriniais matavimais išmatuoti žemės sklypai (jų ribos) yra tikslūs ir aiškūs, painioja du registrus. Miškų kadastre registruoti miškai taipogi yra tiksliomis ribomis ir plotais, grafiniai duomenys (miško sklypo ribos) yra koordinuoti Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94).

19.5. Apeliantė, keldama abejones dėl Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų, kiek į jos turimus žemės sklypus patenka valstybinės reikšmės miško, nepateikė jokių duomenų ir argumentų, kodėl minėtos tarnybos byloje esančios pažymos apie tekstinius Miškų kadastro duomenis ir apie grafinius Miškų kadastro duomenis turėtų būti laikomos neteisingomis.

19.6. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ši byla turėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl teismingumo bylos nagrinėjimo metu, pažymėjo, jog šiuo klausimu teisminė praktika yra susiformavusi ir teismingumą lemia, kokie vyraujantys teisiniai ginčai yra sprendžiami. Šiuo atveju sprendžiamas administracinių aktų panaikinimo klausimas, o ne žemės sklypų ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų teisėtumo klausimas.

19.7. Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai ir aiškiai nurodyti argumentai dėl restitucijos taikymo ir dydžio, todėl apeliantės argumentai dėl restitucijos pakeitimo, grąžinant valstybei žemės sklypus visa apimtimi ar atitinkamai už juos kompensuojant, yra nelogiški, teisiškai neįgyvendinami.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas ir atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

20.1. Pritaria apeliantės argumentams dėl žemės sklypo ribų. Žemės sklypų plotas nustatomas dešimtosios tūkstantosios (0,0000 ha) ha dalies tikslumu, o byloje pateiktose 2018 m. vasario 2 d. pažymose Nr. 81608 ir Nr. 81610 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus grafinė schema ir jos išdėstymas vietovėje parengtas masteliu M 1:5000, t. y. 1 mm linijos ilgis dokumente vietovėje atitinka 5 m. Be to, koordinačių reikšmės nėra susieitos su grafine medžiaga, neaišku, kuri jų priskiriama kuriam taškui grafinėje dalyje.

20.2. Taigi pateiktos Pažymos nėra dokumentas, apibūdinantis konkretaus žemės sklypo (šiuo atveju – miško) ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis, ir nesudaro galimybės nustatyti vietovėje, kurioje vietoje, kokia forma persidengia valstybinės reikšmės miško plotas su žemės sklypais. Teismas iš esmės nusprendė dėl valstybinės reikšmės miško grąžinamų dalių ploto, bet neišsprendė ginčo, kokiomis ribomis (riboženkliai, konkrečios koordinatės Lietuvos valstybinėje koordinačių sistemoje) šios dalys kertasi. Tik ribomis apibrėžtas žemės sklypo kontūras leidžia nustatyti jo plotą.

20.3. Teismo sprendimas dėl grąžinamų 0,06 ha ir 0,07 ha žemės sklypų dalių, kurios nėra tiksliai nustatytos remiantis teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių duomenų nustatymą, tvarka, gali sukelti neigiamas pasekmes šalims (neteisingai atlyginta patirta žala), kai vietovėje jo įgyvendinimo metu paaiškėtų kitoks skirtumas dėl žemės sklypų persidengimo (t. y. valstybinės reikšmės miško dalis gali būti didesnė arba mažesnė, nei nustatyti 0,06 ir 0,07 ha, nesuformuojant to miško sklypo nustatyta tvarka).

20.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl persidengiančių žemės sklypų plotų ir ribų nekonkretizavimo bei abstraktumo, nepritartina pareiškimo tenkinimui, nepateikus valstybinės reikšmės miško žemės sklypo Šilutės mieste kadastro duomenų bylos, sudarytos tesės aktų nustatyta tvarka, kurios pagrindu būtų galima konkrečiai nustatyti ribas ir tikslų ginčo plotą.

20.5. Apeliacinio skundo dalis, kuria (jeigu visgi būtų nutarta, jog byla išnagrinėta iš esmės tinkamai) prašoma nuspręsti grąžinti natūra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,1318 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1246 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš Lietuvos valstybės apeliantei 32 819,20 Eur kompensaciją, yra nepagrįsta, nes nėra valstybinės reikšmės miškų visame ginčo žemės sklypų plote, jie yra tik jų dalyje, todėl tenkinant šią apeliacinio skundo dalį būtų išplėstas bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro viešojo intereso gynimas – administracinių sprendimų, kuriais nuosavybės teisės atkurtos į valstybinės reikšmės miestų miškų plotus, panaikinimas, bei sandorių, kuriais teisės į atkurtus valstybinės reikšmės miškų plotus buvo perleistos kitiems asmenims, pripažinimas negaliojančiais.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1142-(1.3) dalį ir 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11815 dalį, kuriomis E. L. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1318 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 4-1126-(1.3) dalį ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 33-11812 dalį, kuriomis J. Č. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują kitai paskirčiai (individualiai statybai) 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,1246 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taip pat panaikino atitinkamas sandorių, kuriais nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškų plotus perleistos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, dalis, bei atsakovei I. J., taikė restituciją ir grąžino natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,06 ha ir 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, atsakovei I. J. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, priteisė 16 640 Eur kompensaciją.

23. Atsakovė I. J. apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, grąžinant natūra Lietuvos valstybės nuosavybėn 0,1318 ha ir 0,1246 ha žemės sklypus pilnai, ir priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei (apeliantei) 32 819,20 Eur kompensaciją. Apeliantė nurodė, kad terminas inicijuoti viešojo intereso gynimo bylą yra praleistas, nes sprendžiant dėl teisės ginti viešąjį interesą realizavimo pradžios termino būtina aiškintis, kada kompetentingai įstaigai (patikėtiniui) tapo ir galėjo tapti žinoma apie pažeidimą; Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (dabar NŽT) valstybinės žemės padėtis buvo žinoma ir 2007 m., ir 2008 m., ir 2009 m.; Valstybinei miškų tarnybai padėtis buvo žinoma 2014 m., atliekant miškų inventorizaciją. Teigė, kad byla nėra teisminga administraciniam teismui, nes ginčas kyla dėl gretimybėse esančių sklypų, kurių vienas net neišmatuotas kadastriniais matavimais, ribų ir kadastrinių duomenų, todėl byloje vyrauja civilinio pobūdžio ginčas; teismui nebuvo pagrindo remtis 2018 m. Valstybinės miškų tarnybos surinktais duomenimis, kurie nėra pagrįsti kadastriniais matavimais. Nei Detalusis planas, nei ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra nuginčyti, todėl nėra galimybės tinkamai pritaikyti restituciją; žemės sklypai visa apimtimi patenka į miško schemoje nurodytos ribos paklaidos zoną. Atsakovei tektų žemės sklypų išformavimo ir naujų ribų įregistravimo kadastre išlaidos. Tariama miško riba yra netaisyklingos formos, žemės sklypus perdalina įvairiais kampais, jie tampa nefunkcionalūs ir apeliantei nereikalingi, beverčiai, todėl taikant restituciją turėtų būti paimami žemės sklypai pilna apimtimi ir už abiejų sklypų 0,2564 ha plotą sumokama 32 819,20 Eur kompensacija.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendime objektyviai nustatė visas ginčui byloje teisingai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualią taikytiną teisę ir teismų praktiką, todėl teisėjų kolegija nesikartodama pasisako tik dėl esminių apeliantės nurodomų apeliacinio skundo argumentų

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 55 straipsnio nuostatas prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ši prokuroro teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje.

Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet koks pareiškėjas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2005 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-65/2009, 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2907/2011 ir kt.).

Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad nurodyto termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus ir tai atitinkamai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2013).

26. Atkreiptinas dėmesys, kad termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą, ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-525/2019).

27. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos gautas 2018 m. vasario 5 d. raštas, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į Šilutės mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas, gavęs informaciją apie galimus imperatyvių teisės normų pažeidimus ir atlikęs tyrimą, skundą teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Ta aplinkybė, kad valstybinės žemės patikėtinis nesikreipė dėl viešojo intereso gynimo, negali būti vertinama kaip kliūtis viešąjį interesą ginti prokurorui, kuriam tokią pareigą nustato Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis, 1 dalyje įtvirtinantis, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

28. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005).

29. Pasisakydama dėl gintinų viešųjų interesų pusiausvyros nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas iš esmės gynė du viešuosius interesus – išimtinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į valstybinės reikšmės miškus ir nuosavybės teisių atkūrimą, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

30. Spręsdamas dėl teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo (pateisinimo), teismas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl viešojo intereso poreikių ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyros užtikrinimo taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimą byloje V. ir D. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 14966/04). EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos itin saugomo turto režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybė netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo turto apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos išsaugojimas natūra.

31. Administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles ir civilinį teisinį ieškinio senaties institutą nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018). Minėtame kontekste teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nėra nuginčyti Detaliojo plano sprendiniai, akcentuoja, kad imperatyviems teisės aktų reikalavimams prieštaraujantys Detaliojo plano sprendiniai negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių (t. y. nesukuria civilinių teisių ir pareigų) ir laikytini niekiniais. Nepaisant pasibaigusių terminų tokiems aktams ginčyti teisme, jais negali būti grindžiami kiti sprendimai (iš ne teisės negali kilti teisė), todėl jie nėra teisine kliūtimi panaikinti administracinius sprendimus ir sandorius, kuriais valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas buvo neteisėtai perduotas privačion nuosavybėn.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypo plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. 2018 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1240 nustatyta, kad į 0,1246 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1318 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenka 0,013 ha (į 0,1246 ha žemės sklypą patenka 0,07 ha, o į 0,1318 ha žemės sklypą patenka 0,06 ha) Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės miško sklypo dalis. Miškų kadastre registruoti miškai taip pat yra tiksliomis ribomis ir plotais, grafiniai duomenys (miško sklypo ribos) yra koordinuoti Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS-94). Lietuvos respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 15.1.4 punktas nustato reikalavimą, kad būtų nurodytos kadastro objekto geografinės ribos 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliami argumentai, kad į ginčo žemės sklypus patenkančio miško plotai ir ribos nustatyti neatlikus kadastrinių matavimų, todėl negali būti laikomi tiksliais, laikytini neįrodytais ir atmestinais, nes apeliantė nėra pateikusi į bylą įrodymų, kuriais būtų paneigiami 2018 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1240 nustatyti duomenys, teismui nėra pagrindo jais abejoti.

33. Apeliantės argumentas dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui yra grindžiamas teiginiais dėl valstybinės reikšmės miško, patenkančio į ginčo žemės sklypus, ribos galbūt netinkamo nustatymo, tačiau bylos teismingumą lemia vyraujantys ginče administraciniai teisiniai santykiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šios kategorijos bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 17 str. 1 d., 22 str. 2 d.).

34. Ginčo žemės sklypų dalys, kurios pasilieka apeliantei atskyrus valstybinės reikšmės miško plotus, nepaisant miško ribos laužtinės ribos, dalijančios esamus ginčo sklypus į dvi dalis, išlieka racionalaus ploto (0,0546 ha ir 0,0618 ha) ir dydžio. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad žemės sklypų dalys tampa iš esmės netinkamos naudoti pagal paskirtį vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, todėl argumentai dėl byloje netinkamai pritaikytos restitucijos atmestini, reiškiamas reikalavimas paimti visus žemės sklypus valstybei ir sumokėti kompensaciją už visą žemės sklypų plotą neturi pagrindo. Atsakovei I. J. pasiliekančių žemės sklypų ribų patikslinimas yra šio teismo sprendimo vykdymo dalykas, ir jei apeliantei, kuri laikytina sąžininga proceso šalimi, tektų su jos nuosavybėje likusių žemės sklypų suformavimu papildomų išlaidų našta, ji įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš tų valstybės institucijų, dėl kurių neteisėtų veiksmų patyrė žalą.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė