9fdfa1ea-451a-4e3d-977b-a8e486c980a8 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys PunysPranešėjas Stasys Punys                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-834/2011Teisėja Silvana Girdenienė                                               Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00431-10-3                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.;1.1.8.1.1.;1.1.10.1.; (S)                                                                1.2.26.2.1.;1.2.28.4;2.1.7.4.1.;2.1.7.4.4.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Leonardos Gurevičienės, Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjams adv. Anatolijui Svilai, Aleksandr Palamarčuk, Jolantai Bagdonienei,nuteistiesiems G. M., K. S., A. B.,nukentėjusiajam V.

T.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 64 str. bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-02-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti K.

S. ir A. B., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: G. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. S. ir A. B., savavaldžiavo, t.y. 2010 m. spalio 24 d. vakare (tikslus laikas nenustatytas) (duomenys neskelbtini) Varėnos raj. kieme prie V. T. gyvenamojo namo, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ G. M. tariamÄ teisę į žalos atlyginimÄ dėl akinių sulaužymo ir G.

M. motinos A. M. tariamÄ teisę į dėl sužalojimo (rankos sulaužymo) padarytos žalos atlyginimÄ ir, reikalaudami atlyginti žalÄ , pavartojo fizinę prievartÄ V. T. atžvilgiu: A. B. ir G. M. sudavus po vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , K. S. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ V. T., o pastarajam nukritus, G. M. ir A. B. bei K. S. bendrai sudavus kojomis ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, kaktos abiejose pusėse ir abiejuose dilbiuose, kraujosruvomis odoje kaktos deÅ¡inės pusės - deÅ¡inio antakio - deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko srityje ir kairės akies vokuose.

K. S. panaudojo psichinę prievartÄ - norėdamas įbauginti V. T. iÅ¡Å¡ovė pusiau automatiniu, dujiniu pistoletu PERFECTA Mod. FBI 8000 Nr. G130037 du kartus į viršų.Tokiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Â LR BK 294 str. 2 d.              Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. praÅ¡o pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir nenustatė reikÅ¡mingų veikos kvalifikavimui aplinkybių.

Jo nuomone, byloje nėra duomenų, kad jis iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo patenkinti kokius nors reikalavimus, o jam tai ginčijant, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ â€“ savavaldžiavo. Pasak apelianto jis nevykdė jokios savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės. Tai, kad nukentėjusysis sudavė jo motinai ir ji griÅ«dama susilaužė rankÄ , kaip ir jo akinių sudaužymo faktas neduoda, nei jam, nei kam kitam reikalavimo teisės. G. M. manymu, jo veika – sudavimas V. T. ranka ir kojomis – tai fizinio skausmo sukėlimas asmeniui.

Apeliantas skunde teigia, kad savo veikla jis nesiekė iÅ¡ V. T. gauti kokios nors naudos, kad Å¡ios jo neteisėtos veikos padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Pasak apelianto jis nepaėmė iÅ¡ V. T. jokio turto ir apie žalos atlyginimÄ Ä¯vykio metu ir anksčiau apie tai, nebuvo jokios kalbos. Taip pat skunde teigiama, kad jo tikslas buvo savo ir draugų pagalba pagÄ sdinti V. T. o, kad teko panaudoti fizinę jėgÄ iÅ¡ dalies tai iÅ¡provokavo pats V. T. pirmas pastumdamas. Apeliantas prisipažįsta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jie buvo atlikti iÅ¡ asmeninių paskatų, jam nesusivaldžius.

Skunde pažymima, kad nukentėjusiojo parodymai patvirtina jo nurodytas priežastis, dėl kurių veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas. V. T. byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė bei teisme nurodė, kad turtinių pretenzijų nuteistiesiems neturi. Nuteistasis G. M. pažymi, kad tyrimo metu jam bei kitiems asmenims apklausų metu buvo užduodami atsakymÄ menami klausimai. Apeliantas nurodo, kad dėl blogos finansinės padėties, ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu, jis negalėjo pasisamdyti advokato, o pats tinkamai nesugebėjo apsiginti.

Apeliantas gailisi atlikęs neteisėtÄ veikÄ , tačiau jo nuomone, Å¡i veika kvalifikuotina pagal kitÄ LR BK straipsnį, kadangi turi BK 140 str. 1 d. dispozicijoje esančių požymių. Apelianto nuomone, kadangi tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ jis padarė pirmÄ kartÄ ir reali laisvės atėmimo bausmė už padarytus veiksmus yra per griežta, todėl jei bÅ«tų skiriama laisvės atėmimo bausmė, turėtų bÅ«ti taikytinos LR BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. Apeliantas nesutinka, kad jo veiksmuose yra recidyvas ir todėl yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę.

G. M. nuomone byloje turėjo bÅ«ti taikytos LR BK 54 str. 2 d. nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė skundÄ patenkinti, nukentėjusysis paliko spręsti teismui, prokuroras prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sutinka suVarėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistajam G. M. paskirta bausme, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu.

Todėl apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra keistinas.Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies taikymoG. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas).Apygardos teismo nuomone, G. M. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai ir argumentai yra pagrįsti. Kolegija sutinka su nuteistojo nuomone, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 294 str. 2 d. nustatytus nusikaltimo sudėties požymius ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

BK 294 straipsnyje nustatytos dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtys: pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams; antroje dalyje – savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra bÅ«tinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys bÅ«tų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra bÅ«tinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sÄ lygos.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Pagal savavaldžiavimo sudėties dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (numatytÄ CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet neįgyvendinama.

Å ių veiksmų subjektas turi bÅ«ti susijęs su Å¡iais santykiais. Kam faktiÅ¡kai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtÄ turtÄ ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Savavaldžiavimui svarbu dėl ko naudojamas smurtas – ar tam, kad įgyvendinti savo tariamÄ teisę, ar kerÅ¡to bei panaÅ¡iais tikslais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai pažymėjo, kad nuteistieji prieÅ¡ V. T. savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ kito asmens tariamÄ teisę. Bylos duomenimis tarp M. ir T. jau senai susiklostę konfliktiniai santykiai. Kaip parodė nukentėjusysis V. T. viskas prasidėjo dar 2010 m. vasaros pradžioje, kai A. Ž. jis paskolino mobilųjį telefonÄ ir po to norėjo jį atsiimti bei kai buvo atsisakyta M. paslaugų statant laÅ¡elines V.

T. motinai. Tuo tarpu nuteistasis G. M. aiÅ¡kina, kad 2010 m. liepos mėnesį V. T. sulaužė jo motinai rankÄ , jam pačiam akinius. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, aptariamas įvykis įvyko 2010-10-24, praėjus keliems mėnesiams nuo konfliktų pradžios. IÅ¡ nukentėjusiojo, liudytojo J. T. parodymų aiÅ¡ku, kad nuteistieji ne kartÄ lankėsi nukentėjusiojo sodyboje, tačiau jokių reikalavimų neperdavė ir per tėvus. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. T. patvirtino, kad nei anksčiau, nei įvykio metu nuteistieji iÅ¡ jo nieko nereikalavo, neprašė atlyginti žalÄ , o iÅ¡karto pradėjo muÅ¡ti.

Pagrįstai manytina, kad G. M. kartu su kitais bendrininkais ateidamas į V. T. namus, bÅ«dami jo, o ne savo namų teritorijoje, bei vartodami jo atžvilgiu smurtÄ veikė iÅ¡ pykčio, dėl asmeninių nesutarimų, o ne turėdamas tyčiÄ Ä¯gyvendinti savo tikrÄ ar tariamÄ teisę. Nuteistieji radę konkretų asmenį (V. T.), įvykdė tai kÄ norėjo – jį sumušė tuo padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2010-10-25 specialisto iÅ¡vada Nr.G 893/10 (06) ir 2010-11-19 specialisto iÅ¡vada Nr.G 893/10 (06).

BK 294 straipsnis yra susijęs su savo tikros arba tariamos teisės įgyvendinimu. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagÄ , parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bei apklausus nuteistuosius, nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, kolegija nenustatė kitokio tokio elgesio motyvų, kaip kerÅ¡tas. Nuteistieji į nukentėjusiojo namus važiavo jo „pamokyti“, už tai, kaip jis neva pasielgė su G. M. motina, apelianto akiniais. Pažymėtina, kad nuteistieji atvyko vakare, be to su savimi turėjo ginklÄ .

Apygardos teismo nuomone, nuteistųjų neteisėtų veiksmų motyvas buvo asmeninės paskatos (pyktis, kerÅ¡tas), todėl Å¡ie veiksmai apylinkės teismo netinkamai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 294 str. 2 d. , kaip turintys savavaldžiavimo nusikaltimo požymių.Atsižvelgiant į visas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistųjų veiksmais buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å ios normos dispozicijoje nurodyti keli savarankiÅ¡ki vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai. Bet kuris iÅ¡ Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes, yra pakankamas kvalifikuoti veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal teismų praktikÄ visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti ar Å¡okiruoti ir panaÅ¡iai. Pažymėtina, kad BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagrindinis objektas yra vieÅ¡oji tvarka, o asmens sveikata yra papildomas objektas. Veika Å¡iuo atveju turi pasireikÅ¡ti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu, o konkrečiu atveju – kai papildomas kėsinimosi objektas yra asmens sveikata – elgiantis įžūliai, tyčiojantis, vartojant smurtÄ asmens atžvilgiu ir tokiu bÅ«du demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Dar vienas būtinas BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymis yra veikos padarymo vieta – veika turi būti padaryta viešoje vietoje.Nėra abejonių, kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. T. sveikata. Iš bylos medžiagos matyti, jog konfliktas tarp nuteistųjų ir V. T. įvyko privačiame V. T. namų kieme. Tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų, nuteistųjų parodymai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietos protokolas (t 1 b.l. 13-14).

Teismų praktikoje namo kiemas pripažįstamas vieÅ¡a vieta (Nr. 2K-820/2005). KonfliktÄ matė nukentėjusiojo motina, kuri, kaip ir nukentėjusiojo tėvas labai iÅ¡sigando. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta policija.Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. M. kartu su bendrininkais veiksmus V. T. atžvilgiu atliko iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, pamindami žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgos ir beprasmio smurto apraiÅ¡kas. Nuteistieji be priežasties suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam vieÅ¡ojoje vietoje matant aplinkiniams, Å¡iurkščiai pažeidžia ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir griauna konfliktÄ matančių asmenų saugumo jausmÄ , nes kiekvienas asmuo matantis tokį elgesį, negali bÅ«ti tikras, jog chuliganiÅ¡ki veiksmai nebus nukreipti ir prieÅ¡ jį.

Kadangi G. M., K. S., A. B. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl jie turi bÅ«ti perkvalifikuoti iÅ¡ BK 294 straipsnio 2 dalies.Dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalies taikymoApeliantas mano, kad jo veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Apygardos teismas nesutinka su Å¡iuo argumentu ir jis yra atmestinas. LR BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kolegija remdamasi visomis aplinkybėmis nustatė, kad apelianto G.

M. bei kitų nuteistųjų veika turi 284 str. 1 d. dispozicijos požymių, todėl praÅ¡ymas perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 294 str. 2 d. į 140 str. 1 d. nėra pagrįstas ir netenkintinas. Dėl LR BK 75 straipsnio ir BK 54 straipsnio nuostatų taikymoApeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuomone, jog jo veiksmuose yra recidyvas ir todėl, kad tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , reali laisvės atėmimo bausmė už padarytus veiksmus yra per griežta. Apeliantas praÅ¡o taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti.

Šį apelianto praÅ¡ymÄ kolegija vertina kritiÅ¡kai ir jis yra atmestinas.Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymÄ â€ 5 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas ypatingÄ dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo motyvÄ ir tikslus, kaltininko asmenybę, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma ir nedraudžia anksčiau teistam asmeniui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formÄ , savanaudiÅ¡kas veikos paskatas, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Å¡i įstatymo nuostata apelianto atžvilgiu netaikytina.

Skiriant nuteistajam G. M. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, įvertintina tai, kad buvo padarytas nors nesunkus nusikaltimas, tačiau šį nusikaltimÄ G. M. padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui. 2010-02-22 jis jau buvo nuteistas ir jam buvo paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, yra baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad G. M. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir vėl padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantui teismas jau buvo skyręs Å¡velnesnę bausmę, tačiau G.

M. teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, nepateisino pasitikėjimo ir vėl padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bendrininkių grupėje bei buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jo veiksmuose nėra recidyvo. LR BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad G. M. atžvilgiu yra taikytina laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir teistumui neiÅ¡nykus vėl padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis yra recidyvistas.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo.

Apygardos teismo nuomone, apelianto praÅ¡ymas jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir nuosprendžio vykdymÄ atidėti, atmestinas.Apelianto nuomone, atsižvelgęs į visas aplinkybes, apylinkės teismas turėjo taikyti LR BK 54 str. nuostatas. Apygardos teismas nesutinka su Å¡iuo nuteistojo argumento ir jis taip pat yra atmetamas.Kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ jÄ bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str.

įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nuteistajam G. M. paskirta tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį – padarė nesunkų nusikaltimÄ , motyvus ir tikslus, kaltės formÄ - tyčia, nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, tačiau teigiamų iÅ¡vadų nepadarė.

Akivaizdu, kad nuteistasis G. M., pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių iÅ¡vadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Pažymėtina, kad apeliantas Å¡ias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes ir apeliantui skyrė laisvės atėmimÄ 8 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. M. veikÄ iÅ¡ LR BK 294 str. 2 d. į 284 str. 1 d., pažymi, kad maksimali bausmė už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 ste. 1 d.– laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kolegija, įvertinusi visas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo apeliantui paskirta bausmė yra tinkama ir jos Å¡velninti nėra pagrindo.Pabrėžtina, nors K. S. ir A. B. Varėnos rajono 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio neapskundė, tačiau jų veika taip pat yra perkvalifikuojama iÅ¡ LR BK 294 str. 2 d.

į BK 284 str. 1 d., nes tai lengvina jų padėtį, bausmę paliekant paskirtÄ pirmos instancijos teismo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1,3 p. n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį pakeisti.Perkvalifikuoti G. M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies į 284 straipsnio 1 dalį, palikti pirmos instancijos teismo paskirtÄ 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitÄ nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo palikti nepakeistÄ .Perkvalifikuoti K.

S. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies į 284 straipsnio 1 dalį, palikti pirmos instancijos teismo paskirtÄ 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitÄ nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo palikti nepakeistÄ . Perkvalifikuoti A. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies į 284 straipsnio 1 dalį, palikti pirmos instancijos teismo paskirtÄ 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitÄ nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo palikti nepakeistÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas                                                                                                                              Stasys Punys Teisėjai                                                                                                                       Leonarda Gurevičienė                                                                                                                           Audronė Kartanienė