9fddaf95-4fa6-47fe-8b7b-12fdaaf6cfc5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-2260-331/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00253-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3., 12.2.7., 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Simonai Slavickaitei, atsakovės atstovei Akvilei Barenytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

Å . skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimų panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (4.65)FR0682-568, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjos V. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėja) Å¡eimos patirtos iÅ¡laidos grynais pinigais 2010 metais virÅ¡ijo pajamas, patvirtino 2016 m. birželio 28 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-454 ir jame papildomai apskaičiuotÄ 12 841,17 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), apskaičiavo 7 260,07 Eur GPM delspinigių bei skyrė 1 284 Eur GPM baudÄ .

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 68-370 patvirtino nurodytÄ Vilniaus apskrities VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nr. (4.65)FR0682-538. PareiÅ¡kėja su skundu (I t., b. l. 1–12) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti:

1) VMI 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ Nr. 68-370;

2) Vilniaus apskrities VMI 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nr. (4.65)FR0682-568. PaaiÅ¡kino, kad VMI nepagrįstai patvirtino Vilniaus apskrities VMI iÅ¡vadÄ , jog 2003 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis disponavo ne didesne kaip 99 862,05 Lt grynųjų pinigų suma, ir be pagrindo sprendė, jog Vilniaus apskrities VMI buvo teisi, nesivadovaudama 2005 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kėjos pateikta vienkartine deklaracija apie 2003 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio turėtas 500 000 Lt pinigines lėšas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovė 10 metų nesiėmusi priemonių įgyvendinti savo teisę patikrinti pareiÅ¡kėjos deklaracijoje nurodytų duomenų atitikimÄ faktui, reikalaudama pagrįsti pareiÅ¡kėjos (Å¡eimos) deklaruotas lėšas teisiniais dokumentais (kuriuos rinkti ir saugoti tokį ilgÄ laiko tarpÄ pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui prievolė nekilo) bei kvestionuodama deklaruotos sumos dydį pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos 1994 – 2003 metų laikotarpiu neva patirtomis vartojimo iÅ¡laidų sumomis, Vilniaus apskrities VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 8 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, pagal kuriÄ mokesčių administratoriui 2005 m. gegužės 2 d. pateikta turto deklaracija laikytina įgijusia teisinį stabilumÄ ir mokesčių administratoriaus nebegali bÅ«ti kvestionuojama.

Pažymėjo, jog nepagrįstas VMI teiginys, jog nagrinėjamu atveju LVAT suformuota taisyklė negali bÅ«ti taikoma dėl nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių. AnalogiÅ¡kose bylose mokesčių mokėtojai buvo pateikę įstatymų nustatyta tvarka vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijÄ , nurodydami turėtas pinigines lėšas grynaisiais, o mokesčių administratorius, laiku nepasinaudojęs savo teise duoti mokesčių mokėtojui privalomÄ nurodymÄ pagrįsti deklaracijoje pateiktus duomenis, tokiÄ teisę prarado, kadangi minėtos deklaracijos duomenys įgijo teisinį stabilumÄ .

PareiÅ¡kėjos Å¡eimos 2004 – 2009 metais patirtos vartojimo iÅ¡laidos apskaičiuotos neobjektyviai. Vilniaus apskrities VMI nepagrįstai vartojimo iÅ¡laidas, skirtas pareiÅ¡kėjos dukrai V. P., skaičiavo už visus 2009 metus, neatsižvelgdama, kad 2009 m. rugpjūčio 29 d. dukrai suėjo 18 metų. Nuo to momento, pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis nebeturėjo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ pilnametei dukrai, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjos dukros iÅ¡laikymui patirtos pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos apskaičiuotos nepagrįstai.

Atkreipia dėmesį, jog Statistikos departamento internetiniame puslapyje nepateikta definicija, kas yra laikoma „vaiku“ skaičiuojant vidutines vartojimo išlaidas. Mokesčių administratorius nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog 2008 – 2009 metų laikotarpiu už parduotas sodo ir miško gėrybes pareiškėjos dukra gavo 5 000 Eur pajamų, kurios buvo panaudotos jos vartojimo išlaidoms padengti. Šie duomenys rodo, jog 2009 metais pareiškėjos dukra buvo ekonomiškai aktyvi, todėl nebuvo pagrindo sulaukusios pilnametystės ir ekonomiškai aktyvios pareiškėjos dukros vertinti kaip vaiko ir jos išlaikymui skirtas išlaidas atimti iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamų.

G. S. departamentas iš viso nerinko ir nesistemino duomenų apie 2009 – 2011 metais namų ūkiams tekusias vidutines vartojimo išlaidas, tuo tarpu patikrinimo akte nurodyta, jog skaičiuojant vidutines vartojimo išlaidas Vilniaus apskrities VMI vadovavosi Statistikos departamento teikiamais duomenimis. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, jog vidutines vartojimo išlaidas pareiškėjos šeimos atžvilgiu Vilniaus apskrities VMI atskirais laikotarpiais skaičiavo taikydama skirtingus kriterijus (patikrinimo akte vertindama didžiuosiuose miestuose, o skundžiamas sprendime – bendrai šalyje vienam gyventojui tenkančias vartojimo išlaidas), todėl gauti duomenys, remiantis skirtingais metodais, laikytini nepagrįstais.

Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities VMI turėjo įvertinti Statistikos departamento diferencijuojamÄ vienam namų Å«kio nariui tenkantį vartojimo iÅ¡laidų dydį priklausomai nuo namų Å«kyje augančių vaikų skaičiaus, tačiau, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , to neįvertino. VMI dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų nepasisakė, todėl Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos apskaičiuotos netinkamai, nepasirinkus tiksliausio ir objektyviausio įvertinimo Å¡altinio. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė prašė skundÄ patenkinti, palaikė skundo argumentus.

Atsakovė VMI atsiliepime (II t., b. l. 1–5) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamus sprendimus. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio deklaruotas 2003 m. gruodžio 31 d. turimas 500 000 Lt lėšų likutis nepripažintas atsižvelgus į tokias aplinkybes: pareiÅ¡kėjos sutuoktinis Vilniaus apskrities VMI pateikė informacijÄ apie 1991 – 2010 metais gautas pajamas, tačiau nenurodė, kada konkrečiai pajamos buvo gautos bei nepagrindė jos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais; pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamosios pajamos 1993 – 2010 metų laikotarpiu sudarė 479 713,88 Lt (neatskaičius mokesčių), vartojimo iÅ¡laidos sudarė 393 919,80 Lt, kitų pajamų Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis nėra deklaravę; pareiÅ¡kėja patikrinimo metu nurodė, jog apie paskolos UAB „Vamėsa“ suteikimÄ Å¾inojo, nors savo 2016 m. vasario 1 d. teiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad nežinojo, iÅ¡ kokių lėšų sutuoktinis teikė minėtÄ paskolÄ , tačiau patvirtino, jog iÅ¡ jos lėšų paskola nebuvo suteikta, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos sutuoktinis savo iÅ¡laidas paskolai UAB „Vamėsa“ grindė Å¡eimos santaupomis ir darbo užmokesčiu; pareiÅ¡kėja į klausimÄ iÅ¡ kokių lėšų Å¡altinių buvo gautos 2003 m. gruodžio 31 d. deklaracijoje nurodytos lėšos atsakyti negalėjo; pareiÅ¡kėjos sutuoktinis pagal 2008 m. vasario 2 d. kredito sutartį su AB „SEB bankas“ pasiskolino 300 000 Lt bÅ«sto įgijimui 30 metų terminui su 4,9264 proc. fiksuotomis metinėmis palÅ«kanomis, tuo tarpu pats 2010 metais suteikė 726 621,80 Lt paskolÄ grynaisiais iki 2017 metų su mažesnėmis (t. y. 2 proc.) metinėmis palÅ«kanomis.

VMI teigimu, Vilniaus apskrities VMI pagrįstai nepripažino deklaruoto 2003 m. gruodžio 31 d. turimo 500 000 Lt lėšų likučio, kadangi nesutampa LVAT nagrinėtos ir Å¡io ginčo nustatytos faktinės aplinkybės, todėl ir nėra pagrindo remtis bei atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos nurodomÄ LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015, pagal kuriÄ , pareiÅ¡kėjos nuomone, Vilniaus apskrities VMI negali bÅ«ti suteikiama teisė neribotÄ laikÄ Ä¯pareigoti pareiÅ¡kėjÄ pagrįsti pateiktos deklaracijos duomenis.

VMI pažymėjo, jog nesÄ Å¾iningas mokesčių mokėtojas negali remtis iÅ¡ Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir VGTDÄ®) iÅ¡plaukiančiomis interesų garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems, sÄ Å¾iningiems mokesčių mokėtojams, be to, ir teismai, spręsdami bylas, turi vadovautis tik tokiais teismų precedentais, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad Vilniaus apskrities VMI nepagrįstai pareiÅ¡kėjos dukros 2009 metais vartojimo iÅ¡laidas priskyrė už visus metus, nors rugpjūčio mėnesį jai suėjo 18 metų.

Atkreipė dėmesį, jog Statistikos departamento internetinėje svetainėje yra skelbiama, jog 2003 – 2007 metais vaikais laikomi visi asmenys iki 18 metų, 2008 metais ir 2012 metais vaikais laikomi visi asmenys iki 18 metų ir ekonomiÅ¡kai neaktyvÅ«s, 18 – 24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys su bent vienu iÅ¡ tėvų. VMI neturi duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjos dukra 2009 metais, kai jai sukako 18 metų, dirbo ir savarankiÅ¡kai save iÅ¡laikė, ar tai, kad gyveno atskirai nuo tėvų, todėl nėra galimybės pagrįstai teigti, jog pajamos, kurias pagal pareiÅ¡kėjÄ jos dukra gavo iÅ¡ maisto gėrybių, buvo skirtos tik vartojimo iÅ¡laidoms padengti, o ne kitiems tikslams.

Paaiškino, jog mokestinio patikrinimo metu apskaičiuojant pareiškėjos šeimos 2004 – 2009 metų laikotarpiu patirtas išlaidas Vilniaus apskrities VMI taikė statistinės piniginės vartojimo išlaidas, pagrįstai nustatytas pagal Statistikos departamento duomenis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam ūkio nariui didžiuosiuose miestuose. Todėl remiantis protingumo principu, pareiškėjos dukrai priskaičiuota tik pusė vidutinių vartojimo išlaidų, atsakovė pagrįstai pareiškėjos šeimai priskyrė pareiškėjos dukros statistines vartojimo išlaidas už visus metus.

Teismo posėdyje VMI atstovė, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (III t., b. l. 8–9). S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡ d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos 2010 metais patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo juridinę galiÄ turinčias pajamų Å¡altiniais patvirtintas pajamas.

Vadinasi, teismui svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius tesėtai ir pagrįstai PareiÅ¡kėjos mokestinę bazę nustatė ir mokesčius apskaičiavo, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ar nebuvo pažeistos procedÅ«ros. Teismui įvertinus Inspekcijos patikrinimo aktÄ , surinktus įrodymus, mokesčių administratoriaus sprendimų iÅ¡samius teisinius argumentus, aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡iuose dokumentuose gana plačiai aptartos mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjos (jos Å¡eimos) gautomis pajamomis, patirtomis iÅ¡laidomis.

Todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, pasisakys dėl sprendimų pagrįstumo, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos skunde nurodytus argumentus. Mokesčių administratorius, atlikęs pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ už 2010 metus, gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė, vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ pritaikius iÅ¡laidų metodÄ , konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjos Å¡eima 2010 metais disponavo kitomis, iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautomis pajamomis, nuo kurių nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčių (toliau – GPM).

Å ias aplinkybes mokesčių administratorius konstatavo, įvertinęs patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ iÅ¡ pateiktų turto deklaracijų, iÅ¡ komercinių bankų apie pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio R. Å . gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas, Inspekcijos informacinės duomenų bazės duomenis (apie registruotus sandorius, gautas pajamas, turimÄ VÄ® „Registrų centras“ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio vardu registruotÄ nekilnojamÄ turtÄ , VÄ® „Regitra“ informacijÄ apie turimas transporto priemones), operatyvių patikrinimų metu surinktÄ informacijÄ apie kitų fizinių asmenų su PareiÅ¡kėja vykdytus sandorius (suteikiant ir gaunant paskolas), bei kitÄ patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ .

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis 2010 m. UAB „Vamėsa" suteikė 726 621, 80 Lt paskolÄ grynaisiais pinigais (pagal 2010 m. liepos 2 d. paskolos sutartį Nr. 1, 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties pakeitimÄ Nr. 1-1P ir 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutarties pakeitimÄ Nr. 1-3P suteikė 380 000 Lt; pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 2, 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties pakeitimÄ Nr. 2-1P ir 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutarties pakeitimÄ Nr. 2-3P suteikė 300 000 Lt; pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 3, 2013 m. sausio 4 d. paskolos sutarties pakeitimÄ Nr. 3-1P ir 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutarties pakeitimÄ Nr. 3-3P suteikė 13 500 Eur ( 46 612,80 Lt) paskolÄ ).

PareiÅ¡kėjos sutuoktinis 2015 m. lapkričio 23 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė pajamų Å¡altinius, t. y. 2010 m. sausio 1 d. ne banke Å¡eimos turėtas pinigines lėšas - 144 810 Eur (499 999,97 Lt), kurias deklaravo 2005 m. gegužės 2 d. pateiktoje vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis teigė, kad Å¡iÄ sumÄ sudarė bendras Å¡eimos uždarbis ir santaupos, gautos palÅ«kanos už skolintas lėšas, sutaupyti pinigai už indėlius įvairiuose bankuose ir holdingo kompanijose, taip pat pajamos iÅ¡ prekybos GariÅ«nuose, skolintos ir dovanotos tėvų lėšos.

Taip pat nurodė, kad minėtÄ sumÄ sudaro jo ir sutuoktinės gautos dovanos iÅ¡ mamos B. Å . (mirusi 2002 metais) – 10 000 Eur (34 528 Lt), tėčio J. Å . – 10 000 Eur (34 528 Lt), pareiÅ¡kėjos mamos J. J. 10 000 Eur (34 528 Lt), pareiÅ¡kėjos tėčio K. J. (miręs 2005 metais) – 15 000 Eur (51 792 Lt); senelės A. Å . (mirusi 2015 metais) – 1 000 Eur (3 452,80 Lt), krikÅ¡to mamos I. U. – 1 000 Eur (3 452,80 Lt), senelės E. O. – 1 000 Eur (3 452,80 Lt). Dokumentai, pagrindžiantys nurodytÄ informacija, pateikti nebuvo.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja 2016 m. vasario 1 d. paaiÅ¡kinime teigė, kad jos tėvų dovanotos lėšos panaudotos tik namų įrengimui. Tačiau neįrodžius pajamų gavimo Å¡altinių, vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, Vilniaus apskrities VMI atliko pareiÅ¡kėjos gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimÄ už 2010 metus, surašė 2016 m. birželio 28 d. patikrinimo aktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 12 841,17 Eur GPM (I t., b. l. 13–23).

PareiÅ¡kėja 2016 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apskrities VMI pateikė raÅ¡ytines pastabas dėl minėto patikrinimo akto, kuriose paaiÅ¡kino, jog nesutinka su Vilniaus apskrities VMI iÅ¡vadomis dėl 2003 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio piniginių lėšų likučio, kuris pagal Vilniaus apskrities VMI yra 99 862,05 Lt, bei dėl už 2004 – 2010 metus paskaičiuotų pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo (II t., b. l. 37–43). Vilniaus apskrities VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos pastabas, 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (4.65)FR0682-568 patvirtino nurodytÄ patikrinimo aktÄ , jame papildomai apskaičiuotÄ 12 841,17 Eur GPM, apskaičiavo 7 260,07 Eur GPM delspinigių bei skyrė 1 284 Eur GPM baudÄ (I t., b. l. 24–34).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Viliaus apskrities VMI sprendimu, 2016 m. spalio 12 d. pateikė skundÄ VMI, kuri iÅ¡nagrinėjusi jos skundÄ , 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 68-370 Vilniaus apskrities VMI sprendimÄ paliko nepakeistÄ (I t., b. l. 37–42). Dėl pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio turėto turto 2003 m. gruodžio 31 d. likučio. PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į teismÄ , teigdama, kad mokesčių administratorius nepagrįstai ignoravo 2005 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kėjos pateikta vienkartine deklaracija apie 2003 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio turėtas 500 000 Lt pinigines lėšas, nes VMI 10 metų nesiėmusi priemonių įgyvendinti savo teisę patikrinti pareiÅ¡kėjos deklaracijoje nurodytų duomenų atitikimÄ faktui, reikalaudama pagrįsti pareiÅ¡kėjos (Å¡eimos) deklaruotas lėšas teisiniais dokumentais (kuriuos rinkti ir saugoti tokį ilgÄ laiko tarpÄ pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui prievolė nekilo) bei kvestionuodama deklaruotos sumos dydį pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos 1994 – 2003 metų laikotarpiu neva patirtomis vartojimo iÅ¡laidų sumomis, todėl VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 8 straipsnį, nukrypo nuo LVAT praktikos, pagal kuriÄ mokesčių administratoriui 2005 m. gegužės 2 d. pateikta turto deklaracija laikytina įgijusia teisinį stabilumÄ ir mokesčių administratoriaus nebegali bÅ«ti kvestionuojama.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, argumentuodama, kad pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio deklaruotas 2003 m. gruodžio 31 d. turimas 500 000 Lt lėšų likutis nepripažintas atsižvelgus į sprendimuose ir atsiliepime nurodytas aplinkybes: pareiÅ¡kėjos sutuoktinis Vilniaus apskrities VMI pateikė informacijÄ apie 1991 – 2010 metais gautas pajamas, tačiau nenurodė, kada konkrečiai pajamos buvo gautos bei nepagrindė jos juridinę galiÄ turinčiais dokumentais; pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio apmokestinamosios pajamos 1993 – 2010 metų laikotarpiu sudarė 479 713,88 Lt (neatskaičius mokesčių), vartojimo iÅ¡laidos sudarė 393 919,80 Lt, kitų pajamų Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis nėra deklaravę; pareiÅ¡kėja patikrinimo metu nurodė, jog apie paskolos UAB „Vamėsa“ suteikimÄ Å¾inojo, nors savo 2016 m. vasario 1 d. teiktame paaiÅ¡kinime nurodė, kad nežinojo, iÅ¡ kokių lėšų sutuoktinis teikė minėtÄ paskolÄ , tačiau patvirtino, jog iÅ¡ jos lėšų paskola nebuvo suteikta, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos sutuoktinis savo iÅ¡laidas paskolai UAB „Vamėsa“ grindė Å¡eimos santaupomis ir darbo užmokesčiu; pareiÅ¡kėja į klausimÄ iÅ¡ kokių lėšų Å¡altinių buvo gautos 2003 m. gruodžio 31 d. deklaracijoje nurodytos lėšos atsakyti negalėjo; pareiÅ¡kėjos sutuoktinis pagal 2008 m. vasario 2 d. kredito sutartį su AB „SEB bankas“ pasiskolino 300 000 Lt bÅ«sto įgijimui 30 metų terminui su 4,9264 proc. fiksuotomis metinėmis palÅ«kanomis, tuo tarpu pats 2010 metais suteikė 726 621,80 Lt paskolÄ grynaisiais iki 2017 metų su mažesnėmis (t. y. 2 proc.) metinėmis palÅ«kanomis.

Teismas negali sutikti su mokesčių administratoriaus argumentais, palaiko pareiÅ¡kėjos pozicijÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Vienkartinio gyventų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir VGTDÄ®, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2004 m. kovo 30 d.) 4 straipsnio nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaracijÄ . Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai.

Vietos mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę duoti gyventojui privalomÄ vykdyti nurodymÄ pagrįsti deklaruoto turto (iÅ¡skyrus turtÄ , kurio įsigijimo Å¡altinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtÄ pagal kitus teisės aktus) įsigijimo Å¡altinius (VGTDÄ® 4 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi Å¡iame straipsnyje nėra reglamentuojamas laikotarpis nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento, per kurį mokesčių administratorius turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius jų teisėtumo aspektu, o asmuo (gyventojas) turi pareigÄ pagrįsti deklaruoto turto realiÄ apimtį bei jo įsigijimo Å¡alinius jų teisėtumo aspektu, t. y.

Å¡iame teisės akte nėra nuostatų, nustatančių, nuo kada deklaracijos duomenys įgyja teisinį stabilumÄ . Å i teisės spraga iÅ¡spręsta LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, kuria apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtas ginčas dėl Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 44.1-49-44 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 68-11 dalies, kuriomis pareiÅ¡kėjai priskaičiuota sumokėti į biudžetÄ GPM ir su juo susijusias sumas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja buvo pateikusi mokesčių administratoriui vienkartinę gyventojų (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijÄ . Mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinį patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui davė nurodymÄ pagrįsti deklaruotų lėšų įsigijimo Å¡altinius. Teismas, spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjai pagrindė minėtoje deklaracijoje nurodytų lėšų įsigijimÄ ar ne, t. y. ar tinkamai įvykdė mokesčių administratoriaus nurodymÄ , priėjo prie iÅ¡vados, kad VGTDÄ® nėra tinkamai sureglamentuotas aptariamas teisinis santykis, bei, kad jį galima iÅ¡spręsti taikant teisės analogijos taisykles, ir tai lėmė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos pateikta vienkartinė gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija, t. y. joje nurodyti duomenys, įgijo teisinį stabilumÄ ir mokesčių administratorius, atlikdamas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu mokestinį tyrimÄ bei patikrinimÄ , Å¡ių duomenų kvestionuoti nebegalėjo, nes jo teisė – duoti gyventojui privalomÄ vykdyti nurodymÄ , kad jis pagrįstų deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada buvo pateikta deklaracija, sausio 1 dienos – buvo pasibaigusi.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT suformuotÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad teisiniam tikrumui ir teisinių santykių stabilumui prieÅ¡tarauja ne tik tai, kad mokesčių administratorius kvestionavo vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodytus duomenis, bet ir tai, kad mokesčių administratorius, įvertinęs vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenis ir konstatavęs jų neatitikimÄ nustatytoms realioms faktinėms aplinkybėms, deklaracijoje nurodytų ir įrodymais nepagrįstų pajamų apmokestinimÄ perkėlė į 2010 metų laikotarpį.

Tokios pozicijos laikosi ir LVAT vėlesnėje savo praktikoje (žr. 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3938-438/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities VMI pateikė pareiÅ¡kėjai klausimÄ , ar pareiÅ¡kėja gali pagrįsti vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodytų duomenų gavimo Å¡altinius (II t., b. l. 87). Tokia Vilniaus apskrities VMI praktika nesuderinama su LVAT pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodytų duomenų teisinio stabilumo.

LVAT aptartoje nutartyje konstatuota, kad vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodytų duomenų (deklaruotos sumos) mokesčių administratorius kvestionuoti negali. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos mokestinis patikrinimas už 2010 metus buvo pradėtas 2015 m. gruodžio 14 d. pavedimu tikrinti (II t., b. l. 107), todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, kad Vilniaus apskrities VMI teisė duoti pareiÅ¡kėjai privalomÄ vykdyti nurodymÄ , kad ji pagrįstų 2005 metais deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius, yra pasibaigusi.

Todėl mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjai gyventojų pajamų mokesčius, nepagrįstai nesivadovavo LVAT išaiškinimu dėl vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos teisinio stabilumo. Dėl pareiškėjos šeimos vartojimo išlaidų apskaičiavimo. Pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, po pagal to paties straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotoms konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

LVAT, aiÅ¡kindamas Å¡ių nuostatų turinį, yra pažymėjęs, kad pagal Å¡iame MAÄ® straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus, priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes prieÅ¡ingu atveju tokie sprendimai bÅ«tų niekiniais bei nulemti besÄ lyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius prieÅ¡ingÄ nei mokesčių administratoriaus padarytÄ iÅ¡vadÄ (LVAT administracinėse bylose Nr. A-556-2839-11, Nr. A-556-2994-11), t. y. mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1024-442/2015).

MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

MinėtÄ straipsnį įgyvendina VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 29 d.), kurių 28 punkte įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimÄ ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamÄ kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti.

Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas turi pasirinkti tokius informacijos Å¡altinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimÄ . Taisyklių 29 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius turi teisę naudotis informacija gauta iÅ¡: 29.1. mokesčių mokėtojo (mokesčio deklaracijų, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kitų Å¡altinių); 29.2. kitų mokesčių mokėtojų (mokesčio deklaracijų, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kitų Å¡altinių); 29.3. kitų asmenų; 29.4.

Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų; 29.5. registrų (kadastrų); 29.6. stebėjimo bÅ«du; 29.7. statistikos leidinių; 29.8. žinynų, katalogų; 29.9. spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių; 29.10. interneto svetainių; 29.11. kitų Å¡altinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitÄ Ä¯vertinimui atlikti reikalingÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu mokesčių administratorius atliko neobjektyvų pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų įvertinimÄ , nes pagal pareiÅ¡kėjos atliktus jos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų paskaičiavimus, pareiÅ¡kėjos Å¡eima tiriamuoju laikotarpiu patyrė mažiau vartojimo iÅ¡laidų nei nustatė mokesčių administratorius, be to, Vilniaus apskrities VMI, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidas, neatsižvelgė į tai, kad 2009 metais pareiÅ¡kėjos dukros vartojimo iÅ¡laidas padengė ne pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, bet pati pareiÅ¡kėjos dukra iÅ¡ savo asmeninių lėšų, bÅ«dama pilnametė ir ekonomiÅ¡kai aktyvi.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, jog mokesčio administratorius turi diskrecijos teisę pasirinkti informacijos Å¡altinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti mokesčio mokėtojo iÅ¡laidų ir pajamų įvertinimÄ , siekiant apskaičiuoti mokesčio bazę, atsakovė neturi duomenų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjos dukra jai tenkančias vartojimo iÅ¡laidas padengė iÅ¡ savo asmeninių lėšų, buvo ekonomiÅ¡kai aktyvi. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas mokestinio patikrinimo pradėjimo pagrindas, t. y. pareiÅ¡kėja neginčija to, kad mokesčių administratorius mokestinį patikrinimÄ atliko MAÄ® 70 straipsnio pagrindu.

Taip pat pareiÅ¡kėja neginčija to, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidas rėmėsi Statistikos departamento duomenis. Todėl ginčo tarp proceso Å¡alių dėl to nėra, tačiau pareiÅ¡kėjos argumentas dėl vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo grindžiamas tuo, jog mokesčių administratorius pasirinko ne tiksliausiÄ ir objektyviausiÄ mokesčio mokėtojo įvertinimÄ leidžiančius atlikti statistinius duomenis. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, nes pareiÅ¡kėja jau 2016 m. rugpjūčio 10 d raÅ¡ytinėse pastabose (II t., b. l. 37–43) pateikė Inspekcijai savo paskaičiavimus dėl apskaičiuotų Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ priimtų skundžiamų sprendimų, mokesčių administratorius nepateikė jokių argumentų, aiÅ¡kinimų dėl pareiÅ¡kėjos atliktų paskaičiavimų.

PareiÅ¡kėja taip pat mokesčių administratoriui pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Statistikos departamento internetinės duomenų bazės apie vidutines vartojimo iÅ¡laidas, tenkančias vienam namų Å«kio nariui per mėnesį, atsižvelgiant į namų Å«kio tipÄ pagal auginamų vaikų skaičių (II t., b. l. 45–50), kuriais remiantis pareiÅ¡kėja apskaičiavo, kad jos Å¡eima vartojimo iÅ¡laidų patyrė mažiau nei apskaičiavo mokesčių administratorius, tačiau nei Vilniaus apskrities VMI, nei VMI nenurodė faktų, objektyvių duomenų, kodėl nėra atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, susijusios su Statistikos departamento duomenų naudojimu ir pasirinkto rodiklio taikymu, nenurodė pareiÅ¡kėjos argumentų atmetimo priežasčių.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja pateikė kitokius faktinius duomenis (pareiÅ¡kėjos atliktus paskaičiavimus), suponuojančius kitokiÄ nei mokesčių administratoriaus padarytÄ iÅ¡vadÄ ir kvestionuojančius mokesčių administratoriaus atlikto mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ . Todėl įvertinus proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ už 2009 ir 2010 metus atliko ne pagal Statistikos departamento duomenimis, kaip nurodė ginčijamame sprendime, o vadovaudamasis nacionaliniu sÄ skaitos rodikliu – namų Å«kio vartojimo iÅ¡laidų indeksu.

Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjai mokėtinus papildomus mokesčius, privalo savo skaičiavimus pagrįsti objektyviais duomenis. VMI argumentas, kad neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjos dukra 2009 metais, kai jai sukako 18 metų, dirbo ir savarankiškai save išlaikė, ar tai, kad gyveno atskirai nuo tėvų, yra nepagrįstas, kadangi byloje nesurinkta duomenų, jog buvo bandoma nustatyti pareiškėjo dukters vartojimo išlaidas, apskaičiuojant pareiškėjos šeimos vartojimo išlaidas.

Taigi iÅ¡analizavus bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , teismo vertinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai nesivadovavo vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenimis ir tuo pagrindu nepagrįstai minėtoje deklaracijoje nurodytų ir pareiÅ¡kėjos įrodymais nepagrįstų pajamų apmokestinimÄ perkėlė į 2010 metų laikotarpį, nagrinėjamoje mokestinėje byloje nesurinko visų galimų duomenų, galinčių pagrįsti arba paneigti pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtuose sprendimuose iÅ¡dėstytus argumentus.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti informacijos Å¡altinius, kurie leistų mokesčių administratoriui atlikti objektyviausiÄ ir tinkamiausiÄ pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų vertinimÄ , surinkti tiesioginius įrodymus, paneigiančius arba patvirtinančius pareiÅ¡kėjos teiginius dėl pareiÅ¡kėjos dukros ekonominio aktyvumo, asmeninių lėšų turėjimo ir disponavimo jomis. Pažymėtina, kad mokestinio ginčo byloje nebuvo vertinamas minėtas aspektas, byloje nėra pateikta duomenų, kad mokesčių administratorius mokestiniu laikotarpiu bÅ«tų tyręs ar kitaip tikrinęs aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjos dukros vartojimo iÅ¡laidų vertinimu.

Todėl mokesčių administratorius, siekdamas pagrįsti savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjos papildomo apmokestinimo, turėtų įvertinti kiekvienÄ pareiÅ¡kėjos argumentÄ dėl pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų apskaičiavimo ir tik tai atlikęs spręsti, kokiu objektyviausiu ir tinkamiausiu informacijos Å¡altiniu remiantis gali bÅ«ti apskaičiuojamos pareiÅ¡kėjos Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos. Teismas. atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų tikslu nustatyti realias pareiÅ¡kėjo pajamas ir iÅ¡laidas, siekiant apskaičiuoti mokesčio bazę, taip pat mokesčių administratorius netinkamai vykdė MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Atitinkamai, teismo sprendime aptartos aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos mokesčių administratoriaus, o ne teismo, todėl VMI ir Vilniaus apskrities VMI sprendimai naikintini, byla grÄ Å¾intina centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsniu ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos V. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ Nr. 68-370.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nr. (4.65)FR0682-568. GrÄ Å¾inti mokestinį ginÄÄ nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iÅ¡ naujo. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas