2017-10-16 Nr. AB-18781-3-61-3-00035-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1033-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00035-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Eurostatybų koncernas, UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Eurostatybų koncernas, UAB skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Eurostatybų koncernas, UAB (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. sausio 5 d. pateikė teismui skundą (I t., b. l. 2–4 ), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (4.66)-46-MPD-14574, kuriuo atsakovas iš esmės atsisakė padaryti visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos, kurios pagrindu yra priimami atsakovo sprendimai, bei šių sprendimų pagrindu yra vykdomi išieškojimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kopiją bei ją pateikti pareiškėjui; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas – pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją apie pareiškėją, kaip yra prašoma jo 2015 m. rugsėjo 24 d. prašyme.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis su 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymu kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus I poskyrio vyr. specialistę, prašydamas padaryti visos mokesčių mokėtojos bylos medžiagos kopiją, kurios pagrindu priimami mokesčių administratoriaus 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-112020, bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, bylos medžiagos patvirtintą kopiją, padarytą tokiu būdu, kad aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 9 d. įteikė atsakovui pakartotinį prašymą, tačiau atsakovas 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-14574 atsisakė padaryti visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos kopiją. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę numatytą Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatose.

3. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 26–29) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu padaryti visos mokesčių mokėtojos bylos medžiagos, kurios pagrindu yra priimami mokesčių administratoriaus sprendimai bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, patvirtintą kopiją, ir padaryti ją tokiu būdu, jog aiškiai matytųsi ne tik medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai. Valstybinė mokesčių inspekcija, savo kompetencijos ribose, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 prašymą, pateikė pareiškėjui 2015 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-112020 dėl 4 765,61 Eur ir 4 360,49 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pareiškėjas 2015 m. spalio 19 d. pakartotinai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu padaryti visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos, kurios pagrindu yra priimti mokesčių administratoriaus sprendimai bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, bylos medžiagos patvirtintą kopiją padarytą tokiu būdu, jog aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai. Pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos kontrolę, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą administruoja Vilniaus AVMI, todėl 2015 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-13442 ir 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-14574 atsakė į pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. prašymą ir pateikė sprendimų dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, pranešimų apie mokestines prievoles nustatymo, dokumentų, kurių pagrindu buvo nustatytos mokestinės nepriemokos, kitų dokumentų apie pareiškėjo vykdomą veiklą (deklaracijų, susirašinėjimo su pareiškėju raštų, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų pareiškėjo atžvilgiu kontrolės veiksmų dokumentų ir kt., viso 231 lapas) kopijas. Vilniaus AVMI pateikė visą informaciją dėl pareiškėjo atžvilgiu atliktų kontrolės veiksmų, pateiktų deklaracijų, mokestinės nepriemokos nustatymo ir kt.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 15–16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu padaryti visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos, kurios pagrindu priimami mokesčių administratoriaus sprendimai bei šių sprendimų pagrindu yra vykdomi išieškojimo veiksmai, bylos medžiagos patvirtintą kopiją, ir padaryti ją tokiu būdu, jog aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į minėtą prašymą, 2015 m. spalio 16 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNA-37391 nurodė, kad pateikė 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-16616 išieškoti mokestinę neprimoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš sąskaitos ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-112020 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš sąskaitos kopijas. VMI kita medžiaga, kurios prašė pareiškėjas, nedisponuoja, todėl prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-14574 pateikė dokumentų kopijas. Taip pat nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, kai kurių dokumentų pateikti negali, nes informacija juose yra laikoma paslaptyje ir nepriskiriama prie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos paslaptyje nelaikomos informacijos. Pareiškėjas nenurodo tiksliai, kokios informacijos jis prašo. Šioje byloje ginčo teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami pagal mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Įstatymas netaikytinas, todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeistos šio įstatymo nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu (III t., b. l. 118–125) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės skundžiamas atsakovo atsisakymas pateikti dalį pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. prašyme nurodytų dokumentų kopijų. Mokesčių administratoriaus atsisakymas dėl kai kurių dokumentų nepateikimo grindžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi.

9. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. (12.12-30-8)-46-KD-1271 pateikė teismui dokumentus, kurie buvo pateikti pareiškėjui pagal jo prašymą.

10. Teismas nustatė, kad VMI viršininkas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-16616 nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo nurodytos sąskaitos 4 765,61 Eur sumą ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų pareiškėjo kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių to mokesčių mokėtojo sąskaitų. VMI viršininkas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-112020 nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo nurodytos sąskaitos 4 360,49 Eur sumą ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų pareiškėjo kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių to mokesčių mokėtojo sąskaitų.

11. Pareiškėjas su 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymu kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių prašydama padaryti visos mokesčių mokėtojos bylos medžiagos, kurios pagrindu priimami mokesčių administratoriaus 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-112020 (ir, galimai kiti) mokesčių administratoriaus sprendimai, bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, patvirtintą kopiją ir padaryti ją tokiu būdu, jog aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymą, 2015 m. spalio 16 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-37391 pareiškėjui pateikė jo prašomas VMI viršininko 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-112020 kopijas.

12. Pareiškėjas 2015 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus I-ojo poskyrio vedėją, prašydamas padaryti visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos kopiją tokiu būdu, kad aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. prašymą, 2015 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-13442 pateikė Vilniaus AVMI sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio mokestinės prievolės nustatymo ir pranešimų apie mokestinės prievolės nustatymą patvirtintas kopijas.

13. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 9 d. prašymą, 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-14574 informavo, kad kai kurių bendrovės bylose esančių duomenų pateikti negali, kadangi informacija, esanti minėtuose dokumentuose, laikoma paslaptyje ir nepriskiriama prie MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos paslaptyje informacijos. Kartu su šiuo raštu atsakovas pateikė UAB „Eurostatybų koncernas“ bylose esančių dokumentų 4 pdf rinkmenas.

14. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 1041 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 8, 15 punktais, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, MAĮ 36 straipsniu, kuriame numatytos mokesčių mokėtojo teisės.

15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl vietos mokesčių administratoriaus atsisakymo pateikti su patikrinimo aktu galbūt susijusių dokumentų kopijas mokesčio mokėtojui, kuris siekė tinkamai realizuoti MAĮ nuostatose numatytą teisę pateikti pastabas dėl patikrinimo akto, konstatavo, jog tokia bylos nagrinėjimo ribų apimtis lemia, kad kilę ginčo teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami būtent pagal mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Taigi, pareiškėjo minimas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas. Mokesčių administravimo įstatymas yra pareiškėjo prašomos informacijos teikimą reglamentuojantis įstatymas (Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-763/2008).

16. Teismas, apibendrinęs teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus tik MAĮ 36 straipsnio 1 punkte numatytą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, bei pagal MAĮ 36 straipsnio 7 punktą gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu.

17. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad VMI, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymą padaryti visos mokesčių mokėtojos bylos medžiagos, kurios pagrindu priimami mokesčių administratoriaus 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-112020 (ir, galimai kiti) mokesčių administratoriaus sprendimai, bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, patvirtintą kopiją ir padaryti ją tokiu būdu, jog aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai, 2015 m. spalio 16 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-37391 pareiškėjui pateikė jo prašomas VMI viršininko 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-112020 kopijas.

Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. spalio 19 d. prašymą padaryti visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos kopiją tokiu būdu, kad aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai, 2015 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-13442 pateikė Vilniaus AVMI sprendimų dėl pridėtinės vertės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio mokestinės prievolės nustatymo ir pranešimų apie mokestinės prievolės nustatymą patvirtintas kopijas. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 9 d. prašymą, 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-14574 informavo, jog kai kurių bendrovės bylose esančių duomenų pateikti negali, kadangi informacija, esanti minėtuose dokumentuose, laikoma paslaptyje ir nepriskiriama prie MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos.

Kartu su šiuo raštu atsakovas pateikė Eurostatybų koncernas, UAB bylose esančių dokumentų 4 pdf rinkmenas. Vykdydama teismo įpareigojimą, Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. (12.12-30-8)-46-KD-1271 pateikė teismui dokumentų, kurie buvo pateikti ir pareiškėjui, kopijas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad daugiau jokios medžiagos, susijusios su pareiškėjo byla jis nei pareiškėjui, nei teismui pateikti neturi. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, taip pat nenurodė kokie konkrečiai dokumentai jam nebuvo pateikti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (4.66)-46-MPD-14574, kuriuo, kaip teigia pareiškėjas, atsakovas atsisakė padaryti visos mokesčių mokėtojos bylos medžiagos, kurios pagrindu priimami sprendimai, bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, kopiją, yra nepagrįstas, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

18. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją apie pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad teismas jau nustatė šiame ginče taikytiną teisę, tai, jog tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo kilus mokestiniam ginčui dėl informacijos pateikimo taikomi mokesčių administravimą reglamentuojantys teisės aktai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti Įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 41–44) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas pareiškėjui susipažinti su visą pareiškėjo mokesčių mokėtojo byla (originalu) bei gauti šios bylos patvirtintą nuorašą (kopiją). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepimuose iš esmės rėmėsi tuo, jog negali pateikti visos pareiškėjo mokesčio mokėtojo bylos, nes šioje byloje yra duomenys, kurie yra slapti, ir su kuriais pareiškėjas negali būti supažindintas. Taip pat atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, nes, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šioje byloje taikytinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1627/2014 priimto sprendimo precedentas, kuris šiuo atveju jokiu būdu negali būti gretinamas su pareiškėjo pareiškime išdėstytu, nes 2014 m. liepos 31 d. nutartis priimta dėl asmens prašymo išreikalauti informaciją iš VMI ne apie jį patį, o apie visą sąrašą kitų verslo subjektų. Šioje byloje atvirkščiai – pareiškėjas prašo atsakovą pateikti bei teismą prašė įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo mokesčių mokėtojo visą bylą (originalą) susipažinti bei gauti šios bylos nuorašą (kopiją).

19.2. 2016 m. kovo 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas pateikė žodinį paaiškinimą, jog pareiškėjo mokesčių mokėtojo bylos iš viso nėra, yra tik atskiri sprendimai bei atskiri (nesusisteminti) segtuvai, taip pat atsakovo atstovas paneigė atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniuose atsiliepimuose išdėstytus argumentus dėl slaptų dokumentų nurodydamas, jog jokios slaptos informacijos tuose atsakovo turimuose segtuvuose nėra, tačiau atsakovo atstovas prieštaravo pareiškėjo prašymui sudaryti sąlygas susipažinti su originalia pareiškėjo mokesčių mokėtojo byla ir gauti jos patvirtintą kopiją. Taip pat atsakovas pateikė teismui dokumentų segtuvą nurodydamas, jog tai visų atsakovo galimų pateikti dokumentų nuorašai. 2016 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog atsakovas nepagrįstai remiasi MAĮ 38 ir 39 straipsnių nuostatomis siekdamas išvengti MAĮ nuostatose numatytą pareigą bei prievolę pateikti informaciją mokesčių mokėtojui apie patį mokesčių mokėtoją. Pareiškėjas taip pats nurodė, jog teismas posėdžio metu bei priimdamas skundžiamą sprendimą buvo ir yra šališkas, nes nei vienas pirmosios instancijos teismo kolegijos narys nematęs originalios pareiškėjo mokesčių mokėtojo bylos, arba, atsakovo atstovo žodžiais tariant “atskirų segtuvų”, sutiko su atsakovo tvirtinimu, jog tai visi (atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose nurodyti kaip slapti) dokumentai.

19.3. Pirmosios instancijos teismas atmestinai bei formaliai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į MAĮ bei Įstatymo nuostatomis pagrįstą pareiškėjo pareiškime bei 2016 m. kovo 15 d. teismo posėdyje išdėstytą motyvuotą prašymą įpareigoti atsakovą (bei trečiąjį suinteresuotą asmenį) sudaryti sąlygas susipažinti su visa pareiškėjo mokesčių mokėtojo byla bei padaryti šios bylos patvirtintą kopiją. Vilniaus AVMI nepagrįsti ir neteisėti veiksmai pažeidė pareiškėjo teises, suponavo pareiškėjo turtinių teisių ir interesų pažeidimą, pažeidė pareiškėjo teisėtų bei pagrįstų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, įtvirtintus Mokesčių administravimo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose.

19.4. Priimant teismo sprendimą buvo padaryta akivaizdi teismo klaida, o šiame skunde pateikti įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas yra priimtas pažeidus ir neteisingai pritaikius procesinės teisės normas, bei pažeidžiant materialiosios teisės normas, todėl yra akivaizdžiai neteisingas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 56–58), prašydamas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog kilę ginčo teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami būtent pagal mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Taigi, pareiškėjo minimas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas. Pareiškėjas turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus tik MAĮ 36 straipsnio 1 punkte nurodytą informaciją bei pagal MAĮ 36 straipsnio 7 punktą gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu. Byloje nėra informacijos, kad pareiškėjas pareikštų teisėjų nušalinimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 47 str. 6 d.). Esant motyvuotam pagrindui, pareiškėjas galėjo pareikšti nušalinimą teismui, tačiau duomenų apie prašymą nušalinti teismą nėra, todėl atmetami kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti pareiškėjo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą.

22. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 61–65) prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjas turi teisę gauti iš inspekcijos informaciją ir dokumentus, o inspekcija turi teisę ir privalo suteikti pareiškėjui informaciją ir pateikti dokumentus, tačiau tik susijusius su pareiškėjo mokesčių deklaravimu, apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiškėjui buvo pateiktos visų dokumentų kopijos dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų dėl pareiškėjo mokestinės prievolės nustatymo ir mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nekonkretus. Pareiškėjas prašyme ir skunde nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus prašo jam pateikti. Taip pat pareiškėjas nenurodė kokioms mokestinėms prievolėms vykdyti reikalinga informacija. Iš pareiškėjo atstovo administracinės bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog informacija prašoma tikslu nustatyti asmenis, kurie kreipėsi į valstybės institucijas inicijuodami kontrolės veiksmų atlikimą pareiškėjo atžvilgiu. Tai įrodo, kad pareiškėjas kreipėsi į inspekciją dėl informacijos pateikimo ne mokestinėms prievolėms vykdyti. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, informacija pareiškėjui gali būti pateikta tik apie pareiškėją ir teisėtiems tikslams. Informacija apie kitus asmenis pareiškėjui gali būti pateikta, kai asmuo raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista. Pareiškėjas skundžia 2015 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (4.66)-46-MPD-14574, tačiau nenurodo, kokias konkrečias teises ar pareigas minėtas raštas objektyviai pareiškėjui nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jo teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia. Šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Teismas įvertino visas bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymų normas bei priėmė teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ši byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai nepateikė mokesčių mokėtojui visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos, kurios pagrindu yra priimami atsakovo sprendimai, bei šių sprendimų pagrindu yra vykdomi išieškojimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kopiją.

26. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas su 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymu kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių prašydamas padaryti visos mokesčių mokėtojos bylos medžiagos, kurios pagrindu priimami mokesčių administratoriaus 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-112020 (ir, galimai kiti) mokesčių administratoriaus sprendimai, bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, patvirtintą kopiją ir padaryti ją tokiu būdu, jog aiškiai matytųsi ne tik bylos medžiagos turinys, bet ir bylos lapų numeriai.

27. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo pakartotiną 2015 m. lapkričio 9 d. prašymą, 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (4.66)-46-MPD-14574 informavo, kad kai kurių bendrovės bylose esančių duomenų pateikti negali, kadangi informacija, esanti minėtuose dokumentuose, laikoma paslaptyje ir nepriskiriama prie MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos paslaptyje nelaikomos informacijos.

28. Vykdydama teismo įpareigojimą, Vilniaus AVMI 2016 m. kovo 2 d. raštu Nr. (12.12-30-8)-46-KD-1271 pateikė teismui dokumentų, kurie buvo pateikti ir pareiškėjui, kopijas.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo kilus mokestiniam ginčui dėl informacijos pateikimo taikomi mokesčių administravimą reglamentuojantys teisės aktai, t. y. Mokesčių administravimo įstatymas.

30. Teismas, apibendrinęs teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad pareiškėjas turi teisę gauti iš mokesčių administratoriaus tik MAĮ 36 straipsnio 1 punkte numatytą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, bei pagal MAĮ 36 straipsnio 7 punktą gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, jog daugiau jokios medžiagos, susijusios su pareiškėjo byla jis nei pareiškėjui, nei teismui pateikti neturi, taip pat tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, nenurodė kokie konkrečiai dokumentai jam nebuvo pateikti, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. (4.66)-46-MPD-14574, kuriuo, kaip teigia pareiškėjas, atsakovas atsisakė padaryti visos mokesčių mokėtojos bylos medžiagos, kurios pagrindu priimami sprendimai, bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, kopiją, yra nepagrįstas, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

V. 32. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

33. MAĮ 36 straipsnis, nustatantis mokesčių mokėtojo teises, be kita ko, įtvirtina teises, susijusias su teise gauti informaciją: teisė iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti (1 p.); teisė gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu (7 p.); reikalauti užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą (10 p.).

34. Atsakovas atsisakymą teikti dalį informacijos grindžia MAĮ normomis, reglamentuojančiomis informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją slaptumą. MAĮ (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Pagal MAĮ 38 straipsnio 2 dalį, paslaptyje nelaikoma tokia informacija: 1) mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, taip pat atskirų mokesčių mokėtojų registrų, duomenų bazių mokesčių mokėtojams suteikti identifikaciniai numeriai; 2) įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą ir į kitus šios dalies 1 punkte nurodytus registrus bei duomenų bazes datos, taip pat išregistravimo datos; 3) mokesčių mokėtojo – juridinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma. Mokesčių mokėtojo – fizinio asmens sumokėtų (įskaitytų) mokesčių suma nelaikoma paslaptyje įstatymų nustatytais atvejais; 4) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos suma; 6) informacija, susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, kai mokesčių mokėtojo kaltė už mokesčio įstatymo pažeidimus įrodyta. <...>; 7) kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paslaptimi nelaikoma informacija.

35. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2007 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

VI. 36. Minėta, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu. Nagrinėjamas administracinis ginčas yra kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl informacijos, susijusios su pareiškėjo mokestinėmis prievolėmis, pateikimo. Anksčiau cituotos teisės normos patvirtina, kad MAĮ nustato taisykles dėl informacijos teikimo mokesčių mokėtojui, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo normos (Įstatymo 2 str. 3 d.). Analogiškai yra pasisakoma kitose Lietuvos vyriausio administracinio teismo išnagrinėtose panašiose bylose (pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartis byloje Nr. A-143-763/2008, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-757/2011, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1627/2014).

37. Minėta, kad pareiškėjui atsisakyta suteikti informaciją remiantis tuo, jog kai kurių bendrovės bylose esančių duomenų pateikti negalima, kadangi informacija, esanti minėtuose dokumentuose, laikoma paslaptyje ir nepriskiriama prie MAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos paslaptyje nelaikomos informacijos.

38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamo administracinio akto turinį, pažymi, kad jame nėra konkrečiai nurodyta kokius dokumentus atsisakoma pateikti pareiškėjui ir dėl kokių priežasčių yra atsisakoma pateikti šią informaciją. Rašte nenurodoma, ar tai yra informacija apie kitą mokesčių mokėtoją, rašte nenurodomi kito mokesčių mokėtojo identifikaciniai duomenys (mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris), kas nelaikoma pagal MAĮ 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą informacija, pažeidžiančia informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją slaptumą. Skundžiamo sprendimo dalyje dėl atsisakymo suteikti informaciją nenurodomi faktiniai duomenys, leidžiantys suprasti šio sprendimo turinį, sprendime nenurodyta kokiais objektyviais duomenimis (faktais) pagrįsta minėta sprendimo dalis, todėl minėtos sprendimo dalies negalima laikyti ir pagrįstos teisės aktų normomis.

39. Dėl nurodytų motyvų, sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti informaciją laikytina neatitinkančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, todėl yra naikinama, klausimas dėl atsisakymo suteikti dalį informacijos grąžinamas atsakovui Vilniaus AVMI nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 p.).

40. Pastebėtina, kad skundžiama sprendimo dalis nėra aiški taip pat dėl to, kad sprendime nenurodomi jokie faktiniai duomenys, apibrėžiantys nagrinėto klausimo (ar bylos, kaip nurodo pareiškėjas) pobūdį, t. y. nenurodoma kurioje medžiagos dalyje yra informacija (ar su kokiu konkrečiai sprendimu susijusi informacija), kurią yra atsisakoma pateikti.

41. Mokesčių administratoriaus pareigos ir atitinkamos mokesčių mokėtojo teisės, taip pat ir teisė gauti informaciją, priklauso nuo nagrinėjamo klausimo pobūdžio, t. y. ar sprendžiama dėl mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės, atsirandančios pagal įstatymą, ar sprendžiama dėl mokestinės prievolės, atsirandančios mokesčių administratoriaus sprendimo pagrindu (atliekant ar atlikus mokestinį tyrimą, patikrinimą), ar sprendžiama dėl vienos iš minėtų mokestinių prievolių vykdymo. Mokesčių administratorius, atsisakydamas tenkinti mokesčių mokėtojo prašymą suteikti informaciją, turėtų nurodyti, su kokiu mokesčių administratoriaus nagrinėtu klausimu yra susijusi atsisakoma pateikti informacija, kitaip sprendimo (atsisakymo pateikti informaciją), kaip jau yra minėta, turinys yra neaiškus, todėl sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

42. Minėta, kad pareiškėjas prašė padaryti visos mokesčių mokėtojo bylos medžiagos, kurios pagrindu priimti mokesčių administratoriaus 2015 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-16616 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-112020 (ir, galimai kiti) mokesčių administratoriaus sprendimai bei šių sprendimų pagrindu vykdomi išieškojimo veiksmai, patvirtintą kopiją.

43. 2015 m. vasario 12 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-16616 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), mokesčių mokėtojas – UAB „Eurostatybos“ (pareiškėjo įmonė, kurios pavadinimas buvo pakeistas). 2015 m. vasario 12 d. sprendimo priedas yra prievolių ataskaita, kurioje nurodytas prievolės tipas – nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio deklaracijos.

44. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-112020 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), mokesčių mokėtojas – UAB „Eurostatybos“. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo priedas yra prievolių ataskaita, kurioje nurodytas prievolės tipas – pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio deklaracijos.

45. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių, atsirandančių pagal įstatymą (mokesčių mokėtojui deklaravus mokėtiną mokestį pagal savo pateiktas mokesčių deklaracijas arba mokesčių administratoriaus suformuotas deklaracijas) vykdymo, t. y. buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo (MAĮ 105 str., 106 str. 1 d. 1 p.). Mokesčių administratorius, atsisakydamas tenkinti mokesčių mokėtojo prašymą suteikti informaciją, nenurodė, su kokiu mokesčių administratoriaus nagrinėtu klausimu yra susijusi atsisakoma pateikti informacija, todėl sprendimo (atsisakymo pateikti informaciją) turinys yra taip pat neaiškus ir negali būti pripažintas atitinkančiu įstatymo reikalavimus.

46. Pastebėtina, kad mokesčių mokėtojo prašymas pateikti bylos dokumentų kopijas nebuvo visiškai aiškus, nes mokesčių administratorius neturi ir negali turėti vienos administracinės bylos, kadangi konkrečiu atveju buvo sprendžiami keli klausimai dėl mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo. Šis faktas nekeičia anksčiau minėto vertinimo dėl mokesčio administratoriaus sprendimo (atsisakymo pateikti informaciją) prieštaravimo įstatymo reikalavimams.

47. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo atsakovo sprendimo dalis dėl atsisakymo suteikti informaciją nelaikytina teisėta. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, netinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.).

48. Pareiškėjo skundas iš dalies yra tenkinamas, todėl jam pripažintina teisė į su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidų dalies, proporcingos patenkintų skundo reikalavimų daliai, atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756‑342/2012). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjui priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant skundą pirmosios instancijos teismui (28 Eur) ir paduodant apeliacinį skundą (14 Eur). Atsižvelgiant į šiuo baigiamuoju teismo aktu patenkintų reikalavimų dalį, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 50 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Eurostatybų koncernas, UAB apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo Eurostatybų koncernas, UAB skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (4.66)-46-MPD-14574 dalį, kuria atsisakyta pateikti informaciją, ir klausimą dėl atsisakymo suteikti informaciją grąžinti atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui Eurostatybų koncernas, UAB iš atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan