9fdcb920-12f1-40bf-8ef2-e9cd257a0d96 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-3949-281/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02009-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. S. ir jo atstovei advokato padėjėjai Gintarei Demir, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei KrÅ«minytei, vertėjui Pavelui Pozdnyakovyčiui (Pavel Pozdnyakovych), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

S. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. S. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020-05-25 sprendimÄ Nr. (15/5-2)50U-2260 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S., panaikinimo ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad 2019-05-28 pareiÅ¡kėjas atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi ir visus reikalaujamus dokumentus. PraÅ¡ymÄ grindė tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktorius ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios Bendrovės įstatinio kapitalo. Migracijos departamentas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2021-07-12, tačiau ginčijamu sprendimu leidimÄ laikinai gyventi panaikino, motyvuodamas, kad Bendrovė 2020 m. kovo – balandžio mėn. neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas leidimus gyventi Lietuvoje be pertraukų turi nuo 2008 m., t. y. jau daugiau nei 10 m. Per tÄ laikÄ , pareiÅ¡kėjas Lietuvoje įsigijo ir nuosavybės teise turi ir du nekilnojamojo turto objektus. PareiÅ¡kėjas taip pat yra iÅ¡silaikęs ir lietuvių kalbos bei konstitucijos pagrindų egzaminus. Å iai dienai savo vykdomai veiklai (kavinės veiklai) pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡sinuomojęs patalpas, esančias Vilniuje. PareiÅ¡kėjas savo ateitį sieja ir siejo bÅ«tent su Lietuva. Dėl prasidėjusio karantino ir 2020-03-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 207 įvestų apribojimų restoranų veiklai nuo 2020-03-20 iki 2020-04-14, pareiÅ¡kėjo Bendrovė visiÅ¡kai nevykdė jokios veiklos.

Todėl dėl Vyriausybės įvestų apribojimų negalėjo atitikti atsakovo nurodytų reikalavimų, nes nuo 2020-03-20 iki 2020-04-14 nei vienas darbuotojas Bendrovėje nedirbo. Sprendimas dėl darbuotojų visiÅ¡ko nedarbo buvo priimtas dėl to, kad Bendrovėje karantino laikotarpiu žymiai sumažėjo lankytojų skaičius, beveik nebuvo užsakymų, Bendrovė negavo pajamų, negalėjo darbuotojams suteikti darbo bei mokėti sulygto darbo užmokesčio. Sprendimas uždaryti Bendrovę nuo 2020-03-20 iki 2020-04-14 buvo priimtas ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas turi rimtų sveikatos problemų (jam du kartus buvo (duomenys neskelbtini)), dėl to negali jaudintis, o nuolatinis stresas iÅ¡ ko karantino laikotarpiu mokėti darbuotojams algas, kėlė rizikÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Visi Bendrovėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai darbÄ paliko savo noru: pareiÅ¡kėjo iniciatyva nei vienas jų nebuvo atleistas. Be to, pareiÅ¡kėjas nuolat ieÅ¡kojo darbuotojų Bendrovei, tačiau pagal keliamus reikalavimus (o vienas jų buvo mokėti anglų kalbÄ , kad bÅ«tų galima susikalbėti su dirbančiais (duomenys neskelbtini) piliečiais), darbuotojų neatsirasdavo. Tuo tarpu Bendrovės darbuotojas, turintis leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, buvo pasiėmęs neapmokamas atostogas, nes dėl Å¡eimyninių aplinkybių turėjo iÅ¡vykti į Jungtinę Karalystę.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę ir patikrinęs duomenis apie pareiÅ¡kėjo valdomÄ Bendrovę bei įvertinęs visÄ surinktÄ medžiagÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimÄ laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu.

Atsakovas nustatė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Bendrovėje yra įdarbinti 4 darbuotojai: vienas darbuotojas, turintis leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir 3 darbuotojai, turintys leidimus laikinai gyventi. Bendrovės darbuotojai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, iÅ¡ darbo Bendrovėje buvo atleisti dar gerokai iki Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas trečias (visiÅ¡kos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis bei įvestas karantino režimas – S. D. atleista 2019-07-15, L.

R. atleista 2019-09-02, M. M. atleistas 2019-10-13, S. G. atleista 2019-10-31. Patikrinus aktualiausius Sodros informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad Bendrovės darbuotojo H. S. B. darbo užmokestis už 2020 m. balandžio mėn. sudaro 304 Eur/mėn., tokio pat dydžio darbo užmokestis jam buvo iÅ¡mokėtas ir už 2020 m. kovo mėn. Bendrovės darbuotojui H. S. B., nebuvo suteikta nedraudiminių laikotarpių 2020 m. kovo – balandžio mėn. Kadangi Bendrovės darbuotojui H. S. B., už 2020 m. kovo-balandžio mėn. buvo iÅ¡mokėtas 304 Eur/mėn. darbo užmokestis, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad H.

S. B. 2020 m. kovo-balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) nedirbo viso darbo laiko, kadangi jam iÅ¡mokėtas žymiai mažesnis darbo užmokestis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kuriÄ 2020 m. kovo-balandžio mėn. sudarė 607 Eur/mėn. Patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje už 2020 m. vasario mėn., nustatyta, Bendrovės darbuotojo H. S. B., darbo užmokestis sudarė 91,20 Eur/mėn. Taip pat, Sodros informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2020-01-16 iki 2020-01-31 ir nuo 2020-02-03 iki 2020-02-20 Å¡iam darbuotojui buvo suteikti nedraudiminiai laikotarpiai, t. y. nemokamos atostogos.

Vadinasi, 2020 m. sausio-vasario mėn. Bendrovės darbuotojas H. S. B. Bendrovėje nedirbo visÄ darbo laikÄ , kaip to yra reikalaujama pagal Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Bendrovėje 2020 m. kovo – balandžio mėnesiais nebuvo įsteigta darbo vietų, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

PareiÅ¡kėjo valdomoje Bendrovėje darbuotojų pagal Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus nėra, jų bendras darbo užmokesčio fondo dydis prilyginamas 0 €, vadinasi, pareiÅ¡kėjas bei jo valdoma įmonė 2020 m. kovo-balandžio mėn. neatitiko imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Priimant ginčijamÄ sprendimÄ , taip pat įvertinta aplinkybė, kad 2020 m. kovo mėnesį nuo 2020-03-16 Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantino režimas – Migracijos departamentas tikslingai įvertino ir 2020 m. vasario mėn. (t. y. paskutinio mėnesio, kuomet verslas dar nebuvo paveiktas Lietuvos Respublikoje įvesto karantino režimo) Bendrovės atitiktį Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams.

Sodros informacinės sistemos duomenimis, 2020 m. vasario mėn. Bendrovėje buvo įdarbinti tie patys darbuotojai: vienas darbuotojas, turintis leidimÄ nuolat gyventi, H. S. B. ir 3 darbuotojai, turintys leidimus laikinai gyventi. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi pareigÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi, o priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka Å¡ių reikalavimų, neturi teisinės reikÅ¡mės taikant Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kadangi vien neatitikimas Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi.

PareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, nuolatos sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek jo valdoma įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes prieÅ¡ingu atveju jam gali bÅ«ti panaikintas leidimas laikinai gyventi. Be to, ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kėjas atitiks vienÄ iÅ¡ Ä®statyme įtvirtintų leidimo gyventi iÅ¡davimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi iÅ¡davimo sÄ lygas.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Kontrolės skyriaus sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) piliečiui, teisėtumo bei pagrįstumo. Remiantis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019-05-28 pateikė praÅ¡ymÄ Migracijos departamentui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentÄ ,, kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ .

Migracijos departamentas 2019-07-01, vadovaudamasis Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimÄ pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi dvejiems metams ir 2019-07-12 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi iki 2021-07-12. Migracijos departamentas 2020-05-25 sprendimu konstatavo, kad Bendrovė 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes Bendrovėje nurodytu metu nebuvo įsteigta darbo vietų, kuriose visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, todėl, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, galiojantį iki 2021-07-12.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01) 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Å¡io Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu nustatomi atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagrindai, įskaitant ir atsakovės ginčijamame sprendime nurodytus – kai duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, siekdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės, kai užsienietis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu ir jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Vadovaujantis Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagal verslo planÄ vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio Å¡alies Å«kio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra Å¡ios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobÅ«džio, t. y. norint gauti (ir iÅ¡laikyti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra bÅ«tina, kad pareiÅ¡kėjas (jo įmonė) atitiktų šį reikalavimÄ . Neatitikimas Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017).

Taigi viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų keliamų bendrovei, kurios akcininkas ar vadovas yra užsienietis, yra reikalavimas, jog tokioje įmonėje visÄ darbo laikÄ dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir bÅ«tų mokamas ne mažesnis nei Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas priimtas nustačius, jog Bendrovėje patikrinimo metu nebuvo įsteigta darbo vietų, kuriose visÄ laikÄ dirbtų asmenys, nurodyti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teismas vertins, kokie darbuotojai patikrinimo metu dirbo Bendrovėje, kokio dydžio darbo užmokestis jiems buvo mokamas ir kitas su Å¡iais klausimas tiesiogiai susijusias aplinkybes.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2015-06-30 pasirašė neterminuotÄ darbo sutartį su Bendrove, kurios pagrindu priimtas dirbti į Bendrovės direktoriaus pareigas. PareiÅ¡kėjas yra Bendrovės akcininkas, Bendrovės įstatinis kapitalas – 103 300 Eur, pareiÅ¡kėjui priklauso 68 178 vnt. paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, taigi pareiÅ¡kėjo investuotų lėšų dalis yra ne mažesnė nei 14 000 Eur, ir ne mažesnė nei 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, nurodytų Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Bendrovė ne mažiau nei 6 mėn. iki praÅ¡ymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi vykdo veiklÄ pagal verslo planÄ . Vertindamas Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , jog Bendrovėje visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertintus faktines aplinkybes dėl Bendrovės darbuotojų, egzistavusias 2020 m. kovo-balandžio mėn., taip pat Migracijos departamentas papildomai vertino faktines aplinkybes, egzistavusias 2020 m. vasario mėn. Teismas, pagal byloje pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, nustatė, kad Bendrovėje patikrinimo metu iÅ¡ viso buvo įdarbinti keturi darbuotojai:

H. S. B., R. S., M. S., G. S.. Tik vienas iÅ¡ Å¡ių darbuotojų – H. S. B. – turėjo iÅ¡duotÄ leidimÄ nuolatos gyventi Lietuvoje. Taigi kitos darbo sÄ lygos vertinamos ne visų tuo metu įdarbintų, o tik vieno darbuotojo, turinčio leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, atžvilgiu, nes tik nuolatinio gyventojo arba piliečio darbas yra pagrindas laikyti Bendrovę atitinkančiÄ Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Analizuojant ar Bendrovėje dirbantiems, leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje turintiems, Lietuvos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, bendrai sudarantis ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio Å¡alies Å«kio bruto darbo užmokesčio dydžius, pažymėtina, kad, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis matyti, jog darbuotojui H.

S. B. (kuris vienintelis iÅ¡ keturių Bendrovėje dirbančių asmenų turėjo leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje) kovo ir balandžio mėnesį iÅ¡mokėtas to paties dydžio 304 Eur atlyginimas, Å¡io asmens atlyginimas už 2020 m. vasario mėn. sudarė 91,2 Eur. Kadangi Bendrovėje 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais nebuvo darbuotojų, kurie turėtų leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, Lietuvos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir gautų atlyginimÄ , kurio bendras fondas siektų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio Å¡alies Å«kio bruto darbo užmokesčio dydžius, teismas pritaria ginčijamame Migracijos departamento sprendime padarytai iÅ¡vadai, kad Bendrovė, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiÅ¡kėjas, neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo ir tai buvo pagrįstas bei teisėtas pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino įtakos Bendrovės veiklai ar pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės, kaip pagrindo panaikinti ginčijamÄ Migracijos departamento sprendimÄ . Teismas pastebi, kad kriterijai, pagal kuriuos vertinamas iÅ¡duoto leidimo laikinai gyventi tęstinumas, įtvirtinti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl bÅ«tent pagal Å¡iuos kriterijus vertinama ar Bendrovė, kurioje dirba asmuo gavęs leidimÄ laikinai gyventi, atitinka Ä®statymo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė, kurioje pareiÅ¡kėjas dirbo ir kurios akcininkas buvo, Å¡ių reikalavimų neatitiko. Aplinkybės, kad Bendrovės veikla galėjo pasunkėti dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino nelaikomos priežastimi netaikyti Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų kriterijų Bendrovei, kurioje pareiÅ¡kėjas dirba ir yra jos akcininku. LVAT, nagrinėdamas analogiÅ¡kas bylas, yra konstatavęs, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, turi pareigÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi, o priežastys, dėl kurių užsieniečio įmonė nebeatitinka Å¡ių reikalavimų (pvz., dėl sunkumų ieÅ¡kant naujų darbuotojų) Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui (taigi, ir Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui) neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi vien neatitikimas Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi (LVAT 2017-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4565-858/2017, 2017-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4901-822/2017, 2017-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017, 2018-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018 ir kt.).

Pareiškėjo nurodomos priežastys dėl Bendrovės veiklos karantino laikotarpiu neatitinka rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų – pareiškėjas teigia, kad Bendrovė nevykdė veiklos, joje nedirbo darbuotojai dėl 2020-03-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 207 įvestų apribojimų restoranų veiklai, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis matyti, kad kiti negu aukščiau teismo aptarti darbuotojai, nutraukė darbo santykius su Bendrove dar gerokai iki karantino laikotarpio pradžios, t. y. 2019-07-15, 2019-10-31, 2019-10-13, 2019-09-02.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Bendrovė visiÅ¡kai nevykdė veiklos dėl įvestų apribojimų laikotarpiu nuo 2020-03-02 iki 2020-04-14, tačiau teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į paskelbtÄ karantino laikotarpį, vertino ir Bendrovės duomenis 2020 m. vasario mėn. (kuomet karantinas valstybės mastu dar nebuvo paskelbtas), pagal kuriuos matyti, kad ir šį laikotarpį Bendrovė Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko. PareiÅ¡kėjos nurodomi argumentai, kad Bendrovė pradėjo vykdyti veiklÄ pasibaigus karantino laikotarpiui ir 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėn. jau pateikė duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apdraustuosius asmenis, nepagrindžia, kad ginčijamo Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Migracijos departamentas savo sprendimÄ grindė aplinkybėmis, kad Bendrovė neatitiko Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo 2020 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, todėl Å¡ių faktinių aplinkybių pagrindu ir yra grindžiamas nurodytas sprendimas. Be to, kaip minėta, tuo metu (2020 m. vasario mėn.), kai Lietuvos Respublikoje karantinas dar nebuvo paskelbtas, Bendrovės veikla Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų taip pat neatitiko. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas Migracijos departamento 2020-05-25 sprendimas Nr. (15/5-2)50U-2260 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M.

S., panaikinimo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Å¡io sprendimo teismas nei pareiÅ¡kėjo nurodomais, nei kitais motyvais, neturi pagrindo. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl toks praÅ¡ymas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132-133 straipsniais, Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis