2024-04-24 Nr. AB-6686-3-62-3-01869-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-198-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01869-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, 2023 m. liepos 20 d. nutartimi E. V. nustatė terminą iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. trūkumams pašalinti, t. y. pateikti originaliu parašu pasirašytą, kokybišką skundą, kuriame aiškiai matytųsi visas tekstas ir originalus pareiškėjo parašas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir jį nutarė grąžinti E. V..

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytų skundui keliamų reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartimi jam buvo nustatytas terminas iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytu terminu E. V. teismui naujo skundo nepateikė, jis taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas teismo 2023 m. liepos 20 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų aplinkybių tolesnis teismo procesas nėra galimas, todėl skundą grąžino pareiškėjui.

E. V. buvo paaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas E. V. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir jo skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad su teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi, kurioje yra nurodyta, jog jo skundas yra atšviestas ir nepasirašytas originaliu parašu, nesutinka, mano, kad ji yra nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta.

E. V. pažymi, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi, jis turi teisę raštus teikti elektroninių ryšių priemonėmis. Teigia, kad vienintelis būdas tokiu būdu siųsti skundą yra pateikti skundo originalą įstaigai, prašant jį išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, kurį pareiškėjas turi pridėti prie prašymo. E. V. nurodo, kad skundo originalas liko Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijoje, todėl nėra galimybės jo pateikti teismui, nebent teismas skundo originalą išsireikalautų iš įstaigos.

Pareiškėjas pažymi, kad siekdamas pašalinti skundo trūkumus, jis kreipėsi į įstaigą ir prašė jo skundo originalą, pasirašytą originaliu parašu, teismui išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau atsakymo negavo. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, atsakymas gali būti nepateikiamas, kai yra nedelsiant įvykdomas, todėl E. V. neturėjo priežasties manyti, jog skundo trūkumai nebuvo ištaisyti, tačiau teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi jo skundą laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. V. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat pareiškėjui paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. Skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 3 d.); kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 4 d.).

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka vieno iš pagrindinių skundui keliamų reikalavimų: E. V. skundas nebuvo tinkamai pasirašytas. Šis pareiškėjo skundo trūkumas yra esminis ir neabejotinai sudarė kliūtis E. V. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti originaliu parašu pasirašytą, kokybišką skundą, kuriame aiškiai matytųsi visas jo tekstas ir originalus E. V. parašas. Ginčo dėl to, kad ši nutartis pareiškėjui buvo tinkamai įteikta, nekyla, tačiau jis per teismo nustatytą terminą tinkamai pasirašyto skundo teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti pareiškėjo arba jo atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 1 d., 3 d.). Įvertinus Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, galima teigti, kad paprastai skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau, jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Kaip jau minėta, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte yra nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir pareiškėjo skundo skaitmeninę kopiją elektroniniu paštu teismui išsiuntė įstaiga, kurioje jis yra laikomas, t. y. E. V. skundas buvo pateiktas teismui ne raštu, kuris būtų pasirašytas originaliu E. V. parašu, ne per EPP, ir netgi ne jo paties, o pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. E. V. skundas teismui neįgalioto asmens buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nesinaudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, o toks proceso dokumentų pateikimas teismui nėra tinkamas. Aptartas reguliavimas yra aiškus, nėra palikta vietos kitokioms interpretacijoms, nei nustatyta teisės aktuose.

Kaip teisingai pažymėjo E. V., Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 3 dalis jam suteikia teisę raštus teikti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pagal šią teisės akto nuostatą, nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, asmeniui turi būti sudaroma galimybė nustatytus būdu, be kita ko, kreiptis ir į teismą, tačiau įstaigos, kurioje asmuo kali, dokumentų pateikimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo dokumentų pateikimu elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiu būdu persiuntus E. V. skundą teismui, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas teismui turėjo būti pateiktas jo skundo originalas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 7 d.).

Nors pareiškėjas teigia, kad neturėjo galimybės teismui pateikti skundo originalo, kadangi jis liko Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijoje ir teismas jį galėtų išsireikalauti pats, tačiau tokie jo teiginiai nėra pagrįsti. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas, tačiau įkalinimo įstaiga negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo atstovu, be to, kaip jau minėta, tinkamu pateikimu negali būti laikomas ir skundo elektroniniu paštu išsiuntimas teismui. Aplinkybė, kas E. V. kreipėsi į instituciją ir prašė teismui persiųsti jo skundo originalą, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjas ėmėsi tinkamų priemonių teismo nustatytiems skundo trūkumas pašalinti. Už tinkamą skundo pateikimą teismui yra atsakingas būtent jį teikiantis asmuo (jo atstovas), todėl jis privalo imtis visų priemonių, kad teismui teikiami dokumentai atitiktų jiems keliamus formos ir turinio reikalavimus. Siekdamas pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus, tinkamai pasirašytą skundą pareiškėjas teismui galėjo teikti paštu. Tai taip pat galėjo būti padaryta per tinkamai įgaliotą atstovą. E. V. tikėjimasis, kad pataisos įstaigai tenkinus jo prašymą ir jo originalų skundą išsiuntus elektroninių ryšių priemonėmis, skundo trūkumai bus pašalinti, nėra niekuo pagrįstas ir prieštarauja prieš tai išdėstytiems argumentams. Teismas neturi įgaliojimų valstybės institucijas įpareigoti tinkamai pateikti (pavyzdžiui, siųsti paštu) asmenų jiems perduotus skundus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas proceso teisės normas ir pagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti teismui tinkamai pasirašytą skundą bei E. V. nustatė terminą aptartam skundo trūkumui pašalinti. Per nustatytą terminą pareiškėjui teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo nepašalinus, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, E. V. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo E. V. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė