2025-08-13 Nr. AB-12600-3-64-3-01385-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-888-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01385-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovas) neveikimą ir panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – Raštas); pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą.

Pareiškėjas taip pat prašė: dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad skundo (pareiškimo) padavimo terminas yra nepraleistas dėl force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) atvejo ir atnaujinti praleistą terminą dėl Rašto apskundimo; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) neatitinka faktinės tikrovės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintu pareiškimu, atsisakyti priimti. Teismas taip pat už piktnaudžiavimą procesu paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 nutarta priimti pareiškėjo patikslintą pareiškimą, kuriame prašė panaikinti Raštą, įpareigoti atsakovą vykdyti Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo, reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi ištyrimą. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo 2025 m. birželio 20 d. pareiškimą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 6 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, todėl už piktnaudžiavimą procesu paskyrė 200 Eur dydžio baudą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį visa apimtimi (įskaitant dalį dėl 200 Eur baudos skyrimo) ir grąžinti skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo: dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) neatitinka faktinės tikrovės; priimti atskirąją nutartį dėl teisės į teisminę gynybą ir pateikti Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bei Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, faktus ir įstatymo nuostatas, nutartyje esantys teiginiai neatitinka tikrovės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), kuriame prašo: kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės; pripažinti, kad tomis laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, atsižvelgiant į įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-584-629/2025, 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-821/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-583-1047/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-1047/2025, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-1188/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-634-575/2025, 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-558-1047/2025) ir prašo formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną ir priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų Garbės teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. procesinį dokumentą, pavadintu pareiškimu, atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintu pareiškimu, nes teismo žinioje jau yra administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – asmuo gali įgyvendinti minėtą teisę tik laikydamasis įstatymų nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos neigiamos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo žinioje administracinė byla laikoma nuo to momento, kai yra priimamas pareiškėjo skundas. Skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla nėra laikoma iškelta (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad skundai yra pripažįstami tapačiais tik tais atvejais, kai visi trys ginčo elementai – ginčo šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas – yra tapatūs. Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina tai, ar pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-85-822/2025; kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo dėl Rašto ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimas jau yra išspręstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintu pareiškimu, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi taip pat skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą, pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, kadangi į teismą su tapačiais reikalavimais kreipiasi ne pirmą kartą (Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-11104-362/2025; Nr. eI3-12018-641/2025). Kaip minėta anksčiau, Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė pareiškėjo skundą byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Po to pareiškėjas ne kartą su tapačiais reikalavimais vėl kreipėsi į Regionų administracinį teismą (pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eI3-11104-362/2025 pareiškėjas kreipėsi į teismą 2025 m. balandžio 3 d.; administracinėje byloje Nr. eI3-11761-505/2025 kreipėsi 2025 m. balandžio 17 d.; administracinėje byloje Nr. eI3-12333-641/2025 kreipėsi 2025 m. balandžio 30 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2025 m. balandžio 20 d.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas iš naujo kreipiasi su tapačiais procesiniais dokumentais, įvardintais pareiškimais, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tą patį Raštą, taip pat, gavęs jo netenkinančias pirmosios instancijos teismo nutartis, skundžia jas atskiraisiais skundais. Pažymėtina, kad pareiškėjui jau kelis kartus buvo skirtos 200 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesu, tačiau pareiškėjas vis tiek nekeičia savo elgesio modelio, teikia skundus su tais pačiais reikalavimais. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir Prašyme prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde ir Prašyme prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąjį nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo ir Prašymo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus, subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo priimti atskirosios nutarties. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pareiškėjo Prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame Prašyme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė