9fd80ffd-70b8-4ffe-b0a9-e8fdcded3584 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2111-1034/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20965-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas,sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,nukentėjusiajam V. A. M., kaltinamiesiems R. B., R. C.,kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Annai Grinevič, Silvai Mardosaitei, vertėjui G. R.,  vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu,R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 2003-11-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 d., 2 d., 214 str. 1 d.

– 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2003-11-25;2004-02-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., bausmės subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-11-25 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2004-01-19;2005-08-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 2 d., 214 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2006-01-31;2006-09-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d.

– 20 parų arešto, bausmę atlikęs 2006-10-27;2007-03-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;2007-03-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2007-05-21 subendrinus bausmes, paskirtas 2007-03-15 ir 2007-03-22 nuosprendžiais, galutine bausme – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2007-07-03;2007-09-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

– 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2007-10-22;2010-06-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2011-10-02;2014-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto, bausmę atlikęs 2015-02-13;kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : R.

B. 2016-05-04 apie 12.10 val., veikdama bendrininkų grupėje su R. C., pasiÅ«lė pastarajam kartu nueiti pas nukentėjusįjį V. A. M., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). R. C. sutikus, pasibeldė į nukentėjusiojo buto duris, o pastarajam atidarius, įsibrovė į buto vidų, po ko R. C. panaudodamas fizinį smurtÄ abejomis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant grindų, o ji nubėgo į virtuvę ir pagrobė ant stalo stovėjusįjį televizorių „Philips“ LED, s.n. FZ 1A1403024989, 170 Eur vertės, ir kartu su R.

C. pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, tokiu bÅ«du bendrais su R. C. veiksmais, panaudodama fizinį smurtÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , 170 Eur vertės.Tokiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. R. C. 2016-05-04 apie 12.10 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. B., kuri jam pasiÅ«lė kartu nueiti pas nukentėjusįjį V. A. M., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), jam sutikus, R. B. pasibeldė į nukentėjusiojo buto duris, o pastarajam atidarius, įsibrovė į buto vidų, po ko jis panaudodamas fizinį smurtÄ abejomis rankomis pastÅ«mė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant grindų, o R.

B. nubėgo į virtuvę ir pagrobė ant stalo stovėjusį televizorių „Philips“ LED, s.n. FZ 1A1403024989, 170 Eur vertės, ir kartu su R. B. pasiÅ¡alino ir buto, tokiu bÅ«du bendrais su R. B. veiksmais, panaudodamas fizinį smurtÄ Ä¯sibrovė į patalpÄ ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ , 170 Eur vertės. Tokiais veiksmais R. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. B. parodė, kad iÅ¡ dalies pripažįsta savo kaltę.

Pripažįsta ta dalimi, jog paėmė televizorių, bet tokio tikslo neturėjo. V. A. M. jÄ pakvietė, uždarė pas save, atėmė raktus. Liepė iÅ¡sirenginėti, jÄ fotografavo. IÅ¡ pykčio paėmė tÄ televizorių. V. A. M. reikalavo sekso ir jÄ fotografavo. Be įvykio vienÄ kartÄ buvo užėjusi pas nukentėjusįjį. VienÄ kartÄ nukentėjusysis davė pinigų alui ir tada nebuvo jos užrakinęs, nieko už tai neprašė. Ji nuėjo su R. pas nukentėjusįjį. Ji nuėjo į virtuvę, nerado telefono.

Paėmė tÄ televizorių, o nukentėjusysis iÅ¡sitraukė pistoletÄ . Su R. televizorių nunešė į lombardÄ . R. neįėjo į buto vidų, liko koridoriuje prie durų. Nematė, kad R. C. trenktų nukentėjusiajam ar kad Å¡is bÅ«tų nugriuvęs. Nukentėjusysis pats atidarė buto duris. Tuo metu, kai užėjo pas nukentėjusįjį, net nesuprato, kÄ jis sakė. Už televizorių gavo 10 eurų lombarde, C. davė 1 eurÄ . Ä®vykio dienÄ buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrusi. C. gal irgi buvo iÅ¡gėręs, bet ėjo normaliai.

Televizoriaus negrÄ Å¾ino, nes neturėjo pinigų jį iÅ¡ lombardo iÅ¡pirkti. IÅ¡gėrė už tuos devynis eurus. Blogai vertina savo elgesį, niekada nėra vogusi. C. ir M.barėsi tarpduryje. M. kalbėjo pakeltu tonu. Nukentėjusysis Å¡ovė į jÄ ir ji pabėgo, kai nepataikė. To, kad C. bÅ«tų trenkęs nukentėjusiajam, nematė. Matė, kad grÅ«mėsi, rankas laikė. Ji išėjo pirma ir jai R. atėjęs pasakė, kad ir į jį Å¡ovė. Ji nusprendė televizorių į lombardÄ priduoti.

Nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų nukritęs ant žemės. Kai nukentėjusysis atidarė duris, ji sakė, kad duotų telefonÄ , ji iÅ¡trins nuotraukas. Nemano, kad jis bÅ«tų geranoriÅ¡kai atnešęs telefonÄ . Ji telefono nerado. Ji paprašė C., kad kartu nuvažiuotų tÄ televizorių priduoti į lombardÄ . R. jai nieko nesakė, nekalbėjo, kad grÄ Å¾intų televizorių. Su R. nesitarė apiplėšti nukentėjusiojo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. C. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad išėjo iÅ¡ namų parÅ«kyti ir Rasa priėjo.

Prašė pagalbos, jie nuėjo pas nukentėjusįjį, paskambino, nukentėjusysis pats atidarė duris. R. B. pasakė, kad iÅ¡trintų nuotraukas. Jis nematė, kur ji nuėjo. Jis nukentėjusiajam sakė, kad draugiÅ¡kai susitars, iÅ¡trintų nuotraukas ir jie iÅ¡eina. Nukentėjusysis jį iÅ¡keikė ir tuomet nukentėjusįjį pastÅ«mė. Nematė, kad R. B. nubėgusi į virtuvę paėmė televizorių. Nukentėjusysis nuėjo į kambarį, kažkÄ siekė paimti nuo spintos. Galvojo, kad telefonÄ paims, o jis ginklÄ pasiėmė.

Jis V. A. M. padavė tuos raktus, kuriuos buvo numetusi R. B.. Tuomet jis išėjo, prie darželio sutiko RasÄ . Ji sakė, kad „einam, priduosim televizorių“, o jis sakė, kad dokumento neturi. Tuomet nuvažiavo iki stoties, ji nuėjo į lombardÄ . Pasakė, kad 10 eurų davė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. C. parodymai (t. 1, b. l. 72-73). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R.

C. parodė jog 2016-05-04 apie 12 val., pas jį užėjo R. B., pakvietė iÅ¡eiti į laukÄ . R. B. jo paprašė kartu nueiti pas senukÄ ir papraÅ¡yti jo, kad iÅ¡trintų R. B. nuotraukas iÅ¡ telefono. Jis sutiko. Atėjus prie senuko namo, R. B. pabeldė į palangÄ ir jie įėjo į namo laiptinę. Senukui atidarius duris, jis kartu su R. B. įėjo į butÄ . Jis pasakė senukui, kad iÅ¡trintų R. B. nuotraukas esančias jo telefone, o R. B. tuo metu iÅ¡traukė buto raktus, kurie buvo duryse.

Tuomet jis rankomis stipriai pastÅ«mė senukÄ , o R. B. nubėgo į virtuvę ir labai greitai iÅ¡ ten iÅ¡bėgo rankose laikydama televizorių. Tai pamatęs jis suÅ¡uko senukui, kad bėgtų paskui RasÄ , tačiau pamatė, kad senukas iÅ¡ spintelės traukia ginklÄ ir ruoÅ¡iasi Å¡auti. Senukas Å¡ovė vienÄ kartÄ iÅ¡ dujinio pistoleto, tiesiai į jį. Po to, jis senukui atidavė buo raktus. Išėjęs į laukÄ už namo sutiko RasÄ , kuri turėjo su savimi senuko televizorių. Rasa jam pasiÅ«lė nuvažiuoti į lombardÄ ir priduoti minėtÄ televizorių.

TÄ pačiÄ dienÄ kartu su R. B. nuvyko į lombardÄ ir už televizorių gavo 10 Eur, kuriuo pasiėmė Rasa. Nori pasakyti, kad su Rasa nesitarė apiplėšti senuko. Jam su Rasa bÅ«nant lauke sakė jai, kad grÄ Å¾intų televizorių, bet ji nesutiko. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R. C. parodė, kad galbÅ«t taip ir buvo. R. B. tada užėjo į vidų. Jis su M. koridoriuje stovėjo. Jis stÅ«mė nukentėjusįjį, atrodo, kad jis nukrito ant grindų. O po to nukentėjusysis paėmė pistoletÄ ir Å¡ovė.

Mano, kad R. B. jau buvo išėjusi, kai nukentėjusysis Å¡ovė. Matė, kad R. B. su televizoriumi iÅ¡bėgo. Ne jis sugalvojo priduoti televizorių į lombardÄ . Anksčiau yra teistas už vagystes. Suprato, kad R. B. pagrobė televizorių. Jaučiasi kaltas, kad pastÅ«mė nukentėjusįjį. Ä®vykio metu buvo nedaug iÅ¡gėręs. Jis nematė, kÄ R. B. iÅ¡nešė iÅ¡ buto. Taip pat parodė, kad geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, ten teisingesni parodymai. SiÅ«lė R. B. grÄ Å¾inti televizorių.

R. B. jam davė 1 eurÄ . AtsipraÅ¡o labai už viskÄ . Kiek reikės pinigų, po truputį atiduos. Nukentėjusysis V. A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. paskambino, R. C. atėjo iÅ¡ paskos. R. B. jam buvo pažįstama iÅ¡ matymo. R. C. jį pastÅ«mė ir sudavė kumščiu į krÅ«tinę. Pas jį buvo antrÄ kartÄ , kai pavogė televizorių. R. B. į butÄ Ä¯leido geranoriÅ¡kai. Kai jį pastÅ«mė, nukrito ant grindų. Atsistojęs paėmė ginklÄ . Kai jis ginklÄ paėmė, R.

B. jau buvo išėjusi. Pas medikus ir ekspertus nėjo, nes nebuvo kam nuvežti. Kai jam grÄ Å¾ino televizorių, jis neveikė. Neatsimena, ar už pinigus ko nors prašė mainais iÅ¡ R. B.. Pripažįsta, jog fotografavo R. B.. Realiai jam padaryta 50 Eur turtinė žala. 2016-05-17 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajam V. A. M. atpažinti pateikti trys asmenys, tarp kurių jis neatpažino R. C. kaip jį apiplėšusio asmens (t. 1, b. l. 44-46).2016-05-16 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusiajam V.

A. M. atpažinti pateikti trys asmenys, tarp kurių jis atpažino R. B. kaip merginÄ , kuri su jam nepažįstamu vyru įėjo į jo butÄ , nubėgo į virtuvę bei pagrobė jo televizorių. MinėtÄ merginÄ atpažįsta iÅ¡ kÅ«no sudėjimo bei veido formos (t. 1, b. l. 48-50).2016-05-04 apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-13). 2016-05-18 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo, protokolu ir fotolentele nustatyta, kad nukentėjusysis V.

A. M. pateikė televizoriaus „Philips“ pirkimo kvitÄ bei garantijos kortelę (t. 1, b. l. 27-29).2016-05-09 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad I. K. pateikė televizorių „Philips“, kurį įsigijo lombarde, Vilniaus autobusų stotyje (t. 1, b. l. 38-39). Televizoriaus apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad tai yra juodos spalvos televizorius „Philips“, serijos Nr. FZ1A1403024989 (t. 1, b. l. 40-43). 2016-05-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2016-05-04 R.

B. įkeitė televizorių „Philips“ už suteiktÄ 10 Eur kredito sumÄ . 2016-05-06 minėtas televizorius buvo iÅ¡pirktas už 14 Eur sumÄ (t. 1, b. l. 54-57). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų R.

B. ir R. C. kaltė dėl plėšimo pilnai įrodyta aptartais įrodymais.Visų pirma pažymėtina, kad tiek R. B., tiek R. C. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku buvo atėję pas nukentėjusįjį V. A. M., adresu (duomenys neskelbtini). Apklausiama teisme R. B. pripažino, jog paėmė nukentėjusiajam priklausantį televizorių, bet teigė, kad tokio tikslo neturėjo, su R. C. nesitarė apiplėšti nukentėjusiojo. R. C. apklausiamas teisme pripažino, kad pastūmė nukentėjusįjį, jis nukrito ant grindų.

Teigė, kad ne jis sugalvojo priduoti televizorių į lombardÄ , nors suprato, kad B. pagrobė televizorių. SiÅ«lė R. B. grÄ Å¾inti televizorių.Kaip nustatyta byloje, visi veiksmai, kuomet nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas bei iÅ¡ jo buto pagrobtas televizorius, vyko gan nedidelėje erdvėje, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje ir virtuvėje. Pačių kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog R. C. stovėjo buto koridoriuje kartu su nukentėjusiuoju V.

A. M., o R. B. nubėgo į minėto buto virtuvę neva ieÅ¡koti V. A. M. mobiliojo ryÅ¡io telefono. Atsižvelgiant į tai, kad bute esantis koridorius yra prie įėjimo (išėjimo) į butÄ , R. C. turėjo matyti su televizoriumi iÅ¡ buto iÅ¡bėgančiÄ R. B.. Analizuojant kaltinamojo r.R. C. duotus parodymus matyti, jog kaltinamasis R. C. duodamas parodymus teisme nebuvo nuoseklus ir parodymus keitė. Jis iÅ¡ pradžių parodė, kad matė, kaip R. B. iÅ¡ buto iÅ¡bėgo su televizoriumi. Tačiau atsakydamas į gynėjos klausimus, jau nurodė, kad nematė, kÄ R.

B. iÅ¡nešė iÅ¡ buto, tiesiog matė, kad kažkÄ nešė. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis matė, kaip R. B. iÅ¡ buto iÅ¡bėgo su televizoriumi, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni, tuo metu geriau prisiminė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. C. parodė, kad, kai jis rankomis stipriai pastÅ«mė senukÄ , R. nubėgo į virtuvę ir labai greitai iÅ¡ ten iÅ¡bėgo rankose laikydama televizorių (t. 1, b. l. 72-73). Akivaizdu, kad kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoÅ¡irdus ir siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

Tokį teismo įsitikinimÄ sustiprina ir tai, kad nors R. C. teisme parodė, jog siÅ«lė grÄ Å¾inti R. B. televizorių, tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja kaltinamosios R. B. parodymams, jog R. C. nesiÅ«lė grÄ Å¾inti televizoriaus ir apie tai kalbos nebuvo. Be to, apklausiamas teisme R. C. parodė, jog į R. B. pasiÅ«lymÄ priduoti televizorių į lombardÄ , jis nurodė, kad tam neturi dokumento, tačiau vis tiek kartu su ja nuvažiavo į lombardÄ ir gavo iÅ¡ R. B. 1 eurÄ . Tai leidžia spręsti, kad R.

C. įvykius atpasakoja selektyviai, savo versijoje sÄ moningai neigdamas tas aplinkybes, kurios patvirtintų jo dalyvavimÄ plėšime. Teismo vertinimu, R. C. teiginius, kad jis nesuvokė apie daromÄ plėšimÄ , paneigia ir jo paties veiksmai po to, kai jis išėjo iÅ¡ nukentėjusiojo buto. R. C. ne pranešė apie įvykį policijai, o kartu su R. B. nuvyko į Vilniaus autobusų stotyje esantį lombardÄ . Å ie jo veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. C. siekė realizuoti nusikalstama veika įgytÄ turtÄ , o ne apskritai nesuvokė apie buvusį plėšimÄ .

NenuosekliÄ kaltinamojo pozicijÄ patvirtina ir tai, kad paskutinio žodžiu metu R. C. atsiprašė už viskÄ ir nurodė, kad kiek reikės pinigų (priteistų nukentėjusiajam) po truputį juos atiduos. Duodama parodymus, nebuvo nuosekli ir kaltinamoji R. B.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir parodė, kad bėgdama į virtuvę girdėjo, kad tarp V. A. M. ir R. C. vyksta konfliktas, nukentėjusysis garsiai rėkė. Be to, iÅ¡bėgant iÅ¡ buto matė, kaip R.

C. laikė senuko rankas, bet nematė, ar jis senukÄ stÅ«mė, ar trenkė jam. Ji kartu su R. C. nusprendė užstatyti televizorių lombarde, kartu nuvažiavo į stotį ir užėjo į lombardÄ . Teisiamajame posėdyje R. B. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad ji nusprendė televizorių į lombardÄ priduoti, paprašė C., kad kartu nuvažiuotų televizorių priduoti į lombardÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nors R. B. ir R. C. nurodė pas nukentėjusįjį V.

A. M. ėję tikslu iÅ¡trinti nukentėjusiojo telefone esančias R. B. nuotraukas, atėję jie aiÅ¡kiai tokio praÅ¡ymo neiÅ¡reiÅ¡kė. Tik įėjusi į butÄ , R. B. ėmė ieÅ¡koti nukentėjusiajam priklausančio telefono, nuėjo į virtuvę, iÅ¡ ten pagrobė nukentėjusiajam priklausantį televizorių „Philips“ bei iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Kaip matyti tiek iÅ¡ kaltinamųjų, tiek iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, viskas vyko greitai, todėl abejotina, kad R. B. iÅ¡vis ieÅ¡kojo minėto telefono.

Tuo metu nukentėjusysis V. A. M. ir R. C. stovėjo buto koridoriuje, taigi neabejotinai visi šio įvykio dalyviai turėjo matyti ir girdėti vieni kitus. Nukentėjusysis duodamas parodymus iš esmės buvo nuoseklus, be to, anksčiau kaltinamųjų nepažinojo, tik iš matymo žinojo R. B.. Atsižvelgiant į tai, teismas nukentėjusiojo V. A. M. parodymais vadovaujasi kaip teisingais. Priešingai, kaltinamojo R. C. parodymus apie tai, jog jis plėšimo neįvykdė, įvertinus abiejų kaltinamųjų parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Aplinkybę, jog R. B. ir R. C., panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. A. M., pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ â€“ televizorių, patvirtina, o kartu ir kaltinamųjų parodymų dalį, kurioje Å¡ie teigė, kad plėšimo neįvykdė, paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai iÅ¡tirti įrodymai. Pirmiausia tokiu įrodymu pripažintini nukentėjusiojo V. A. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie esminėse detalėse nekito viso proceso metu.

Nukentėjusysis proceso eigoje gana nuosekliai parodė, jog įvykio metu jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir buvo pagrobtas jam priklausantis televizorius, ir kaip jį apiplėšusį asmenį atpažino R. B.. Teismo posėdžio metu V. A. M. parodė, kad B. paskambino, C. atėjo iÅ¡ paskos. R. C. jį pastÅ«mė ir sudavė kumščiu į krÅ«tinę. Kai R. C. jį pastÅ«mė, nukrito ant grindų. Kai jam grÄ Å¾ino televizorių, jis neveikė. Neatsimena, ar už pinigus ko nors prašė mainais iÅ¡ R.

B.. Realiai jam padaryta 50 Eur turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. A. M. teigė, jog 2016-05-04 jam į palangę kažkas pastukseno. Pamatė iÅ¡ matymo pažįstamÄ merginÄ , kuriai duodavo iÅ¡ geros valios pinigų alui. Atidarius duris, į butÄ iÅ¡ karto įėjo mergina bei jam nepažįstamas vyras. Mergina iÅ¡ karto iÅ¡traukė buto raktus, o vyras abejomis rankomis stipriai jį pastÅ«mė ir jis iÅ¡ karto nukrito ant grindų. Jis tada atsistojo ir nuėjo į kambarį pasiimti legaliai laikomÄ dujinį ginklÄ .

Eidamas pasiimti ginklo matė, kaip iÅ¡ virtuvės greitai iÅ¡bėga mergina rankose laikydama jo televizorių, kuris stovėjo virtuvėje. Pasiėmęs ginklÄ , įspėjo koridoriuje stovintį vyrÄ , kuris jį pastÅ«mė, kad Å¡aus. Kai vyras traukėsi link laiptinės, jis ėjo iÅ¡ paskos ir vyrui bÅ«nant laiptinėje vienÄ kartÄ Å¡ovė, ginklÄ nukreipdamas ne į vyrÄ , o į Å¡onÄ , ir vyras iÅ¡ karto išėjo. Kai jį pastÅ«mė, krisdamas susižeidė, bet nestipriai, į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 19-20).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, svarbu tai, jog jis viso proceso metu kategoriÅ¡kai teigė, jog buvo pastumtas, nukrito ant grindų, patyrė fizinį skausmÄ . Šiame kontekste svarbu ir tai, jog aplinkybę, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir iÅ¡ jo buvo pagrobtas televizorius, nukentėjusysis nurodė savo pareiÅ¡kime, netrukus po įvykio (t. 1, b. l. 1-2), be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu bÅ«tent R.

B. atpažino kaip jį užpuolusiÄ ir jo turtÄ pagrobusį asmenį, kuri buvo kartu su jam nepažįstamu vyru. Nukentėjusiojo pargriovimu ant žemės, V. A. M.buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam V. A. M.priklausantis turtas buvo pagrobtas panaudojus fizinį smurtÄ , ir kaltinamųjų R. B. ir R. C.veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje.Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumÄ ir atsižvelgdamas į jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamieji R.

B. ir R. C., įsibrovę į patalpÄ ir panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. A. M., iÅ¡ pastarojo buto pagrobė nukentėjusiajam priklausantį televizorių, t. y. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Ä®statyme ir teismų praktikoje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2012, 2K-552/2013 ir kt.).

Darant nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis. Susitarta gali bÅ«ti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytos pavojingos veikos požymius, todėl ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs tiek į nukentėjusiojo bei kaltinamųjų parodymus, tiek į kitais įrodymais nustatytas R. B. ir R. C. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, objektyvias aplinkybes, nenustatė, jog kaltinamieji iÅ¡ anksto susitarė padaryti plėšimÄ . Nusikalstama veika padaryta veikiau spontaniÅ¡kai, tyčia pagrobti nukentėjusiajam priklausantį neapibrėžtÄ turtÄ susiformavo po to kai R. B. pamatė nukentėjusiojo bute esantį televizorių, o R.

C. pastÅ«mė nukentėjusįjį V. A. M. ir pastarasis nukrito ant žemės. Teismo vertinimu, R. B. neabejotinai turėjo girdėti ir matyti R. C., kuris smurtavo prieÅ¡ V. A. M., o R. C. pripažino matęs ir suvokęs, kad R. B. pagrobė svetimÄ , t. y. nukentėjusiajam V. A. M. priklausantį turtÄ â€“ televizorių. Tai, kad R. C. naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, vėliau iÅ¡ buto pasiÅ¡alinęs susitiko su R. B. ir kartu nuvyko į lombardÄ Ä¯keisti pagrobtÄ televizorių, sudaro pagrindÄ spręsti apie abiejų kaltinamųjų pritarimÄ vienas kito veiksmams ir jų staiga susiformavusiÄ tiesioginę tyčiÄ padaryti plėšimÄ , t. y. smurtaujant užvaldyti neapibrėžtÄ nukentėjusiojo turtÄ .

Taigi, akivaizdu, kad kaltinamieji veikė bendrai kaip bendravykdytojai, vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, abu suvokė, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojamas smurtas nėra savitikslis, o buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , t. y. kaltinamieji, matydami vienas kito veiksmus, bendromis pastangomis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. A. M. siekdami užvaldyti jo turtÄ ir tÄ padarė. Nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimus įrodymus, nustatyta, kad nors R.

B. ir R. C. patekimas į nukentėjusiojo butÄ buvo teisėtas, t. y. su jo sutikimu, vis tik vėliau į kitas buto patalpas R. B. pateko neteisėtai, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , t. y. įsibraunant. Toks patekimas laikytinas neteisėtu, nes minėti veiksmai ir turto pagrobimas buvo atlikti panaudojant nukentėjusiojo V. A. M. atžvilgiu fizinį smurtÄ . Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios R. B. gynėja teigė, kad veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip atviroji vagystė. PlėšimÄ ir atvirÄ jÄ vagystę charakterizuoja atviras turto užvaldymo bÅ«das.

Plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimÄ smurtu ar fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ turto savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ , siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ . Kaip nustatyta byloje, prieÅ¡ nukentėjusįjį V. A. M. buvo panaudotas fizinis smurtas, siekiant užvaldyti jam priklausantį turtÄ , todėl kaltinamųjų R. B. ir R. C. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Plėšimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupėje, kadangi tiek R.

B., tiek ir R. C. kartu realizavo bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamųjų R. B. ir R. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimÄ ), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Å ių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikė bendrininkų grupėje), tačiau kaltinamoji anksčiau neteista, registruota darbo biržoje. Å ios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , yra gan jauno amžiaus, registruota darbo biržoje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai R.

B. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymÄ atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – pradėti dirbti, nustatytu laiku neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kadangi tai, teismo nuomone, padės keisti kaltinamosios elgesį ir pasiekti bausmės tikslus.Teismas, skirdamas kaltinamajam R. C. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimÄ ), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes (žalos neatlygino).

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių, į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikė bendrininkų grupėje), kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas.

Å ios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis skirtinas artimesnis sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis V. A. M. byloje pareiÅ¡kė 2170 Eur civilinį ieÅ¡kinį. Nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro 170 Eur, neturtinę žalÄ â€“ 2000 Eur. Pagrįsdamas neturtinės žalos sumÄ , nurodė, kad patyrė fizinį skausmÄ , dvi savaites skaudėjo krÅ«tinę.

Be to, dėl nusikaltimo patyrė stresÄ , nerimÄ , buvo pažemintas. Taip pat buvo priverstas gerti vaistus nuo skausmo. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad kaltinamieji bendrais veiksmais pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo turtÄ , kuris įvertintas 170 Eur, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. M. parodė, kad televizorius jam buvo grÄ Å¾intas, neveikė, remontas kainavo 50 Eur, todėl realiai jam padaryta 50 Eur dydžio turtinė žala. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir nekartodamas argumentų, šį reikalavimÄ vertina kaip pagrįstÄ ir tenkina jį iÅ¡ dalies, nurodyta suma, t. y. 50 Eur priteistina iÅ¡ kaltinamųjų solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis).Nustatytais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas, nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , tad jis neabejotinai turi teisę ir į neturtinės žalos, sietinos tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su nustatytais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, atlyginimÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (neturtinės žalos pasekmės, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai). Teismo aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nes plėšimÄ jo atžvilgiu įvykdė du asmenys, jam savigynai teko panaudoti turimÄ pistoletÄ .

Visa tai leidžia spręsti apie nukentėjusio patirtÄ didelį stresÄ , realius iÅ¡gyvenimus dėl pavojaus savo gyvybei, sveikatai ir turtui. Žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Ä®vertinęs visumÄ minėtų aplinkybių, esamÄ teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo klausimais, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies, o bÅ«tent 1200 Eur sumai. Å i suma priteistina iÅ¡ kaltinamųjų solidariai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymus vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡ kaltinamosios R. B. – 167,91 Eur. Kaltinamosios gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas bÅ«tinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, į bÅ«tinybę užtikrinti asmenų teisę į gynybÄ , kÄ ribotų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimas, bei vadovaujantis esama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014 ir kt.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamosios nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti dviem metams, įpareigojant R.

B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimÄ R. B. palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimÄ R. C. palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžiÄ pradėti skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. N. V. A. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R.

B. ir R. C. solidariai V. A. M. naudai 50 Eur turtinės, 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – televizorių „Philips“, apžiÅ«rėtÄ ir grÄ Å¾intÄ nukentėjusiajam V. A. M., palikti nukentėjusiajam V. A. M..Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Ramūnas Keidūnas