2016-10-12 Nr. AB-19649-3-61-3-03267-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-54-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03267-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-998-764/2014 pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. L. pateikė teismui skundą (b. l. 1–4, 6), kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) apie savaitę laiko kameroje Nr. 25 buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo ventiliacijos, kameros buvo labai mažos ir dažniausiai perpildytos, kiti nuteistieji kamerose rūkydavo, todėl būdavo neįmanoma kvėpuoti, nuo lubų krisdavo dažai, gultai sulaužyti, patalynė, čiužiniai ir antklodės purvini, drėgni ir suplyšę. Naktį pareiškėjas negalėdavo naudotis tualetu, nes bijojo prikelti kitus nuteistuosius ir dėl to būti sumuštas. Lukiškių TI-K pareigūnai į asmenų skundus nereaguodavo, buvo nemandagūs. Blogiausios sąlygos buvo kameroje Nr. 258, kurioje būdavo laikoma apie 18 žmonių – labai daug tarakonų, nuo cigarečių dūmų pajuodavusios sienos, buvo tik vienas mažas stalas ir suoliukas, dvi spintelės. Netoli šios kameros esantis dušas buvo itin prastos būklės, purvinas, iš jame esančio tualeto sklisdavo smarvė. LAVL kameros neatitiko sanitarinių reikalavimų, buvo nešvarios, jose įsiveisę tarakonai. Dėl kalinimo netinkamomis ir antisanitarinėmis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, buvo pažemintas jo orumas ir sutrikdyta sveikata.

Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–19) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ne visą laikotarpį nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas 3,6 kv. m, tam tikrais laikotarpiais kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš pataisos įstaigos, todėl jo teisių Lukiškių TI-K pažeisti negalėjo. Nuteistieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Nuteistieji privalo patys palaikyti švarą ir tvarką kamerose, tam jiems yra išduodamos tvarkymosi priemonės, kalcinuota soda. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus atlieka UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų vėdinimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus ir asmenys, kurie vėdina kameras, problemų dėl ventiliacijos bei drėgmės neturi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38–40) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas vienintelį kartą nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. ir buvo laikomas Vidaus ligų režiminio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 kv. m, 10 lovų. Duomenų, kiek konkrečiu laikotarpiu su pareiškėju buvo laikoma asmenų, LAVL neturi (to daryti neįpareigoja jokie teisės aktai), todėl pateikti teismui negali. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintus reikalavimus, minimalus vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas yra 3,6 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, todėl galėjo būti viršytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto normos. Ligoninės kameros yra remontuojamos eilės tvarka, jose atliekamas dezinfekcija. Kameroje įrengtas sanitarinis mazgas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punkto reikalavimus. Pagal CK 6.271 straipsnį, deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar LAVL pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas žalos padarymo faktas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo G. L. skundą tenkino iš dalies: pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 2 165 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. L. nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d. (išskyrus laikotarpius nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d.) buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Išnagrinėjęs Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu G. L. Lukiškių TI-K praleido 484 dienas. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m, plotas, t. y. kameros būdavo perpildytos, apribota galimybė laisvai judėti. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (484 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 51 dieną. Likusias 433 dienas G. L. buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 3,6 kv. m, gyvenamojo ploto kameroje. Šių aplinkybių Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad 433 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1.5 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitinka joms keliamų higienos reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjo teiginiai yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Teismui nėra pateikti duomenys, kad dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kamerų pareiškėjas bausmės atlikimo metu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Skundą teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas pateikė praėjus daugiau kaip dvejiems metams po išvykimo iš Lukiškių TI-K, todėl teismas neturi galimybių patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Kai kurias jų paneigia Lukiškių TI-K pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pataisos įstaiga buvo sudariusi sutartis dėl Lukiškių TI-K patalpų priežiūros ir buitinių kenkėjų naikinimo. Tai, kad kameros yra vėdinamos per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų, o Lukiškių TI-K administracija būtų atsisakiusi šį prašymą tenkinti, pareiškėjas nepateikė. Todėl teismas vertino, jog negali būti konstatuota, kad, laikant pareiškėją kartu su rūkančiais asmenis, būtų pažeisti Higienos normos Nr. HN 76-2010 ar kitų teisės aktų reikalavimai.

Teismas vertino, jog nustatytos aplinkybės, kad 433 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad G. L. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsirado psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (433 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 800 Lt), bendrą šalies ekonominę situaciją, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 2 165 Lt suma (5 Lt už kiekvieną dieną) neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 2 165 Lt sumą vertino kaip adekvačią dėl netinkamo kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildino ir iš to, kad LAVL kamera Nr. 25, kurioje jis buvo gydomas apie vieną savaitę, neatitiko sanitarinių reikalavimų, buvo nešvari, joje įsiveisę tarakonai. Teismui pateiktame atsiliepime LAVL patvirtino, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas vienintelį kartą nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. ir buvo laikomas Vidaus ligų režiminio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25, kurios plotas 21,25 kv. m, 10 lovų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie kalinimo sąlygas LAVL patvirtinantys duomenys teismui nėra pateikti ir šios aplinkybės grindžiamos tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie yra nekonkretūs ir teismo negali būti įvertinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė skundo argumentų dėl LAVL kamerų būklės, todėl skundo dalis, kuria prašoma priteisti pareiškėjui 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atmesta kaip nepagrįsta.

III. Pareiškėjas G. L. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-998-764/2014.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos, vertino Lietuvos pragyvenimo sąlygas, darbo užmokestį bei šalies ekonominę situaciją. Be to, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nebuvo išskaičiuotas inventoriaus užimamas plotas, todėl nepripažinta, kad pareiškėjo teisės į minimalų plotą buvo pažeidžiamos visą jo kalinimo laiką. Teismas pareiškėjui nepriskaičiavo ir metinių palūkanų. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu jo patirta neturtinė žala nebuvo atlyginta. Atkreipia dėmesį į teismo sprendimus bylose Nr. I-3201-815/2016 ir I-3664-629/2016.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str. 3 d., ginčui taikoma įstatymo redakcija, galiojanti iki 2016 m. liepos 1 d.) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008).

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose yra baigtinis. Proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti pats prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-198/2012).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-998-764/2014, kurioje teisminis procesas baigėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimu (įsiteisėjo 2014 m. vasario 12 d.), nenurodo nei vieno iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje pateikto baigtinio proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo. Taip pat pažymėtina, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo teismo sprendimo byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, įsiteisėjimo.

Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu. Įstatymas tokio pagrindo atnaujinti procesą nenumato. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta (žr. EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04). Užbaigtos bylos proceso atnaujinimas neturėtų tapti paslėpta apeliacija (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99, 52 p.).

Taigi proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų atliktas pakartotinis bylos įrodymų tyrimas ir faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau tai neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties. Nei vieno iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodo, todėl procesas šioje byloje negali būti atnaujintas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmestinas kaip nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. L. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-998-764/2014 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-998-764/2014 pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė