2021-09-15 Nr. AB-18783-3-61-3-02438-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2063-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02438-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. S-120 (7-97/2020) „Dėl A. S. (Uždarosios akcinės bendrovės „SA Logistic“ direktoriaus skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 331-68864 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ (toliau – ir VMI sprendimas); 3) įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui 734 Eur žyminio mokesčio, 2020 m. sausio 3 d. sumokėto už uždarosios akcinės bendrovės „SA Logistic“ (toliau – ir UAB „SA Logistic“, Bendrovė), pervedant į pareiškėjo banko sąskaitą. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VMI ir Komisijos sprendimai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartyje Nr. DOK‑35/2020 (toliau – ir LAT nutartis) nurodyta, jog žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui, todėl pareiškėjas pateikė VMI prašymą kaip fizinis asmuo, tačiau VMI darbuotojai nurodė, kad toks prašymas negali būti teikiamas, nes pareiškėjo lėšos priskirtos Bendrovei. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendime nurodoma klaidinga informacija, kad pareiškėjas tokio prašymo net neteikė ir dėl to nėra ginčo, kadangi prašymas, kurį išnagrinėjo VMI, pateiktas pareiškėjo, todėl VMI turėjo jį nagrinėti kaip paduoto fizinio asmens, o ne Bendrovės. Pareiškėjas teigė, kad susidarė situacija, kai įsiteisėjusi teismo nutartis nėra vykdoma.

3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįsta.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad VMI, vadovaujantis teisės aktais, nusprendė 299,67 Eur grąžinti į Bendrovės banko sąskaitą, o likusią dalį – 434,33 Eur įskaityti Bendrovės turimoms mokestinėms nepriemokoms padengti. VMI atsisakė pervesti pareiškėjui 734 Eur, nes žyminio mokesčio permoka fiksuota Bendrovės vardu. Prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti teikiamas mokėtojo, siekiančio susigrąžinti permoką, vardu. Permokėtos sumos nėra laikomos jas sumokėjusių asmenų permokomis. Informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo vardu būtų teikęs prašymą grąžinti 734 Eur žyminį mokestį, tačiau pareiškėjas ir neturėtų teikti tokio prašymo savo vardu, nes mokesčio permoka priklauso Bendrovei.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino, panaikino Komisijos ir VMI sprendimus, įpareigojo VMI grąžinti pareiškėjui 734 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą, pervedant į pareiškėjo banko sąskaitą bei priteisė iš atsakovo pareiškėjui 22,50 Eur patirtoms išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI atsisakymo grąžinti pareiškėjui 734 Eur žyminį mokestį teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą pažymėjo, kad:

7.1. Pareiškėjas Bendrovės vardu pateikė VMI 2020 m. kovo 20 d. prašymą grąžinti (įskaityti) permoką pareiškėjui į jo asmeninę sąskaitą 734 Eur. VMI sprendimu nusprendė įskaityti žyminį mokestį turimai mokestinei nepriemokai padengti, o likusią dalį grąžinti Bendrovei.

7.2. Pareiškėjas, nesutikęs su VMI sprendimu, kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti VMI sprendimą. Komisija sprendimu patvirtino VMI sprendimą, nurodė, kad prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti teikiamas Bendrovės vardu.

8. Teismas nustatė, kad VMI, administruodama žyminį mokestį, turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK), o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ) tik tiek, kiek tai būtų nustatyta pačiame CPK. Teismas nurodė, kad žyminio mokesčio grąžinimas ir jo tvarka įvirtinta CPK, pagal kurį VMI įpareigota grąžinti žyminį mokestį remdamasi teismo nutartimi, todėl VMI, priimdama VMI sprendimą, nepagrįstai nusprendė negrąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 734 Eur žyminį mokestį.

9. Teismas, nustatė, kad VMI netinkamai taikė žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuojančias teisės nuostatas, nepagrįstai neįvykdė įsiteisėjusios teismo nutarties, ir nepagrįstai negrąžino pareiškėjui jo sumokėto žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad skundžiamas VMI sprendimas ir jį patvirtinęs Komisijos sprendimas naikintini kaip iš esmės neteisėti.

10. Teismas, patenkinęs pagrindinius skundo reikalavimus, įpareigojo VMI tinkamai įvykdyti žyminio mokesčio grąžinimo procedūrą ir grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 734 Eur žyminį mokestį.

III. 11. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Vadovaujantis MAĮ 13 straipsnio 10 punkto nuostatomis, žyminis mokestis administruojamas MAĮ nustatyta tvarka. Sprendžiant mokesčių grąžinimo klausimą, turi būti taikomos MAĮ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nes pačiame CPK nėra numatyta tvarka, pagal kurią turėtų būti grąžinamas žyminis mokestis, CPK nereglamentuoja pačios procedūros.

11.2. Atsakovas, kartodamas atsiliepimo argumentus, teigia, kad pagal teisės aktų reikalavimus, prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti teikiamas mokėtojo, siekiančio susigrąžinti permoką vardu, nes jo vardu yra fiksuojama mokesčio mokėjimas, jo vardu fiksuojama ir permoka, kurią prašoma grąžinti. Žyminį mokestį pareiškėjas sumokėjo už UAB „SA Logistic“, vadinasi, permoka priklauso ne pareiškėjui, o UAB „SA Logistic“.

11.3. Vadovaujantis MAĮ 83 str. 3 dalies nuostatomis mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys, tačiau trečiųjų asmenų permokėtos sumos pagal MAĮ nuostatas nėra laikomos jas sumokėjusių asmenų permokomis, kadangi mokėjimai už kitą asmenį nėra įstatyme nustatyta prievolė, o galimybė (teisė), t. y. jie atliekami laisva valia.

12. Pareiškėjas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad VMI turi vadovautis CPK, o MAĮ – tik tiek kiek tai būtų nustatyta pačiame CPK. Šiuo atveju būtent teismas išsprendžia klausimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Asmeniui žyminis mokestis turi būti grąžinamas VMI, jai vadovaujantis teismo nutartimi, kurioje nurodytas reikalavimas grąžinti žyminį mokestį jį sumokėjusiam asmeniui. Pareiškėjas pažymi, kad LAT nutartyje aiškiai nurodyta grąžinti A. S. 734 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 331-68864 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje nustatyta, kad Bendrovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo. Pareiškėjas 2020 m. sausio 3 d. sumokėjo 734 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui 734 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.

15. Pareiškėjas Bendrovės vardu pateikė 2020 m. kovo 20 d. prašymą VMI grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) pareiškėjui į jo asmeninę sąskaitą 734 Eur. VMI, išnagrinėjusi šį prašymą, nusprendė pareiškėjo sumokėtą 734 Eur žyminį mokestį įskaityti turimai mokestinei nepriemokai padengti (324,43 Eur už gyventojų pajamų mokestį nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų ir 109,90 Eur už VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių ir nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, mokami vienu įmokos kodu), bei grąžinti Bendrovei, o ne pareiškėjui, neįskaitytą prašomos grąžinti sumos likutį – 299,67 Eur.

16. Pareiškėjas, nesutikęs su tokiu VMI sprendimu, kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti VMI sprendimą ir įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui 734 Eur žyminį mokestį sumokėtą už Bendrovę, pervedant jį į pareiškėjo banko sąskaitą. Komisija, išnagrinėjusi šį skundą, priėmė Komisijos sprendimą patvirtinti VMI sprendimą, kuriuo dalis Bendrovės turimos permokos buvo panaudota Bendrovės mokestinėms prievolėms padengti, o likęs neįskaitytas permokos sumos likutis grąžintas Bendrovei.

17. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą visa apimtimi, konstatavęs, jog VMI, skundžiamu VMI sprendimu atsisakydama grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 734 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, netinkamai taikė žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuojančias teisės nuostatas.

18. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad VMI nagrinėjamu atveju turėjo vadovautis Civilinio proceso kodeksu, o MAĮ tik tiek, kiek tai būtų nustatyta tame pačiame CPK, bei nurodo, jog pagrįstai vadovavosi MAĮ bei Taisyklėmis ir permokos Pareiškėjui negrąžino.

V. 19. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.

20. MAĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas).

21. Mokesčių permokos įskaitymą ir grąžinimą nustato MAĮ 87 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti.

22. MAĮ 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

23. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-319 (redakcija nuo 2019 05 11) patvirtintų Trečiųjų asmenų mokamų mokesčių sumokėjimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad asmens sumokėtos sumos įskaitomos mokesčių mokėtojo vardu pagal mokėjimo nurodymo formos pradinio mokėtojo ar kitoje mokėjimo nurodymo formos skiltyje, skirtoje mokesčių mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, duomenims nurodyti, nurodytą identifikacinį numerį, pavadinimą arba vardą ir pavardę.

24. Remiantis MAĮ 13 straipsnio 10 punktu žyminis mokestis yra vienas iš pagal šį Įstatymą administruojamų mokesčių.

25. MAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame Įstatyme numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis Įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

26. MAĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse.

27. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

28. Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1480 straipsnio redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais: <...> 3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo <...>. Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1480 straipsnio redakcija) 3 dalyje (2016 11 03 įstatymo Nr. XII-2719 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi.

29. Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių, nustatančių žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo tvarką civilinėje byloje, 10 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama jo mokėtojui jei yra Civilinio proceso kodekso 87 straipsnyje nurodyti pagrindai. Šių Taisyklių 11 punkte numatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu arba teismo iniciatyva priėmus nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, suinteresuotas asmuo turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl šio mokesčio grąžinimo. Kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją, pateikiamas prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir šį prašymą pagrindžianti teismo nutartis.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nors žyminis mokestis administruojamas MAĮ nustatyta tvarka, tačiau tik tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (žr. 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-59-556/2021, 44, 47 p.). Teismo nutartyje konstatuota, kad MAĮ 87 straipsnio taisyklės nėra taikomos. Ši išvada daroma aiškinant MAĮ 14 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse, ir atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą.

VI. 32. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl civilinėje byloje sumokėto, teismo nutartimi civilinėje byloje suinteresuotam asmeniui grąžinto žyminio mokesčio mokėjimo suinteresuotam asmeniui, kuriam yra nurodyta grąžinti žyminį mokestį.

33. Minėta, kad nagrinėjamu atveju žyminį mokestį už civilinės bylos proceso šalį sumokėjo Pareiškėjas, kuriam ir nurodyta teismo nutartimi grąžinti mokestį. VMI vertinimu, VMI adresuotas prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo turėjo būti paduotas civilinės bylos proceso šalies vardu, kaip ir yra įskaitomos mokestis mokesčių mokėtojo vardu, t.y. asmens už kurį sumokamas mokestis vardu. VMI vertinimu, grąžinant žyminį mokestį turėtų būti taikomos visos mokesčio permokos grąžinimą reglamentuojančios taisyklės, nes mokestį už mokesčių mokėtoją sumokėjęs trečiasis asmuo nėra laikomas mokesčių mokėtoju.

34. Minėta, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad VMI grąžinant civilinėje byloje sumokėtą žyminį mokestį, MAĮ 87 straipsnio taisyklės nėra taikomos. Ši išvada daroma aiškinant MAĮ 14 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse, ir atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-59-556/2021, 44, 47 p.).

35. Civilinio proceso kodekso 87 straipsnis, Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklės, nustatančios specialiąsias žyminio mokesčio grąžinimo civilinėje byloje taisykles, nustato suinteresuoto asmens, t.y. žyminio mokesčio mokėtojo teisę grąžinti sumokėtą žyminį mokestį remiantis teismo nutartimi. VMI, gavusi suinteresuoto asmens (žyminio mokesčio mokėtojo) prašymą ir teismo nutartį, kurioje nurodyta šiam asmeniui grąžinti mokestį, privalėjo teismo nutartį vykdyti.

36. Nepagrįsti yra VMI motyvai, kad Pareiškėjui negali būti grąžintas žyminis mokestis, nes Pareiškėjas sumokėjęs mokestį už kitą asmenį nėra laikomas mokesčių mokėtoju, kurio vardu remiantis nustatyta tvarka yra įskaitytas sumokėtas žyminis mokestis.

37. MAĮ įtvirtinta mokesčių mokėtojo sąvoka yra siejama su asmeniu, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Pareiga mokėti žyminį mokestį civilinėje byloje yra įtvirtinta teismo procesą reglamentuojančiame teisės akte – Civilinio proceso kodekse, o ne mokesčio įstatyme. Todėl asmuo sumokėjęs civilinėje byloje žyminį mokestį nėra laikomas mokesčių mokėtoju, kaip tai yra suprantama pagal MAĮ. Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad sumokėtas žyminis mokestis remiantis nustatyta tvarka VMI sistemoje yra įskaitytas kito asmens vardu. Nei informacinės sistemos ypatumai, nei kitos techninės kliūtys, negali paneigti suinteresuoto asmens teisės grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį remiantis privaloma teismo nutartimi. VMI privalo taikyti teisės aktus, kuriais remiantis apskaitomas kito asmens vardu sumokėtas žyminis mokestis ar nustatyta prašymų padavimo tvarka, taip, kad jų taikymas neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams ir nepaneigtų asmens teisės grąžinti žyminį mokestį.

38. Pirmosios instancijos teismas, naikindamas VMI sprendimą, teisingai sprendė dėl netinkamai taikytos VMI teisės, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė