9fcfba65-9048-4a44-a6f3-a2eba8fc6bea · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-24-243/2010Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ArÅ«nui Venckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 6462,84 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas V. S. praÅ¡yme teismui nurodo, jog dirbo Palangos miesto policijos komisariato vieÅ¡osios policijos operatyvinės veiklos grupės specialistu ir jam nesumokėtas visas priklausantis 5768,08 Lt darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31.

Darbo užmokestis nebuvo mokamas, nes remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjas argumentuoja, jog atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas jam darbo užmokestį, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias priedų ir priemokų dydžius, ir apsunkino jo teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vidaus tarnybos statute, kuris yra specialioji teisės norma bendrosios teisės normos Valstybės tarnybos įstatymo atžvilgiu, yra įtvirtintas ir detaliai reglamentuojamas priedų ir priemokų mokėjimas, todėl Valstybės tarnybos įstatyme numatytos papildomos sÄ lygos neturi bÅ«ti taikomos.

Nurodo, jog teisė į priedus ir priemokas pagal Vidaus tarnybos statutÄ atsiranda, jei pareigÅ«nas dirba nakties metu, už darbÄ kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už papildomÄ darbÄ , taip pat jei įgyja kvalifikacinę kategorijÄ , kvalifikacinę klasę ir pan., t.y. siejama su faktinėmis aplinkybėmis, kurioms nepriklauso pareiginės algos dydis. Teigia, jog situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nemokama arba Å¡is darbas neapmokamas teisingai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patikslino praÅ¡yme nurodytÄ laikotarpį, už kurį praÅ¡o priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , ir nesumokėto darbo užmokesčio dydį. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6462,84 nesumokėtÄ darbo užmokestį už trejų metų laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 (b.l. 48, 61). Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsikirtimÄ grindžia argumentais, jog pagal iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Nurodo, jog 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2009- gruodžio 11 d. nutarime konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir konstituciniam teisinės valstybės principui, tuo pačiu konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 ir 2007-06-07 redakcijos) VI skyriuje „Darbo užmokestis“, todėl Å¡io skyriaus 23 straipsnio 2 dalis vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti taikoma be iÅ¡lygų, t. y.

Å¡iems pareigÅ«nams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Teigia, jog pareiÅ¡kėjui teisėtai nesumokėjo 6462,84 Lt laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 už jo atliktas pareigas, t.y. darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių atlikimÄ virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nes iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ dydį. AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog vadovavosi tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra teisinio pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ nepriemokÄ (b.l. 45-47).

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Argumentuoja, jog atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai ir pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pažymi, jog iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ yra suteikta tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl atsakovas turėjo vadovautis galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Policijos departamento teigimu, teismas turi įpareigoti valstybę skirti institucijai, mokančiai pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, reikalingus asignavimus iÅ¡ valstybės biudžeto, nes atsakovas nedisponuoja finansiniais asignavimais. Mano, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas trejų metų senaties terminas, numatytas Darbo kodekse (b.l. 57-58).Teismas konstatuoja:pareiÅ¡kėjas V.

S., dirbęs Palangos miesto policijos komisariato vieÅ¡osios policijos operatyvinės veiklos grupės specialistu, praÅ¡ymu teismo praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį. Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio sumos dydžių tarp proceso Å¡alių nėra. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtuose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 7379,66 priemokų ir priedų dalis už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 48, 61).

PareiÅ¡kėjas V. S. patikslinęs teismo posėdžio metu reikalavimÄ praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ 6462,84 Lt darbo užmokestį už trejų metų laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. IÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, jog Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui susidarė 6462,84 Lt darbo užmokesčio nepriemoka.PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu, paduotu teismui 2008-02-22, reiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovui – Palangos miesto policijos komisariatui (b.l. 4-7).

Teismo 2008-05-06 nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta iki Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės teismo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡tyrimo, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos nuostatoms. Teismo 2009-12-14 nutartimi administracinė byla atnaujinta ir pakeistas atsakovas. Teismas nurodė, jog po įvykusio policijos komisariatų reorganizavimo atsakovu laikytinas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas, tačiau tinkamu atsakovu bylose dėl darbo užmokesčio priteisimo yra darbo užmokestį mokanti institucija, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovas yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo bÅ«du prie atitinkamo aukÅ¡tesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sÄ lygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktÅ«ros schemų patvirtinimo“ nuo 2008-10-01 reorganizuoti žemesnės pakopos policijos komisariatai prijungiant juos prie atitinkamo aukÅ¡tesnės pakopos policijos komisariato (1 punktas).

Palangos miesto policijos komisariatas reorganizuotas prijungimo bÅ«du prie Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato įkuriant Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (1.3, 2.13 punktai). Pagal Å¡iuo įsakymu patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų 5, 6, 15.5, 15.8 punktus Å¡i įstaiga yra juridinis asmuo, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, organizuojantis vyriausiojo policijos komisariato žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymÄ bei pagal kompetencijÄ sprendžiantis Å«kinės ir finansinės veiklos klausimus, organizuojantis policijos pareigÅ«nų ir kitų darbuotojų socialinių garantijų įgyvendinimÄ .

Atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, praneÅ¡imÄ pasirašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas atstovas ArÅ«nas Venckus, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimÄ , jį atstovauja atstovas. Atsakovo interesai nagrinėjamoje byloje tinkamai atstovaujami (b.l. 50, 53).Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje.

Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K.

Jefremova v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 Linas Å arkis v. Kauno rajono policijos komisariatas iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteismo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje.PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdamas terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. PareiÅ¡kėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybė plačiÄ ja prasme, todėl konstatuojama, kad atsakovo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005.

Teismo vertinimu, nepagrįstas trečiojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento argumentas, jog teismas nagrinėjamoje turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo valstybę paskirti asignavimus darbo užmokesčio nepriemokai iÅ¡mokėti, nes pareiÅ¡kėjas tokį materialųjį teisinį reikalavimÄ byloje nepareiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis.

Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. Reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, todėl teismas vertina, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimu. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 2 ir 4 punktais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85 – 89 straipsniais,n u s p r e n d ė :patenkinti pareiÅ¡kėjo V. S. praÅ¡ymÄ ,priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtÄ darbo užmokestį 6462,84 Lt V. S. už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 ( fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti). Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                    Vida Stonkuvienė