Legislator Case Law & Legislation
9fcf3ba9-bd4e-4078-b077-cb0d7143cc15 AI generated

9fcf3ba9-bd4e-4078-b077-cb0d7143cc15 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9fcf3ba9-bd4e-4078-b077-cb0d7143cc15
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

 Administracinė byla Nr. I-354-142/2017               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2016-1  Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 53.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :E. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016-04-08 (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu (t.

Legislator headnote

AI generated

9fcf3ba9-bd4e-4078-b077-cb0d7143cc15 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. I-354-142/2017               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2016-1  Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 53.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :E. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016-04-08 (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu (t.

I, b. l. 1–4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 45 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2013-07-24 iki 2016-04-04 buvo laikomas ankÅ¡tose LukiÅ¡kių TI-K kamerose su daugybe kitų asmenų. Kamerose įrengus baldus – lovas, spintelę, stalÄ , suolÄ , sanitarinį mazgÄ su prausykla, laisvo ploto likdavo apie 2,5 m2, o tai yra akivaizdus teisių pažeidimas.

Buvo kalinamas keturių bei dvylikos vietų kamerose. Keturvietėse kamerose yra tik dvi sėdimos vietos prie staliuko. Nėra kopetėlių užlipti į dviaukÅ¡tį gultÄ . Tualetas bendroje patalpoje. Tualetas įrengtas prie durų, todėl galėjo bÅ«ti matomas prižiÅ«rėtojų. LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatytÄ lygybės principÄ , kadangi naudotis skalbykla gali tik asmenys, turintys lėšų sÄ skaitoje. Tokiu bÅ«du buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė psichologinę traumÄ , sukrėtimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2017 m. sausio 13 d. (po teismo posėdžio dienos) teisme gautas pareiÅ¡kėjo atsikirtimas į atsiliepimÄ (t. II, b. l. 56).              LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 11,46 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t.

I, b. l. 8–16). Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtinamos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės. Visose kamerose gultai vienodi, be kopetėlių, ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukÅ¡tų gultuose bÅ«tų padarytos kopetėlės. Visose kamerose yra įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (t.

II, b. l. 70). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-12-13, 2004-12-29 nutarimai).

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje, kurios proceso Nr. 3-61-3-03905-2015-8 jau yra iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo keliamus klausimus už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 24 d., todėl praÅ¡o bylos toje dalyje nenagrinėti (t.

II, b. l. 8). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3801-189/2016 pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, kuriÄ , be kita ko, atstovavo LukiÅ¡kių TI-K. Minėtoje byloje 2016 m. vasario 9 d. teismas priėmė sprendimÄ , konstatuodamas, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso buvo kalinamas 8 paras. Ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas nurodė skunde, t. y. kad netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K yra laikomas nuo 2013 m. birželio mėnesio iki dabar (iki skundo padavimo dienos – 2015 m. liepos 24).

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad teismo sprendime buvo neteisingai konstatuota jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K trukmė jo nurodytu skunde laikotarpiu (nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos 24 d.) turėjo teisę nustatyta tvarka ir terminais minėtÄ teismo sprendimÄ ginčyti apeliacine tvarka. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 10 d., todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, ginčas dėl žalos, galimai kilusios pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 24 d. yra iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 101 straipsnio 2 punktÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, byla dėl pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K galimai kilusios neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 24 d. nutrauktina. Atitinkamai, Å¡ioje byloje toliau nagrinėjamas laikotarpis yra nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.

             Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2015-07-28 buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-07-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 265, kurios plotas 7,87 m2 (1 asmuo kameroje); nuo 2015-07-30 iki 2015-07-31 kameroje Nr. 265 taip pat buvo 1 asmuo; nuo 2015-08-01 iki 2015-08-03 kameroje Nr. 265 buvo 2 asmenys; 2015-08-11 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-08-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 400, kurios plotas 40,40 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-09-15 atvyko iÅ¡ Alytaus areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-09-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 271, kurios plotas 7,76 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-09-17 iki 2015-09-21 kameroje Nr. 271 buvo 2 asmenys; 2015-09-29 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-09-30 kameroje Nr. 106 (1 asmuo kameroje); 2015-10-01 perkeltas į kamerÄ Nr. 258, kurios plotas 34,71 m2, kurioje buvo 7 asmenys; 2015-10-02 kameroje Nr. 268 buvo 8 asmenys; nuo 2015-10-03 iki 2015-10-04 kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys; 2015-10-05 kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys; 2015-10-20 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-10-21 perkeltas į kamerÄ Nr. 258, kurios plotas 34,71 m2, kurioje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-12 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 381, kurios plotas 7,28 m2 (1 asmuo kameroje); nuo 2015-11-13 iki 2015-11-16 kameroje Nr. 381 buvo 2 asmenys; 2015-11-17 kameroje Nr. 381 (1 asmuo kameroje); 2015-11-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 373, kurios plotas 7,25 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-19 kameroje Nr. 373 (1 asmuo kameroje); nuo 2015-11-20 iki 2015-11-23 kameroje Nr. 373 buvo 2 asmenys; 2015-12-01 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-12-02 perkeltas į kamerÄ Nr. 321, kurios plotas 7,70 m2 (1 asmuo kameroje); nuo 2015-12-03 iki 2015-12-07 kameroje Nr. 321 buvo 2 asmenys; 2015-12-15 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2015-12-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 398, kurios plotas 32,33 m2, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-01-14 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 107, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-01-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 266, kurios plotas 7,74 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-01-16 kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys; nuo 2016-01-17 iki 2016-01-18 kameroje Nr. 266 buvo 3 asmenys; 2016-01-26 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 267, kurios plotas 7,63 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-01-27 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys; 2016-02-04 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 397, kurios plotas 20,14 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-02-05 kameroje Nr. 397, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2016-02-06 iki 2016-02-08 kameroje Nr. 397 buvo 4 asmenys; 2016-02-09 kameroje Nr. 397 buvo 2 asmenys; 2016-02-15 atvyko iÅ¡ Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-02-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 404, kurios plotas 17,02 m2, kurioje buvo 5 asmenys; 2016-02-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 317, kurios plotas 7,61 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-02-25 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-02-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 258, kurios plotas 34,71 m2, kurioje buvo 6 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas 7,45 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-02-27 kameroje Nr. 115 buvo 3 asmenys; 2016-02-28 kameroje Nr. 115 buvo 2 asmenys; 2016-02-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 266, kurios plotas 7,74 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-03-02 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, kurios plotas 7,38 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-03-17 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurio plotas 7,42 m2, kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 386, kurios plotas 26,81 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2016-03-18 kameroje Nr. 386 buvo 5 asmenys; nuo 2016-03-19 iki 2016-03-20 kameroje Nr. 386 buvo 7 asmenys; 2016-03-23 atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas 7,49 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-03-31 atvyko iÅ¡ Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2 (1 asmuo kameroje); 2016-04-01 perkeltas į kamerÄ Nr. 369, kurios plotas 7,87 m2 (1 asmuo kameroje); nuo 2016-04-02 iki 2016-04-03 kameroje Nr. 369 buvo 2 asmenys.             Taigi, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-07-25 iki 2016-04-04 LukiÅ¡kių TI-K buvo periodiÅ¡kai kalinamas iÅ¡ viso 77 dienas.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas 73 dienas. PareiÅ¡kėjas 4 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Vadinasi, valstybė pagal Lietuvos teisės nuostatas 4 dienas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.             Atsakovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ .              PareiÅ¡kėjo teigimu, atsižvelgiant į kamerose įrengus baldus – lovas, spintelę, stalÄ , suolÄ , sanitarinį mazgÄ su prausykla, laisvo ploto likdavo apie 2,5 m2, o tai yra akivaizdus teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014).              PareiÅ¡kėjo teigimu, keturvietėse kamerose yra tik dvi sėdimos vietos prie staliuko.

Atsakovės atstovas neneigia, kad dėl nedidelio kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jos pareiÅ¡kėjas 4 dienas buvo laikomas kartu su 3 ir 5 asmenimis kamerose, kurių plotas skirtas atitinkamai 2–4 asmenims, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ne visada pakako vietos pavalgyti prie stalo, todėl Å¡is argumentas vertinamas pareiÅ¡kėjo naudai.              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetas bendroje patalpoje.

Tualetas įrengtas prie durų, todėl galėjo būti matomas prižiūrėtojų. Atsakovės atstovas nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Å iuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (2012-05-10 sprendimas Glotov prieÅ¡ RusijÄ ; 2009-03-12 sprendimas Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ).

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas 1,5 metro aukščio sienele, nėra pakankama sÄ lyga užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumÄ .             PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia nusiskundimus dėl neįrengtų kopėtėlių dviaukščiuose gultuose ir dėl socialiai pažeidžiamų asmenų diskriminacijos neužtikrinant nemokamo drabužių skalbimo, tačiau Å¡ių argumentų nedetalizuoja, todėl Å¡ie argumentai vertinami kaip bendro pobÅ«džio nusiskundimai ir atmetami kaip nepagrįsti.             Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 4 dienas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ kameroje, kad jam 77 dienas teko naudotis sanitariniu mazgu, neužtikrinančiu minimalaus pareiÅ¡kėjo privatumo, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 150,00 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 150,00 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 dalis).Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 11,46 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . LukiÅ¡kių TI-K, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 11,46 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 11,46 Eur už kopijų parengimÄ . Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Ä®rodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015. Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 101 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) ir 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),n u s p r e n d ž i a :Nutraukti bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 24 d. galimai patirtos neturtinės žalos priteisimo.PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti E. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                                        Halina Zaikauskaitė