9fcf32ec-e3d5-478f-9d60-1922b02524ac · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-67-390/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24780-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovei J.

K., jos atstovei advokatei I. P., atsakovui R. S., jo atstovei advokatei G. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3826-475/2018 pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – K. K., J. J.. Teismas n u s t a t ė : I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieškovės J. K. ir trečiojo asmens J. S. – A.(dabar – J.) buvo sudaryta transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Automobilis parduotas išsimokėtinai už 3 700 Eur. J. S. – A. (dabar J.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, J. K. vienašališkai nutraukė sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu už akių įpareigojo J.

S. – A. perduoti J. K. automobilį. Ieškovė kreipėsi dėl priverstinio sprendimo įvykdymo, tačiau antstolis jo neįvykdė, nes automobilio nerado skolininkes gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), skolininkė nurodė, kad automobilio neturi bei nežino, kur jis galėtų būti. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį metu 2017 m. vasario 3 d. buvo paskelbta automobilio paieška.

Buvo nustatyta, kad automobiliu naudojasi atsakovas R. S.. Atsakovas gavęs iÅ¡ policijos praneÅ¡imÄ dėl automobilio paėmimo, atsisakė geranoriÅ¡kai perduoti automobilį policijos pareigÅ«nams. Dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi leido atlikti poėmį pas atsakovÄ , siekiant paimti automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas (kaip liudytojas) nurodė, kad rado skelbimÄ apie Ukmergėje parduodamÄ automobilį VW SHARAN. 2015 m. rugsėjo 29 d. automobilį nusipirko už 2 500 Eur iÅ¡ trečiojo asmens K.

K.. Automobilio neperdavė, kadangi, atsakovo manymu, jį buvo įsigijęs teisėtai. 2017 m. kovo mėnesio viduryje atsakovas automobilį pardavė automobilių turgavietėje nepažįstamam asmeniui už 500 Eur. Sutarties nepasirašė, nes nebuvo automobilio savininkas. Atsakovui neteisėtai neperdavus automobilio policijai ir jį pardavus, ieÅ¡kovei buvo padaryta turtinė žala. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui dėl 3 000 Eur žalos atlyginimo. Reikalaujamos atlyginti žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra aiÅ¡kiai per didelis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. K. atsakovui R. S. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 13,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. tarp ieÅ¡kovės J. K. ir trečiojo asmens J. J. (buv. S. – A.) buvo sudarytos dvi transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys, iÅ¡ kurių viena pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartis (e. b. l. 6-7), o kita įprasta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (e. b. l. 51). Automobilis parduotas iÅ¡simokėtinai už 3 700 Eur. IeÅ¡kovei nuosavybes teisė į parduodamÄ transporto priemonę iÅ¡liko tol, kol atsakovė nesumokės visos sutartyje numatytos kainos (sutarties 1.2 punktas).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio savininkė – ieškovė J. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9755-676/2016 įpareigojo J. S.-A. (dabar J.) perduoti J. K. automobilį. Iš 2015 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog pardavėja J. S.-A. (dabar J.) pardavė automobilį pirkėjui K. K. už 1 000 Eur. Iš 2015 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas K.

K. pardavė automobilį pirkėjui R. S. už 1 000 Eur. IeÅ¡kovė J. K. kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl J. S.-A. (dabar J.) veiksmų apgaule įgyjant automobilius. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Jo metu nustatyta, kad automobiliu naudojasi atsakovas R. S.. Atsakovas automobilio neperdavė, kadangi jo manymu jį buvo įsigijęs teisėtai.

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi leido atlikti poėmį pas R. S., siekiant paimti ginčo transporto priemonę. Atsakovas teigia, kad 2017 m. kovo mėnesio viduryje automobilį pardavęs automobilių turgavietėje nepažįstamam asmeniui už 500 Eur. Sutarties nepasirašė. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, tame tarpe ir už sukčiavimÄ ieÅ¡kovės J.

K. atžvilgiu.

5. Ieškovė ieškinį atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo reiškia CK 6.246–6.249 straipsnių pagrindu, teigdama, kad jai buvo padaryta 3 000 Eur turtinė žala atsakovui neteisėtai neperdavus automobilio policijai ir jį pardavus.

6. Teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog atsakovas ginčo transporto priemonę įgijo iÅ¡ K. K.. PareigÅ«nai automobilio iÅ¡ atsakovo nepaėmė, tikėtina, todėl, kad atsakovas pateikė jo pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtino atsakovÄ esant ginčo automobilio savininku. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė ir tuo, kad jis nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties dėl poėmio. Tačiau už Å¡ios nutarties vykdymÄ yra atsakingi pareigÅ«nai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 147 straipsnis), o ne atsakovas.

7. Ieškovės nuomone, atsakovas pirkdamas automobilį turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad automobilis registruotas ieškovės J. A. (dabar K.) vardu, o ne trečiojo asmens K. K.. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį yra transporto priemonės savininkas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Pažymėjo, kad išreikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar yra jų perdavimo vietos valstybėje arba kol jie nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui, nėra įkeisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teisė (CK 6.345 straipsnio 1 dalis). Ginčo automobilis atlygintinai perleistas net kelis kartus. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi transporto priemonės išreikalavimo teisės iš atsakovo R. S..

8. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas atsirado ne dėl atsakovo R. S. neteisėtų veiksmų, o dėl trečiojo asmens J. J. nusikalstamų veikų, dėl kurių ji Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista.

9. Teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , ieÅ¡kovei neįrodžius, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. K., kurios interesams atstovauja advokatė Kristina Pralgauskaitė, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Atsakovas davė prieÅ¡ingus paaiÅ¡kinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu dėl laikotarpio, kada policijos pareigÅ«nai pirmÄ kartÄ kreipėsi į jį dėl transporto priemones perdavimo ir automobilio neperdavimo priežasčių. Todėl laikytina, kad pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti atsakovo paaiÅ¡kinimai yra teisingi. Teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai ir laikytini kaip gynybinė atsakovo pozicija siekiant iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. 10.2.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėto neveikimo ir atsakovo deliktinės atsakomybės, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, teismo iÅ¡vados padarytos remiantis tik atsakovo paaiÅ¡kinimais. Atsakovas neįrodė, kad jis tiek pirkdamas, tiek parduodamas automobilį, buvo tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ir nepažeidė jam tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio taisyklių, kad nebÅ«tų kitam asmeniui (ieÅ¡kovei) padaryta žalos. 10.3.

Atsakovas pirkdamas automobilį iÅ¡ K. K. suprato ir žinojo, kad K. K. nėra automobilio savininkas ir neturi teisės jo parduoti, tačiau vis tiek jį nusipirko. Dėl to atsakovas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu transporto priemonės įgijėju. Be to, ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi 2015-08-28 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties su J. S. – A., kuriÄ Ä¯ bylÄ pateikė atsakovas. Å ioje sutartyje J. K. paraÅ¡as yra suklastotas. 10.4. Pažymi, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas atsakovui dėl žalos atlyginimo, o ne dėl daikto iÅ¡reikalavimo. 10.5.

Atsakovas nesudarydamas raÅ¡ytinės automobilio pirkimo - pardavimo sutarties pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atsakovui perdavus automobilį nenustatytiems asmenims, policija nebeturi galimybės automobilį paimti iÅ¡ Å¡ių asmenų. Taigi, atsakovas savo veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovei ne automobilio įsigijimo metu, bet jį pardavęs tokiu bÅ«du, kad nebėra galimybės nustatyti automobilį įsigijusius asmenis ir iÅ¡ jų paimti automobilį.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas R. S., kurio interesams atstovauja advokatė Karina Račkauskienė, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo įgyjant automobilį. Esant galiojančiai automobilio pirkimo – pardavimo sutarčiai, kuria atsakovas sÄ Å¾iningai įgijo automobilį, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo neteisėtų veiksmų. 11.2. Atsakovo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir paaiÅ¡kinimai nagrinėjamoje byloje yra nuoseklÅ«s. Tai patvirtina 2018 m. kovo 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 11.3.

Atsakovas ieÅ¡kovės nurodytÄ 2015-08-28 transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutartį į bylÄ pateikė 2018-02-12 ir nuo tada ieÅ¡kovė nei karto nepareiÅ¡kė apie Å¡ios sutarties suklastojimÄ , neteikė praÅ¡ymo Å¡io įrodymo nelaikyti įrodinėjimo priemone. Taigi, neteko teisės suklastojimo faktu remtis apeliacinės instancijos teisme. 11.4. Atsakovė visiÅ¡kai neįrodo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartis dėl poėmio buvo priimta tikslu paimti transporto priemonę kaip daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, o ne tikslu jį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovei automobilis negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas, nenuginčijus atsakovo teisėtai sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl jos teiginiai, kad atsakovui nepardavus automobilio, jis bÅ«tų perduotas ieÅ¡kovei, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. 11.5. Tarp ieÅ¡kovei padarytos žalos ir trečiojo asmens J. S.-A. (J.) veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovė turi teisę gauti iÅ¡ Å¡io asmens. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu neginčija Å¡ių teismo iÅ¡vadų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).

13. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatoma, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir trečiasis asmuo- J. J. (buv. S. – A.) sudarė dvi transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ir transporto priemonės) pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių viena buvo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, o kita įprasta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartį transporto priemonė buvo parduota trečiajam asmeniui J.

J. iÅ¡simokėtinai už 3 700 Eur. Pagal Å¡alių sudarytos sutarties 1.2 punkto sÄ lygÄ , ieÅ¡kovei nuosavybes teisė į parduodamÄ transporto priemonę iÅ¡liko tol, kol trečiasis asmuo nesumokės visos sutartyje numatytos kainos. Nustatyta, kad trečiasis asmuo J. J. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei nevykdė, o 2015 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, transporto priemonę už 1 000 Eur pardavė trečiajam asmeniui K. K.. 2015 m. rugsėjo 29 d. R. K. ginčo transporto priemonę, už 1 000 Eur pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui R.

S.. Nustatyta ir tai, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trečiojo asmens J. J. neteisėtų veiksmų įgyjant automobilį, ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobiliu naudojasi atsakovas. Kadangi atsakovas automobilio neperdavė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, todėl prokuroras kontroliuojantis ikiteisminį tyrimÄ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ dėl automobilio poėmio.

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi leido atlikti automobilio poėmį pas atsakovÄ . Nustatyta, kad automobilio poėmis nebuvo įvykdytas, nes atsakovas ginčo automobilį pardavė turguje nežinomam asmeniui už 500 Eur, raÅ¡ytinės sutarties nepasirašė. Atsakovas mano, kad automobilį įgijo teisėtai ir buvo jo teisėtas savininkas.

14. IÅ¡ įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad trečiasis asmuo – J. J. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje už sukčiavimÄ dėl ieÅ¡kovės automobilio pasisavinimo. IeÅ¡kovė baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja dėl 3 700 Eur žalos padarymo, tačiau civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo nereiÅ¡kė.

15. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui CK 6.246 – 6.249 straipsnių pagrindu ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti jai turtinės žalos atlyginimÄ 3 000 Eur nurodydama, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus neperduodamas ginčo automobilio policijos pareigÅ«nams bei parduodamas transporto priemonę kitam asmeniui nesudarė raÅ¡ytinės sutarties, kuri buvo privaloma.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir žala ieškovei atsirado dėl trečiojo asmens J. J. nusikalstamų veiksmų. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas ginčo automobilį įgijo atlygintinai, todėl ieškovė neturi daikto išreikalavimo teisės iš atsakovo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

17. Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovė neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis.).

18. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė tuo, kad atsakovas sÄ moningai žinodamas, kad vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, nevykdė savo pareigos perduoti automobilį policijai ir iÅ¡ anksto žinodamas, kad nėra automobilio savininkas, automobilį pardavė, t. y. atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti arba pažeidė bendrÄ jÄ pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

19. Kaip rodo bylos medžiaga, kad iÅ¡ tikrųjų vykstant ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) kurioje trečiasis asmuo J. J. buvo kaltinama dėl nusikaltimo padarymo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už sukčiavimÄ , dėl ieÅ¡kovės automobilio pasisavinimo, 2017 m. vasario 3 d. paskelbus ieÅ¡kovei priklausančio automobilio paieÅ¡kÄ buvo nustatyta, jog ginčo automobiliu naudojasi atsakovas. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas automobilį turėjo perduoti policijai, tačiau to nepadarė ir elgėsi neteisėtai. Atsakovas tvirtina, kad jis buvo teisėtas automobilio savininkas ir policijos tyrėja jam nebuvo tiesiogiai praneÅ¡usi dėl automobilio perdavimo policijai.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. vasario 3 d. vykdant ikiteisminį tyrimÄ minėtoje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta paieÅ¡komos ginčo transporto priemonės paieÅ¡ka. Buvo nustatyta, kad automobiliu naudojasi atsakovas, todėl tikėtina, kad tyrimÄ vykdanti tyrėja buvo informavusi atsakovÄ apie transporto priemonės perdavimÄ policijai. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigia ir pats atsakovas, tačiau tvirtina, kad tyrėja jį informavusi apie automobilio perdavimÄ jau po to, kai automobilis buvo parduotas, iki pardavimo atsakovui nebuvo žinoma, kad automobilio negalima parduoti.

Teisėjų kolega atkreipia dėmesį, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek ir duoti apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka yra prieÅ¡taringi ir neatitinka duotiems atsakovo paaiÅ¡kinimams 2017 m. gegužės 16 d. apklausiant atsakovÄ liudytoju jau aptartoje baudžiamojoje byloje. IÅ¡ apklausos protokolo matyti, kad apklausiant atsakovÄ jis nurodė, kad rado skelbimÄ apie Ukmergėje parduodamÄ automobilį VW SHARAN. 2015 m. rugsėjo 29 d. automobilį nusipirko už 2 500 Eur iÅ¡ K.

K.. 2017 m. kovo mėnesio pradžioje jam paskambino tyrėja iÅ¡ Klaipėdos ir pasakė, kad reikia perduoti automobilį. Atsakovas automobilio neperdavė, nes manė, kad automobilį buvo įsigijęs teisėtai, o 2017 m. kovo mėnesio viduryje atsakovas automobilį pardavė turgavietėje už 500 Eur nepažįstamam asmeniui. Sutarties nepasirašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, duodamas paaiÅ¡kinimus ikiteisminio turimo metu atsakovas buvo supažindintas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , todėl spręstina, kad jis ikiteisminio tyrimo organams davė teisingus parodymus.

Vėliau ieÅ¡kovei iÅ¡kėlus civilinę bylÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo, galimai siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės atsakovas paaiÅ¡kinimus pakeitė. Nustatyta ir tai, kad 2017 m. kovo 21 d. Klaipėdos apylinkės teismas leido atlikti poėmį dėl transporto priemonės pas atsakovÄ . Å ioje įsiteisėjusioje teismo nutartyje yra konstatuota, kad R. S. atsisako geranoriÅ¡kai pateikti transporto priemonę. Tikėtina, kad minėta nutartis ir buvo priimta bÅ«tent dėl to, kad gera valia automobilis nebuvo perduotas ikiteisminiam tyrimui.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad atsakovas buvo informuotas apie automobilio perdavimÄ vykdant ikiteisminį tyrimÄ , tačiau to neatliko ir savo neveikimu pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai bei atidžiai, todėl teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad tuo yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kaip sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6. 246 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡klausius ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus bei įvertinusi visus byloje pateiktus įrodymus yra įsitikinusi, kad atsakovo neteisėti veiksmai byloje yra įrodyti.

22. Norint taikyti atsakovui civilinę atsakomybę būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovės prašomos priteisti žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6. 247 straipsnis).

23. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-144/2014; kt.).

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, civilinėje bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

25. Sprendimo 20 punkte yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Tokie atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas bÅ«damas informuotas apie automobilio perdavimÄ , ginčo automobilio neperdavė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikusiems tyrimÄ , o automobilį pardavė kitam asmeniui ir toks atsakovo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo ieÅ¡kovei, todėl tarp ieÅ¡kovei atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ . Tokiu atveju, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas įstatymu įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigė ir tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas.

28. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 3 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir geros bÅ«klės, ji automobilį pardavė trečiajam asmeniui J. J. už 3 700 Eur. Teigia, kad ieÅ¡kinio pateikimo dienai prarasto automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 3 087,50 Eur, o reikalaujamas priteisti žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams ir nėra aiÅ¡kiai per didelis.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

30. Nustatyta, kad Å¡alys nesutaria dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovė teigia, kad jai padaryta žala yra 3 000 Eur. Atsakovas atsikirsdamas tvirtina, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje sudarytoje su trečiuoju asmeniui K. K. automobilio kainÄ nurodė 1 000 Eur, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nurodė, kad automobilį pirko už 2 500 Eur. Taip pat nurodo, kad automobilį nepažįstamam asmeniui pardavė už 500 Eur, raÅ¡ytinės daikto pirkimo-pardavimo sutarties neturi.

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme atsakovas patvirtino, kad faktiÅ¡kai automobilį įsigijo už 2 500 Eur ir K. K. tokiÄ pinigų sumÄ sumokėjo. Atsakovas taip pat nurodo, kad įsigijęs automobilį jį pagerino, keitė detales, remontavo, tačiau savo teiginiams pagrįsti raÅ¡ytinių įrodymų neturi. Kadangi, abi Å¡alys patikimų įrodymų atsiradusios žalos dydžiui patvirtinti nepateikia, tai apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje aptartus Å¡alių įrodymus turi pagrindo spręsti ir laikyti protinga bei pagrįsta ieÅ¡kovei susidariusį žalos dydį nustatyti 2 500 Eur (CPK 178 straipsnis, CK 1. 5 straipsnis).

31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei, o ne daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo ar pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas įsigijo transporto priemonę pripažinimo negaliojančia, todėl Å¡alių argumentai, susiję su galima sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neanalizuotini. Nagrinėjamoje byloje taip pat tampa nereikÅ¡mingomis ginčui spręsti aplinkybės, kad atsakovas parduodamas automobilį nežinomam asmeniui nesudarė raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutarties ir dėl tokių aplinkybių vertinimo nepasisakoma.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas atlyginęs žalÄ ieÅ¡kovei turi teisę regreso tvarka iÅ¡ trečiojo asmens J. J., pripažintos kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje už sukčiavimÄ dėl ieÅ¡kovės automobilio pasisavinimo, iÅ¡reikalauti žalos atlyginimÄ .

33. Apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę bei nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 34. Panaikinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , spręstinas iÅ¡ naujo Å¡alių byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡alims priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovės ieškinio suma – 3 000 Eur. Ieškinys tenkinamas 2 500 Eur dalyje, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra patenkintas 83,33 proc., atmestas – 16,67 proc.

36. IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme sudaro iÅ¡ viso 668 Eur (68 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur už advokato pagalbÄ ), o atsakovo – 350 Eur už advokato pagalbÄ . Å alių praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai atlyginti nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus 83,33 proc., iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 556,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui – 58,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.

37. IeÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro iÅ¡ viso 68 Eur žyminis mokestis, o atsakovo – 650 Eur už advokato pagalbÄ . PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai atlyginti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas 83,33 proc., atmestas – 16,67 proc., todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 56,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui – 108,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.

38. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), darytinas priešpriešinių sumų užskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 446,59 Eur ((556,64+56,66)-(58,35+108,36)) bylinėjimosi išlaidos.

39. Valstybė byloje turėjo iÅ¡ viso 31,99 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 5,33 Eur ir iÅ¡ atsakovo 26,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti.

Priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų 0 cnt) žalai atlyginti, 446,59 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 59 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (2 500 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-12-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,33 Eur ir iÅ¡ atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,66 Eur iÅ¡laidas dėl procesinių dokumentų siuntimo. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Baubienė Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis