9fcd8100-6a17-487b-bbd7-e82eeb29fa1a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4389-644/2015Proceso Nr. 3-62-3-01882-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

4) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. įvairiais laikotarpiais buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant Lietuvos higienos normų reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose gyveno po 4-6 asmenis. Didelį kamerų plotÄ užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, taigi pareiÅ¡kėjui buvo suvaržyta judėjimo laisvė. PareiÅ¡kėjas miegojo dviaukÅ¡tės lovos antrame aukÅ¡te, tačiau lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės, teko lipti per apačioje miegančio asmens antklodę, dėl to tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai.

Kamerų sienos ir grindys buvo iÅ¡trupėję, ventiliacijos sistema ūžė, sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele, t.y. neįrengtas kaip atskira patalpa, dėl ko kameroje buvo nemalonus kvapas. PaaiÅ¡kino, kad kamerų natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, langas nepilnai atsidarė. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2000 Eur, prašė jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-12) bei teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui visÄ kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpį teko nuo 2,66 iki 13,99 kv. m. kameros ploto, be to, pareiÅ¡kėjo kalinimas nebuvo ilgalaikis. Teigė, kad teisinis reglamentavimas nenumato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ . Pažymėjo, kad Kauno visuomenės sveikatos centras Kauno tardymo izoliatoriuje reguliariai atlieka patikrinimus dėl aplinkos veiksnių atitikties nustatytiems reikalavimams, Kauno tardymo izoliatorius Å¡ių reikalavimų laikosi.

Ä® bylÄ pateikti Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai ir tyrimų protokolai patvirtina, kad mikroklimato parametrai kamerose atitinka higienos normų reikalavimus. Tvirtino, kad pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichinei bÅ«klei kamerų mikroklimatas įtakos neturėjo. Be to, G. K. ginčo laikotarpiu nesikreipė į Kauno TI administracijÄ dėl gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo ir gerinimo. Remiantis pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, laikymo Kauno TI sÄ lygos įtakos jo sveikatai neturėjo.

Teigė, kad Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas netinkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kur buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, kamerų sienos, grindys aptrupėję, nebuvo tinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, ventiliacijos, sanitarinis mazgas atitvertas tik sienele ir pan.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameros buvo perpildytos, jose laikoma po 4-6 asmenis, daug kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, dėl ko buvo suvaržyta pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė.

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl kamerų perpildymo.Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjo kameros kortelės (b. l.

13) bei atsakovo atstovo pateiktos 2015 m. spalio 8 d. pažymos Nr. II-5766 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ Kauno tardymo izoliatorkiuje (b. l. 14-15) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., Kauno TI buvo laikomas periodiÅ¡kai. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Å¡iose kamerose: nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. – kameroje Nr. 141, nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 12 d. – kameroje Nr. 232, nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 2 d.

– kameroje Nr. 228, nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 30 d. – kameroje Nr. 154, nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. – kameroje Nr. 157, nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. – kameroje Nr. 336, nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. – kameroje Nr. 344. Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno TI kamerose buvo laikoma po 4-6 asmenis, tačiau jo argumentus paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateikta pažyma Nr. II-5766 (b. l. 14-15), pagal kuriÄ , ginčo laikotarpiu kamerose kartu su pareiÅ¡kėju gyveno nuo 1 iki 3 asmenų.

Minėtais duomenis nustatyta, jog, pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI ginčo laikotarpiu, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto buvo užtikrintas. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelį kameros plotÄ užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, tačiau, teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato, jog vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turi bÅ«ti skaičiuojamas neskaitant baldų ir kitų įrengimų užimamo ploto.

Be to, bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerose teko nuo 4,66 iki 16,33 kv. m. (b. l. 14-15) gyvenamojo ploto, taigi jo argumentai dėl judėjimo laisvės suvaržymo ir kamerų perpildymo atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas nurodė, kad miegojo dviaukštės lovos antrame aukšte, tačiau lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės, dėl šių nepatogumų tarp kameroje laikomų asmenų kildavo konfliktai. Teismas pažymi, kad teisės aktai neįtvirtina, jog dviaukštės lovos privalomai turėtų būti įrengtos su kopėtėlėmis, todėl šiuo atveju negali būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat teismas pažymi, kad didžiÄ jÄ dalį laiko kameroje gyveno 1-2 asmenys, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo reikalo miegoti lovos antrame aukÅ¡te. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybėmis, jog kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirti surÅ«dijusia sienele, kuri sanitarinio mazgo visiÅ¡kai neizoliuoja nuo gyvenamosios patalpos, dėl ko gyvenamojoje patalpoje nuo sanitarinio mazgo kaupiasi nemalonus kvapas.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti sienelėmis, o pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos ir gana aukÅ¡tos lengvai valomos sienelės įrengimÄ patvirtina į bylÄ pateikta foto nuotrauka (b. l. 19). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų/neveikimo dėl kamerų sanitarinių mazgų izoliavimo nuo gyvenamosios patalpos, negali bÅ«ti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, taigi pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog kamerų natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punktÄ , gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas - 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Tačiau Higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. NatÅ«ralaus kamerų apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Higienos normos HN 76:2010 reikalavimas dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti taikomas. Ä® bylÄ pateiktas 2015 m. rugpjūčio 21 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Kauno skyriaus dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokolas patvirtina, kad kamerose Nr. 141, 154, 157, 228, 232 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko Higienos normos HN76:2010 22 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno TI kamerose buvo tamsu, kadangi langai yra dengti tamsinta plėvele.

Kauno TI atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad tardymo izoliatoriaus trečiojo aukÅ¡to kamerų langai, iÅ¡einantys į A. Mickevičiaus gatvę, dėl saugumo yra tamsinti, tačiau pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas apsaugine plėvele. Pagal Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktÄ , kamerų langai gali bÅ«ti aptraukti metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Be to, į bylÄ nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno TI administracijÄ dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo ar perkėlimo į kitÄ kamerÄ . Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad G. K. ginčo laikotarpiu nesikreipė į Kauno TI administracijÄ dėl gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo ir gerinimo, ar dėl dirbtinio apÅ¡vietimo įjungimo dienos metu. Be to, į bylÄ pateiktos G. K. asmens sveikatos kortelės duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dar iki atvykimo į Kauno TI, t.y. 2015 m. vasario 18 d., skundėsi regos sutrikimais (b. l. 57), todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėjo regos sutrikimai negali bÅ«ti siejami su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis Kauno tardymo izoliatoriuje.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimÄ , teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas ir dėl to, kad Kauno TI kamerose garsiai ūžė ventiliacijos sistema, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo ir nedetalizuoja, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu ir kaip dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė neturtinė žala.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti bendro pobÅ«džio faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno TI kamerų sienos apsilupę, grindys iÅ¡trupėję, langų neįmanoma pilnai atidaryti. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, t.y. Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tas G. K. (b. l.

5) bei 2015 m. rugsėjo 3 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 35-37) patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl apsilupusių kamerų sienų ir nepakankamo oro judėjimo greičio. Pagal 2015 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo aktÄ , kamerose Nr. 141, 228, 232 nustatytas Higienos normos HN 76:2010 26 punkto pažeidimas, pagal kurį, laisvės atėmimo vietų paprastasis remontas turi bÅ«ti atliekamas pagal poreikį. Kamerose Nr. 154, 157, 228 nustatytas nepakankamas oro judėjimo greitis.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Kauno TI kameros remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, visi atsiradę pažeidimai ir neatitikimai Higienos normoms dėl suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Kauno TI turtÄ , reguliariai Å¡alinami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ yra pažymėta, kad pareiga paneigti, t.y. pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Taigi, teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, kad Kauno TI kamerose yra reguliariai atliekami remontai, nagrinėjamu atveju nepakanka. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl apsilupusių kamerų sienų ir grindų, netinkamo oro judėjimo greičio, jos laikytinos nustatytomis.

Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ®) 57 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 2000 Eur dydžio neturtinę žalÄ - pablogėjo sveikata, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, ginčo laikotarpiu į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ jis kreipėsi dėl traumos, įaugusio nago, odos bėrimo ir pan. 2015 m. rugpjūčio 12 d. įraÅ¡as pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kortelėje patvirtina, kad depresijos požymių pareiÅ¡kėjui nestebima (b. l. 59). Psichologo pagalbos pareiÅ¡kėjas nepageidavo, tačiau jo psichinė bÅ«klė nestabili, pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja opiatais (b. l. 48, 65, 70). Ä®vertinęs minėtus duomenis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Kaip jau buvo minėta, teismas byloje nustatė, kad byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl apsilupusių kamerų sienų, grindų, netinkamo oro judėjimo greičio, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog Kauno tardymo izoliatorius pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į tinkamas asmenų buvimo kameroje sÄ lygas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Tačiau, nagrinėjamu atveju, pažeidimas truko gana trumpÄ laikotarpį ir nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjas į Kauno tardymo izoliatorių buvo atvežamas periodiÅ¡kai ir laikomas jame nuo 2 iki 14 dienų. Byloje taip pat nenustatyta, jog Kauno tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis. Tai įvertinęs teismas sprendžia, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai nelaikytini intensyviais, juolab, kad byloje kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti pažeidimai nenustatyti, tai patvirtina minėti byloje esantys duomenys, kuriais nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti.Teismas pažymi, kad nors byloje buvo nustatytos aplinkybės dėl kamerų paprasto remonto, oro judėjimo greičio, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir neindividualizavo.

Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, dėl jo kalinimo sÄ lygų Kauno tardymo izoliatoriuje nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl jo laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos, ar, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                Audrius Grauželis