9fc9bcf6-e195-4e3d-bd79-fa7c42621a91 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                             Civilinė byla Nr. e2A-895-431/2016                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14217-2014-1                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.3.; (S)                                                                                               2.5.10.5.2.2.; 2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Å vedienės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo BUAB „Domtas“, atstovaujamo administratoriaus UAB „BÅ«rai“, ir trečiojo asmens V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovui BUAB „Domtas“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „BÅ«rai“, dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje – V.

B.. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 25 736,85 Lt (7 453,91 Eur) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovas 2011 m. birželio 22 d. su atsakovu sudarė draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdraustas atsakovui priklausantis krovininis automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Sutarties galiojimo metu, 2011 m. liepos 24 d., Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas trečiojo asmens automobilis, o atsakovo krovininio automobilio vairuotojas – trečiasis asmuo – transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus. Todėl draudikas iÅ¡mokėjo 25 736,85 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo. Atsakovas privalo atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl savo darbines pareigas einančių darbuotojų kaltės. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ senaties pradžia yra siejama su prievolės įvykdymu.

Nagrinėjamoje byloje prievolė buvo įvykdyta 2013 m. gruodžio 13 d., kai buvo išmokėta paskutinė išmoka. Ieškinio senatis praleista nežymiai, tačiau įrodymai dėl ieškinio pagrįstumo buvo gauti jau po ieškinio senaties pabaigos ir tai yra pagrindas ieškinio senatį atnaujinti. Išmokų skirtumas susidarė dėl valiutų nesutapimo, o automobilio numerio neatitikimas – ieškinyje padaryta klaida. Trečiasis asmuo su ieškovu nebendradarbiavo, siekė išvengti atsakomybės. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Vokietijoje 2011 m. liepos 24 d. įvykusio autoįvykio metu buvo apgadintas apdraustas automobilis, o eismo įvykio kaltininkas yra trečiasis asmuo. IeÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas pavedimÄ atliko 2012 m. gegužės 24 d., jam visos eismo įvykio aplinkybės buvo žinomos. Atnaujinti ieÅ¡kinio senatį pagrindo nėra. Regresas galimas tik nustačius, kad iÅ¡mokÄ draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo pagrįstai ir tik tokios apimties, kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajam.

Trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2011 m. liepos 24 d. buvo Vokietijoje, kada lenkų tautybės asmuo pareiškė, kad trečiasis asmuo, važiuodamas atbuline eiga, kliudė jo automobilį. Trečiasis asmuo su tuo nesutikęs, nes jis automobilyje ilsėjosi. Iškviesta Vokietijos policija nenustatė, kad trečiasis asmuo automobilį vairavo ir kad jo automobilis judėjo. Taigi ieškovas turėjo gauti iš policijos įstaigos visus šio įvykio registracijos duomenis ir pateikti juos teismui.

Å ie duomenys patvirtintų, kad jokio eismo įvykio, kuriame dalyvavo Å¡ie automobiliai nebuvo. IeÅ¡kovas tarptautiniu mokėjimo pavedimu kažkam sumokėjo didelę pinigų sumÄ , todėl ieÅ¡kovas privalo pateikti teismui visus tinkamai įformintus draudimo įvykio dokumentus. BÅ«tina iÅ¡reikalauti atsakovui priklausančio vilkiko tachografo duomenis, kurie patvirtintų, kad vilkikas 2011 m. liepos 24 d., apie 14 val., nejudėjo, o vairuotojas tuo metu ilsėjosi. Be to, nesutampa nukentėjusio automobilio numeriai.

Taigi, automobilis nėra identifikuotas. Skiriasi ir iÅ¡mokų sumos. Reikalavimas kildinamas iÅ¡ privalomojo draudimo teisinių santykių, o Å¡iems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas savo prievolę yra įvykdęs 2012 m. gegužės 24 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Taigi yra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo 7 453,91 Eur draudimo iÅ¡mokos, 227,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 7453,91 Eur sumÄ nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2014 m. balandžio 23 d. ir iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo naudai.

             Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 24 d. Vokietijos mieste Freiburge įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens vairuojamas, atsakovui priklausantis krovininis automobilis, atleidus rankinį stabdį, riedėdamas atgal atsirėmė į kitÄ krovininį automobilį ir jį apgadino. Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktas Freiburgo pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas, iÅ¡ kurio matyti, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu buvo neblaivus (nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje 2,44 %). Taigi autoįvykis Vokietijoje, Freiburgo mieste įvyko dėl trečiojo asmens – vairuotojo – kaltės. Kadangi trečiasis asmuo buvo atsakovo samdomas darbuotojas, tad už jo padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga bendrovė (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Draudžiamojo įvykio 2012 m. gegužės 17 d. aktu konstatuota, kad draudėjo krovininis automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į lenkiÅ¡ko vilkiko priekinę dalį. Vairuotojas galimai neblaivus. IÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo bylos nagrinėjimo eigoje pateiktų dokumentų – autoįvykio metu apgadintos transporto priemonės nuotraukų, atliktų remonto darbų sÄ matos, sÄ skaitų ir kitų dokumentų seka, kad remonto darbai, draudimo bendrovei Compensa derybų metu sumažinus iÅ¡mokÄ , kainavo 7 980 Eur.

IeÅ¡kovo atstovei Lenkijoje pateikus sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , ieÅ¡kovas tarptautiniu mokėjimo pavedimu 2012 m. gegužės 24 d. 32 677,57 PLN iÅ¡mokÄ pervedė savo žalų administratoriui Lenkijoje – draudimo bendrovei Compensa. IeÅ¡kovas, kaip atsakovui priklausiusios transporto priemonės draudikas, iÅ¡mokėjęs draudiminę iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas sumas grÄ Å¾intų už jos darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ atsakingas Å¡ioje byloje atsakovas.              IÅ¡ draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

IÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (1.127 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pagrindinė prievolė buvo įvykdyta tarptautiniu mokėjimo pavedimu 2012 m. gegužės 24 d., pervedus draudimo iÅ¡mokÄ draudiko atstovui Compensa. IeÅ¡kinys atsakovui buvo pareikÅ¡tas 2014 m. balandžio 23 d., t.y. jau praleidus vienerių metų senaties terminÄ . Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Be pareigos mokėti draudimo įmokÄ , draudėjas taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, apie įvykį jį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Å iuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas bÅ«tų su draudiku bendradarbiavęs, teikęs informacijÄ apie trečiojo asmens atžvilgiu Vokietijoje vykdomÄ tyrimÄ . Teismas atsižvelgdamas į tai, kad autoįvykis įvyko užsienio valstybėje, kur trečiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta ikiteisminio tyrimo byla, o dokumentai susipažinti, apmokėjus persiuntimo iÅ¡laidas, buvo gauti 2013 m. lapkričio 11 d., konstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ senaties terminÄ atnaujinti, pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir pažeista ieÅ¡kovo, kaip draudiko teisė turi bÅ«ti ginama (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumÄ , pripažino, kad ieÅ¡kinys yra tenkintinas, priteisiant iÅ¡ atsakovo 7 453,91 Eur draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovo naudai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Domtas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „BÅ«rai“, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.           Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:        1) IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad autoįvykio, įvykusio 2011 m. liepos 24 d., Freiburge, Vokietijoje, kurio metu buvo apgadintas automobilis Renault Magnum, kaltininkas yra trečiasis asmuo.

PraneÅ¡ime apie eismo įvykį nurodyta, kad V. B. savo nekaltumÄ dėl 2011 m. liepos 24 d. autoįvykio gins teisme. Freiburgo miesto I-os instancijos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime baudžiamojoje byloje nurodyta, kad galimai kaltinamasis norėjo pastatyti transporto priemonę į kitÄ vietÄ arba iÅ¡važiuoti. Tačiau tai tik abstraktus samprotavimas, kurio ir prokuratÅ«ra iki Å¡iol vieÅ¡ai nepateikė, ir kurio nebus galima įrodyti. Kadangi žalų ir tikslios transporto priemonių padėties patvirtinimo dokumentais nėra, teismas taip pat eliminuoja tai, kad su eksperto apskaita bÅ«tų galima pakankamai sÄ Å¾iningai nustatyti, kad kaltinamasis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, pajudino savo sunkvežimį iÅ¡ vietos, netyčia atleidęs stovėjimo stabdžio rankinio jungimo svirtį arba, kad jis tyčia pajudino sunkvežimį iÅ¡ vietos, užvedęs variklį.

Taigi, iškviesta Vokietijos policija nenustatė, kad trečiasis asmuo automobilį vairavo ir kad jo automobilis judėjo, tai yra, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl eismo įvykio.         2) Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų neatitikimo kitiems jo pateiktiems įrodymams. Teismas neįvertino, kodėl vienuose dokumentuose nurodyti apgadinto automobilio numeriai nesutampa su kituose dokumentuose nurodytais numeriais: ieškinyje bei dalyje pateiktų teismui įrodymų nurodytas apgadinto automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo pateiktose teismui nuotraukose, kituose įrodymuose valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini).

Taigi, automobilis teisminio nagrinėjimo metu nebuvo identifikuotas. Teismas pripažino, kad remonto darbai draudimo bendrovei kainavo 7 980 Eur. Teismas nenagrinėjo, kodėl skiriasi išmokų sumos, nurodytos ieškinyje bei kituose bylos dokumentuose. Ieškinyje nurodoma 25 736,85 Lt prašoma priteisti suma, kai tuo tarpu vėliau pateiktuose dokumentuose nurodomos 7 980,00 Eur, 7 855,19 Eur. Teismas nevertino, ar dėl minėto autoįvykio galėjo būti padaryta automobiliui tokio pobūdžio ir dydžio žala, nes Freiburgo I-os instancijos teismo sprendime nurodyta, kad sunkvežimiui kito asmens padaryta materialinė žala siekia apytiksliai 1 000,00 Eur.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti jo sumokėtas 7 453,91 Eur draudimo iÅ¡mokas. Pateiktuose įrodymuose nurodyti automobilio remonto darbai neatitinka transporto priemonės sužalojimo pobÅ«džio. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar pateiktoje atliktų remonto darbų iÅ¡klotinėje nurodytos pakeistos padangos, apsaugų nuo saulės rinkinys, optinis įtaisas, lygio vožtuvas ir t. t. galėjo bÅ«ti sugadintas sunkvežimiui pajudėjus keletÄ centimetrų atgal. Teismas nevertino, ar ieÅ¡kovo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti automobilio priekinės dalies kairiojo kampo ir Å¡ono, priekinės kairiosios padangos apgadinimai, neprieÅ¡tarauja byloje esančiai medžiagai, t. y.

Freiburgo I-os instancijos teismo sprendimui, kuriame nurodoma, kad sunkvežimis pajudėjo keletÄ centimetrų atgal ir atsitrenkė į už jo stovintį sunkvežimį, kad sunkvežimiui kito asmens padaryta materialinė žala siekia apytiksliai 1 000,00 Eur. Eismo įvykis įvyko 2011 m. liepos 24 d., o byloje pateiktos nuotraukos darytos 2011 m. liepos 26 d., t, y. praėjus dviem dienoms po autoįvykio. Å ios aukščiau nurodytos aplinkybės ir byloje esanti medžiaga leidžia teigti, kad teismas priėmė sprendimÄ , remdamasis byloje esančia medžiaga, charakterizuojančia du skirtingus automobilius, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

           3) IeÅ¡kinio senaties institutas nustatytas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo interesais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Nagrinėjamoje byloje pagrindų atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra (svarbios aplinkybės neegzistavo ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu ir nekliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios priklausė nuo ieÅ¡kovo valios).

IeÅ¡kovas 2015 m. balandžio 14 d. pateiktame teismui praÅ¡yme nurodo, kad Vokietijos teismo sprendimÄ dėl eismo įvykio, ieÅ¡kovo atstovai gavo 2013 m. lapkričio 11 d., t. y., kad ieÅ¡kinio pagrindÄ patvirtinantis įrodymas gautas jau po ieÅ¡kinio senaties suėjimo. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas laiko pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senatį. Tačiau su tokiu ieÅ¡kovo teiginiu nesutiktina. IeÅ¡kovas pavedimÄ atlyginti draudiko atstovui Compensa padarytÄ Å¾alÄ padarė 2012 m. gegužės 24 d. Todėl ieÅ¡kovui visos eismo įvykio aplinkybės buvo žinomos 2012 m. gegužės 24 d.

Tuo tarpu ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2014 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po to, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, jog jo teisės yra pažeistos. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipia į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ ir skolininko nepripažįstamÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo V.

B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti raÅ¡ysenos ekspertizę.           Trečiasis asmuo apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:          1) Teismas, atnaujindamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ , vertino ne ieÅ¡kovo, kaip turinčio teisę reikÅ¡ti reikalavimus atsakovui ir pareigÄ tai daryti per įstatymo nustatytÄ terminÄ , veiksmus, o atsakovo, kuris neturi jokios teisės ir pareigos kaip nors inicijuoti ieÅ¡kinį prieÅ¡ save.

Teismas pirmiausia turėjo įvertinti ieÅ¡kovo elgesį dėl jo teisės ir pareigos laiku kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o tik vėliau kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, turinčias įtakos teismo apsisprendimui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taip pat teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslų. Todėl teismas iÅ¡ esmės pažeidė ne tik materialinės teisės normas, bet ir procesinės teisės normas, nes vertino tik dalį byloje esančių įrodymų dėl pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei nepasisakė, kodėl atmeta kitus atsakovo ir trečiojo asmens atstovo pateiktus įrodymus ir argumentus, kad byloje nėra svarbių priežasčių atnaujinti ieÅ¡kovo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pripažintina, jog įstatymo leidėjo nustatytas pakankamai trumpas ieÅ¡kinio senaties terminas draudimo teisiniuose santykiuose, reiÅ¡kia, kad tuo siekiama nustatyti itin stabilius ir apibrėžtus draudimo teisinius santykius. Tačiau pirmos instancijos teismas Å¡iuo atveju atnaujindamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ draudimo teisiniuose santykiuose, visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus Å¡iems santykiams reguliuoti. IeÅ¡kovas yra draudimo kompanija, t.y. ieÅ¡kovas yra komercinė įmonė, verslininkas, savo rizika siekiantis pelno ir savo reikalavimÄ grindžia iÅ¡imtinai tik iÅ¡ savo profesines veiklos, todėl jam turi bÅ«ti keliami itin aukÅ¡ti reikalavimai, realizuojant reikalavimo teisę, susijusiÄ su draudimo teisinių santykių įgyvendinimu.

Teismas dėl minėtų ieÅ¡kovo savybių skundžiamame sprendime iÅ¡ viso nepasisakė.             2) Teismas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo itin pavirÅ¡utiniÅ¡kai, visikai nepasisakydamas dėl itin reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių, tai yra bylÄ iÅ¡narinėjo nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendime nepasisakė, kodėl atmeta itin reikÅ¡mingus byloje esančius įrodymus. Vokietijos Freiburgo miesto teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodė, kad praÅ¡ymas dėl bausmės už baudžiamÄ jį nusižengimÄ skyrimo supaprastinto proceso tvarka paskelbimo atmetamas.

Vadinasi, Vokietijos teismas trečiÄ jį asmenį iÅ¡teisino dėl visų jam inkriminuotų veiksmų, kurie yra Å¡ios civilinės bylos ieÅ¡kinio pagrindas. Taigi, trečiasis asmuo nėra kaltas dėl eismo įvykio. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatuoja, kad eismo įvykis Vokietijoje, Freiburgo mieste, įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. Teismas grubiai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens teisę į teisingÄ teismÄ .

Freiburgo miesto teismo sprendime nurodyta, jog nusikalstamos veikos liudininkų nėra, ant kaltinamojo, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, sunkvežimio jokios matomos žalos nenustatyta, nukentėjusiojo asmens sunkvežimiui padaryta nežymi materialinė žala, kadangi žalų ir tikslios transporto priemonių padėties patvirtinimo dokumentais nėra, teismas taip pat eliminuoja tai, kad su eksperto ataskaita bÅ«tų galima pakankamai sÄ Å¾iningai nustatyti, kad kaltinamasis pajudino savo sunkvežimį iÅ¡ vietos, netyčia atleidęs stovėjimo stabdžio rankinio jungimo svirtį arba, kad jis tyčia pajudino sunkvežimi iÅ¡ vietos, užvedęs variklį.

Vadinasi, vienos iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, jog atsakovo automobilis nei tyčia, nei neatsargiai nebuvo niekaip pajudėjęs, ir jokio eismo įvykio nebuvo. Lietuvos teismai neturi teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio Vokietijos teismo sprendimo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiama Lietuvos pasiraÅ¡yta sutartis dėl narystės ES ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į teisingÄ teismÄ .

IeÅ¡kovo pateiktame iÅ¡raÅ¡e apie žalos atlyginimo bylos eigÄ nurodyta, jog skambino draudėjas, patikslino duomenis, policija buvo kviesta, buvo nustatyta, kad draudėjo automobilis nejudėjo.             3) Aplinkybę, jog 2012 m. liepos 24 d. Vokietijoje, Freiburgo mieste, nebuvo jokio autoįvykio, kuriame bÅ«tÄ dalyvavęs atsakovo automobilis, įrodo kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismo nurodyti byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos yra susijusios su ginčo autoįvykiu.

Kaip tik prieÅ¡ingai, byloje nėra jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima susieti su eismo įvykiu. Teismas remiasi į bylÄ pateiktomis tam tikros transporto priemonės nuotraukomis, kurios darytos 2011 m. liepos 26 d., kai tuo tarpu eismo įvykis buvo 2011 m. liepos 24 d., t.y. nuotraukos darytos po dviejų dienų. Teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl minėtas nuotraukas sieja su nagrinėjamu eismo įvykiu. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu nuotraukose matyti, kad tai automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini). Draudžiamojo įvykio 2012 m. gegužės 17 d. įvykio tyrimo akte nurodyta, kad nukentėjo lengvasis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų faktinių bylos aplinkybių yra daugiau negu akivaizdu, kad byloje yra duomenys apie du skirtingus automobilius su skirtingais valstybiniais numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).            4) Teismas sprendime remiasi pranešimu apie eismo įvykį įvykusį užsienyje.

Teismo posėdžio metu, kuris įvyko 2015 metų sausio 7 d., trečiojo asmens atstovas pareiÅ¡kė, kad šį dokumentÄ surašė ne V. B.. Å i faktinė aplinkybė akivaizdžiai matyti iÅ¡ byloje esančios pažymos, kuria trečiajam asmeniui praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , ir iÅ¡ atstovavimo sutarties su advokatu. Å iuose dokumentuose esantis trečiojo asmens raÅ¡tas ir paraÅ¡as akivaizdžiai skiriasi nuo minėtame praneÅ¡ime esančio ranka raÅ¡yto raÅ¡to ir paraÅ¡o.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas prašė atlikti raÅ¡ysenos ekspertizę. Teismo posėdis buvo atidėtas. Kito teismo posėdžio metu buvo pateiktas Vokietijos Freiburgo miesto teismo sprendimas, kuris patvirtina, kad trečiasis asmuo nėra kaltas dėl eismo įvykio. Todėl trečiojo asmens atstovas, vadovaudamasis proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principais, nebepalaikė savo praÅ¡ymo atlikti praneÅ¡imo apie eismo įvykį raÅ¡ysenos ekspertizės. Tačiau teismas minėtÄ Ä¯rodymÄ laiko svarbiu ir juo remiasi.

Todėl yra atsiradęs pagrindas apeliaciniam teismui pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų, kad pirmos instancijos teismas savo sprendimÄ grindžia suklastotais duomenimis. Todėl trečiasis asmuo praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad teismas kartu su kitais proceso dalyviais galėtų apsvarstyti praÅ¡ymÄ skirti byloje esančio minėto įrodymo raÅ¡ysenos ekspertizę. Atsiliepimu į trečiojo asmens V. B. apeliacinį skundÄ atsakovas BUAB “Domtas” sutiko su skundu ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieÅ¡kovas “BTA Insurance Company” SE praÅ¡o skundus atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas pateikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie įvykį užsienyje ir nurodė, kad vyks ginti savo parodymus į teismÄ . Atsakovas neinformavo draudimo kompanijos apie bylos eigÄ Vokietijoje ir nebendradarbiavo su draudiku. Atsakovui 2013 m. gruodžio 10 d. buvo siunčiama pretenzija, į kuriÄ atsakovas niekaip nereagavo.

Pagrindas kreiptis į teismÄ , sprendžiant klausimÄ dėl regresinio reikalavimo atsirado tik po 2013 lapkričio 11 d. Pagal teismų praktikÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, neapskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nustatyta teisiÅ¡kai svarbi faktinė aplinkybė regresiniam reikalavimui pareikÅ¡ti, yra pagrindas ieÅ¡kinio senaties termino atnaujimui. Pats atsakovas praneÅ¡ime apie įvykį patvirtino faktines aplinkybes, kad 2011 m. liepos 24 d. buvo atleistas rankinis stabdis, automobilis pajudėjo atgal apie 5 cm ir atsirėmė į stovintį automobilį Renault.

Trečiasis asmuo baudžiamojoje byloje davė parodymus apie įvykio aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis. Freiburgo teismas tyrė aplinkybes dėl sunkvežimio sugadinimo ir patvirtino faktines aplinkybes, kad trečiojo asmens kraujo mėginys parodė 2,44 alkoholio koncentracijÄ kraujyje, kaltinamasis davė parodymus, kad jis atleido savo stovinčio sunkvežimio stovėjimo stabdžio rankinio jungimo svirtį ir sunkvežimis pajudėjo keletÄ cm atgal ir atsitrenkė į už jo stovintį sunkvežimį.

Teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų pagal BK 316 paragrafÄ , numatantį atsakomybę už transporto priemonės vairavimÄ ir pripažino, kad nepavyks įrodyti, kad automobilį judino tyčia ir žinomai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra teisiÅ¡kai svarbu nustatyti trečiojo asmens kaltės formÄ . Kaltininkas, jo girtumas neginčijamai nustatyti ir tai sudaro pagrindÄ TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui. Bylos administravimo metu keliuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose buvo neteisingai įraÅ¡ytas nukentėjusios transporto priemonės numeris, tačiau reikia vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Nagrinėjamu atveju, pats atsakovas praneÅ¡ime apie įvykį nurodė, kad nukentėjusios transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo transporto priemonė 2011 m. liepos 24 d. bÅ«tų apgadinusi ir kitÄ automobilį, todėl ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ir pripažino, kad dokumentuose yra akivaizdžios raÅ¡ymo apsirikimo klaidos, kai kuriuose dokumentuose neteisingai nurodant transporto priemonės registracijos numerį, tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti esmine, nes nuotraukos, sÄ mata, nukentėjęs asmuo, įvykio laikas ir pan. patvirtina, kad atsakovo praneÅ¡ime nurodytas nukentėjęs automobilis buvo nurodytas teisingai, t.y. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

TeisiÅ¡kai nėra svarbu nustatyti, kuris tiksliai iÅ¡ atsakovo įgaliotų asmenų pateikė praneÅ¡imÄ apie įvykį. Atsakovas pagal TPVCAPDÄ® 12 straipsnį nurodytÄ prievolę teikti raÅ¡tu draudikui paaiÅ¡kinimus dėl įvykio aplinkybių pateikė vienÄ praneÅ¡imÄ apie įvykį ir jis yra byloje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl įvykio aplinkybių telefonu su draudiku bendraudavo T. B., kuris prisistatydavo trečiojo asmens broliu, galimas atvejis, kad praneÅ¡ime apie įvykį, jis pasirašė trečiojo asmens vardu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).

          Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ir jo atnaujinimo, dėl atsakovo pareigos atlyginti draudikui draudimo iÅ¡mokÄ . Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrÄ taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimÄ dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo, ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, todėl trečiojo asmens praÅ¡ymas netenkintinas ir byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Taip pat netenkintinas trečiojo asmens praÅ¡ymas skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, kadangi dokumente, kurio paraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ praÅ¡oma iÅ¡tirti, nurodytos faktinės aplinkybės yra detaliai iÅ¡tirtos ir apraÅ¡ytos Vokietijos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime.           Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2011 m. birželio 22 d. buvo sudarę paprastÄ jÄ draudimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas apdraudė atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Sutarties galiojimo metu 2011 m. liepos 24 d. Vokietijos mieste Freiburge įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui priklausantis automobilis, jo viduje esant trečiajam asmeniui (atsakovo darbuotojui), pajudėjo atgal ir atsirėmė į kitÄ krovininį automobilį, kurį apgadino. IeÅ¡kovas atlygino Å¡iam automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , sumokėdamas 32 677,57 PLN (7 453,91 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ .          CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo dienos. Tarptautinis mokėjimo pavedimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas 32 677,57 PLN dydžio draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjo 2012 m. gegužės 24 d., o ieÅ¡kinys teismui buvo pareikÅ¡tas 2014 m. balandžio 23 d., tai yra praėjus beveik dvejiems metams.

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiÄ sias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui buvo svarbu tikslÅ«s ir neginčijami įrodymai apie atsakovo darbuotojo neblaivumÄ eismo įvykio metu. IeÅ¡kovo 2012 m. gegužės 17 d. parengtame draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodyta, jog praneÅ¡imas apie įvykį gautas 2011 m. gruodžio 20 d., apdraustos transporto priemonės vairuotojas yra galimai neblaivus. IeÅ¡kovo pateikta draudiminio įvykio iÅ¡klotinė patvirtina, kad ieÅ¡kovo darbuotojai nuo 2011 m. gruodžio 21 d. nuolat, kas mėnesį, atlikdavo tam tikrus įvykio tyrimo ir žalos nustatymo veiksmus, gaudavo naujos informacijos, bendravo telefonu, ir tik 2013 m. gruodžio 6 d. pažymėta, kad gauta policijos pažyma, jog vairuotojas buvo neblaivus.

Kiti byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas medžiagÄ apie visas eismo įvykio aplinkybes, o taip pat pagrindinius įrodymus, jog trečiasis asmuo įvykio metu tikrai buvo neblaivus, gavo tik 2013 m. lapkričio 11 d. BÅ«tent Å¡ios faktinės aplinkybės patvirtinimo gavimas ir buvo įstatyminis pagrindas ieÅ¡kovui reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ atsakovui dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovas pretenzijÄ atsakovui dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pateikė 2013 m. gruodžio 10 d., o ieÅ¡kinį teismui pateikė po keturių mėnesių.

             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos vieÅ¡ojo intereso užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros (LAT 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002).

Pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rÅ«pestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistÄ teisę. Tik teisėti, sÄ Å¾iningi ir protingi asmens veiksmai gali bÅ«ti pagrindu prieÅ¡ingai teisinio santykio Å¡aliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako (LAT 2002-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bÅ«tent dėl vieÅ¡ojo intereso užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir vieÅ¡ojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ Ä¯statymo nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo.

Ar priežastys, dėl kurių kasatoriai praleido įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus (LAT 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010). Taigi, teismų praktikoje nėra iÅ¡skirta konkrečių kriterijų, kuriems esant bÅ«tų galima pripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nepakankamai bendradarbiavo su draudiku, tai yra nepateikė jam laiku visų duomenų apie eismo įvykio aplinkybes.

Pats eismo įvykis įvyko ir buvo tiriamas užsienio valstybėje, ieÅ¡kovas įrodymÄ apie atsakovo darbuotojo neblaivumÄ eismo įvykio metu gavo tik 2013 m. lapkričio 11 d. Kadangi bÅ«tent nurodyta aplinkybė yra įstatyminis pagrindas reikalauti draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.           Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Minėta norma apibrėžia, jog transporto priemonės, kuri yra pripažįstama didesnio pavojaus Å¡altiniu, valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vokietijos Breisgau Freiburgo pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodyta, kad praÅ¡ymas dėl bausmės trečiajam asmeniui už baudžiamÄ jį nusižengimÄ skyrimo supaprastinto proceso tvarka paskelbimo atmetamas. Minėtu Vokietijos teismo sprendimu yra pripažinta, jog trečiojo asmens veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, taip pat konstatuota, jog nėra pakankamai įtariamojo kaltės įrodymų.

Tačiau baudžiamosios atsakomybės nebuvimas nereiÅ¡kia, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio negalima civilinė atsakomybė. Minėtu Vokietijos teismo sprendimu buvo neginčijamai konstatuota, jog atsakovo darbuotojas eismo įvykio metu buvo neblaivus – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje 2,44 procentai. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu bÅ«tent atsakovui priklausantis krovininis automobilis pajudėjo keletÄ centimetrų atgal ir atsitrenkė į už jo stovintį sunkvežimį, kuriam buvo padaryta nežymi materialinė žala (apie 1 000 Eur).

Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų galinčių patvirtinti, jog žala kitam vilkikui atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl atsakovui, kaip trečiojo asmens darbdaviui, yra taikoma civilinė atsakomybė. Trečiasis asmuo nepaneigė tos aplinkybės, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl pripažintina, kad pagal TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo regreso tvarka draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.           IÅ¡ dalies sutiktina su atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentu, jog byloje esančiuose dokumentuose yra tam tikrų faktinių neatitikimų. Tačiau Å¡ių duomenų visuma leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu atsakovui priklausantis automobilis apgadino krovininį vilkikÄ , kurio remonto iÅ¡laidų atlyginimui buvo sumokėta 7 453,91 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka.

Ieškovo 2012 m. gegužės 17 d. parengtame draudžiamojo įvykio tyrimo akte nurodyta, jog pranešimas apie įvykį gautas 2011 m. gruodžio 20 d., apgadinta transporto priemonė Renault Magnum, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo išmoka 32 677,57 PLN, įvykio aprašyme nurodyta – Compensa Ref Nr. R-414195-1-167, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į lenkiško vilkiko priekinę dalį, galimai neblaivus, priekaba belgiška. Byloje pateiktos 2011 m. liepos 26 d. darytos apgadintos transporto priemonės nuotraukos, kuriose matyti valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

PraneÅ¡ime apie eismo įvykį nurodyta, jog apgadintos transporto priemonės Renault valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys apie transporto priemonės remontÄ , patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 1001 nurodyta, jog krovininio vilkiko, kurio numeris (duomenys neskelbtini) taisymo ir detalių kaina – 7 980 Eur. Tarptautinis mokėjimo pavedimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2012 m. gegužės 24 d. sumokėjo draudimo bendrovei Compensa 32 677,57 PLN, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog mokama už Compensa Ref.

Nr. R-414195-1-167. Visų iÅ¡vardintų raÅ¡ytinių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kalbama apie žalÄ , padarytÄ transporto priemonei, kurios valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), tuo tarpu draudžiamojo įvykio tyrimo akte yra padaryta akivaizdi raÅ¡ymo apsirikimo klaida, valstybiniame numeryje vietoje skaičiaus „3“, nurodant skaičių „5“. Sugadintos transporto priemonės nuotraukos darytos tik po dviejų dienų nuo eismo įvykio. Kiti bylos duomenys patvirtina, jog iÅ¡ karto po įvykio buvo iÅ¡kviesti Vokietijos policijos pareigÅ«nai, buvo fiksuojamas eismo įvykis, padaryta žala, tikrinamas trečiojo asmens blaivumas.

Todėl pripažintina, kad nuotraukose užfiksuota ta pati transporto priemonė su nagrinėjamo įvykio metu padarytais pažeidimais. Aplinkybė, jog Vokietijos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime buvo nurodyta, kad žalos sunkvežimiui dydis yra apie 1 000 Eur, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog kituose dokumentuose nustatytas žalos dydis yra nepagrįstas. Minėtame sprendime nebuvo analizuojamas padarytos žalos dydis, o buvo sprendžiamas trečiojo asmens baudžiamosios atsakomybės dėl eismo įvykio klausimas.

Pažymėtina, kad pats žalos dydis sprendime nurodytas tik apytiksliai, jo nustatymo pagrindas ir metodai sprendime nėra aptariami ar analizuojami. Byloje esantys duomenys apie transporto priemonės remontÄ patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 1001 nurodyta, jog krovininio vilkiko taisymo ir detalių kaina – 7 980 Eur, 2011 m. rugpjūčio 2 d. sÄ matoje yra iÅ¡vardintos keistinos transporto priemonės dalys, kurių bendra kaina 4 473,00 Eur. Galutinė Compensa TU S.A Vienna Insurance Group iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalauta sumokėti suma – 7 855,19 Eur.

Galutinė draudimo iÅ¡mokos suma, dėl kurios susitarė Å¡alys, buvo 7 453,91 Eur. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė į bylÄ jokių duomenų, galinčių patvirtinti kitokį vilkiko sugadinimo pobÅ«dį, keistinų detalių ir darbų kainÄ . Todėl pripažintina, kad reikalaujamos priteisti draudimo iÅ¡mokos suma yra įrodyta.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinius skundus, pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Asta Radzevičienė                                                                                                             Neringa Å vedienė                                                                                                                                                                                                                                            Â