9fc7bbbe-402a-4fcf-9fb1-0aae280719a1 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-954/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01823-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7; 1.1.8; 1.2.4.4.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7; 2.4.8 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, išteisintajam D.

B., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiajam K. N., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ ir nukentėjusiojo K. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant minėtÄ nusikaltimÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiojo K. N. civilinius ieškiniai atmesti. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas kaltinant tuo, kad 2021 m. sausio 16 d. laike nuo 06.00 val. iki 08.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, (duomenys neskelbtini), nemažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė K. N. kumščiu į deÅ¡inės veido pusės skruostikaulį ties deÅ¡iniÄ ja akimi, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės susitrenkdamas deÅ¡inį kojos kelį, nusibrozdindamas deÅ¡inį skruostÄ , ir padarė K. N. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir deÅ¡inio kelio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniajame skruoste, daugybinius deÅ¡inės pusės akiduobės ir virÅ¡utinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldrinius lūžius ir Å¡iais fiziniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas D. B., nurodė, kad tiek liudytojų G. T. ir L. P., tiek kaltinamojo D. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu yra iÅ¡ esmės vienodi, vienodi ir tarpusavyje, logiÅ¡ki, tuo tarpu nukentėjusiojo K. N. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo skirtingi. Pateikdamas pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikaltimÄ policijai, K. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje (1 t., b. l. 6–7) D. B. jam rankos kumščiu sudavė į veidÄ , po smÅ«gio jis nukrito ant žemės, tada prie jo pribėgo L.

P. ir koja vienÄ kartÄ spyrė jam į veidÄ . Po liudytojų apklausos, nepasitvirtinus K. N. parodymams, kad L. P. jam įspyrė, papildomai apklaustas (1 t., b. l. 95–96) jis jau parodė, kad nematė ir nejautė, kaip L. P. jam spyrė koja į veido sritį, jis tik įtarė tai ir manė, kad galėjo taip bÅ«ti, kadangi įvykio metu L. P. buvo agresyviausia (stumdėsi, rėkavo, nukentėjusiajam grasino). Å ios apklausos metu K. N. taip pat nurodė, kad lauke vykstančio konflikto su L. P. metu jis L.

P. nelietė, nestumdė, nematė, kad ji bÅ«tų buvusi nugriuvusi. PareiÅ¡kimo padavimo metu K. N. nurodė, kad jam pradėjus konfliktuoti su L. P., jis, nelaukdamas konflikto pabaigos, apsirengė ir išėjo namo. Teismo posėdžio metu K. N. parodė, kad konfliktas su L. P., prasidėjęs namuose, tęsėsi namų kieme, jiems bekonfliktuojant, L. P. jam plėšė kapiÅ¡onÄ , todėl ji nukrito, o nukentėjusysis norėjo jÄ pakelti. IÅ¡ liudytojų G. T., L. P., kaltinamojo D. B. parodymų matyti, kad nukentėjusysis K.

N. į svečius atvyko jau bÅ«damas iÅ¡gėręs, alkoholį jis vartojo ir svečiuodamasis, todėl vakarinio konflikto su L. P. metu jis buvo gerokai neblaivus. Pats K. N. taip pat yra nurodęs, kad į vakarėlį jis atvyko iÅ¡gėręs jau apie porÄ litrų alaus, o vakarėlyje dar gėrė viskį, buvo neblaivus. Todėl, esant tokiems nevienodiems nukentėjusiojo aplinkybių aiÅ¡kinimams, galimai dėl nukentėjusiojo didelio neblaivumo, teismas neturi pagrindo tvirtai konstatuoti, kad nukentėjusiajam K.

N. nustatytus sužalojimus padarė bÅ«tent kaltinamasis D. B.. Teismo nuomone, po įvykusio konflikto su L. P. pėsčiomis namo išėjęs labai neblaivus K. N., pakeliui į namus galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas ir kitų nenustatytų asmenų. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl kaltinamasis D. B. iÅ¡teisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

3. Prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo D. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, susijusius su darbu, bei tęsti darbÄ . Nukentėjusiojo K. N. civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ D.

B. 2 000 (du tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ D. B. nukentėjusiajam K. N. 400 (keturis Å¡imtus) eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ D. B. 396,63 (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 63 et) eurų iÅ¡laidų dėl K. N. suteiktų medicininių paslaugų. 3.1. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas specialisto iÅ¡vados nevertino kitų įrodymų kontekste, o bÅ«tent: nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad iÅ¡teisintasis jam smÅ«giavo vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, o nuo smÅ«gio jis krito.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. T. parodė, kad D. B. sudavus nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ , Å¡is krito veidu į žemę. Vadinasi, nukentėjusiojo parodymai neprieÅ¡tarauja specialisto nustatytam sužalojimų mechanizmui, nes konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nuo vieno tiesioginio smÅ«gio į veido sritį, ir nuo kritimo metu patirto kontakto su žemės pavirÅ¡iumi. 3.2. Apeliantė pažymi, kad nepagrįstai pats didžiausias teismo dėmesys buvo nukreiptas į konflikto pradžiÄ , kuomet visi proceso dalyviai, liudytojai, jas aiÅ¡kino skirtingai, iÅ¡ to teismas sprendė, kad nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad tiek liudytojų G.

T. ir L. P., tiek kaltinamojo D. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu yra iÅ¡ esmės vienodi, vienodi ir tarpusavyje, logiÅ¡ki, o nukentėjusiojo K. N. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo skirtingi. 3.3. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme parodė, kad jam buvo suduotas vienas smÅ«gis į veidÄ , dėl kurio jis nukrito ant žemės. Specialisto iÅ¡vadoje visi sužalojimai konstatuoti veido srityje ir tik vienas kelyje, ir tas, kaip nurodoma specialisto iÅ¡vadoje, galėjo bÅ«ti padarytas nukentėjusiajam nukritus.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina tiek specialisto iÅ¡vada, tiek eksperto paaiÅ¡kinimai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat svarbu paminėti liudytojos G. T. parodymus, kurie visiÅ¡kai atitinka jau minėtus įrodymus. Tačiau Å¡i liudytoja, parodymus, jog ji matė, kaip kaltinamasis D. B. smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ , teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeitė. Ji parodė, kad parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ji neskaitė, jai liepė pasiraÅ¡yti, ji pasirašė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. S. paneigė tokius G. T. parodymus, tačiau teismas vadovavosi liudytojos G. T. parodymais duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas priežastį - susijaudinimÄ , kurio neįvardijo net pati liudytoja. Teismas neįsigilino į Å¡ios liudytojos parodymų svarbÄ , nesulygino jų su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl to nenustatė jų atitikmens kitiems tyrimo duomenims ir nepagrįstai G. T. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, pripažino teisingais, atspindinčiais tikrÄ sias įvykio aplinkybes. 3.4.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iÅ¡ motyvuojamosios teismo nuosprendžio dalies, D. B. iÅ¡teisinimÄ nulėmė ir ta aplinkybė, jog proceso dalyvių, liudytojų parodymai apie įvykio vietÄ skirtingi. Nukentėjusysis parodė, kad visi vakarėlio dalyviai jį lydėjo ir apie 100 metrų nuo vakarėlio vietos jis buvo kaltinamojo sumuÅ¡tas. IÅ¡teisintasis ir liudytojos parodė, kad nukentėjusiojo nelydėjo, po konflikto namo kieme jie grįžo į namus. Teismas Å¡ias aplinkybės taip pat vertino kaltinamojo naudai, ir sprendė, kad tai nukentėjusiojo parodymai neatitinka tikrovės. Tuo tarpu svarbu paminėti, kad liudytojos ir iÅ¡teisintasis yra draugiÅ¡kuose santykiuose iki Å¡iol, todėl jų parodymų vieningumas, nurodant, jog vykusio konflikto metu nukentėjusysis nebuvo sužalotas, vertintini kritiÅ¡kai.

Nors teismas ir teigia, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«tų sumuÅ¡tas kitoje vietoje kitų asmenų, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų nėra, o jau minėtų įrodymų analizė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nukentėjusysis specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus patyrė bÅ«tent dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto. 3.5. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusiajam iÅ¡ D. B. priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis, kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bÅ«tų pagrindas priteisti praÅ¡omÄ 10 000 Eur neturtinę žalÄ .

4. Nukentėjusysis K. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2021 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ D. B. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Skunde nurodo, kad D. B. kaltę įvykdžius nusikaltimÄ patvirtina: nukentėjusiojo K. N. nuoseklÅ«s parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu: „kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į veidÄ kumščiu, galimai vienÄ kartÄ , bei pasakė, kad tai už L. Po smÅ«gio nukentėjusysis K.

N. pargriuvo, galimai buvo praradęs sÄ monę, nes kai pakėlė galvÄ , jie jau buvo toli nuėję.“. Å iuos parodymus patvirtina ir liudytoja G. T.: „D. B. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė K. N. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, Å¡is kelis kartus slystelėjo ir krito veidu ant sniego“. Å ie parodymai liudytojos buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu liudytoja parodymus pakeitė ir jau paaiÅ¡kino, kad D. B. nukentėjusiajam nesudavė. Parodymų užtikrintumui patikrinti teismo posėdžio metu buvo apklausta tyrėja A.

S.. Jos teigimu „kad ji atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje - rinko ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie buvo tuo metu reikalingi, apklausė įtariamÄ jį, nukentėjusįjį, dvi merginas – G. ir L. <...> Liudytoja atsimena, kad jai užraÅ¡ant parodymus buvo keista, kad G. taip duoda parodymus, nes G. yra buvusi D. B. mergina. Liudytoja rašė taip, kaip mergina jai sakė. G. buvo apklausta pirma. Liudytoja parodė, kad ji nežino, kÄ pakomentuoti dėl to, jog G. sako, kad neperskaitė savo parodymų, kad čia yra kažkokia klaida.

Liudytoja teigia, kad ji davė liudytojai G. perskaityti jos pačios parodymus, kitaip net nebÅ«na. Parodymus G. davė gera valia. Nėra taip buvę, kad liudytoja bÅ«tų nedavusi žmogui perskaityti protokolo. Liudytojos tikslas - surinkti duomenis tokius, kokie jie yra.“ 4.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų duomenų visumÄ ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Apie tai, kas, kur ir kaip sužalojo K. N. turi bÅ«ti sprendžiama pagal nukentėjusiojo viso proceso metu pakankamai nuosekliai nurodytas esmines įvykio aplinkybes, liudytojos G.

T. iš karto po įvykio duotus parodymus.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nukentėjusiojo K. N. gynėja advokatė D. Jurevičienė palaikė apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, priteisiant civilinį ieÅ¡kinį bei turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡teisintasis D. B. ir jo atstovė advokatė V. S. prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmos instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo K. N. apeliacinius skundus tenkinti.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Prokurorės ir nukentėjusiojo atstovės apeliaciniais skundais nesutinkama su D. B. iÅ¡teisinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

BÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

9. D. B. Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , apylinkės teismas nusprendė kaltinamÄ jį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad nusikalstama veika buvo padaryta bÅ«tent jo veiksmais. Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra surinkta objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti D. B. kaltu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. N. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ galėjo sukelti kiti asmenys, nukentėjusiam po konflikto pėsčiomis grįžtant namo.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, nepagrįstai vienus atmetė, dėl ko padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms dėl D. B. kaltės. Dėl Å¡ių aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).

11. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

12. IÅ¡teisintasis D. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog 2021 m. sausio mėn. iÅ¡ 15 į 16 dienÄ apie 1.00 val. į jo tėvams priklausantį namÄ (duomenys neskelbtini), kurį D. B. buvo atvykęs pakÅ«renti ir nukasti sniegÄ , K. N., pakviestas L. P., atvyko neblaivus. Iki Å¡io susitikimo D. B. su K. N. nebuvo pažįstami. TÄ vakarÄ visi (L. P., G. T. ir K. N.) vartotojo alkoholį, o D. B. – ne. Iki įvykio viskas buvo gerai, K.

N. kaltinamajam siÅ«lė dirbti pas jį įmonėje, bet kaltinamasis atsisakė. Konfliktas tarp K. N. ir L. P. vyko apie 5.00–6.00 val. ryte – viduje jie pradėjo vienas kitÄ pravardžiuoti, tada išėjo į laukÄ pasikalbėti. IÅ¡girdę riksmus D. B. su drauge G. T. taip pat išėjo į laukÄ . Atidaręs lauko duris iÅ¡girdo, kaip K. N. necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėja L. Tuomet K. N., pradėjo L. P. purtyti, suėmęs už rankų aukščiau alkÅ«nių, dėl ko L.

P. parkrito nugara ant žemės. K. N. pradėjus lenktis prie L. P., lyg ketinant padaryti kažkÄ blogo, D. B. užbėgo įvykiams už akių ir juos atskyrė – dviem rankomis atstÅ«mė prie L. P. besilenkiantį K. N., stumdamas į krÅ«tinę Å¡onu, kampu. Å itaip pastumtas K. N. susvirduliavo ir nugriuvo ant žemės. Tuo metu buvo Å¡alta ir slidu. D. B. negalėjo nurodyti konkrečiai kuria puse nugriuvo K. N., kadangi tuo metu padėjo L. P. atsistoti, o G. T. tuo tarpu liepė K. N. eiti namo, prieÅ¡ingu atveju iÅ¡kvies policijÄ .

Tada K. N. išėjo namo. Tikslaus laiko nurodyti negalėjo, tačiau jau buvo gana šviesu. K. N. minėtame name, (duomenys neskelbtini), paliko savo daiktus, kas D. B. nuomone, rodo, kad K. N. buvo stipriai neblaivus. D. B. teigė, kad niekaip negalėjo nukentėjusiojo lydėti, nes buvo didelis šaltis. D. B. nurodė, kad nesudavė jokio smūgio K. N., nespėjo net atsisveikinti. D. B. nuomone, nuo jo stūmimo K. N. sužalojimai negalėjo atsirasti. L. P. yra D. B. draugės G. T. draugė, pažįstama, iki šiol bendrauja.

Nukentėjusiojo elgesys D. B. nesuerzino, jis tik gelbėjo situacijÄ , kad K. N. nesumuÅ¡tų merginų.

13. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų iÅ¡teisintojo D. B. parodymų visumos matyti, kad jis kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo, įtvirtinto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡teisintojo parodymus atmeta ir vertina kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad Å¡iÄ versijÄ paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ . Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

14. Aukščiau išdėstyti ir aptarti išteisintojo D. B. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims – nukentėjusiojo K. N. ir liudytojos G. T. parodymams.

15. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis K. N. parodė, kad jis su kaltinamuoju, susitiko 2021 m. sausio iš 15 į 16 d., pas D. B. namuose, (duomenys neskelbtini), svečiavosi, žiūrėjo krepšinį, po to išgėrinėjo. D. B. yra nukentėjusiojo draugės draugas, iki įvykio dienos nebuvo pažįstami. 2021 m. sausio 16 d. ryte tarp nukentėjusiojo ir jo draugės L. P. kilo žodinis konfliktas, nes nukentėjusysis nenorėjo skirtis su drauge. Po konflikto nukentėjusysis norėjo važiuoti namo, nes L.

P. pradėjo elgtis agresyviai. Besikalbant kieme L. P. jam plėšė kapiÅ¡onÄ , dėl ko griuvo, nes buvo slidu. Nukentėjusysis norėjo jÄ pakelti. IÅ¡ jo pusės agresijos nebuvo. Nurodė, kad D. B. jo nuo L. P. neskyrė, nes nereikėjo skirti, nuo L. P. jo nestÅ«mė, prie namo jam smÅ«gio nesudavė. Vėliau nukentėjusysis ėjo pėsčiomis iki pagrindinės (duomenys neskelbtini) g., o G. T., L. P. ir D. B. ėjo iÅ¡ paskos ir buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę. Kažkur apie 100 m atstumu nuo vakarojimo vietos jie visi sustojo, dar L.

P. apÅ¡aukė K. N.. Nukentėjusysis pasakė, kad važiuoja namo ir kviečiasi taksi, dar padavė rankÄ D. B. atsisveikinant, o kaltinamasis kita ranka trenkė nukentėjusiajam į veidÄ kumščiu, galimai vienÄ kartÄ , bei pasakė, kad tai už L. Po smÅ«gio nukentėjusysis K. N. pargriuvo, galimai buvo praradęs sÄ monę, nes kai pakėlė galvÄ , jie jau buvo toli nuėję. Atsigavęs nukentėjusysis ėjo namo pėsčiomis, jautėsi apsvaigęs. Namo nukentėjusysis grįžo apie 8.00–9.00 val., jo veidas buvo kruvinas, iÅ¡tinęs ir nubrozdintas, abi akys pamėlynavusios, ir tokį jį pamatė tėvai.

Nukentėjusysis ėjo miegoti, iÅ¡miegojo visÄ parÄ , iÅ¡ ryto pats pamatė, kad blogai atrodo, todėl sausio 17 d. kreipėsi į medikus, kurie nustatė jam sužalojimus – lūžius, dėl kurių apie mėnesį buvo sunku valgyti; kraujosruvas, kurios buvo apie 2 savaites. Nukentėjusysis parodė, kad Å¡iai dienai yra liekamųjų reiÅ¡kinių – likusi mėlynė po akimi, medikai sako, kad gali reikėti plastinės operacijos dėl mėlynės panaikinimo, nes pati neiÅ¡nyksta, gali bÅ«ti, kad reikės atlikti odos persodinimÄ ; neiÅ¡nykusios kraujosruvos;

žandikaulyje, keičiantis orams, jaučiamas maudimas, šis aptirpęs, nes nuo smūgio buvo užspaustas nervas bei aptirpusi dešinė pusė. Nukentėjusysis nurodė, kad aplinkiniai žmonės reaguoja pašaipiai. Nukentėjusysis nurodė, kad D. B. jo neatsiprašė.

16. IÅ¡ dalies, o bÅ«tent dėl sužalojimo mechanizmo, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos G. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad K. N. yra jos draugės L. P. buvęs draugas, o kaltinamasis D. B. yra jos draugas. Santykiai yra geri. 2021 m. sausio iÅ¡ 15 į 16 dienÄ ji, D. B. ir L. P. vakarojo D. B. tėvų negyvenamame name, (duomenys neskelbtini). Tada L. P. sugalvojo pakviesti savo draugÄ K. N., su kuriuo bendravo apie porÄ mėnesių. K. N. su taksi atvažiavo apie 01.00 – 02.00 val. jau gerokai iÅ¡gėręs. Jie visi nuėjo į vidų, sėdėjo, vartojo alkoholį, D.

B. negėrė. Vakaro eigoje jai Å¡nekantis su K. N., Å¡is jai pasakė, kad ji jam labai patinka ir kad norėtų draugauti su ja, siÅ«lė eiti į kitÄ kambarį, kad su L. P. yra kartu tik dėl sekso. G. T. apie tai pasakius L. P., nuo to momento L. P. su K. N. pradėjo pyktis, konfliktuoti. Bekonfliktuodami abu išėjo į laukÄ . Jai su D. B. po kelių minučių iÅ¡girdus lauke riksmus, jie iÅ¡bėgo į laukÄ , kur pamatė, kad K. N. laikė su abejomis rankomis L. P., stÅ«mė jÄ atgal, kuri griuvo ant žemės. Tuomet D.

B. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė K. N. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, Å¡is kelis kartus slystelėjo ir krito veidu ant sniego. Ä®vykio metu K. N. atrodė labai agresyviai, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, mosavo rankomis tuo metu, kai nuo stÅ«mimo L. P. gulėjo ant žemės. K. N. keliantis, L. P. jam liepė eiti namo, prieÅ¡ingu atveju, ji iÅ¡kvies policijÄ . Ir K. N. iÅ¡ namo kiemo išėjo. Jam pasiÅ¡alinus, ji, L. P. ir D. B. nuėjo atgal į namÄ .

17. Apylinkės teisme 2021 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. T. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad D. B. sudavė nukentėjusiajam. Teigė, kad savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neskaitė, pasirašė papraÅ¡yta tÄ padaryti. PirmÄ kartÄ toks įvykis jai nutiko. Parodė, kad L. P. su K. N. išėjus į laukÄ , iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Liudytoja su D. B. išėjo į laukÄ pasižiÅ«rėti, matė kaip K. N. pastÅ«mė L. P. ir pradėjo mojuoti rankomis. Tada D. B. jį patraukė. K. N. ar nuo pastÅ«mimo, ar dėl to, kad paslydo, nukrito. Liudytoja jam pasakė, kad nukentėjusysis eitų iÅ¡ čia arba ji kvies policijÄ . Nukentėjusysis išėjo sveikas namo, o jie grįžo į namÄ .

18. Vertindamas liudytojos pakeistus parodymus, apylinkės teismas sprendė, kad liudytoja savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus pakeitė, kadangi juos davė galimai tinkamai nesuvokusi ir neįvertinusi D. B. veiksmo, nes susijaudinusi dėl vykstančio konflikto. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu duotus (pakeistus) liudytojos parodymus vertino kaip iÅ¡ esmės sutampančius su liudytojos L. P. ir iÅ¡teisintojo D. B. duotais parodymais, tai yra, nuosekliais ir logiÅ¡kai patvirtinančiais Å¡ių asmenų nurodomÄ Ä¯vykių sekÄ . Vis tik sutikti su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apygardos teismo teisėjų kolegija negali.

19. Kaip jau minėta, liudytoja G. T. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad D. B. sudavė nukentėjusiajam. Savo pasikeitusiÄ pozicijÄ liudytoja G. T. grindė aplinkybe, kad nebuvo supažindinta su jos duotais parodymais, tačiau, teismo vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę paneigia bylos baigtimi nesuinteresuotos tyrėjos A. S., apklaustos apylinkės teisme teisiamajame posėdyje, duoti paaiÅ¡kinimai, jog buvo keista, kad liudytoja taip duoda parodymus, nes yra buvusi D. B. mergina, tačiau nėra taip buvę, kad bÅ«tų nedavusi žmogui perskaityti protokolo.

Tyrėjos tikslas – surinkti duomenis tokius, kokie jie yra. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad G. T. parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui davė pirmoji, ir bylos medžiagoje nesant jokių objektyvių duomenų apie galimÄ Å¡ios liudytojos susijaudinimÄ dėl buvusios grėsmingos situacijos, kitų liudytojų parodymų ir surinktų įrodymų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad teisme G. T. duoti parodymai bandyti derinti prie L. P. ir D. B. versijų, todėl galimai Å¡ios liudytojos parodymai teisme buvo įtakoti kitų asmenų.

Pažymėtina ir tai, kad pirminiai ikiteisminio tyrimo metu G. T. duoti parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, logiÅ¡kai ir akivaizdžiai atspindi tikrÄ sias įvykio aplinkybes – D. B. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė K. N. į veido sritį, galimai prie kairiosios akies, nuo ko K. N. kelis kartus slystelėjo ant sniego ir krito veidu ant žemės (1 t., b. l. 89-92).

20. Remiantis liudytojos L. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, su nukentėjusiuoju K. N. tuo metu buvo pora ir draugavo, dabar jau nebebendrauja. KaltinamÄ jį D. B. pažįsta kaip draugės G. T. vaikinÄ . Ä®vykis buvo 2021 m. sausio 16 d., adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja susitiko su G. T. ir susiskambino su D. B., kuris tvarkė savo tėvų namus, todėl nusprendė jį aplankyti. Taip pat buvo proga, todėl nutarė susiorganizuoti Å¡ventę su alkoholiu. Liudytoja pakvietė ir tuometinį savo vaikinÄ K.

N., kuris atvyko jau bÅ«damas iÅ¡gėręs. Jie visi leido laikÄ , viskas buvo gerai, jie trise vartotojo alkoholį – iÅ¡skyrus D. B.. Paryčiais prie liudytojos priėjo G. T. ir pasakė, kad K. N. prie jos priekabiavo, sakė jai, kad nori su jÄ permiegoti, kvietė į kitÄ kambarį ir lietė lytinius organus. Liudytoja sutriko ir išėjo su K. N. pasikalbėti į koridorių, vėliau išėjo į kiemÄ lauke. Liudytoja K. N. pasakė, kad jis dingtų iÅ¡ ten. Jis pradėjo liudytojÄ purtyti paėmęs už rankų, purtė ir purtė.

Liudytoja nukrito, o K. N. vis dar bandė jÄ pulti ir visaip vadino – stovėjo prie liudytojos pasilenkęs, mosikavo rankomis, emocingai reiÅ¡kė jausmus, piktai maivėsi. Tada D. B. liudytojÄ apgynė – D. B. paėmė K. N. už drabužių iÅ¡ priekio, patempė ir patraukė į Å¡onÄ . K. N. po to susimėtė ir nukrito ant žemės. Liudytoja tuo momentu, kai D. B. traukė K. N., buvo nukritusi ir gulėjo. Kai liudytoja atsistojo, G. T. pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , jei K. N. neiÅ¡važiuos.

Kai K. N. išėjo, jie nežiūrėjo, kur nukentėjusysis nuėjo, jie trise nuėjo į namo vidų. Liudytojos santykiai su drauge G. T. ir kaltinamuoju D. B. yra geri – jie yra visi draugai. Kaip K. N. susižalojo, liudytoja nežino, prie jų jis buvo tik nukritęs.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojos L. P. parodymai, nors ir nuoseklūs bei iš esmės sutampantys su D. B. parodymais, tačiau vertintini kritiškai, kadangi ši liudytoja aptariamo įvykio metu konfliktavo su nukentėjusiuoju, po įvykio su juo nebendrauja, tuo tarpu su D. B. palaiko draugiškus santykius, taigi jos parodymai duoti galimai siekiant padėti draugui (D. B.) išvengti baudžiamosios atsakomybės, juos paneigia byloje esantys įrodymai.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. B. kaltę patvirtina ne tik aptartų asmenų išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės, bet ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

23. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 109/2021(02) konstatuota, kad nukentėjusiajam K. N. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, daugybiniai dešinės pusės akiduobės ir viršutinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldriniai lūžiai. Sužalojimai padaryti galimai 2021 m. sausio 16 d. Pagal patirtus sužalojimus konstatuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 77–79).

24. Sutinkamai su Å¡ia specialisto iÅ¡vada, bei atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme papildomai apklausto eksperto Ž. M. paaiÅ¡kinimais, kuriais jis patvirtino savo duotÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 109/2021(02), K. N. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus deÅ¡inio skruosto – akies, kairės akies ir deÅ¡inio kelio sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai galvos srityje galėjo atsirasti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Eksperto aiÅ¡kinimu, įvertinus kairės akies vokuose kraujosruvas, negalima kategoriÅ¡kai atmesti, kad nebuvo kraujo užtekėjimo, bet vienas smÅ«gis į deÅ¡inio skruosto, deÅ¡inės akies sritį turėjo neiÅ¡vengiamai bÅ«ti, mažiausiai vienas, bet galėjo bÅ«ti ir daugiau.

Eksperto nuomone, turėjo bÅ«ti mažiausiai du smÅ«giai į galvos sritį, nes kraujosruvos yra abiejų akių vokuose, ir nubrozdinimas deÅ¡iniame skruoste. Poodinė kraujosruva kelio srityje galėjo susidaryti krintant ir keliu atsitrenkus į kietÄ pavirÅ¡ių. Sužalojimai veide galėjo bÅ«ti padaryti spiriant, smÅ«giuojant rankomis. Ekspertas teismui paaiÅ¡kino, kad nubrozdinimai veide galėjo atsirasti ir suduodant smÅ«gį, jeigu smÅ«gis yra Å¡iek tiek kampu, bet nubrozdinimas galėjo atsirasti ir nugriuvus, pagal laikÄ atskirti galimybės nėra.

Nusibrozdinti galima nukritus tiek ant grindų, asfalto, tiek ant sniego, nes sniegas nėra labai minkÅ¡tas, vis tiek atsimuÅ¡ama į pagrindÄ .

25. Paminėti įrodymai aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ bei objektyviais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. B. 2021 m. sausio 16 d. į 17 d. rytÄ , tarp K. N. ir L. P. kilusio konflikto metu, galimai norėdamas atitraukti besilenkiantį K. N. nuo L. P., kuri konflikto metu galimai griebdama K. N. už striukės gobtuvo ir šį nuplėšdama, paslydo, nukrito ant žemės, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu K. N. į veido sritį, po kurio nukentėjusysis nukrito – tokiais veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir deÅ¡inio kelio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, daugybinius deÅ¡inės pusės akiduobės ir virÅ¡utinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldrinius lūžius. Tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ , nes dėl kaulų lūžių K. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui.

26. Pirmosios instancijos teismas D. B. atžvilgiu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog K. N. buvo neblaivus ir po analizuojamo įvykio pėsčiomis ėjo namo, neatmestina galimybė, kad asmuo pakeliui galėjo bÅ«ti sužalotas ir kitų (nenustatytų) asmenų, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas tokias apylinkės teismo iÅ¡vadas vertina kritiÅ¡kai. Jos nėra pagrįstos objektyviais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais duomenimis, prioritetÄ suteikiant paties iÅ¡teisintojo ir jam palankiems liudytojų parodymams, akcentuojant nukentėjusiojo parodymų nevienodÄ aiÅ¡kinimÄ , galimai dėl jo didelio neblaivumo, o į byloje pateiktas specialisto iÅ¡vadas atsižvelgiant tik fragmentiÅ¡kai, neįvertinant įrodymų visuma konstatuotų aplinkybių.

27. Abejoti D. B. kalte jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padaryme teisėjų kolegijai neleidžia ir atnaujinus įrodymų tyrimÄ liudytojais teismo posėdžio apeliacine tvarka metu apklaustų K. N. tėvų D. N. ir G. N. parodymai, kad sausio 17 d. ryte K. N. namo grįžo tarp 8 – 9.30 val., buvo stipriai sumuÅ¡tas – didžiulė kraujosruva deÅ¡inėje akyje, sudaužytas tos pačios pusės skruostikaulis, kairė pusė apibrozdinta, veidas kruvinas, akys užtinę.

Labiausiai skundėsi galvos skausmu. K. N. buvo neblaivus (jautėsi alkoholio kvapas), tačiau elgėsi adekvačiai, nesvirduliavo, pagal veidÄ girtumo nuspėti negalėjo dėl buvusių sužalojimų. Drabužiai buvo kruvini (kraujas sukrešėjęs), supurvinti, nuplėštas kapiÅ¡onas. Nukentėjusysis neturėjo džemperio, kurį vėliau atgavo. Klausiamas apie įvykį, minėjo įvykus konfliktÄ , kurio konkrečios priežasties nenurodė, tačiau paminėjo, jog tai susiję su mergina ir iÅ¡siskyrimu, (duomenys neskelbtini) g., kur buvo nuvykęs pas merginÄ , ir D. vardÄ .

Nurodė, kad D. jam trenkė, dėl ko Å¡is krito ant žemės. IÅ¡ karto teigė, kad dar ir draugė prisidėjo, kad koja jam suÅ¡mėžavo, tačiau paskui teigė negalintis to patvirtinti, nes buvo praradęs sÄ monę, todėl nebuvo tikras ar spyrė, ar tik norėjo spirti. Klausiamas paaiÅ¡kino, kad atgavęs sÄ monę ėjo toliau. Apie jokius kitus sutiktus asmenis ar įvykusį konfliktÄ nepapasakojo. Å ių asmenų parodymai iÅ¡ esmės sutampa tiek su nukentėjusiojo, tiek su liudytojomis apklaustų G.

T. ir L. P. parodymais, tiek su D. B. parodymais. Abejoti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

28. Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad proceso dalyvių ir liudytojų parodymai dėl įvykio vietos skiriasi. Vertinant nukentėjusiojo parodymus akcentuotina, kad jie, prieÅ¡ingai nei konstatuota apylinkės teismo, nekito, iÅ¡liko nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir iÅ¡ esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais (o bÅ«tent su liudytojos G. T. pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei specialisto iÅ¡vada), todėl apeliacinės instancijos teismas jais vadovaujasi kaip pagrįstais ir patikimais. AukÅ¡tesnysis teismas, remdamasis byloje esančiais įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais (1 t., b. l. 18-22, 24-28) bei atsižvelgdamas į Å¡alių parodymus, neturi pagrindo nesutikti su ikiteisminio tyrimo metu nustatyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje.

29. IÅ¡ naujo įvertinęs kiekvienÄ byloje surinktÄ Ä¯rodymÄ , taip pat įvertinęs juos kompleksiÅ¡kai, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai grindė iÅ¡ esmės paties iÅ¡teisintojo ir jam palankiais liudytojų G. T. ir L. P. parodymais, kaip vienodais ir logiÅ¡kais. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrindė savo iÅ¡vados nukentėjusiojo K. N. parodymus vertinti kritiÅ¡kai, laikydamas juos nenuosekliais, kitus byloje surinktus ne mažiau reikÅ¡mingus įrodymus (liudytojos A.

S. parodymus, eksperto Ž. M. paaiÅ¡kinimus ir specialisto iÅ¡vadas), kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai vertino fragmentiÅ¡kai, neįvertindamas visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. B. 2021 m. sausio 16 d. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį K. N. į veidÄ , padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir deÅ¡inio kelio srityje, kraujosruvÄ deÅ¡inės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniajame skruoste, daugybinius deÅ¡inės pusės akiduobės ir virÅ¡utinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldrinius lūžius, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė K.

N. sveikatÄ . D. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tai yra, jog suduodamas kumščiu smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam K. N., daro pavojingÄ poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymÄ , taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog D. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Dėl bausmės 30. Sprendžiant klausimÄ dėl D. B. skirtinos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Jos paskirtis tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, atskleidžiami BK 41 str.. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo, kurio realizavimas siejamas su adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimu, įgyvendinimÄ .

Akivaizdu, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

31. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®vertintina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-45/2007).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. administracine tvarka baustas tris kartus (1 t., b. l. 158-159), neteistas (1 t., b. l. 157), kas leidžia pagrįstai manyti, jog D. B. inkriminuotas nusikaltimas padarytas atsitiktinai, o ne dėl susiformavusios neigiamos jo vertybių orientacijos. Akcentuotina ir tai, kad D. B. inkriminuotas nusikaltimas, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už jo padarymÄ asmeniui gresia ne tik laisvės atėmimo, bet ir Å¡velnesnės – laisvės apribojimo arba areÅ¡to bausmės. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D.

B. nuo 2019 m. vykdo individualiÄ veiklÄ (1 t., b. l. 155), VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare negydytas, priežiÅ«roje dėl priklausomybės ligų negydytas, neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 164). Sprendžiant D. B. skirtinos bausmės klausimÄ , atsižvelgtina ir į tai, jog nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

33. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui, visumÄ , įvertinus D. B. asmenybę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumÄ bei padarymo aplinkybes, kaltės formÄ ir rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , manytina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio nuostatose, bus pasiekti D. B. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , kurio dydis, atsižvelgiant į veikos pobÅ«dį, nustatytinas mažesnis už įstatyme nustatytÄ bausmės vidurkį, t. y. 1 (vieneri) metai. Tokia bausmė analizuojamu atveju visiÅ¡kai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus, nėra per daug Å¡velni ar griežta ir neabejotinai leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

34. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su intensyvia priežiÅ«ra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vertinant D. B. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, bylos duomenimis nenustačius, kad jis iÅ¡ esmės yra piktybiÅ¡kai linkęs pažeisti įstatymus, taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuotina, jog bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu D.

B. neskiriant intensyvios priežiÅ«ros, tačiau paskiriant laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbÄ ir bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, susijusius su darbu. Tokios bausmės paskyrimas iÅ¡ esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Dėl nukentėjusiojo K. N. ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinių ieÅ¡kinių 35. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis K. N. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ D.

B. jo atžvilgiu priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 500 eurų bylos vedimo išlaidas (2 t., b. l. 33, 34).

36. Nurodė, kad patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, skausmÄ , nepatogumus. Po įvykio teko gydytis, operuotas dėl daugybinių deÅ¡inės pusė akiduobės ir virÅ¡utinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldrinių lūžių, patyrė didelį skausmÄ , kuris tęsėsi ir po reabilitacijos. Dėl sužalojimų pobÅ«džio patyrė ir kitus nepatogumus – turėjo gerto nuskausminamuosius, riboti save vengiant spaudimo į deÅ¡inės pusės skruosto sritį, pasikeitė planai, negalėjo gyvento pilnavertiÅ¡ko gyvenimo. Iki Å¡iol iÅ¡likęs žandikaulio aptirpimas, žandikaulio ir dantų jautrumas, kraujosruva kairiajame akies obuolyje. Prarado pasitikėjimÄ savimi, persekioja netikrumo ir baimės jausmas, iÅ¡kyla neigiami įvykio vaizdiniai. Jam atrodo, kad aplinkiniai akivaizdžiai stebi likusiÄ kraujosruvÄ akyje, kas trikdo ir verčia jausti nepatogiai (2 t., b. l. 64-65).

37. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017).

38. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam K. N. dėl tyčinių neteisėtų D. B. veiksmų buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir deÅ¡inio kelio srityje, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame skruoste, daugybiniai deÅ¡inės pusės akiduobės ir virÅ¡utinio žandikaulio sinuso kaulinių sienelių skeveldriniai lūžiai. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ , emocinį stresÄ , nepatogumus, jam buvo atlikta skruostakaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija.

Nukentėjusysis gydėsi ambulatoriÅ¡kai, patyrė sunkumÄ valgant maistÄ , sužalojimo pasekmes jaučia iki Å¡iol, po akimi likusiÄ mėlynę gali tekti Å¡alinti chirurginiu bÅ«du. Po sužalojimo nukentėjusysis patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimÄ bei iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas, be to, sužalojimas padarytas labiausiai matomoje kÅ«no vietoje – veide. Nukentėjusysis iki Å¡iol iÅ¡gyvena dėl sutrikdytos sveikatos. D. B. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia.

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, sunkumÄ , nukentėjusiajam taikytÄ gydymÄ ir jo trukmę, nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016), vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, sumažinant praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ iki 2 000 Eur, kuri priteistina iÅ¡ D.

B. (CK 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

40. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Kaip numato BPK 106 straipsnio 2 dalis, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose. Remiantis byloje esančiais pinigų priėmimo kvitais, 2021 m. kovo 8 d. už atstovavimÄ teisme ir dokumento suraÅ¡ymÄ buvo sumokėta 400 eurų suma, o 2021 m. birželio 4 d. už atstovavimÄ teisme sumokėta 100 eurų suma (2 t., b. l. 33, 34), Å¡ios nukentėjusiojo iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažintinos procesinėmis iÅ¡laidomis ir K.

N. naudai priteisiamos iš D. B..

41. Byloje yra pateiktas ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ D. B. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytÄ 396,63 eurų žalÄ (1 t., b. l. 56-57). Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgiant į K. N. gydymo iÅ¡laidas patvirtinančius duomenis (1 t., b. l. 58), Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, iÅ¡ D. B. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 396,63 eurų sumÄ .

42. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gauta 2022 m. balandžio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.33Mr) PT-3202 dėl 252,48 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 t., b. l. 103-104). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ . Å ios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡laidos už nuteistajam D. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo nepriteistinos.

43. D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jurgitos Patalavičienės ir nukentėjusiojo K. N. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: Pripažinti D. B. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. B. per visÄ bausmės vykdymo laikÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir tęsti darbÄ . Nukentėjusiojo K. N. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡ D.

B. jo naudai priteisiant 2000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų sumÄ neturtinės žalos atlyginimui. IÅ¡ D. B. priteisti nukentėjusiajam K. N. 500 (penkių Å¡imtų) eurų sumÄ , proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai, iÅ¡ D. B. priteisiant 396,63 (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų centų) sumÄ Å¾alos atlyginimui. Nepriteisti iÅ¡ D.

B. valstybės naudai 252,48 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å is nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė