2019-08-28 Nr. AB-16841-3-61-3-01353-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-906-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01353-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų K. M., V. R. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. M., V. R. ir J. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos K. M., V. R. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016-04-28 sprendimus Nr. 49S-182-(14.49.3.), Nr. 49S-184-(14.49.3.), Nr. 49S-181-(14.49.3.), Nr. 49S-179-(14.49.3.), Nr. 49S-180-(14.49.3.), Nr. 49S-191-(14.49.3.), Nr. 49S-192-(14.49.3.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-03-07 įsakymus Nr. 49VĮ-440-(14.49.2.), Nr. 49VĮ-442-(14.49.2.), Nr. 49VĮ-439-(14.49.2.), Nr. 49VĮ-443-(14.49.2.), Nr. 49VĮ-444-(14.49.2.), Nr. 49VĮ-448-(14.49.2.) ir Nr. 49VĮ-449-(14.49.2.).

2. Pareiškėjos paaiškino, kad skundžiamais NŽT sprendimais K. M., V. R., M. B. K. (mirusios vardu), J. B. ir J. K. (mirusios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės į joms tenkančias buvusių savininkų žemės dalis, už žemę atlyginant pinigais, bei nustatant, kad į kitą žemės plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Ginčijamais įsakymais nuspręsta pakeisti sprendimus, sumažinant žemės plotą, į kurį nurodytoms pretendentėms atkuriamos nuosavybės teisės atlyginant pinigais, atitinkamai nustatant kitą žemės plotą, į kurį nuosavybės teisė bus atkurtos vėliau. Pareiškėjos vertino, kad NŽT, savo nuožiūra prieš jų bei M. B. K. ir J. K. valią, parinkdama nuosavybės teisių atkūrimo būdą į buvusių savininkių K. K., V. K. bei K. K. Vilniaus mieste turėtos žemės dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – ir Tvarka) 1061 punkto nuostatas, taip pat K. M., V. R., M. B. K., J. B. ir J. K. teisėtą lūkestis ir teisę atkurti nuosavybės teises į minėtų buvusių savininkų Vilniaus mieste turėtos žemės dalį (likusį plotą) natūra, be to, viršijo jai teisės aktais suteikus įgalinimus ir nesilaikė gero administravimo principo.

3. Pareiškėjos nurodė, kad NŽT (jos teritorinis padalinys – NŽT Vilniaus miesto skyrius) privalėjo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka spręsti sprendimų panaikinimo klausimą, bet nepriimti skundžiamų įsakymų. NŽT neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, todėl ji negalėjo nuspręsti, kad K. M., V. R., M. B. K., J. B. ir J. K. nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. K., V. K. bei K. K. buvusiame rėžiniame kaime Š. G. turėtą žemę turi būti atkurtos atlyginant pinigais.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusių savininkų (atitinkamai pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylas) K. K., V. K., K. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvusiame Š. G. rėžiniame kaime. Nustatyta, kad pilietis H. K. (kartu įrašydamas M. B. K., V. R., K. M.) 1991 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra. Pilietės J. B. ir J. K. 1999 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodydamos nuosavybės teisių atkūrimo būdą – naujas žemės sklypas. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2082-1 esančius dokumentus nustatyta, kad pilietės J. B. ir J. K. 1999-07-59 Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodydamos nuosavybės teisių atkūrimo būdą – naujas žemės sklypas. Pareiškėjos 2003 m. kovo 28 d. prašymu pageidavo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atkurti – natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-27 sprendimu Nr. 2.4-01-4463, Nr. 2.4-04-4664 ir Nr. 2.4-04-4662, Nr. 2.4-01-4671 ir 2.4-01-4669 ir 2006-12-22 sprendimu Nr. 2.4-01-4642 ir Nr. 2.4-01- 4669 atitinkamai K. M., V. R., M. B. K., J. B. ir J. K. buvo atkurtos nuosavybės teises į buvusių savininkų žemės dalį buvusiame Š. G. rėžiniame kaime, natūra.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad NŽT, prieš priimdama sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, neįsitikino, kad buvusiame Š. G. rėžiniame kaime nėra įmanoma suformuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūra ir nepateikė tokių duomenų pareiškėjoms, kadangi byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovas tokius duomenis pareiškėjoms buvo pateikęs. Ginčijami sprendimai ir įsakymai yra pagrįsti ir priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, todėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tinkamai atliko savo pareigas nuosavybės teisių atkūrimo srityje.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjų K. M., V. R. ir J. B. skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad iš priimtų ginčijamų NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymų, išnagrinėjus pareiškėjų 2017 m. vasario 14 d. gautą prašymą, matyti, jog NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimai buvo pakeisti administracine tvarka, t. y. jais buvo sumažintos NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimais atkurtos žemės dalys, siekiant sudaryti galimybę atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į atsiradusį grąžintiną žemės sklypą buvusiame Š. G. rėžiniame kaime natūra. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-460-(14.49.2) patvirtintas pretendentų buvusiame rėžiniame Š. G. kaime sąrašas, jiems likusios grąžinti žemės plotas bei proporcingai tenkančios natūra grąžintino žemės sklypo dalys (t. II b. l. 10-11). NŽT 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 49S-132-(14.49.3.) atkūrė nuosavybės teises M. B. K. į jai tenkančią 0,0422 ha nekilnojamojo turto dalį žemės sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini); sprendimu Nr. 49S-131-(14.49.3.) atkūrė nuosavybės teises pareiškėjai V. R. į jai tenkančią 0,0422 ha nekilnojamojo turto dalį žemės sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini); sprendimu Nr. 49S-130-(14.49.3) atkūrė nuosavybės teises pareiškėjai K. M. į jai tenkančią 0,0422 ha nekilnojamojo turto dalį žemės sklype, esančiame prie (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad NŽT savo nuožiūra prieš jų valią parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, nuosavybės teisė į pareiškėjoms tenkančią nekilnojamojo turto dalį atlyginta pinigais vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi. Tuo pačiu nesutiktina su pareiškėjų argumentu, kad buvo pažeistas teisėtas lūkestis ir teisė atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemės dalį buvusiame Š. G. rėžiniame kaime natūra, kadangi NŽT 2017 m. kovo 28 d. sprendimais jų teisės buvo užtikrintos. Byloje nėra duomenų, kad buvusio Š. G. rėžinio kaimo vietoje šiuo metu yra laisvos (neužstatytos) bei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius nepriskirtos valstybės išperkamai, žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžinimui natūra žemės sklypai. Nors pareiškėjos skunde nurodė, kad ties (duomenys neskelbtini) yra laisvas (neužstatytas) 0,08 ha žemės plotas, į kurį pareiškėjoms gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo pačiu byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtent į šį jų nurodytą žemės sklypą.

10. Atsižvelgęs į konstatuotas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijami NŽT 2016 m. balandžio 28 d. sprendimai ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymai priimti atsakovų kompetencijos ribose, neprieštarauja NŽT tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjų skunde nurodytais argumentais.

III. 11. Pareiškėjos K. M., V. R. ir J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti bei: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 49S-192-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. K.“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 49 VĮ-440-( 14.49.2.); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-442-(14.49.2.); 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 49Vj-439-( 14.49.2.); 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 49V-443-( 14.49.2.); 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 49 VĮ-444-( 14.49.2.); 7) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-448-( 14.49.2.); 8) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-449-( 14.49.2.); 9) priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Pareiškėjos teigia, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginiu, jog pareiškėju teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas, „kadangi NŽT 2017 m. kovo 28 d. sprendimais jų teisės buvo užtikrintos“. Šiais sprendimai pareiškėjos buvo atkurtos nuosavybės teisės tik i dali tos žemės, į kuria nuosavybės teisės gali būti atkurtos natūra. Pareiškėjos teigia, kad jų lūkestis ir teisė atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., V. K. bei K. K. Vilniaus mieste turėtos žemės dalį (likusį plotą) natūra kyla iš įstatymo, t. y. iš minėtame Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, užtikrinančių piliečių teisę laisvą (neužstatyta) žemę susigrąžinti natūra.

13. Pareiškėjos mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiama sprendimą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareiga tarp šalių. Be kita ko, pareiškėjoms nurodė, kad joms ir kitiems rėžinio Š. G. kaimo pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės i žemės sklypą, turinti 0,08 ha ir esanti ties (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas šio teiginio nepaneigė, nors tik atsakovui gali būti žinomi argumentai, dėl kokių priežasčių negalima būtu atkurti nuosavybės teisiu natūra. Nesutinkame ir su teismo sprendime nurodytu teiginiu jog sprendimu priėmimo metu NŽT veiksmai atitiko Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kuria tuo atveju, kai šio įstatymo nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisiu ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Šį argumentą akivaizdžiai paneigia pakankamai didelio ploto sklypo suformavimas nuosavybės teisiu atkūrimui buvusiame Š. G. rėžiniame kaime. Šiuo atveju atsakovas (ir jo teritorinis padalinys) neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ignoruoti K. M., V. R., M. B. K., J. B. ir J. K. išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. K., V. K. bei K. K. Vilniaus mieste (buvusiame rėžiniame kaime S. G.) turėtą žemę natūra ir priimti spendimus bei įsakymus, kuriais nuosavybės teisės į žemę šioms pretendentėms atkurtos atlyginant pinigais. Todėl Spendimai bei Įsakymai yra neteisėti ir naikintini.

14. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius atsižvelgdamas į tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. pavedimu Nr. 1PAV-516-(1.8.) pavedė H. K. ir kitus Š. G. rėžinio kaimo pretendentus turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pakviesti susipažinti su VMSA direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) bei per 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuotų natūra grąžinamų žemės sklypo dalių, pasiūlant administracine tvarka patikslinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais. Apie šias minėtas aplinkybes pareiškėjos buvo informuotos 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SF-300-(14.49.104); 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SF-301 -(14.49.104); 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SF-305-(14.49.104); 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SF-3t)4-(14.49.104), 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SF-306-(l4.49.104), 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SF-303-(14.49.104), 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 49SF-302-(14.49.104).

16. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekylu ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Iš ginčijamų NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtų įsakymų, išnagrinėjus pareiškėjų gautą prašymą, vykdant minėtą NŽT įdirektoriaus pavedimą, ginčijami sprendimai buvo pakeisti administracine tvarka – jais buvo sumažintos ginčijamais sprendimais atkurtos žemės dalys, siekiant sudaryti galimybę atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į atsiradusį grąžintiną žemės sklypą buvusiame Š. G. rėžiniame kaime natūra. Tokiu būdu buvo pagrįstas Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetas prieš kitus šio turto kompensavimo būdus. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjos ir teigia, jog buvusio Š. G. rėžinio kaimo teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės plotas, į kurį pareiškėjoms gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjos kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtent į jų nurodytą žemės sklypą.

17. Pareiškėjos K. M., V. R. ir J. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. liepos 29 d. pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Pareiškėjos nurodė, kad joms yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje apeliacinį skundą padavusiam asmeniui yra suteikta teisė atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjoms yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės – atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, t. y. apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės, apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, daro išvadą, kad pareiškėjų pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjų K. M., V. R. ir J. B. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjų K. M., V. R. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. M., V. R. ir J. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius