2023-07-13 Nr. BB-5363-1-01-1-07301-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3165/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07301-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. L. ir jos bei nuteistojo M. L. (M. L.) gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji D. L. ir jos bei nuteistojo M. L. gynėjas advokatas R. Rinkevičius prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: išteisinti D. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, M. L. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir už tai paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. L. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pagal bylos duomenis D. L. buvo žinoma tik apie sekcijoje laikomas narkotines medžiagas (3,206 g. kanapių), tačiau ji pati jų neįgijo ir nelaikė. Taigi, jos veiksmuose nenustatyta 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo objektyvieji požymiai – kanapių laikymas ir subjektyvieji požymiai – tikslas ir noras jas laikyti, todėl jos veiksmai turėjo būti vertinami kaip Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Tačiau, net ir nustačius šiuos požymius, narkotinių medžiagų, buvusių sekcijoje, bendra masė sudaro tik 3,206 g, t. y. nedidelį kiekį, todėl D. L. veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o ne 1 dalį. Byloje nustatyta, kad prie M. L. rasta 2,584 g narkotinės medžiagos, tačiau byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad D. L. būtų apie šias medžiagas žinojusi.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamuose teismų nuosprendžiuose M. L. kaltė grindžiama neleistinais įrodymais. Abiejų instancijų teismai, darydami išvadas, jog M. L. turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti, be kita ko, rėmėsi policijos pareigūnų kūno kameromis filmuota vaizdo medžiaga, tačiau byloje nėra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimo, kuriuo būtų leista įtariamąjį filmuoti, kaip tai nustatyta BPK 156 straipsnio 1 dalyje. Nuo to momento, kai policijos pareigūnai sulaikė M. L. (uždėjo jam antrankius, prirėmė prie sienos), jis tapo įtariamuoju, todėl pareigūnai, vadovaudamiesi BPK 10 ir 45 straipsniais, sulaikytam įtariamajam turėjo užtikrinti teisę į gynybą ir išaiškinti jo procesines teises, įtvirtintas BPK 21 straipsnio 4 dalyje, tame tarpe teisę nesutikti, kad policijos pareigūnai naudotų vaizdo fiksavimo priemones, nesutikti duoti parodymų, tačiau to nepadarė. Policijos pareigūnai neišaiškino M. L. jo procesinių teisių, vykdė jo apklausą nedalyvaujant gynėjui, šią apklausą neteisėtai filmavo, taip pažeidė BPK 10, 21, 45 ir 156 straipsnius. Be to, vykdant minėtą apklausą, tiek M. L., tiek G. Č. buvo veikiami policijos pareigūnų psichologinio, o M. L. – ir fizinio, spaudimo, todėl šios apklausos metu gauti duomenys yra gauti neteisėtai ir negali būti naudojami kaip įrodymai.

Teismai netinkamai pritaikė BK 260 straipsnio 1 dalį. Pagal byloje surinktus duomenis, M. L. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 1 arba 2 dalyje, priklausomai nuo to, ar D. L. yra taikytina atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ar ANK 71 straipsnio 1 dalį. Teismai nenustatė ir nenuteisė M. L. ir D. L. dėl bendrininkavimo laikant ir (ar) platinant narkotines medžiagas – kanapes, vadinasi byloje nustatyta, kad jie nebendrininkavo. Byloje nustatyta, kad kanapes savo asmeniniam naudojimui laikė D. L.. Nuteisus D. L. dėl 5,79 g kanapių laikymo, nesant nustatyto bendrininkavimo, šios narkotinės medžiagos negalėjo būti priskirtos ir prie M. L. narkotinių medžiagų laikymo ir (ar) platinimo veikos. Tai, kad D. L. turėjo priėjimą ir pati pasiimdavo narkotinių medžiagų iš bute buvusios sekcijos, negali būti vertinama kaip M. L. laikomų narkotinių medžiagų platinimas nuteistajai D. L..

Teisiamajame posėdyje apklausus D. ir M. L. bei G. Č., taip pat pareigūnus E. Kaškevičių ir Ž. Adomaitį, buvo nustatyta, kad M. L. nei už pinigus, nei nemokamai neplatino narkotinės medžiagos – jas G. Č. pats pasiėmė iš M. L. bute buvusios sekcijos. M. L. bute nebuvo rasta jokių priemonių, skirtų narkotinių medžiagų platinimui. Iš teisėtai byloje surinktų įrodymų seka, kad M. L. veiksmai buvo pagalba draugui įsigyjant asmeniniam vartojimui skirtas narkotines medžiagas, skolinant reikiamą pinigų sumą bei leidžiant jas laikyti savo bute. Tokie M. L. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip narkotinių medžiagų platinimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistoji D. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Skundžiamu apeliacinės instancijos nuosprendžiu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad D. L. neteisėtai laikė 0,036 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio ir dėl to sumažinta jai skirta bausmė. Šie pakeitimai, dėl kurių nuteistosios D. L. veiksmų kvalifikavimas nepasikeitė, buvo padaryti teismui išnagrinėjus bylą dėl nuteistojo M. L., pasisakant dėl jo kaltės ir nustatytų aplinkybių bei atitinkamą aplinkybę pašalinus iš M. L. įrodytomis pripažintų padaryto nusikaltimo faktinių aplinkybių. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad kasaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su D. L. kalte, jos veikų kvalifikavimu, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai, susiję su D. L. nuteisimu, negali būti nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ankstesnį nuteistųjų D. L., M. L. ir jų gynėjo advokato R. Rinkevičiaus kasacinį skundą, kolegijai konstatavus, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Iš pakartotinai pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad jis dėl M. L. iš esmės tapatus ankstesniajam, grindžiamas analogiškais argumentais, kuriuos įvertinusi atrankos kolegija nenustatė bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Nuteistojo gynėjo pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai savo išvadas dėl M. L. kaltės grindė neleistinais duomenimis, o kitų (teisėtai gautų) duomenų nepakanka išvadoms, jog M. L. platino narkotines medžiagas, pagrįsti. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, sudarantys pagrindą manyti, kad tokių pažeidimų buvo padaryta. Tačiau kasatorių nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo, taip pat manymas, kad įrodymai byloje turėjo būti vertinami kitaip, nėra teisiniai argumentai, sudarantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyką. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų funkcija. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo nuteistas M. L., pasisakyta dėl visų byloje surinktų įrodymų (įskaitant ir nurodomus kasaciniame skunde) vertinimo, jų patikimumo, įrodomosios reikšmės, taip pat pakankamumo teismo išvadoms dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrįsti. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodyti teiginiai apie teismo padarytus Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus grindžiami nesutikimu su atitinkamomis teismo išvadomis, pateikiant savą bylos duomenų pakankamumo vertinimo versiją. Tokie teiginiai nesudaro pagrindo manyti, jog galimai buvo padaryta esminių BPK nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Taigi, paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios D. L. ir jos bei nuteistojo M. L. (M. L.) gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Albinas Antanaitis

Olegas Fedosiukas