9fc55ac1-4741-4ee8-a0d8-8ccacb5dcdbd · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I-6103-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01396-2018-4 Procesinio sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated9fc55ac1-4741-4ee8-a0d8-8ccacb5dcdbd · Regionų administracinis teismas: PažymÄtina, kad pats pareiÅ¡kÄjas skundÄ grindÄ tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam sukÄlÄ didžiulį dvasinį sukrÄtimÄ , neviltį, bejÄgiÅ¡kumo jausmÄ , skriaudÄ , liÅ«desį, fizinÄ ir psichologinÄ traumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjui jo bausmÄs atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių aplinkybių, dÄl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikÄ Ä¯rodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kÄjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nÄra pagrindo netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I-6103-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01396-2018-4 Procesinio sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas V. V. (toliau â ir V. V., ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (b. l. 2-9). PareiÅ¡kÄjas V.V. skunde nurodÄ, kad atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje 3 sektoriuje nepertraukiamai nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d.
MinÄtu laikotarpiu buvo nuolat pažeidžiama gyvenamojo ploto norma jam teko mažiau kaip 3,6 kv.m ploto), gyvenamosiose patalpose buvo pelÄsis, iÅ¡ netoliese esanÄių gamybinių patalpų kaminų per nesandarius langus į gyvenamÄ sias patalpas eidavo smalkÄs, žiemÄ patalpos buvo prastai Å¡ildomos, nebuvo ventiliacijos sistemos. Be to, lyjant lietui, per kiaurÄ stogÄ laÅ¡Ädavo vanduo, patalpoje buvo pilna blakių, jam iÅ¡duotas purvinas Äiužinys nÄ karto nebuvo pakeistas. TeigÄ, kad tualetuose buvo nuolat rÅ«koma, virtuvÄ neÅ¡vari.
NurodÄ, kad stogai padengti asbestinio Å¡iferio lakÅ¡tais ir tai kenkÄ jo sveikatai. Taip pat teigÄ, kad jam nebuvo iÅ¡duodami iÅ¡eiginiai rÅ«bai. Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinÄs teisÄs. PareiÅ¡kÄjo nuomone, dÄl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , t. y. sutriko miegas, apetitas, pablogÄjo bendravimas su žmonÄmis, tapo depresuotas, pablogÄjo sveikata.
PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija (toliau â ir atsakovÄs atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atsiliepime (b. l. 15-23) nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjui pataisos įstaigoje atliekant bausmÄ minimaliai tenkanÄio vienam kalinamam bendrabuÄio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo. PabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinÄs sÄ lygos, pabloginusios jo laisvÄs atlikimo bausmÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.
AtkreipÄ dÄmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nÄra kalÄjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todÄl nuteistieji gyvena bendrabuÄio tipo patalpose, bÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄių, paprastai užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ ; kiekvieno bÅ«rio miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ.
Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas, virtuvÄ, o kai kuriose- ir poilsio kambariai arba bibliotekos. DienotvarkÄs numatytu laiku (nuo 6 val.30 min. iki 22 val.30 min.) nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Gyvenamosios patalpos, kuriose bausmÄ atliko pareiÅ¡kÄjas, buvo vÄdinamos per langus ir ventiliacines angas, įstaiga užtikrina tinkamÄ langų bÅ«klÄ. NurodÄ, kad įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkÄjų kontrolÄs paslaugos ir informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebÄjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, be to patalpose pastebÄjus kenkÄjus, papildomai atliekamas kenkÄjų naikinimas.
NurodÄ, kad teisÄs aktai reikalauja, jog gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budÄtojo pareigas, iÅ¡vÄdintų patalpas, joje negalÄtų atsirasti blakių, parazitų, pelÄsio. NurodÄ, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«rÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, jiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. DÄl valgyklos patalpų Å¡varos pažymÄjo, kad visi virtuvÄje dirbantys darbuotojai aprÅ«pinti darbo rÅ«bais, galvos apdangalais ir vienkartinÄmis pirÅ¡tinÄmis, virtuvÄs darbuotojams papildomai pravesti mokymai higienos klausimais.
NurodÄ, kad minkÅ¡tasis inventorius keiÄiamas pagal teisÄs aktais nustatytas aprÅ«pinimo normas. DÄl rÅ«kymo vietų, atsakovÄs atstovas pažymÄjo, kad pataisos namuose esanÄiose nuteistųjų patalpose rÅ«kyti draudžiama, tam bendrabuÄių teritorijose įrengtos rÅ«kymo vietos, kurios pažymÄtos informaciniais lipdukais âRÅ«kymo vietaâ, pareiÅ¡kÄjas į įstaigos administracijÄ nÄra kreipÄsis dÄl to, kad kiti nuteistieji pažeidžia draudimÄ rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose, taip pat nepraÅ¡Ä jį laikyti kitoje gyvenamojoje patalpoje kartu su nerÅ«kanÄiais.
Pagal pareiÅ¡kÄjo sveikatos istorijoje esanÄius įraÅ¡us pareiÅ¡kÄjas 3 kartus kreipÄsi į medikus dÄl perÅ¡alimo ligų, 2 kartus dÄl neaiÅ¡kaus kÅ«no bÄrimo ir 3 kartus dÄl nemigos, tokie susirgimai yra bendro pobÅ«džio susirgimai, kurių simptomai gali pasireikÅ¡ti ir gyvenant laisvÄje. Atsakovo atstovas laikosi teisÄs aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisÄs aktuose. PareiÅ¡kÄjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti.
Atsakovo atstovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dÄl atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ . AtsakovÄs atstovas pareiÅ¡kÄjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali sprÄsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2013 m. rugsÄjo 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1090/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad senaties terminas netaikytinas, nes jo nurodyti pažeidimai buvo tÄstiniai PažymÄtina, jog pareiÅ¡kÄjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ar kad dÄl to turÄtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Kaip jau minÄta, patirtos neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinÄ teisÄ (CK 6.271 bei 6.250 str.). PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių duomenų, patvirtinanÄių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kadangi neturÄjo galimybÄs susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todÄl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas visÄ ginÄo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ ir dÄl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
PažymÄtina, kad pats pareiÅ¡kÄjas skundÄ grindÄ tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam sukÄlÄ didžiulį dvasinį sukrÄtimÄ , neviltį, bejÄgiÅ¡kumo jausmÄ , skriaudÄ , liÅ«desį, fizinÄ ir psichologinÄ traumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄjui jo bausmÄs atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių aplinkybių, dÄl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikÄ Ä¯rodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kÄjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nÄra pagrindo netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2015 m. liepos 4 d. (skundo teismui pateikimo diena pagal paÅ¡to žymÄ ) atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kÄjo nurodyti galimi teisÄs aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (toliau- ir ginÄo laikotarpis).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).
TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmÄs atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad jam tekÄs minimalus plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau â ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (toliauâ TaisyklÄs). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabuÄio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaiÄiaus.
Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaiÄių į bylÄ nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į PravieniÅ¡kių PN 3-io sektoriaus 10 bÅ«rio 8 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (iki 2016-04-06), kurios plotas 16,22 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,24 kv. m (16,22/5) ploto, 1 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (nuo 2016-04-06), kurios plotas 28,775 kv.m, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,19 kv.m (b. l. 16, 27, 29, ).
KonkreÄių duomenų apie tai, kiek asmenų buvo laikoma gyvenamosiose patalpose, atsakovÄs atstovas nepateikÄ, nes tokie duomenys nÄra kaupiami.  Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkreÄioje kameroje taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslÅ«s ir nepakankami, skaiÄiuojant plotÄ , tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaiÄių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ kameros plotÄ .
Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui tekÄs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisÄs aktų reikalavimus (Taisyklių 111 p.) (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. gegužÄs 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1175-492/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1488-520/2018. 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr.A-2058-602/2018 ir kt.). Nuo Å¡ios taisyklÄs gali bÅ«ti nukrypstama tais atvejais, kai pareiÅ¡kÄjai skunde teismui ar teikdami papildomus paaiÅ¡kinimus ir (ar) įrodymus byloje pateikia duomenų, leidžianÄių abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais įrodymais dÄl gyvenamosiose patalpose įrengtų lovų skaiÄiaus.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių duomenų, leidžianÄių abejoti atsakovÄs atstovo pateikta informacija, apsiribodamas paaiÅ¡kinimu, jog, jo nuomone, kiekvienam nuteistajam minimalus tenkantis gyvenamasis plotas turÄjo bÅ«ti 3,6 kv.m. Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.2 punktÄ tokia minimali ploto norma (3,6 kv.m) vienam nuteistajam turi bÅ«ti užtikrinama pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, bet ne bendrabuÄio tipo patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo pateikta informacija apie 10 bÅ«rio 8 gyvenamosios patalpos, 1 bÅ«rio 4 gyvenamosios patalpos plotÄ bei joje įrengtų miegamųjų vietų skaiÄių.
Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų teisÄs aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginÄo laikotarpiu nebuvo pažeista. PareiÅ¡kÄjas skunde kÄlÄ pretenzijas dÄl pastato stogo dangos bei bÅ«klÄs, nurodydamas, kad Å¡iferinÄ danga kÄlÄ grÄsmÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir saugumui, o per kiaurÄ stogÄ nuolat laÅ¡Äjo vanduo. GinÄo laikotarpiu laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkriÄio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.).
Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte â kad asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. AtsakovÄs atstovas pateikÄ teismui bendrabuÄio, kuriame buvo 10 bÅ«rys, Statinio techninį (techninį energetinį) pasÄ Nr. 214 (b. l. 73-79), kuriame nurodyta, jog statinio naudojimo paskirtis â bendrabutis, statinio stogo danga yra Å¡iferis.
Visuotinai žinoma aplinkybÄ, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. GinÄo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dÄl kurių galÄjo atsirasti asbesto dulkių. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ konkreÄių atvejų, kad bÅ«tų buvusi ardoma stogo danga ar kitaip pažeidžiama stogo konstrukcija, ir tokių atvejų nesiejo su konkreÄiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmÄmis.
Byloje taip pat nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas atsakovÄs atstovui kÄlÄ pretenzijas dÄl konkreÄių statinio bÅ«klÄs sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Ä®vertinÄs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kÄjo nurodytų abstrakÄių aplinkybių pagrindu atsakovÄs atstovo neteisÄti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti. Be to, iÅ¡ atsakovÄs atstovo pateikto Statinio, kuriame yra 1 bÅ«rys, techninio-energetinio paso Nr.215 (b.l.80-86) matyti, kad Å¡io pastato stogo danga yra ruloninÄ danga, kas paneigia pareiÅ¡kÄjo tvirtinimÄ , kad jis buvo laikomas pastate su Å¡iferio danga.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl Å¡iferio įtakos jo sveikatai ginÄo laikotarpiu nuo 2016-04-06 atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pateiktuose Statinio techniniuose (techniniai energetiniai pasai) pasuose nurodyta, jog statinių naudojimo paskirtis â bendrabutis, tai paneigia pareiÅ¡kÄjo tvirtinimÄ dÄl Å¡ių statinių ypaÄ blogos bÅ«klÄs ir nepritaikymo gyventi žmonÄms. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad tiek gyvenamosiose patalpose, tiek virtuvÄje buvo pilna tarakonų ir blakių.
Tiek Higienos normos HN 76:2010 60 punkte, tiek Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvÄs atÄmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkÄjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V-974 redakcija; toliau â ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikÄ privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkÄjų stebÄjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).
Atsakovas pateikÄ Ä¯ bylÄ 2016 m. lapkriÄio 23 d. Sutartį Nr. 76-203 (b. l. 31-34; toliau â ir Sutartis), sudarytÄ su UAB âDezinfaâ (toliau â Paslaugų tiekÄjas), pagal kurios nuostatas Paslaugų tiekÄjas įsipareigojo 2 kartus per mÄnesį ir pagal poreikį atlikti kenkÄjų monitoringo, kontrolÄs ir naikinimo darbus. IÅ¡ teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebÄjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų bei darbų atlikimo aktų (b. l. 35-72) matyti, jog Å¡ias paslaugas UAB âDezinfaâ PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje teikÄ ir ginÄo laikotarpiu iki 2016-11-23, jos buvo teikiamos ir bÅ«riuose, kuriuose bausmÄ atliko ir pareiÅ¡kÄjas.
TodÄl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nÄra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . DÄl pareiÅ¡kÄjo nurodytos aplinkybÄs- oro tarÅ¡os aplinkinių gamybinių pastatų dÅ«mais, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kada ir kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kilusi grÄsmÄ jo sveikatai ir gyvybei, t. y. neindividualizavo pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiÅ¡kÄjui sukeltų pasekmių, taip pat nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių jo kreipimÄ si į PravieniÅ¡kių PN-AK ar į VisuomenÄs sveikatos centrÄ dÄl užterÅ¡to oro bei dÄl to kilusios grÄsmÄs jo sveikatai, todÄl, nesant tokių duomenų, nagrinÄjamam kontekste atsakovÄs atstovo civilinÄ atsakomybÄ negalima.
PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad nuolatos buvo rÅ«koma bendro naudojimo patalpose. (sanitariniuose mazguose). Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktÄ laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais. Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK nurodÄ, jog bendrabuÄių teritorijose įrengtos ir pažymÄtos vietos rÅ«kyti (b. l. 20). PažymÄtina, kad vertinant, ar laisvÄs apribojimo institucija nevykdÄ pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kÄjo kreipimasis į laisvÄs apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas yra nerÅ«kantis asmuo, buvimas (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsÄjo 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1237/2013, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1394-624/2016).
PastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nei PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai, nei kitoms institucijoms nepateikÄ skundų dÄl laikymo su rÅ«kanÄiais asmenimis arba asmenų rÅ«kymo gyvenamosiose patalpose, savo skunde iÅ¡ viso nenurodÄ, kaip Å¡i aplinkybÄ pažeidÄ jo teises. Savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kÄjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikÄ, todÄl jo argumentai dÄl kvÄpavimo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, buvo pelÄsis, virtuvÄ buvo netvarkinga.
Atsiliepime į skundÄ atsakovÄs atstovas nurodÄ ir Å«kio skyriaus 2018-08-20 pažymoje Nr.88-494 užfiksuota, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ langų bÅ«klÄ, gavus informacijÄ apie netvarkingÄ inventorių, jis nedelsiant tvarkomas, taip pat įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, o esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, jiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. AtsakovÄs atstovas taip pat nurodo, kad visi virtuvÄje dirbantys darbuotojai aprÅ«pinti darbo rÅ«bais, galvos apdangalais ir vienkartinÄmis pirÅ¡tinÄmis, virtuvÄs darbuotojams papildomai pravesti mokymai higienos klausimais.
Teismas neturi pagrindo netikÄti atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis, nes jie nÄra paneigti byloje pateiktais įrodymais. PareiÅ¡kÄjas tokių savo teiginių nekonkretizuoja, nenurodo konkreÄių atvejų bei datų, kada jo nurodytieji pažeidimai buvo, jis su skundais dÄl jų nei į įstaigos administracijÄ , nei į VisuomenÄs sveikatos centrÄ nesikreipÄ. TodÄl vien tik pareiÅ¡kÄjo nurodytų abstrakÄių aplinkybių pagrindu atsakovÄs atstovo neteisÄti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ taip pat kildina ir iÅ¡ atsakovÄs atstovo veiksmų, neiÅ¡duodant jam Å¡varaus Äiužinio, iÅ¡eiginių rÅ«bų. GaliojanÄios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) numato, kad nuteistiesiems iÅ¡duodamas 1 Äiužinys, kurio naudojimo laikas yra 4 metai, per metus iÅ¡duodama 2 vienetai marÅ¡kinÄlių, 3 vienetai kelnaiÄių, 4 poros puskojinių, 1 komplektas kelnių su džemperiu, per 3 metus iÅ¡duodama viena striukÄ ir 1 kepurÄ.
IÅ¡ esmÄs panaÅ¡ias aprÅ«pinimo normas numatÄ ir ginÄo laikotarpiu iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekanÄių laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis normos. AtsakovÄs atstovas patvirtino, kad pareiÅ¡kÄjui Äiužinys bei rÅ«bai buvo iÅ¡duodami pagal nurodytas normas, to iÅ¡ esmÄs savo skunde neneigia ir pats pareiÅ¡kÄjas. PareiÅ¡kÄjas taip pat nenurodo, kÄ jis laiko iÅ¡eiginiais rÅ«bais, ir kokie, jo nuomone, iÅ¡eiginiai rÅ«bai, jam priklausantys pagal aprÅ«pinimo normas, kokiu laikotarpiu jam buvo neiÅ¡duoti.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nenurodo, kad jis bÅ«tų kreipÄsis į įstaigos administracijÄ dÄl netinkamo naudoti Äiužinio pakeitimo ir dÄl jo kokybÄs raÅ¡Äs skundus atitinkamoms institucijoms. TodÄl teismas Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl rÅ«bų neiÅ¡davimo, Äiužinio kokybÄs laiko neįrodytais. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuojam, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinanÄių, jog atsakovÄs atstovas neveikÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus privalÄjo veikti, t.y. atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų nÄra nustatyta.
TodÄl, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, priteisti pareiÅ¡kÄjui žalos atlyginimÄ nÄra teisinio pagrindo, pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,  n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kÄjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja Irena VaržinskienÄ