Legislator Case Law & Legislation
9fc55ac1-4741-4ee8-a0d8-8ccacb5dcdbd AI generated

9fc55ac1-4741-4ee8-a0d8-8ccacb5dcdbd · Regionų administracinis teismas

Case Number 9fc55ac1-4741-4ee8-a0d8-8ccacb5dcdbd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-6103-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01396-2018-4 Procesinio sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

9fc55ac1-4741-4ee8-a0d8-8ccacb5dcdbd · Regionų administracinis teismas: Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , neviltį, bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , skriaudÄ , liÅ«desį, fizinę ir psichologinę traumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-6103-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01396-2018-4 Procesinio sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 30 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. V. (toliau – ir V. V., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (b. l. 2-9). PareiÅ¡kėjas V.V. skunde nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 3 sektoriuje nepertraukiamai nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d.

Minėtu laikotarpiu buvo nuolat pažeidžiama gyvenamojo ploto norma jam teko mažiau kaip 3,6 kv.m ploto), gyvenamosiose patalpose buvo pelėsis, iÅ¡ netoliese esančių gamybinių patalpų kaminų per nesandarius langus į gyvenamÄ sias patalpas eidavo smalkės, žiemÄ patalpos buvo prastai Å¡ildomos, nebuvo ventiliacijos sistemos. Be to, lyjant lietui, per kiaurÄ stogÄ lašėdavo vanduo, patalpoje buvo pilna blakių, jam iÅ¡duotas purvinas čiužinys nė karto nebuvo pakeistas. Teigė, kad tualetuose buvo nuolat rÅ«koma, virtuvė neÅ¡vari.

Nurodė, kad stogai padengti asbestinio Å¡iferio lakÅ¡tais ir tai kenkė jo sveikatai. Taip pat teigė, kad jam nebuvo iÅ¡duodami iÅ¡eiginiai rÅ«bai. Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. sutriko miegas, apetitas, pablogėjo bendravimas su žmonėmis, tapo depresuotas, pablogėjo sveikata.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atsiliepime (b. l. 15-23) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui pataisos įstaigoje atliekant bausmę minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Atkreipė dėmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, bÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ ; kiekvieno bÅ«rio miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę.

Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas, virtuvė, o kai kuriose- ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Dienotvarkės numatytu laiku (nuo 6 val.30 min. iki 22 val.30 min.) nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Gyvenamosios patalpos, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, įstaiga užtikrina tinkamÄ langų bÅ«klę. Nurodė, kad įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale, be to patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

Nurodė, kad teisės aktai reikalauja, jog gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, iÅ¡vėdintų patalpas, joje negalėtų atsirasti blakių, parazitų, pelėsio. Nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«rÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, jiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Dėl valgyklos patalpų Å¡varos pažymėjo, kad visi virtuvėje dirbantys darbuotojai aprÅ«pinti darbo rÅ«bais, galvos apdangalais ir vienkartinėmis pirÅ¡tinėmis, virtuvės darbuotojams papildomai pravesti mokymai higienos klausimais.

Nurodė, kad minkÅ¡tasis inventorius keičiamas pagal teisės aktais nustatytas aprÅ«pinimo normas. Dėl rÅ«kymo vietų, atsakovės atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rÅ«kyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rÅ«kymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „RÅ«kymo vieta“, pareiÅ¡kėjas į įstaigos administracijÄ nėra kreipęsis dėl to, kad kiti nuteistieji pažeidžia draudimÄ rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose, taip pat neprašė jį laikyti kitoje gyvenamojoje patalpoje kartu su nerÅ«kančiais.

Pagal pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje esančius įraÅ¡us pareiÅ¡kėjas 3 kartus kreipėsi į medikus dėl perÅ¡alimo ligų, 2 kartus dėl neaiÅ¡kaus kÅ«no bėrimo ir 3 kartus dėl nemigos, tokie susirgimai yra bendro pobÅ«džio susirgimai, kurių simptomai gali pasireikÅ¡ti ir gyvenant laisvėje. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti.

Atsakovo atstovas praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ bei skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad senaties terminas netaikytinas, nes jo nurodyti pažeidimai buvo tęstiniai Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ar kad dėl to turėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.). PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , neviltį, bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , skriaudÄ , liÅ«desį, fizinę ir psichologinę traumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatuotina, kad nėra pagrindo netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2015 m. liepos 4 d. (skundo teismui pateikimo diena pagal paÅ¡to žymÄ ) atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 4 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į PravieniÅ¡kių PN 3-io sektoriaus 10 bÅ«rio 8 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (iki 2016-04-06), kurios plotas 16,22 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,24 kv. m (16,22/5) ploto, 1 bÅ«rio 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ (nuo 2016-04-06), kurios plotas 28,775 kv.m, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,19 kv.m (b. l. 16, 27, 29, ).

Konkrečių duomenų apie tai, kiek asmenų buvo laikoma gyvenamosiose patalpose, atsakovės atstovas nepateikė, nes tokie duomenys nėra kaupiami.  Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslÅ«s ir nepakankami, skaičiuojant plotÄ , tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ kameros plotÄ .

Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 111 p.) (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018. 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-2058-602/2018 ir kt.). Nuo Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti nukrypstama tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjai skunde teismui ar teikdami papildomus paaiÅ¡kinimus ir (ar) įrodymus byloje pateikia duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais įrodymais dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų lovų skaičiaus.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, apsiribodamas paaiÅ¡kinimu, jog, jo nuomone, kiekvienam nuteistajam minimalus tenkantis gyvenamasis plotas turėjo bÅ«ti 3,6 kv.m. Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.2 punktÄ tokia minimali ploto norma (3,6 kv.m) vienam nuteistajam turi bÅ«ti užtikrinama pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, bet ne bendrabučio tipo patalpose. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija apie 10 bÅ«rio 8 gyvenamosios patalpos, 1 bÅ«rio 4 gyvenamosios patalpos plotÄ bei joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas skunde kėlė pretenzijas dėl pastato stogo dangos bei bÅ«klės, nurodydamas, kad Å¡iferinė danga kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui, o per kiaurÄ stogÄ nuolat lašėjo vanduo. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovas pateikė teismui bendrabučio, kuriame buvo 10 bÅ«rys, Statinio techninį (techninį energetinį) pasÄ Nr. 214 (b. l. 73-79), kuriame nurodyta, jog statinio naudojimo paskirtis – bendrabutis, statinio stogo danga yra Å¡iferis.

Visuotinai žinoma aplinkybė, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kad būtų buvusi ardoma stogo danga ar kitaip pažeidžiama stogo konstrukcija, ir tokių atvejų nesiejo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti. Be to, iÅ¡ atsakovės atstovo pateikto Statinio, kuriame yra 1 bÅ«rys, techninio-energetinio paso Nr.215 (b.l.80-86) matyti, kad Å¡io pastato stogo danga yra ruloninė danga, kas paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ , kad jis buvo laikomas pastate su Å¡iferio danga.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡iferio įtakos jo sveikatai ginčo laikotarpiu nuo 2016-04-06 atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pateiktuose Statinio techniniuose (techniniai energetiniai pasai) pasuose nurodyta, jog statinių naudojimo paskirtis – bendrabutis, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl Å¡ių statinių ypač blogos bÅ«klės ir nepritaikymo gyventi žmonėms. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tiek gyvenamosiose patalpose, tiek virtuvėje buvo pilna tarakonų ir blakių.

Tiek Higienos normos HN 76:2010 60 punkte, tiek Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V-974 redakcija; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Atsakovas pateikė į bylÄ 2016 m. lapkričio 23 d. Sutartį Nr. 76-203 (b. l. 31-34; toliau – ir Sutartis), sudarytÄ su UAB „Dezinfa“ (toliau – Paslaugų tiekėjas), pagal kurios nuostatas Paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. IÅ¡ teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų bei darbų atlikimo aktų (b. l. 35-72) matyti, jog Å¡ias paslaugas UAB „Dezinfa“ PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje teikė ir ginčo laikotarpiu iki 2016-11-23, jos buvo teikiamos ir bÅ«riuose, kuriuose bausmę atliko ir pareiÅ¡kėjas.

Todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės- oro tarÅ¡os aplinkinių gamybinių pastatų dÅ«mais, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, t. y. neindividualizavo pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiÅ¡kėjui sukeltų pasekmių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į PravieniÅ¡kių PN-AK ar į Visuomenės sveikatos centrÄ dėl užterÅ¡to oro bei dėl to kilusios grėsmės jo sveikatai, todėl, nesant tokių duomenų, nagrinėjamam kontekste atsakovės atstovo civilinė atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad nuolatos buvo rÅ«koma bendro naudojimo patalpose. (sanitariniuose mazguose). Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pagal Higienos normos HN 76:2010 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsiliepime į skundÄ PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, jog bendrabučių teritorijose įrengtos ir pažymėtos vietos rÅ«kyti (b. l. 20). Pažymėtina, kad vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo, buvimas (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-624/2016).

Pastebėtina, kad pareiškėjas nei Pravieniškių PN-AK administracijai, nei kitoms institucijoms nepateikė skundų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis arba asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose, savo skunde iš viso nenurodė, kaip ši aplinkybė pažeidė jo teises. Savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, buvo pelėsis, virtuvė buvo netvarkinga.

Atsiliepime į skundÄ atsakovės atstovas nurodė ir Å«kio skyriaus 2018-08-20 pažymoje Nr.88-494 užfiksuota, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ langų bÅ«klę, gavus informacijÄ apie netvarkingÄ inventorių, jis nedelsiant tvarkomas, taip pat įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, o esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus, jiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad visi virtuvėje dirbantys darbuotojai aprÅ«pinti darbo rÅ«bais, galvos apdangalais ir vienkartinėmis pirÅ¡tinėmis, virtuvės darbuotojams papildomai pravesti mokymai higienos klausimais.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes jie nėra paneigti byloje pateiktais įrodymais. PareiÅ¡kėjas tokių savo teiginių nekonkretizuoja, nenurodo konkrečių atvejų bei datų, kada jo nurodytieji pažeidimai buvo, jis su skundais dėl jų nei į įstaigos administracijÄ , nei į Visuomenės sveikatos centrÄ nesikreipė. Todėl vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ taip pat kildina ir iÅ¡ atsakovės atstovo veiksmų, neiÅ¡duodant jam Å¡varaus čiužinio, iÅ¡eiginių rÅ«bų. Galiojančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) numato, kad nuteistiesiems iÅ¡duodamas 1 čiužinys, kurio naudojimo laikas yra 4 metai, per metus iÅ¡duodama 2 vienetai marÅ¡kinėlių, 3 vienetai kelnaičių, 4 poros puskojinių, 1 komplektas kelnių su džemperiu, per 3 metus iÅ¡duodama viena striukė ir 1 kepurė.

IÅ¡ esmės panaÅ¡ias aprÅ«pinimo normas numatė ir ginčo laikotarpiu iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjui čiužinys bei rÅ«bai buvo iÅ¡duodami pagal nurodytas normas, to iÅ¡ esmės savo skunde neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodo, kÄ jis laiko iÅ¡eiginiais rÅ«bais, ir kokie, jo nuomone, iÅ¡eiginiai rÅ«bai, jam priklausantys pagal aprÅ«pinimo normas, kokiu laikotarpiu jam buvo neiÅ¡duoti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodo, kad jis bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl netinkamo naudoti čiužinio pakeitimo ir dėl jo kokybės rašęs skundus atitinkamoms institucijoms. Todėl teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus dėl rÅ«bų neiÅ¡davimo, čiužinio kokybės laiko neįrodytais. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuojam, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, t.y. atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nėra nustatyta.

Todėl, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, priteisti pareiÅ¡kėjui žalos atlyginimÄ nėra teisinio pagrindo, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,  n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė