2017-06-12 Nr. AB-12001-3-61-3-02716-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-562-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02716-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b. l. 1–7), kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 6 739 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 2) priteisti 178 Eur turtinės žalos atlyginimą arba grąžinti atimtus rūbus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad išrašant iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) iš pareiškėjo buvo atimta jo vienintelė turėta šilta striukė „Nike“ ir kelnės „Audimas“, kuriuos jam perdavė jo artimieji. Į jo prašymus striukę ir kelnes grąžinti LAVL ir Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo. Taip pat striukė nebuvo grąžinta jam pateikus skundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Dėl to jis patyrė 178 Eur turtinę žalą (už striukę „Nike“ – 144 Eur, už kelnes „Audimas“ – 34 Eur). Taip pat dėl nurodytų pareigūnų veiksmų, atimant drabužius ir ilgą laiką jų negrąžinant, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes jam nuo 2014 m. spalio 27 d. apie 186 dienas, įskaitant šaltąjį metų periodą, teko būti be šiltos striukės, dėl ko iki šiol gydosi prostatitą, o dėl pareigūnų požiūrio į iškilusią problemą jis patyrė neigiamų emocijų, dėl ko prireikė psichiatro pagalbos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant minimalaus 4 kv. m, atskaičiavus baldus, tualetą ir praustuvą, vidutinio gyvenamojo ploto reikalavimą, neužtikrinant uždaro tualeto, ventiliacijos, šildymo, kaloringo maisto. Teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 117–120), kad neturtinės žalos atlyginimo nekildina iš Lukiškių TI-K laikymo sąlygų nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gegužės 7 d., o šis laiko intervalas minimas bendrame aplinkybių kontekste, norint atkreipti teismo dėmesį į tai, kad apie 186 dienas šaltuoju metų laiku teko būti be striukės, o į jo problemų sprendimą nebuvo reaguojama.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 57–62) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Akcentavo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 101, 102) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata ir užpildytas su savimi pasiimtų daiktų kvitas, kurį pareiškėjas patvirtino savo parašu. Minėtame kvite surašyta, kad į sandėlį pareiškėjas perdavė patalynę, o su savimi pasiėmė laikrodį „Diesel“, kelnes „Nike“, sportinį kostiumą „Boss“. 2014 m. spalio 27 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas Nr. 37-368, kuriame nurodyta, kad tą pačią dieną pareiškėjui išvykstant planiniu konvojumi iš LAVL į Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens krata, kurios metu rasti ir paimti daiktai, t. y. pilkos spalvos striukė su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“ bei paklodė, kurie nebuvo įrašyti į su savimi paimtų daiktų kvitą, o paimti daiktai padėti saugojimui į LAVL daiktų sandėlį. Manė, kad pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš LAVL pareigūnų veiksmų, susijusių su striukės „Nike“ ir sportinių kelnių „Audimas“ praradimu, nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Šią skundo dalį pareiškėjas grindė bendro pobūdžio teiginiais, jis niekaip nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veikos, susijusios su striukės „Nike“ ir sportinių kelnių „Audimas“ praradimu, ir pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į 6 739 Eur neturtinės ir 178 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Siekdamas apsibrėžti ginčo ribas, teismas akcentavo, kad iš skundo turinio, teismo posėdžio metu pateiktų pareiškėjo paaiškinimų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 178 Eur turtinę žalą jis kildina iš LAVL pareigūnų veiksmų iš jo paimant striukę „Nike“ (ją pareiškėjas įvertino 144 Eur) ir sportines kelnes „Audimas“ (jas pareiškėjas įvertino 34 Eur), o 6 739 Eur neturtinę žalą jis kildina tiek iš LAVL pareigūnų veiksmų paimant striukę „Nike“ ir sportines kelnes „Audimas“, tiek iš LAVL, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento pareigūnų veikos, pareiškėjo nuomone, netinkamai reaguojant į jo skundus ir prašymus grąžinti paimtus minėtus daiktus. Pabrėžtina, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, jis teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 117–120), kad jis šiuo skundu neprašo atlyginti neturtinės žalos, kylančios dėl to, kad jis nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, o šis laiko intervalas minimas bendrame aplinkybių kontekste, norint atkreipti teismo dėmesį į tai, kad apie 186 dienas šaltuoju metų laiku teko būti be striukės, o į jo problemų sprendimą nebuvo reaguojama.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas šioje byloje sprendė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų priteisti jam 178 Eur turtinę žalą, kildinamą iš LAVL pareigūnų veiksmų iš jo paimant striukę „Nike“ ir sportines kelnes „Audimas“, ir 6 739 Eur neturtinę žalą, kurią jis kildina tiek iš LAVL pareigūnų veikos, susijusios su striukės „Nike“ ir sportinių kelnių „Audimas“ paėmimu, tiek iš LAVL, Lukiškių TI-K ir KD pareigūnų veikos, pareiškėjo nuomone, netinkamai reaguojant į jo skundus ir prašymus grąžinti paimtus minėtus daiktus.

Teismas rėmėsi LAVL direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir LAVL taisyklės) 16 punktu ir pažymėjo, kad šis LAVL taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas neatsiejamai nuo teisinio reguliavimo nustatyto inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių taisyklės) 12 punkte ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų taisyklės) 57 punkte. Nagrinėjamo ginčo kontekste sistemiškai aiškindamas LAVL taisyklių 16 punkte, Tardymo izoliatorių taisyklių 12 punkte ir Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad LAVL pareigūnai 2014 m. spalio 27 d. visuminės pareiškėjo asmens kratos metu radę pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“, kurie nebuvo įrašyti kvite Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų, turėjo teisinį pagrindą ir pareigą šiuos daiktus priskirti daiktams, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, ir juos nustatyta tvarka iš pareiškėjo paimti.

Teismas nenustatė, kad LAVL pareigūnai, pildydami kvitą Nr. 318-409, sąmoningai, pažeisdami teisės aktus, būtų neįrašę vėliau pareiškėjo asmens kratos metu rastų pilkos spalvos striukės su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinių kelnių „Audimas“ ar kad pareiškėjas būtų reikalavęs (teikęs pastabas) dėl šių daiktų įrašymo į kvitą Nr. 318-409 prie su savimi pasiimamų daiktų. Byloje esantis D. P. liudijimas, apie tai, kad iš pareiškėjo paimta striukė su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“ priklausė pareiškėjui (b. l. 17), niekaip nepaneigia fakto, jog šie rūbai nebuvo įrašyti į kvitą Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų ir buvo rasti vėliau LAVL pareigūnams atlikus 2014 m. spalio 27 d. visuminę pareiškėjo asmens kratą, todėl šis liudijimas nėra teisiškai reikšmingas.

Teismas konstatavo, kad pagal Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą LAVL pareigūnai teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjo paimtų striukės su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinių kelnių „Audimas“, kaip daiktų, draudžiamų turėti nuteistiesiems, pareiškėjui negrąžino. Pagal Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą draudžiami turėti daiktai nėra saugomi pataisos įstaigos sandėlyje, šie daiktai nuteistojo rašytinio prašymo pagrindu negali būti perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui, taip pat šie daiktai negali būti grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio.

Pareiškėjas teigė, kad nebuvo supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis. Šie jo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (b. l. 103), iš kurių aiškiai matyti, kad, pareiškėjui 2014 m. spalio 23 d. atvykus į LAVL, jis buvo pasirašytinai supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis. Iš byloje esančio 2013 m. gruodžio 27 d. kvito Nr. 537 (b. l. 135) matyti, kad pareiškėjas LAVL gydomas ne pirmą kartą ir pareiga deklaruoti visus su savimi pasiimamus daiktus (įskaitant striukę), juos įrašant į atitinkamos formos kvitą, pareiškėjui buvo žinoma dar 2013 m. gruodžio 27 d. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra pakankamai gerai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo tvarką, taip pat su savo teisėmis ir aktyviai jas gina (tai matyti, pavyzdžiui, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, pagal kuriuos pareiškėjas teismui yra pateikęs daug skundų, susijusių su jo kalinimo sąlygomis). Todėl teismas nematė pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, kuris Paciento sutikime (b. l. 103) be jokių išlygų ar pastabų savo parašu patvirtino apie tai, jog yra supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis, su šiomis teisėmis ir pareigomis nebuvo supažindintas ir kad jam jos buvo nežinomos. Kritiškai teismas vertino pareiškėjo teiginius, kad LAVL, Lukiškių TI-K, KD pareigūnai nereagavo į jo prašymus grąžinti striukę ir kelnes, taip pat kaip ir jo teiginius, kad jam nebuvo leidžiama teikti skundų. Teismas pažymėjo, kad šie teiginiai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems tai, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti skundus ir kad į juos buvo atsakoma nustatyta tvarka (pvz., b. l. 13–16, 23, 121, 124 ir kt.).

Šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs LAVL taisyklių 16 punkte, Tardymo izoliatorių taisyklių 12 punkte ir Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas konstatavo, kad LAVL pareigūnai 2014 m. spalio 27 d. visuminės pareiškėjo asmens kratos metu radę pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“, kurie nebuvo įrašyti kvite Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų, teisėtai ir pagrįstai šiuos daiktus priskyrė daiktams, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, ir juos nustatyta tvarka iš pareiškėjo paėmė. Todėl pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas, teismui nenustačius vienos iš trijų būtinųjų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos LAVL, Lukiškių TI-K ir KD pareigūnų veikos.

Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismui nenustačius vienos iš trijų būtinųjų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų dėl kitų argumentų teismas nepasisakė.

III. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad daiktai, dėl kurių kilo ginčas, turėti su savimi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, artimųjų perduotų daiktų sąrašai, D. P. liudijimas, LVAL 2013 m. gruodžio 27 d. kvitas Nr. 537-213. LVAL kvitas Nr. 318-409 patvirtina tik palatoje turėtus asmeninius rūbus, bet ne turimų daiktų priimtinumą. Daiktai buvo palikti saugoti sandėlyje, todėl ne visi buvo įrašyti į kvitą Nr. 318-409. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad striukė buvo vienintelis pareiškėjo turėtas šiltas rūbas. Pažymi, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala negali būti vertinama mažesne suma, nei buvo įvertinta žinomuose teismų procesuose analogiškose bylose, esant panašioms aplinkybėms. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos ir Konvencijos 3 straipsnio kontekste, bet to nebuvo padaryta.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų ar motyvų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovų argumentus ir įrodymus bei priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis ir teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lukiškių TI-K 6 739 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 2) priteisti 178 Eur turtinės žalos atlyginimą arba grąžinti atimtus rūbus.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 23 d. buvo pristatytas į LAVL, supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis; tą pačią dieną atlikta pareiškėjo asmens krata, kurios metu draudžiamų daiktų pas jį nebuvo rasta, pareiškėjas jokių pretenzijų šiuo klausimu neturėjo ir surašytas kvitas Nr. 318-409, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas su savimi pasiėmė sportinio kostiumo „Nike“ viršų (pilką), avalynę „Puma“, laikrodį „Diesel“, kelnes „Nike“, sportinį kostiumą „Boss“ (pilkai juodą), šis kvitas pasirašytas pareiškėjo; 2014 m. spalio 27 d. pareiškėjui išvykstant planiniu konvojumi iš LAVL į Lukiškių TI-K buvo atlikta visuminė pareiškėjo asmens krata, kurios metu rasti ir iš jo paimti daiktai, įskaitant pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“, kurie nebuvo įrašyti į kvitą Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų (2014 m. spalio 27 d. Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas (b. l. 106); 2014 m. spalio 27 d. tarnybinį pranešimas (b. l. 105); 2014 m. lapkričio 28 d. paaiškinimas (b. l. 108).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

LAVL direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pacientų asmeniniai drabužiai ir avalynė, išskyrus apatinius rūbus, šlepetes ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Saugoti perduotų daiktų ir su savimi turimų daiktų kvitą (3 priedas), šaltuoju metų laiku pacientams galima su savimi turėti papildomai vieną sportinį kostiumą ir vieną striukę; o to paties punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad pacientai, su savimi atsivežę asmeninius drabužius, atitinkančius ligoninėse naudojamus (baltinius, pižamas, chalatus, šlepetes ir kt.), gali juos dėvėti Ligoninėje; drabužiai turi būti švarūs ir tvarkingi.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte numatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai, o draudžiami turėti daiktai ir reikmenys paimami ir surašomas Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas (2 priedas). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą (2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-33 redakcija), be kita ko, daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems paimami, paėmus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui, sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio.

Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, kad pareiškėjui išvykstant iš LAVL atliekant visuminę pareiškėjo asmens kratą, jos metu rasti ir iš jo paimti daiktai, įskaitant pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportines kelnes „Audimas“, kurie nebuvo įrašyti į kvitą Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų. Tai, kad pareiškėjas minėtų daiktų atvykdamas su savimi neturėjo, patvirtina kvitas Nr. 318-409 (b. l. 107), kuriame nurodyti visi pareiškėjo su savimi paimti daiktai ir priduoti saugoti daiktai. Minėtas kvitas yra patvirtintas pareiškėjo parašu. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog šiuo atveju buvo teisinis pagrindas, remiantis Tardymo izoliatorių taisyklių 12 punktu, paimti iš pareiškėjo pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“ ir juodos spalvos sportines kelnes „Audimas“, nes jos pareiškėjui atvykus į LVAL nebuvo nurodytos nei tarp su savimi paimtų daiktų, nei tarp priduotų saugoti daiktų. Minėta išvada daroma įvertinus ir tai, kad Paciento sutikime (b. l. 103) pareiškėjas be jokių išlygų ar pastabų savo parašu patvirtino apie tai, jog yra supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti artimųjų prašymai, kuriuose nurodoma dėl tam tikrų daiktų perdavimo pareiškėjui, niekaip neįrodo, jog pareiškėjas, būtent atvykdamas į LAVL turėjo pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportines kelnes „Audimas“, dėl kurių nagrinėjamu atveju kilo ginčas. Taip pat atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad kiti daiktai buvo neįrašyti į kvitą Nr. 318-409, nes minėtame kvite išvardinti tiek daiktai, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi, tiek daiktai, kuriuos pareiškėjas paliko saugoti sandėlyje. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi kvitu Nr. 318-409, kuris patvirtintas paties pareiškėjo parašu ir kuris įrodo, kad minėtų daiktų pareiškėjas atvykdamas į LAVL su savimi neturėjo.

Pagal Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte (2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-33 redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, <...> paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Šiuo atveju LAVL pareigūnai teisėtai iš pareiškėjo paimtų striukės su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinių kelnių „Audimas“, kaip daiktų, draudžiamų turėti nuteistiesiems, pareiškėjui negrąžino.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų tinkamai nepagrindė. Tuo tarpu, įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą ir remiantis atsakovo pateiktais objektyviais įrodymais, nustatyta, jog iš pareiškėjo ginčo daiktai buvo atimti ir negrąžinti pareiškėjui pagrįstai remiantis atitinkamų teisės aktų nuostatomis. Teisėjų kolegijai abejonių dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nekyla. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartais aspektais byloje nenustatyta teisės aktų pažeidimų, kurie galėjo pareiškėjui sukelti neturtinę žalą. Nesant nustatytų valdžios institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra prasmės vertinti kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, nes nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė