9fc0495a-e867-4330-99e7-634e20b6d35a · Regionų administracinis teismas

                                                                             Administracinės bylos Nr. eI-127-279-2018                                                                             Teisminio proceso Nr.3-65-3-00359-2017-4                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 21.2.; 55.1.3. (S)                                                          REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 8 d.                                                             Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui V.

S.,pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei J. M.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovei Daivai Gliaudelienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir V. S.) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:1) panaikinti 2017 m. spalio 13 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) direktoriaus įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“;2) priteisti pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nurodė ir teismo posėdyje jis bei jo atstovė advokatė J. M. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. liepos 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams iÅ¡tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) , kuri savo 2017 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo“ pasiÅ«lė tarnybos direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl buvusio vyriausiojo specialisto V.

S. PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kėjas, nepraleidęs 2017 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡ime bei 2017 rugsėjo 21 d. patikslintame praneÅ¡ime nustatyto 5 darbo dienų termino, pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nėra padaręs, taip pat iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam žodžiu. 2017 m. spalio 5 d. savo IÅ¡vadoje „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Komisijos iÅ¡vada) Komisija pasiÅ«lė tarnybos direktoriui pripažinti V.

S. padarius tarnybinį nusižengimÄ bei skirti jam nuobaudÄ â€“ pastabÄ , taip pat atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam. 2017 m. spalio 13 d. tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Ä®sakymas) V. S. buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ ir jam skirta nuobauda – pastaba. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad su priimtu Ä®sakymu nesutinka, mano kad nuobauda skirta nepagrįstai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. PareiÅ¡kėjas V. S. paaiÅ¡kina, jog Ä®sakyme nurodyta, kad V.

S. pažeidė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. Rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8.3 papunkčio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir Nuostatai) 22 punkto nuostatas ir netinkamai atliko Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 7.7 papunktyje nustatytÄ funkcijÄ , todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. PareiÅ¡kėjas teigia, kad skundžiamame Ä®sakyme nėra detalizuotas tarnybinio nusižengimo turinys bei sudėtis. Nurodo, kad sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, bÅ«tina kartu analizuoti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados pagrįstumÄ . Jo nuomone, įrodžius, kad Komisijos iÅ¡vada nepagrįsta ir/ar neteisėta, atitinkamai turėtų bÅ«ti nepagrįstu ir neteisėtu pripažintos Å¡ios iÅ¡vados tiesioginiu pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas.V.

S. pažymi, kad Tikrinimo taisyklių 8.3 punkte nurodyta, kad tikrinimo kameraliai metu, teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas Å¡io žemės sklypo ribas. Siekiant konstatuoti Å¡ios normos pažeidimÄ , reikia įrodyti, kad tarnautojas tikrinimo kameraliai metu nenustatė, kad tikrinamo žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotos Å¡io žemės sklypo ribos, nors konkrečiu atveju turėjo tÄ nustatyti.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Komisijos iÅ¡vadoje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kokios konkrečiai žemės sklypo ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotų Å¡io žemės sklypo ribų. Nenurodyta ir konkrečiai kokio teritorijų planavimo dokumento ar kokio konkrečiai žemės valdos projekto kokia riba neatitiko. PaaiÅ¡kina, kad nesant Å¡ių duomenų, negalima tinkamai realizuoti savo teisės į gynybÄ , nes nėra aiÅ¡ku, kokiam teritorijų planavimo dokumentui, anot Komisijos ir tarnybos direktoriaus, prieÅ¡tarauja jo patikrinto sklypo ribos po kadastrinių matavimų.

V. S. teigimu, Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas netaikytinas „sklypo padalijimui“, todėl nėra aiÅ¡ku, kokioms aplinkybėms esant ir kokiÄ teisės normÄ pažeidė. Taip pat paaiÅ¡kina, kad „sklypo padalijimas į keturis mažesnius sklypus“ nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto pažeidimo. PareiÅ¡kėjas V. S. pažymi, kad tikrintas sklypas po kadastro duomenų patikslinimo jokiu bÅ«du nebuvo padalintas, nurodo, kad sklypas gali bÅ«ti pertvarkomas, padalijamas tik rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Ginčo atveju sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti tik geodeziniai matavimai, suformuota kadastro duomenų byla, t. y. buvo tik patikslinti kadastro duomenys. Paaiškina, kad iki kadastrinių matavimų žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nors formaliai buvo vienas ir turėjo uždarus kontūrus, tačiau realiai jis buvo sudarytas iš keturių mažesnių sklypų, kadangi taip jį dalino sklype esantys ne sklypo savininkui, o valstybei priklausantys žemės ruožai, naudoti keliui.

Nurodo, kad šios įsiterpusios žemėnaudos, priklausančios kitam asmeniui (šiuo atveju – valstybei), nebuvo registruojamos viešame registre, kaip kito asmens nuosavybės dalis tame žemės sklype, nes tos žemėnaudos buvo išskaičiuojamos iš konkretaus sklypo ploto, t. y. nelaikomos to sklypo dalimi. Pareiškėjas pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai dalis bendro sklypo ploto laikoma ne to sklypo dalimi ir realiai iš jo „išmetama“, akivaizdu, kad sklypas nėra vienas, turintis uždarus kontūrus, o susidaro iš kelių atskirų plotų, kuriuos sklypo viduje vienas nuo kito skiria įsiterpusios kitų subjektų žemėnaudos.

Å iame sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3 bendro naudojimo keliukai, kurie realiai sklypÄ dalino į 4 lygias dalis. Ir viso užėmė 0,35 ha ploto. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Nuostatų 22 punkte įtvirtinta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, nuo Å¡ios normos įsigaliojimo 2002 metais visoje respublikoje buvo vykdoma vienoda teisėta ir pagrįsta NŽT praktika, sklypai iki Å¡iol buvę suformuoti kaip vienas uždarų kontÅ«rų sklypas, tačiau kuriame yra keliais užimtų valstybei priklausančių ir į privatizuotÄ plotÄ neįtrauktų žemėnaudų, atliekant kadastrinius sklypo matavimus jau formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Mano, jog jei ginčo žemės sklypas bÅ«tų buvęs formuojamas įsigaliojus Kadastro nuostatų 22 punktui, bÅ«tų buvę iÅ¡kart suformuoti atskiri 4 sklypai, kuriuos vienas nuo kito skirtų dar kiti valstybei priklausantys sklypai.

Iki Kadastro nuostatų suformuoti sklypai tikslinami atliekant kadastrinius matavimus. Nurodo, kad jei matininkas žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) po kadastrinių matavimų ir vėl bÅ«tų suformavęs kaip vienÄ sklypÄ â€“ toks planas nebÅ«tų patvirtintas NŽT. PareiÅ¡kėjas V. S. mano, kad nėra aiÅ¡ku, kaip turėjo bÅ«ti suformuotas žemės sklypas, po to, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai. PareiÅ¡kėjas nesutinka, su atsakovo iÅ¡dėstyta nuomone, jog Nuostatų 22 punktas apskritai negalėjo bÅ«ti taikomas dėl žemės sklype nebuvo kelių, skiriančių žemės plotus, kurie patvirtinus kadastro duomenis, nes buvo suformuoti atskirais žemės sklypais.

Mano, jog Å¡ie valstybei priklausantys keliai užfiksuoti tam tikruose sklypo privatizacijos bei teritorijų planavimo dokumentuose. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad tikrinant kadastro duomenų bylÄ kameraliai yra tikrinama patikslintų kadastro duomenų atitiktis turimiems to sklypo oficialiems formavimo dokumentams ir kartografinei medžiagai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tikrinti kadastro duomenų byloje į atskirus sklypus iÅ¡skirti keliai visiÅ¡kai atitiko minėtÄ planinę medžiagÄ ir turimus duomenis apie sklype esančias įsiterpusias žemėnaudas.

Pažymi, kad Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas nebuvo pažeistas ir dėl to, kad patikslinti kadastro duomenys atitiko teritorijų planavimo dokumente šio sklypo ribas. Išorinės bei vidinės ribos nepakeistos, nes realiai sklypas visada buvo padalintas į 4 sklypus, tik formaliai paženklintas/suformuotas, kaip vienas. Pareiškėjo nuomone:

1. Žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) po kadastrinių matavimų nebuvo padalintas į keturis sklypus, nes jį visada sudarė 4 atskiri sklypai dėl jame įsiterpusių valstybinių žemėnaudų;

2. Dėl Å¡ių aplinkybių, po kadastrinių matavimų buvo tik patikslinti sklypo kadastro duomenys, o sklypo ribos nekeistos, atitiko ankstesnį teritorijų planavimo dokumentÄ ir dėl to nebuvo pažeistas Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas;

3. Komisija ir atsakovas, konstatuodami 8.3 punkto pažeidimÄ , nenurodė nei kokios ribos, nei kokiam teritorijų planavimo dokumentui esÄ prieÅ¡tarauja;

4. V. S. tikrinimÄ atlikdamas kameraliai, pagrįstai taikė Nuostatų 22 punktÄ , dėl to, kad visuose dokumentuose, kurie yra teisėti, teisingi ir nenuginčyti yra užfiksuoti valstybei priklausantys keliai ginčo sklype;

5. Dėl to, komisijos ir atsakovo pozicija, kad Nuostatų 22 punktas netaikytinas, nes sklype neva kelių nėra, o prieÅ¡ingai nustatęs pareiÅ¡kėjas esÄ padarė tarnybinį nusižengimÄ â€“ nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas V. S. teigia, kad Komisija netinkamai atliko tyrimÄ , neteisingai nustatė esantį tarnybinį pažeidimÄ ir neteisingai nustatė V. S. kaltę. PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovas drausminė nuobaudÄ skyrė nepagrįstai ir neteisėtai.Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė Daiva Gliaudelienė teismo posėdyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas V.

S. NŽT Zarasų skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbo nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Paaiškina, kad IĮ „VS Geogis“ matininkas V. S. atliko žemės sklypo (buvęs kadastro (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į 4 žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir kadastriniai matavimai) ir 2014 m. lapkričio 11 d. parengė šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir pateikė jas NŽT Zarasų skyriui tikrinti. 2015 m. sausio 8 d.

NŽA vyriausiasis V. S. patikrino žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planus. 2015 m. sausio 21 d. Zarasų skyriaus vedėja priėmė sprendimÄ Nr. 42SK-(14.42110.)-56 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko V.

S. 2014 m. lapkričio 11 d. parengtas žemės sklypų duomenų bylas. 2015 m. rugpjūčio 14 d. Zarasų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), Turmanto seniūnijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo padalijimo būdu pertvarkytas žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko V.

S. 2015 m. rugpjūčio 19 parengtas pirmiau minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. 2015 m. gruodžio 28 d. sudaryta žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartis. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 (toliau – ir Teismo sprendimas) panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 22 d.

NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį. Remiantis Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. liepos 7 d. raÅ¡te Nr 6-1-14206 pateikta informacija ir prie jo pridėtu Teismo sprendimu, NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams iÅ¡tirti sudarymo“ sudaryta Komisija ir pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ra dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų galimo pažeidimo. 2017 m. rugsėjo 6 d.

Komisija iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgusi į tai, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. 2015 m. sausio 8 d. patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus Å¡ių žemės sklypų planus, minėtoje IÅ¡vadoje pasiÅ«lė NŽT direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ buvusio vyriausiojo specialisto V.

S. atžvilgiu, kadangi jis galimai pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto bei Nuostatų 22 punkto nuostatas ir galbÅ«t netinkamai atliko Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.7 punkte nustatytas funkcijas. 2017 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija komisijos siÅ«lymui pritarė. Komisija 2017 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paprašė per 5 dienas pateikti paaiÅ¡kinimÄ , vėliau, dėl techninės klaidos praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ , terminas paaiÅ¡kinimui pateikti buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 28 d.

Å iÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ . 2017 m. spalio 5 d. Komisija parengė IÅ¡vadÄ , kurioje NŽT direktoriui siÅ«lė pripažinti, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Ginčijamu įsakymu NŽT direktorius, vadovaudamasis Lietuvos respublikos tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių„ 13 punktu ir 14.1 papunkčių, remdamasis Komisijos IÅ¡vada pripažino, kad PareiÅ¡kėjas, patikrinęs žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti Å¡ių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktÄ , Nuostatų 22 punktÄ ir netinkamai atliko Pareigybės apraÅ¡yme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, bei skyrė V.

S. tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Komisijos iÅ¡vadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti bÅ«tini elementai – neteisėti veiksmai, kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių. Teigia, kad įsakymas buvo priimtas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės normas, todėl įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti.

Todėl praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . k o n s t a t a t u o j a: Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, pagrįstumo ir teisėtumo.Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 (toliau – ir Teismo sprendimas) panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį. Teismas sprendime nurodė, kad priimant Zarasų skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 21 d. sprendimÄ Å¾emės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo bÅ«ti vykdomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 11 punkto nuostatomis, užtikrinant, kad ankščiau nustatyto žemės sklypo ribos vietoje nebūtu keičiamos. Taip pat nurodė, kad šių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).

Remiantis Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. liepos 7 d. rašte Nr. 6-1-14206 pateikta informacija ir prie jo pridėtu Teismo sprendimu, NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ buvo sudaryta Komisija ir pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra NŽT Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų galimo pažeidimo. 2017 m. rugsėjo 6 d.

Komisijos iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų“, atsižvelgus į tai, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. 2015 m. sausio 8 d. patikrino žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus Å¡ių žemės sklypų planus, minėtoje IÅ¡vadoje pasiÅ«lė NŽT direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ buvusio vyriausiojo specialisto V.

S. atžvilgiu, kadangi jis galimai pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto bei Nuostatų 22 punkto nuostatas ir galbÅ«t netinkamai atliko Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-501 (toliau – ir Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.7 punkte nustatytas funkcijas . NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija komisijos siÅ«lymui pritarė. Komisija 2017 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo“, iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paprašė per 5 dienas pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl tarnybinio nusižengimo.

Vėliau, dėl techninės klaidos praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini) apie tarnybinį nusižengimÄ , terminas paaiÅ¡kinimui pateikti buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisija atlikdama tyrimÄ Â vadovavosi įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-195-739-2017. Komisija 2017 m. spalio 5 d. parengė IÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje NŽT direktoriui siÅ«lė pripažinti, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V.

S. padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktorius 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių „ 13 punktu ir 14.1 papunkčių, remdamasis Komisijos 2017 m. spalio 5 d.

Išvada pripažino, kad pareiškėjas, patikrinęs žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti šių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių , patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. 1P-98 „ Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo ( toliau- ir Tikrinimo taisyklių), 8.3 punktÄ , Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „ Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ( toliau- ir Nuostatų ) 22 punktÄ ir netinkamai atliko Pareigybės apraÅ¡yme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, bei skyrė V.

S. tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTÄ®). VTÄ® 15 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Å io įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTÄ® 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTÄ® 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iÅ¡ pareigų (29 straipsnio 3 dalis). Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali bÅ«ti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, numatytÄ procedÅ«rÄ , nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės apraÅ¡yme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Å¡is nusižengimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTÄ® straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siÅ«loma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog gavus oficialiÄ informacijÄ tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo. Pagal Taisyklių 7 punktÄ per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ gavimo dienos (ar nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) turi bÅ«ti suraÅ¡omas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ pagal Å¡ių Taisyklių priedÄ , kuriuo valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , pasiraÅ¡ytinai informuojamas, kad pradėtas Å¡io tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimÄ .

Dėl termino tarnybiniam nusižengimui tirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentuota, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra atitinkamų teisės aktų reglamentuota procedÅ«ra, į kuriÄ Ä¯eina ir tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ sÄ lyginai galima suskirstyti į tris etapus: kompetentingo subjekto sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimÄ ir pavesti jį atlikti tikrintojui (atitinkamam valstybės tarnautojui ar komisijai) priėmimÄ ; tarnybinio patikrinimo atlikimÄ ir jo rezultatų įforminimÄ suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ ; kompetentingo skirti tarnybinę nuobaudÄ subjekto sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (netaikymo) priėmimÄ .Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog Tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimÄ , taip pat atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ â€“ ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priima Seimas, Vyriausybė, Savivaldybės taryba – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialiÄ informacijÄ apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ . Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Å¡ioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi bÅ«ti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Å ios teisės normos turinio analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrÄ jį 6 mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, kuriam pasibaigus tarnybinė nuobauda negali bÅ«ti skiriama. Tačiau VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atvejus (iÅ¡imtis), kuriems egzistuojant tarnybinės nuobaudos skyrimas galimas pasibaigus bendrajam 6 mėnesių terminui, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Å iuo atveju taikytina viena iÅ¡ VTÄ® 30 str. 1 d. nustatytų iÅ¡imčių - kai tarnybinis nusižengimas nustatomas kompetentingai institucijai atliekant patikrinimÄ .Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialiÄ informacijÄ apie galimÄ valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimÄ , pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso).

SprendimÄ dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Å is sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vykdant Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo gynimo skyriaus 2017 m. liepos 7 d. pavedimÄ Nr. 6-1-1420624 „Dėl patikrinimo atlikimo“, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2016 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. 3D-NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimiems tarnybiniams nusižengimams iÅ¡tirti sudarymo“ buvo sudaryta Komisija ir pradėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ra dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų galimo pažeidimo. 2017 m. rugsėjo 6 d. Komisija pateikė iÅ¡vadÄ Â Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų skyriaus valstybės tarnautojų galimų tarnybinių nusižengimų“, kurioje pasiÅ«lė NŽT direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ buvusio vyriausiojo specialisto V.

S. atžvilgiu, kadangi jis galimai pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto bei Nuostatų 22 punkto nuostatas ir galbÅ«t netinkamai atliko Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.7 punkte nustatytas funkcijas. NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija komisijos siÅ«lymui pritarė. Komisija 2017 m. spalio 5 d. parengė IÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V.

S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje NŽT direktoriui siÅ«lė pripažinti, kad buvęs Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas V. S. padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti jam tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos direktorius 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių „ 13 punktu ir 14.1 papunkčių, remdamasis Komisijos IÅ¡vada pripažino, kad PareiÅ¡kėjas, patikrinęs žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti Å¡ių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktÄ , Nuostatų 22 punktÄ ir netinkamai atliko Pareigybės apraÅ¡yme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, bei skyrė V.

S. tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto V. S. tarnybinio nusižengimo padarymo diena – žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylų , atlikus žemės sklypo ( buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus , patikrinimo diena- 2015-01-08, o tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra 2017-10-05 , t.y. iÅ¡vados dėl V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo suraÅ¡ymo diena.

Todėl teismo vertinimu, tarnybinė nuobauda V. S. paskirta nepasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo 3 metų terminui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjo teisė susipažinti su Komisijos išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo dėl procedūrinių pažeidimų.

Dėl padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Å io įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTÄ® 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi bÅ«ti nurodyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , Å¡is nusižengimas turi bÅ«ti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTÄ® straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siÅ«loma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas ne kartÄ yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iÅ¡ svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Ä®statymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra Å¡io akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis.

Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010). Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui buvo paskirta pagrįstai bei teisėtai, pirmiausia teismui bÅ«tina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas padarė veikÄ , kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ vertina ne tik skundžiamų administracinių aktų, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados – turinį.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas V.

S., tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas vykdė savo funkcijas pagal Pareigybės apraÅ¡ymÄ , bei vadovavosi teisės aktais, ar padarė tarnybinį nusižengimÄ ir ar pagrįstai jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas nurodo, jog „Tikrinimo kameraliai metu teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas Å¡io žemės sklypo ribas“.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo padalintas suformuojant keturis mažesnius žemės sklypus, o buvo tiktai patikslinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenys nekeičiant jo ribų, kurios atitiko ankstesnį teritorijų planavimo dokumentÄ ir dėl to nebuvo pažeistas Tikrinimo taisyklių 8.3 punktas. PareiÅ¡kėjas V. S. taip pat teigia, kad atlikdamas tikrinimÄ kameraliai jis laikėsi Nuostatų 22 punkto, kuriame nurodyta, jog „Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , formuojami kaip atskiri žemės sklypai“, kadangi visose teritorijų planavimo dokumentuose yra užfiksuoti valstybei priklausantys keliai, esantys ginčo teritorijoje.

Komisija, atlikusi Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus darbuotojų galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūras, Išvadoje pažymėjo, kad tikrinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas turėjo būti nustatyti pažeidimai, trukdantys suderinti parengtus šių žemės sklypų planus, kadangi žemės sklype nėra kelių, skiriančių žemės plotus taip, kaip buvo nurodyta žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus.

Zarasų skyriaus vyriausiasis specialistas tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti Å¡ių žemės sklypų planus, atlikus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktÄ , Nuostatų 22 punktÄ ir netinkamai atliko Pareigybės apraÅ¡yme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1459-739-2017 (toliau – ir Teismo sprendimas) panaikino Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 22 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažino negaliojančiu 2015 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo sutartį. Teismas sprendime pripažino, kad Zarasų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 21 d. sprendimu patvirtinus pakeistus žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis, faktiÅ¡kai buvo atliktas privačios miÅ¡ko valdos padalijimas į 4 atskiras privačias miÅ¡ko valdas, iÅ¡ kurių net 3 valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha.

Taip pat teismas sprendime priėjo iÅ¡vadÄ , kad 2015 m. sausio 2 d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 bei 10 dalies normas dėl draudimo skaidyti privačiÄ miÅ¡ko valdÄ , kuri taip pat patenka į valstybinio draustinio ir valstybinio parko teritorijÄ , į mažesnius, negu įstatymai leidžia, sklypus. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys:

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir planinė medžiaga, 2017m. kovo 31d. VÄ® Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro raÅ¡tas Nr.(9.25)GRPK_S-35, Å¡ios institucijos pateikti ortofotografiniai žemėlapiai, archyviniai topografiniai žemėlapiai patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) į keturis mažesnius sklypus buvo padalintas neatsižvelgiant į vietovėje iÅ¡sidėsčiusius kelius. Teismo posėdyje atsakovas Paulius Kargis, patvirtino, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) keliukų, dalijančių sklypÄ taip, kaip jis buvo padalintas 2015m. sausio 21d. sprendimu, iÅ¡ viso nebuvo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Komisijos iÅ¡vadoje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kokios konkrečiai žemės sklypo ribos neatitiko teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotų Å¡io žemės sklypo ribų.

Pažymi, kad nenurodyta ir konkrečiai kokio teritorijų planavimo dokumento ar kokio konkrečiai žemės valdos projekto kokia riba neatitiko. Tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad priimant 2015m. sausio 21d. sprendimÄ Nr. 42SK(duomenys neskelbtini) žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo bÅ«ti vykdomos Nuostatų 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatos, užtikrinant, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebÅ«tų keičiamos.

Å ių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Formuojant Å¡iuos sklypus 2015m. sausio 21d. sprendimu nurodyta, jog yra atsižvelgiama į tai, jog nurodytÄ Å¾emės sklypÄ dalija vietinės reikÅ¡mės kelias, kuris į bendrÄ Å¾emės sklypÄ neįskaičiuotas, o padalintų sklypų planuose gretimybėse pažymėti keliai.

Kadastro nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Tačiau atlikusi patikrinimÄ ir atsižvelgusi į 2001 m. gegužės 14 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo - parodymo akto duomenis, į 2000 m. kovo 10 d.

Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto inžinieriaus V. Å . parengto žemės sklypo ribų nustatymo brėžinio duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)vakarinėje ir pietinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias, į ortofografinę medžiagÄ , Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, jog po padalijimo suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nedalija keliai, po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)vakarinė dalis ribojasi su keliu, o po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė dalis tik iÅ¡ dalies ribojasi su keliu.

Teismas atsižvelgia į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ir daro iÅ¡vadÄ , kad suformavus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas tiek Å¡ių sklypų ribos, tiek ir plotai keitėsi, todėl tikrinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas turėjo bÅ«ti nustatyti pažeidimai, trukdantys suderinti parengtus Å¡ių žemės sklypų planuose, atliktus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus.PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2002 m., t. y.

Nuostatų įsigaliojimo momento visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdoma vienoda teisėta ir pagrįsta praktika, kad sklypai iki Nuostatų įsigaliojimo dienos buvę suformuoti, kaip vienas uždarų kontÅ«rų sklypas, tačiau kuriame yra keliais užimtų valstybei priklausančių ir į privatizuotÄ plotÄ neįtrauktų žemėnaudų, atliekant kadastrinius sklypo matavimus jau suformuojami kaip atskiri žemės sklypai. Tačiau Teismas remiasi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime Nr. I-1459-739-2017 iÅ¡dėstytais argumentais, ir pažymi, kad Nuostatų 22 punkte nurodyta, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , formuojami kaip atskiri žemės sklypai, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad žemės sklypas (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) jau buvo privatizuotas, todėl padalijimas į keturis sklypus, atsižvelgiant į Kadastro nuostatų 22 punkto nuostatas dėl jame nurodytų objektų formavimo atskirais žemės sklypais, negalėjo bÅ«ti vykdomas atliekant tik kadastrinius matavimus, o turėjo bÅ«ti laikomasi Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, pagal kurias, dalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, turi bÅ«ti rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

Nerengiant tokio projekto, buvo nesilaikyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 turėjusių užtikrinti tinkamÄ procedÅ«ros atlikimÄ bei objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog nustatytu draudimu skaidyti privačių miÅ¡kų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miÅ¡kuose neatsirastų labai daug mažų miÅ¡ko sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais bÅ«tinus nustatyti servitutus, į miÅ¡kų tvarkymo bei miÅ¡kų Å«kio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miÅ¡ko valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų bÅ«ti sudarytos prielaidos pakeisti natÅ«ralų kraÅ¡tovaizdį, atskirus miÅ¡ke esančius objektus, skurdinti, alinti miÅ¡kÄ , natÅ«raliÄ gamtinę aplinkÄ .             Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir visi naujai suformuoti mažesni sklypai patenka į Gražutės regioninio parko ir Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 32 dalies nuostatas, apibrėžiančias saugomas teritorijas ir draustinius.

Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose (redakcija galiojusi nuo 2013m. balandžio 6d. iki 2017m. gegužės1d.) privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesne kaip 7 ha, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus numatytus 31 straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose bei 10 dalies 1-5 punktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartÄ yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbÄ ir bÅ«tinumÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobÅ«džio ar blankletinę teisės normÄ , į bÅ«tinumÄ nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu <...>.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali bÅ«ti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtÄ veikÄ , t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamÄ normÄ (straipsnį, dalį, punktÄ ). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytÄ bendrÄ jÄ pareigÄ ar blanketinę įstatymo normÄ , tarnybinio patikrinimo nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje turi bÅ«ti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normÄ , o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečiÄ (pažeistÄ ) normÄ (pvz., LVAT 2014 m. sausio 1 d. nutartis administracinėje byloje A-146-137-14).V.

S. NŽT Zarasų skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbo nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Zarasų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 7.7 punkte nustatyta, kad, Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimÄ kameraliai ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietovėj. Tikrinimo taisyklių 8.3 punktu nustatyta, kad tikrinimo kameraliai metu NŽT teritorinis padalinys nustato, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas Å¡io žemės sklypo ribas.

Nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , formuojami kaip atskiri žemės sklypai.Atsižvelgus byloje nustatytas faktinės aplinkybes, bei teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. S. pažeidė Tikrinimo taisyklių 8.3 punktÄ taip pat Nuostatų 22 punktÄ ir netinkamai atliko Pareigybės apraÅ¡yme 7.7 punkte nustatytas funkcijas, kadangi tikrindamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti parengtus Å¡ių žemės sklypų planus atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, dėl Å¡ių priežasčių pažeidė valstybės tarnautojo pareigas numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.Teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad V.

S. netinkamas pareigų atlikimas sukėlė neigiamas pasekmes žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams, Lietuvos teisėsaugos institucijoms taip pat kilo pagristų abejonių dėl NŽT valstybės tarnautojų kompetencijos bei tinkamo pareigų atlikimo dėl kurio buvo diskredituotas NŽT vardas. Pažymėtina, kad šiuo atveju visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai nustatyti. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“.

Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veikÄ ir jos ryÅ¡ius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, vieÅ¡Ä jį interesÄ , akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami minėtoje VTÄ® nuostatoje, daro tiesioginę įtakÄ Å¡ių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių keliÄ valstybės tarnautojų (pareigÅ«nų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių.

Taigi akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių Å¡ių tikslų pasiekimÄ , yra atsakomybės neiÅ¡vengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad negali bÅ«ti iÅ¡vengiama teisinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ , o iÅ¡ administracinių teismų praktikos iÅ¡plaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neiÅ¡vengiamumo – principÄ . (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Ä®sakymas priimtas surinkus pakankamus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavus Å¡iam ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai jas įvertinus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nebuvo pagrindo.

Pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimÄ ja, sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti klaidų ir sukurti profesionaliÄ valstybės tarnybos aplinkÄ (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).Kiti pareiÅ¡kėjo teiginiai, teismo nuomone, niekaip nekeičia padarytos iÅ¡vados, todėl jie Å¡iame sprendime detaliau nenagrinėjami.

Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja                                                                                                  Nijolė Čekanauskienė