2022-07-27 Nr. AB-19394-3-61-3-01212-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3379-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01212-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. A. M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41392 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindęs savo prieglobsčio prašymą, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, o pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) gaires, jis nepagrįstai nepriskirtas padidintos rizikos grupei, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neįvertino jo individualių aplinkybių ir planuojamo išsiuntimo pasekmių, nepagrįstai nustatė maksimalų draudimo atvykti laiką. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikos sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvoje planavęs padaryti kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą ar, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos, todėl Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo paaiškinimas pasižymi esminiais trūkumais – buvo neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kaip būtent pasireiškė jo veikla. Pareiškėjo paaiškinimo taip pat nepagrindė tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, nes nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo grėsme, (duomenys neskelbtini). Priešingai, anot pareiškėjo, jis pats (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patvirtino, jog smurtas daugiau nebuvo naudojamas. Pareiškėjas teisėtai lėktuvu paliko kilmės valstybę, o atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, nepatyrė realių persekiojimo veiksmų iš (duomenys neskelbtini), atsakovas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo žinomas kilmės valstybės institucijoms dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas vertino, jog pareiškėjo paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini) yra grindžiamas trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) pasakojimais, kurių neįmanoma patikrinti. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo istorija apie persekiotojus (duomenys neskelbtini) nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Taigi, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo paaiškinimas nėra patikimas, o kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų aplinkybių tikrumą, pareiškėjas nepateikė, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

5. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), priešingai, pareiškėjo teigimu, jis su ja bendradarbiavo. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus vyras (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidęs kilmės valstybėje, pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Atsakovas vadovavosi ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis ir nustatė, kad nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nebuvo suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. A. M. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui A. A. M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. žodžiu paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

8.2. (duomenys neskelbtini).

8.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 83 straipsnio 2, 5 dalimis, 86, 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 99, 99.1.1 punktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose bei, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, apklausų metu duotus parodymus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl (duomenys neskelbtini), tačiau ESPA duomenimis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėjo, kad (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog pateikti duomenys bei teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, nors ir leido preziumuoti, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), visgi tai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ir individualios grėsmės pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pats nurodė, kad nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, tiesiogiai nepatyrė realių persekiojimo veiksmų iš valstybės pareigūnų pusės. Pareiškėjas apklausos metu teigė, jog kai buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė apie jam kylančias tariamas grėsmes sužinojęs iš trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini), tačiau teismas priėjo prie išvados, jog šių aplinkybių patikrinti neįmanoma, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų šiuo aspektu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, aptartas aplinkybes bei tai, kad į teismo posėdžio metu užduotus klausimus pareiškėjas atsakinėjo abstrakčiais (bendro pobūdžio) teiginiais, konkretesnių paaiškinimo detalių nepateikė, priėjo išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo paaiškinimas iš esmės nepagrindžia individualaus persekiojimo galimybės, pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Kadangi Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę nesuteikė galimybės identifikuoti nei tariamo persekiojimo, nei persekiojimo tikėtinų motyvų ir tikslų nužudyti, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, priėjo prie išvados, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Pareiškėjas nei apklausų metu, nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių papildomų aplinkybių (nei tos, kurios buvo vertinamos, sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo). Atsižvelgęs į tai, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, teismas sprendė, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas, įvertinęs ESPA pateikiamą informaciją apie įvairiose kilmės valstybės regionuose skirtingą beatodairiško smurto lygį, nustatęs, jog pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad beatodairiškas smurtas pareiškėjo nurodytose vietovėse yra tokio žemo lygio, kad apskritai nėra jokios realios rizikos civiliui būti asmeniškai paveiktam. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Teismas sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau teismas vertino, kad Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neproporcingas. Teismas sprendė, jog būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 14. Pareiškėjas A. A. M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86, 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, vadovaujasi (duomenys neskelbtini) (iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl apeliaciniame skunde pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) laikytina rašymo apsirikimu) informacija apie žmogaus teisių pažeidimus, nuolatinę įtampą (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad atsakovas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą grindė abejonėmis dėl pareiškėjo paaiškinimų.

16. Pareiškėjas vadovaujasi EŽTT praktika, kurioje pažymėta, jog prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus, ir teigia, kad pareiškėjui turėjo būti sudaromos galimybės pateikti jo paaiškinimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kuriuos atsakovui kėlė abejonių, tačiau tokios galimybės nebuvo paaiškintos. Pareiškėjas teigia neturintis civilizuoto bendravimo, dokumentų tvarkymo, įrodymų teikimo ir panašios biurokratinės patirties, todėl negalima iš jo reikalauti išsamių duomenų ir įrodymų, detalaus paaiškinimo. Migracijos departamento argumentai dėl paaiškinimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prieglobsčio prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir gebėjimus. Pareiškėjas teigia, jog kilmės valstybėje nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas.

17. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės valstybėje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas nurodė, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), todėl galimybė pareiškėjui patirti smurtą turėjo būti tinkamai įvertinta. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie kilmės šalį, nes tai atlikti įpareigoja teisės aktai.

18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

19. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas pakartoja bylai aktualų teisinį reglamentavimą (Įstatymo 86, 87 str., Tvarkos aprašo 22, 99 p.), pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nustatytas aplinkybes (paaiškinimas pasižymėjo esminiais trūkumais, nepriskirtinas prie asmenų, susiduriančių su padidinta persekiojimo grėsme, nepatyrė realių persekiojimo veiksmų), prieitas išvadas (pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė) ir teigia, kad Migracijos departamentas bei teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

22. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, ir nurodo, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

23. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su informacija apie (duomenys neskelbtini), neturi visiškai nieko bendro su pareiškėjo individualia situacija, o teismas pareiškėjui sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Pareiškėjas A. A. M. A. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokio prašymo motyvų pareiškėjas nenurodo.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę pareiškėjui būti išklausytam. Tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

V. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui A. A. M. A. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

29. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

30. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

31. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.

32. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

33. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

34. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

35. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

37. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausos metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, prieina prie išvados, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tik savo subjektyviu situacijos vertinimu. Kilmės valstybės informacija nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus pareiškėjo persekiojimo rizikos tikimybės, nenustatyta individualios asmeninės grėsmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteigė, jog (duomenys neskelbtini), neįvardino konkrečių persekiotojų, asmeniškai su (duomenys neskelbtini) nebuvo susitikęs, tiesioginių jų grasinimų nesulaukė. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui konkrečiai kylančios grėsmės galimybę, nenurodė ir nedetalizavo, į kokią konkrečią grėsmę atsakovas turėjo koncentruotis. Atsakovas, vertindamas, ar yra pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas, kaip padidintos rizikos grupei priklausantis asmuo, susidurs su persekiojimu, (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimas apie (duomenys neskelbtini) buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, vaidmuo juose neaiškus. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų, vien faktas, (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjo paaiškinimų bei baimės grįžti į kilmės valstybę (Įstatymo 86 str. 1 d.).

39. Prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (Įstatymo 71 str. 4 d. 4 p.). Byloje esanti pareiškėjo apklausos transkripcija patvirtina, kad pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė teikti visus turimus dokumentus, šia savo teise jis taip pat nevaržomai galėjo pasinaudoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jam nebuvo išaiškintos galimybės pateikti jo paaiškinimui pagrįsti reikalingus dokumentus. Prieš priimant Sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų. Abejonių kelia ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis neturi civilizuoto bendravimo, dokumentų tvarkymo, įrodymų teikimo ir panašios biurokratinės patirties, nes pareiškėjas apklausos metu nurodė (duomenys neskelbtini).

40. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

41. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie paskutinę pareiškėjo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, žemą smurto lygį joje, pareiškėjo individualias aplinkybes (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės valstybėje, tačiau šiuo aspektu pareiškėjas neva jam kilmės valstybėje kylantį beatodairišką smurtą taip pat grindžia bendro pobūdžio informacija apie kilmės šalyje vykstančius ginkluotus konfliktus, jos neindividualizuodamas ir nedetalizuodamas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų apie konkrečiai jo gyvenamojoje vietovėje jam gresiantį pavojų. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė realių neigiamų pokyčių dėl smurto lygio pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, todėl konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti Migracijos departamento surinktais duomenimis ir išvada, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog kilmės valstybėje nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Byloje nesant jokių įrodymų dėl konkrečių pareiškėjo teisių ir laisvių pažeidimo, šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais vertintini kaip abstraktaus pobūdžio ir atmestini.

43. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo Sprendimu jį išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti, pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis