2016-12-15 Nr. BB-5302-1-07-1-00414-2013-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-412-511/2016

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00414-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1;

2.1.7.4; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Vladislovo Ranonio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopiui,

išteisintajam N. M. ir jo gynėjui advokatui Vidui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo N. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių; H. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu N. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) (753 Eur) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. H. M., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jam nutraukta. H. M. perduotas V. D. pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato. Iš H. M. ir N. M. priteista po 14,25 Lt (4,12 Eur) proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo N. M. ir jo gynėjo Vido Adomaičio, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

N. M. ir H. M. Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu nuteisti, o Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu išteisinti už tai, kad:

1. N. M., būdamas pedagogas ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus mokytojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, 2010 m. spalio 6 d. telefoninio pokalbio su M. B. metu sužinojęs, kad mokytojui H. M. reikalingi kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys pažymėjimai už kursus, kurių H. M. nelankė, 2010 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip spalio 6 d., (duomenys neskelbtini) universiteto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), H. M. paprašytas, perdavė jam nusikaltimo padarymui reikalingas priemones – keturis neužpildytus (duomenys neskelbtini) asociacijos, kurios generalinis sekretorius jis yra, sertifikatus apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) seminare „Kaunas 2009“ ir kaip pavyzdį pagaminimui – vieną užpildytą tikrą sertifikatą Nr. 250, patvirtinantį A. J. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) asociacijos organizuotame (duomenys neskelbtini) seminare „Kaunas 2009“, kad H. M. pagal pavyzdį galėtų pagaminti netikrus dokumentus, į juos įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie savo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) seminare; H. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pavyzdį į duotus sertifikatus įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad H. M. dalyvavo (duomenys neskelbtini) seminare „Kaunas 2010“ ir (duomenys neskelbtini) seminare „Kaunas 2011“, sertifikatus patvirtinus sporto klubo „V.“ antspaudu, jis padėjo H. M. pagaminti netikrus dokumentus – sertifikatus Nr. 250 ir 152, kurie laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. H. M. buvo panaudoti jų kopijas pateikiant (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiame (duomenys neskelbtini).

2. H. M., būdamas (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriaus mokytoju ir pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus privalėdamas tobulinti savo kvalifikaciją, tačiau to neįvykdęs, 2010 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip spalio 6 d., (duomenys neskelbtini) universiteto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) asociacijos generalinio sekretoriaus N. M., žinančio, kad kursų jis nelankė, įgijo nusikaltimo padarymui reikalingas priemones – keturis neužpildytus (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatus ir kaip pavyzdį pagaminimui – vieną užpildytą tikrą sertifikatą Nr. 250, patvirtinantį A. J. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) asociacijos organizuotame (duomenys neskelbtini) seminare „Kaunas 2009“, kad pagal pavyzdį galėtų pagaminti netikrus dokumentus, į juos įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie savo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) seminare; bute, esančiame (duomenys neskelbtini), H. M. pagal duotą N. M. pavyzdį į sertifikatus įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) seminare „Kaunas 2010“ ir (duomenys neskelbtini) seminare „Kaunas 2011“, sertifikatus patvirtindamas sporto klubo „V.“ antspaudu, pagamino netikrus dokumentus – sertifikatus Nr. 250 ir 152, kurių kopijas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pateikęs(duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo netikrus dokumentus, o netikrus sertifikatus Nr. 250 ir 152 laikė (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. gegužės 30 d., kai kratos metu pareigūnai juos rado ir paėmė.

3. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendį su pakeitimais, iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant išvadą, kad operatyvinės veiklos metu gauti duomenys pripažintini įrodymais, ir konstatuojant, kad kitų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma yra pakankama išvadai, jog H. M. suklastojo dokumentus, o N. M. padėjo šiuos dokumentus suklastoti.

3.1. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo klaidingą išvadą apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nebuvimą H. M. ir N. M. veiksmuose lėmė tai, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo visas pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes, rėmėsi tik dalimi baudžiamojo proceso metu gautų įrodymų, jų nesusiejo į vientisą logišką grandinę ir taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus.

3.2. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad, eliminavus H. M. ir N. M. pokalbių su M. B. telefonu įrašų (telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos) įrodomąją reikšmę, kitų byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog H. M. ir N. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip spręsdamas, teismas vertino tik dalį liudytojų G. K., A. A. ir P. N. parodymų, visiškai neatsižvelgdamas į šių liudytojų nurodytas svarbias aplinkybes, kad sertifikatai Nr. 152 ir 250 su įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenis buvo pateikti atestacijos komisijai ir šios buvo vertinami, kurias patvirtina 2013 m. gegužės 30 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, protokolas ir šios kratos metu paimto segtuvo „(duomenys neskelbtini), H. M., Atestacijos dokumentai, 2001 m.“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokolas, išteisintojo H. M. parodymai.

3.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl H. M. ir N. M. veiksmais padarytos žalos (ar jos atsiradimo grėsmės) įstatymo saugomoms vertybėms nebuvimo, t. y. kad jie nesiekė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti būtino veikos pavojingumo. Ši išvada paremta išimtinai H. M. advokato pateiktu (duomenys neskelbtini) mokymo centro 2013 m. spalio 11 d. raštu Nr. V14-337, iš kurio matyti, kad H. M., 2010-2012 m. kėlė kvalifikaciją ir šių mokymų bei kursų, anot teismo, pakanka, kad H. M. būtų įvykdęs Švietimo įstatymo reikalavimus dėl mokytojų kvalifikacijos kėlimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino labai svarbios aplinkybės, kad 2013 m. spalio 11 d. rašte nurodyti du H. M. kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys dokumentai apie seminarą „(duomenys neskelbtini)“, 6 val., ir kompiuterinio raštingumo mokymus, 40 val., nebuvo pateikti darbovietei ((duomenys neskelbtini) mokymo centrui) ir atestacijos komisijai (2013 m. gegužės 30 d. kratos metu paimtame segtuve „(duomenys neskelbtini), H. M., Atestacijos dokumentai“ šių dokumentų nebuvo), kuri, spręsdama klausimą dėl H. M. turimos kvalifikacijos išlaikymo, vertino jo, padedant N. M., pagamintus (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatus Nr. 152 ir 250 su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Į tai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai kritiškai vertino H. M. advokato pateiktą (duomenys neskelbtini) mokymo centro 2013 m. spalio 11 d. raštą Nr. V14-337. Įvertinęs liudytojų parodymus ir rašytinę bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad H. M. 2011 m. kvalifikaciją kėlė tik 36 val., todėl jam reikėjo užpildyti trūkstamą kvalifikacijos kėlimo valandų skaičių. Tai, kad suklastoti sertifikatai Nr. 250 ir 152 buvo būtini kvalifikacijos kėlimui, nurodė ir pats H. M. 2014 m. gegužės 30 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuos tą pačią dieną patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

3.4. Prokurorė teigia, kad iš teismų nuosprendžių matyti akivaizdus išteisintojo H. M. siekis pagaminti kuo tikroviškesnius (duomenys neskelbtini) asociacijos dokumentus, kurį įgyvendinti padėjo kitas asmuo – N. M., o tai taip pat rodo realią grėsmę valdymo tvarkai. Byloje nustatyta, kad H. M. pats sertifikatų blankų negamino, dėl šio tikslo iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) universitetą, kur N. M. padavė jam ne vieną sertifikato blanką, o keturis tuščius ir dar vieną užpildytą kaip pavyzdį. Suklastotus sertifikatus Nr. 250 ir 152 H. M. dar patvirtino turėtu sporto klubo „V.“ antspaudu, kad, remiantis jo parodymais, „būtų tikriau, gražiau atrodytų“. Be to, suklastotuose sertifikatuose ties (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidento V. G. pavarde buvo parašas. Nors šio parašo pasirašymo aplinkybės nenustatytos, tačiau akivaizdu, kad dokumento patvirtinimas parašu lemia didesnę tikimybę suklysti vertinant dokumento tikrumą, kartu veiką daro pavojingesnę.

3.5. Skunde nurodoma, kad aptartais veiksmais H. M., padedamas N. M., siekė suklaidinti atestacijos komisiją ir šį tikslą pasiekė, taip garantuodamas turimos kvalifikacijos išlaikymą, kartu ir tokį patį atlyginimą. Tinkamas, įstatyme numatyta tvarka kvalifikacijos nekėlimas galėjo lemti turimos kategorijos netekimą (Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatų, patvirtintų 2008 m. lapkričio 24 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-3216,64 punktas), o tai H. M. būtų sukėlę materialinių pasekmių, todėl sertifikatų suklastojimas ir panaudojimas ir dėl to negali būti pripažintas nepavojinga veika.

3.6. Apibendrindama kasatorė nurodo, kad surinkti ir išanalizuoti pirmosios instancijos teismo duomenys rodo priešingai, nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, – padaryta veika buvo ne tik kėsinamasi į valdymo tvarką, bet padaryta ir žala. Pareiga kelti mokytojui kvalifikaciją yra numatyta įstatyme, todėl dokumentų klastojimas maskuojant įstatymo reikalavimų nesilaikymą iš esmės negali būti pripažinta nepavojingu, juolab kad šiuos veiksmus atliko pedagogai – asmenys, ugdantys kitus besimokančius ir savo pavyzdžiu privalantys motyvuoti būtinybę ugdytis, o šiais veiksmais H. M. ir N. M. pademonstravo įstatymų nepaisymą ir galėjimą norimus rezultatus pasiekti ne mokslu ir darbu, o pažintimis, ir taip padarė žalą mokyklos ((duomenys neskelbtini) mokymo centro) prestižui, mokytojo profesijai ir pažemino pedagogo vardą. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas padarė susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais mokytojų kvalifikacijos kėlimą, ir remdamasis liudytojų parodymais, o apeliacinės instancijos teismas, padarydamas skirtingas išvadas, iš esmės nevertino šių baudžiamojoje byloje surinktų duomenų.

4. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Činčikienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir H. M. bei N. M. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

5. Prokuroro skunde teigiama, kad vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir, neįvertinęs H. M. ir N. M. veikų pavojingumo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakęs dėl įrodymų vertinimo, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, plačiai išdėstė argumentus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nesilaikė iš OVĮ kylančių reikalavimų, kad iš esmės buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kurie duomenys ir dėl ko nepripažintini įrodymais. Šis teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas H. M. ir N. M. pripažinti nekaltais ir juos išteisinti.

6. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015).

6.1. Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kokį objektą atitinkama BK teisės norma siekiama apsaugoti. BK 300 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015). Todėl BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.

6.2. Vertinant šios nusikalstamos veikos dalyko ypatumus taip pat atsižvelgtina, kokios reikšmės juridinė informacija suklastotame dokumente užfiksuota, dokumento teisinės apyvartos mastą, ar dokumentas patvirtina tik lokaliai (pavyzdžiui, tik įstaigoje) reikšmingus juridinius faktus ar yra skirtas platesnei cirkuliacijai.

6.3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, H. M. atleido nuo atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir bylą jam nutraukė pagal laidavimą už dviejų (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatų, patvirtinančių apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) seminare suklastojimą ir jų panaudojimą, o N. M. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už padėjimą H. M. padaryti šią veiką.

6.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie dokumentai buvo suklastoti ir panaudoti kaip mokytojo kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys dokumentai, siekiant gauti aukštesnę mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų A. A., P. N., V. D., G. K. parodymus, (duomenys neskelbtini) mokymo centro 2013 m. spalio 11 d. rašto Nr. V14-337 duomenis, motyvuotai konstatavo, kad H. M., suklastotus sertifikatus savo darbovietei pateikęs laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2011 m. liepos 1 d., taip pat iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios (2013 m. kovo 4 d.) neinicijavo jokių veiksmų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė jo veiksmais padarytą žalą dokumentų apyvartai, t. y. jis nesiekė panaudoti suklastotų sertifikatų, siekdamas aukštesnės pedagoginės kvalifikacinės kategorijos įgijimo, ir jokia aukštesnė pedagogo kvalifikacija jam nebuvo suteikta.

6.5. Prokuroro skunde veikos pavojingumas argumentuojamas ir tuo, kad H. M., pateikdamas suklastotus sertifikatus, siekė suklaidinti atestacijos komisiją ir šį tikslą pasiekė, taip garantuodamas turimos kvalifikacijos išlaikymą, kartu ir tokį patį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir į šį klausimą skundžiamame nuosprendyje atsakė, konstatuodamas, kad H. M. darbovietei pateikti suklastoti sertifikatai neturėjo įtakos jo turimai kvalifikacinei kategorijai.

6.6. Pažymėtina, kad pagal kaltinime nurodytų sertifikatų suklastojimo ir jų panaudojimo metu galiojusios redakcijos Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų 64 punktą mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto įgyta kvalifikacinė kategorija galioja, kol atestacijos komisija (šių nuostatų 66 punkte nurodytų asmenų ar institucijų teikimu) nustato, kad jo veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų ir kol jis nėra peratestuotas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šių sertifikatų suklastojimo, jų panaudojimo metu ar vėliau būtų sprendžiamas H. M. peratestavimo klausimas ar kad bent būtų iškilęs klausimas inicijuoti išteisintojo peratestavimą pagal minėtų nuostatų 66 punktą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos taisykles kvalifikacijos tobulinimo programas gali įgyvendinti švietimo ir mokslo ministro įsakymu akredituotos įstaigos, o (duomenys neskelbtini) asociacija į tokių įstaigų sąrašą nebuvo ir nėra įtraukta, todėl jos išduoti sertifikatai šiuo atveju pagal minėtą tvarką nėra švietimo įstaigų specialistų kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės – sertifikatų tikroviškumas ir H. M. profesija – šiuo atveju nėra reikšmingos aplinkybės, vertinant veikos pavojingumą.

6.7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl N. M. ir H. M. inkriminuotų veiksmų nebuvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, suklastotų dokumentų – (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatų – kopijų pateikimas darbovietei ir šių suklastotų sertifikatų laikymas teisinėje dokumentų apyvartoje nebuvo aktualus, jų suklastojimas ir panaudojimas realios žalos ar jos grėsmės valdymo tvarkai nesukėlė, todėl N. M. ir H. M. inkriminuoti veiksmai nesiekė tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme; tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip drausminiai nusižengimai. Vadovaudamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad H. M. nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, o N. M. – veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir juos dėl šių veikų išteisino.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės kasacinį skundą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Vladislovas Ranonis

Eligijus Gladutis