9fbdee8a-eed8-44ae-87fc-b6b8445c8bb6 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1517-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00393-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjaDalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjųS. J., R. G. ir A. Ž. skundÄ dėl neiÅ¡mokėto sumažinto darbo užmokesčio priteisimo atsakovuiValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos S. J., R. G. ir A. Ž.(toliau – ir pareiÅ¡kėjos), atstovaujamos Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos, skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovoValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus(toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Utenos skyrius) priteisti per 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis) neteisėtai neapskaičiuotas ir neiÅ¡mokėtasdarbo užmokesčio dalis: S. J.

– 6 045,24 Eur, R. G. – 5 251,00 Eur, A. Ž. – 2 770,41 Eur. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad jos ginčo laikotarpiu VSDFV Utenos skyriuje vykdė valstybės tarnautojų pareigas. Už atliktÄ darbÄ pareiÅ¡kėjoms buvo neteisėtai neiÅ¡mokėta dalis atlyginimo, kadangi atsakovas taikė Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatyti sumažinti valstybės tarnautojųatlyginimai dėl Lietuvos valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės bei finansinės padėties.Be to, atsakovas,vykdydamas 2015 m. birželio 30 d. priimtÄ Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), ketina pareiÅ¡kėjoms iÅ¡mokėti tik dalį atlyginimo:

S. J. – 3 024,76, jai negrÄ Å¾inama darbo užmokesčio dalis yra3 020,48 Eur;R. G. – 2 511,20 Eur, jai negrÄ Å¾inama darbo užmokesčio dalis – 2 739,80 Eur;A. Ž. – 613,64 Eur, jai negrÄ Å¾inama darbo užmokesčio dalis – 2 156,77 Eur. PareiÅ¡kėjos, remdamosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. vasario 20 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimų iÅ¡vadomis, teigė, kad tokieVSDFV Utenos skyriaus veiksmai nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio, 48 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei konstituciniais teisingumo, nuosavybės neliečiamumo, lygybės, teisinio saugumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principais, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

PareiÅ¡kėjų vertinimu, atsakovo sprendimai darbo užmokesčio praradimus kompensuoti pagal Gražinimo įstatymo nustatytÄ apskaičiavimo tvarkÄ yra neteisingi (b. l. 2-11). Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas pripažino, kad taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, pareiÅ¡kėjoms buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

VSDFV Utenos skyrius neginčijo pareiÅ¡kėjų skunde nurodytų joms neiÅ¡mokėtų darbo užmokesčio sumų. Atsakovas nurodė, kad Konstituciniam teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) konstatavus įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ prarasto darbo užmokesčio kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį, buvo priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas.

Å io įstatymo 2 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ . VSDFV Utenos skyrius nurodė, kad pareiÅ¡kėjoms grÄ Å¾intino darbo užmokesčio dalys apskaičiuotos, tačiau iki rengiant atsiliepimÄ nepradėtos mokėti, ir atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos neginčija pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotų grÄ Å¾intinų neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio sumų.

Atsakovas pabrėžė, kad Å¡io įstatymo preambulėje ir 1 straipsnio 2 punkte įtvirtintos aiÅ¡kios nuostatos, jog GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 40-47).Skundas atmetamas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad S. J., R.

G. ir A. Ž. ginčo laikotarpiudirbo VSDFV Utenos skyriuje ir buvo valstybės tarnautojos. NurodytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina VSDFV Utenos skyriaus pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjų valstybės tarnybos VSDFV Utenos skyriuje pradžiÄ , užimamas pareigas, pareiÅ¡kėjų vykdytoms ir vykdomoms pareigybėms nustatytus pareigybės lygius ir kategorijas, suteiktas kvalifikacines klases (b. l. 57). VSDFV Utenos skyrius parengė pažymas „Apie pareiÅ¡kėjoms priskaičiuotÄ darbo užmokestį“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjoms 2009 m. rugpjūčio 1 d.

– 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu faktiÅ¡kai apskaičiuotÄ darbo užmokestį ir darbo užmokestį, apskaičiuotÄ pagal teisės aktus, reglamentavusius valstybės tarnautojų darbo užmokestį iki 2009 m. balandžio 30 d. ( b. l. 12-13, 15-16, 18-19). Be to, VSDFV Utenos skyrius parengė pažymas „Apie apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ darbo užmokestį“, kuriose nurodyti duomenys apie kiekvienai pareiÅ¡kėjų pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuoto grÄ Å¾intino darbo užmokesčio bendrÄ sumÄ , jų iÅ¡mokėjimo iÅ¡dėstymÄ per 2016 – 2020 metus (b. l. 50, 53, 56).

Be to, byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-411-283/2016, 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė S. J., R. G. ir A. Ž. skundÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos prašė iÅ¡atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos VSDFV Utenos skyriaus, ir VSDFV Utenos skyriaus solidariaipriteisti 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis:

S.J. – 6 118,51 Eur ( 21 126,00 Lt), R. G. – 5 037,60 Eur (17 393,83 Lt), A. Ž. – 2 784,50 Eur (9 614,31 Lt). Panevėžio apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjų skundÄ , nurodė, kad įstatymų leidėjui priėmus GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , reglamentuojantį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimÄ , sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu.

Minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo patirtų praradimų atlyginimo. Ginčo teisiniussantykiusreglamentuoja2015 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas.

GrÄ Å¾inimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.(1 punktas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (2 punktas).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Be to, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ pateikė 2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas dar kartÄ pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ konstatavo, kad GrÄ Å¾inimo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.IÅ¡analizavus Gražinimo įstatymo preambulėje įtvirtintas nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas šį įstatymÄ priėmė, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ Nr. KT51-N17/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ bei  siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebÅ«tų buvę patirti, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu.

Ä®statymų leidėjas nurodė, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas, įvertinus tai, kad paminėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodytos įstatymų nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai tik tuo aspektu, kiek jose įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų darbo užmokestis (atlyginimas), bei atsižvelgus, kad Konstitucinis Teismas nepaneigė įstatymų leidėjo teisės nustatyti teisinį reguliavimÄ , kuriuo dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties bÅ«tų laikinai sumažintas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), jeigu kartu bÅ«tų užtikrinamas tolygus ir nediskriminacinis atlyginimų mažinimo mastas visoms valstybės tarnautojų ir pareigÅ«nų kategorijoms ir nebÅ«tų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų kategorijoms dydžių proporcijos.

Be to, įstatymų leidėjas pažymėjo, kad valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009-2013 metais buvo bÅ«tinas atsižvelgiant į valstybės iÅ¡gales, įvairius jos įsipareigojimus ir laikantis imperatyvios nuostatos dėl valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo. GrÄ Å¾inimo įstatymas 2 straipsnis, reglamentuojantis dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ , nustato, kokie praradimai, patirti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas),yra jiems grÄ Å¾inami (1 dalies 1-2 punktai); asmeniui priklausančios grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokų apskaičiavimo formulę, jos dedamÄ sias dalis ir dydžius (2 ir 3 dalys); apskaičiuotos grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies, iÅ¡skaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį, iÅ¡mokėtinos sumos iÅ¡mokėjimÄ 2016–2020 metais procentines dalis (7 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytÄ Â Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas, vykdydamas iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kylančiÄ pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , priimtu GrÄ Å¾inimo įstatymu nustatė tvarkÄ , kuria valstybė, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui, teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, –šiuos praradimus per protingÄ laikotarpį kompensuos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje, remdamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2015 m. lapkričio 19 nutarimuose bei 2014 m. balandžio 16 sprendime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, yra nurodęs, jog asmenų dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirti praradimai turi bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymo, o ne teismo nustatytÄ mechanizmÄ . Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, t. y. asmenims turi bÅ«ti kompensuojamas ne visas 2009–2013 metais neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, o tik ta jo dalis, kuri susidarė dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, o asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos teismine tvarka tik jeigu įstatymų leidėjas nepagrįstai delstų nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustatytų neteisingÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimus bei 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ ,sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių asmeniui priklausančios grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimÄ ir nustatymÄ , Å¡iam apskaičiavimui taikomus pareiginės algos (atlyginimo) dydžius, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių ir teisingumo principams.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teisminę praktikÄ (2016 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016; 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1125-552/2016; 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2188-552/2016, 2016 m. spalio 3 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2620-520-2016 ir Nr. A-2449-520-2016, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A-3844-520/2016, 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-2620-520-2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3844-520/2016, pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad argumentas, jog valstybės tarnautojai turi teisę reikalauti visos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimams, pagal kuriuos, turi bÅ«ti kompensuojama tik neproporcingai dėl ekonomikos krizės sumažinta atlyginimo dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas2016 m. spalio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. Nr. A-2620-520-2016, aiÅ¡kindamas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytos formulės taikymÄ ,teigė, kad asmeniui priklausanti grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis gali bÅ«ti lygi nuliui arba gali bÅ«ti apskaičiuojamas neigiamas dydis, tačiau tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog asmeniui darbo užmokestis nebuvo mažinamas neproporcingai, bei dar kartÄ akcentavo, jog dėl proporcingo mažinimo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis nėra ir neturi bÅ«ti grÄ Å¾inama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo nustatymo ar Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo nebuvimo pažeistos asmens teisės gali bÅ«ti ginamos tiesiogiai taikant KonstitucijÄ ir priteisiant dėl tokių KonstitucijÄ pažeidžiančių teisinio reguliavimo trÅ«kumų susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ (2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-59/2010, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2689/2012 ir kt.).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti tiesiogiai taikyti KonstitucijÄ ir pareiÅ¡kėjoms neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis kompensuoti ne pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytÄ mechanizmÄ , o teismo sprendimu priteisiant visÄ ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog asmenų, patyrusių praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, teisėti lÅ«kesčiai turi bÅ«ti užtikrinti kompensavimo mechanizmÄ nustatančiu įstatymu ir be nepagrįsto delsimo.

Be to, Konstitucinis Teismas,Å¡iame nutarime konstatavęs, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, jei tokia priemonė bÅ«tina siekiant užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, nurodė, jog tokiais atvejais jis turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus atlyginimų teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo reikalavimų.

Taigi, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus GrÄ Å¾inimo įstatymÄ ir taip įvykdžius Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas nenustatė teisinio reguliavimo, nepaÅ¡alinančios neigiamų teisinių pasekmių, kilusių taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Darydamas minėtas iÅ¡vadas, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ bylose dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo taikymo (2016 m. lapkričio 3 d. nutartys  administracinėse bylose Nr. A-3727-520/2016 ir Nr. A-3833-520/2016).

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų skunde, atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus ir atsakovo pateiktų pažymų duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos neginčija VSDFV Utenos skyriaus pateiktų duomenų apie joms pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotų grÄ Å¾intino darbo užmokesčio bendrų ir per 20016 – 2020 metų laikotarpį kiekvienais metais iÅ¡dėstytų sumų. Be to, teismas sprendžia, kad byloje nėra ginčo ir dėl VSDFV Utenos skyriaus nustatytopiniginių lėšųprocentinių daliųiÅ¡mokėjimo per 2016-2020 metus grafiko.Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, Konstitucinio Teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų ir jų kompensavimo mechanizmo nustatymo, daroma iÅ¡vada, kad VSDFV Utenos skyriaus sprendimai per 2016-2020 metų laikotarpį nustatytais grafikais iÅ¡mokėti pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotasdėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalis, t. y.

A. Ž. - 613,64 Eur, R. G. - 2 511,20 Eur, S. J. - 3 024,76 Eur,yra pagrįsti ir teisėti. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti skundÄ ir priteisti pareiÅ¡kėjoms visas 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:             pareiÅ¡kėjų S. J., R.

G. ir A. Ž.skundÄ dėl neiÅ¡mokėto sumažinto darbo užmokesčio priteisimo atsakovuiValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriuiatmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                     DalytėZlatkuvienė