2013-07-11 Nr. AB-3548-3-63-3-00408-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dangė“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2013-07-11 Nr. AB-3548-3-63-3-00408-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4-5) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ (toliau – ir atsakovas; UAB „Dangė“) priteisti 47 598,09 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos; taip pat iš atsakovo priteisti ir išieškoti atstovavimo išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. A602-1000/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00408-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dangė“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4-5) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ (toliau – ir atsakovas; UAB „Dangė“) priteisti 47 598,09 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos; taip pat iš atsakovo priteisti ir išieškoti atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas yra skolingas pareiškėjui, nes nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) Klaipėdos mieste įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visi gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pažymėjo, kad atsakovo veiklos vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybėje ir pagal nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Tvirtino, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti yra draudžiama. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui. Paaiškino, kad atsakovas nedeklaruoja komunalinių atliekų kiekių. Todėl mokėjimo pranešimai atsakovui yra suformuoti pagal nekilnojamojo turto objektų plotus ir paskirtį.
Apskaičiuojant vietinę rinkliavą pagal deklaruotus sukaupiamų atliekų kiekius (pateikiant komunalinių atliekų deklaracijas), taikomas 203 Lt/1 tona tarifas, tačiau atsakovui šis tarifas nebuvo taikomas. Pažymėjo, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų sukaupimo normos, nurodytos Nuostatų I priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai) 14 punktas).
Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų15.1 punktas). Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis šia nuostata ir buvo apskaičiuota atsakovo nesumokėta vietinė rinkliava. Nurodė, kad atsakovas vietinę rinkliavą už laikotarpius iki 2011 m. yra sumokėjęs.
Atsakovas UAB „Dangė“ atsiliepime (b. l. 29) nurodė, jog su prašymu nesutinka. Prašė pareiškėjo prašymą atmesti ir priteisti bei išieškoti iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas.
Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 17 punkte yra numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis. Nurodė, jog pagal nustatytą tvarką 2011 m. sausio 12 d. UAB „Dangė“ deklaravo, kad jos metinis mišrių komunalinių atliekų kiekis 57,2 m3. Pažymėjo, kad pagal pateiktą deklaraciją UAB „Dangė“ teritorijoje buvo pastatytas vienas konteineris, kuris stovi iki šiol ir jis išvežamas ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę, kaip numatyta deklaracijoje. Tačiau šiam deklaruotam ir faktiškai išvežamam atliekų kiekiui UAB Dangė“ negavo PVM sąskaitos-faktūros.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 59-62) pareiškėjo prašymą patenkino. Priteisė pareiškėjui iš UAB „Dangė“ 47 598,09 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat priteisė pareiškėjui iš UAB „Dangė“ 242 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).
Teismas atsižvelgė į Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigojo atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba jas perduoti atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidos turi būti apmokamos atliekų turėtojo (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai atliekų turėtojas perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, jis privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rėmėsi rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuojančiu Rinkliavų įstatymu, jo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei 12 straipsnio 1-2 punktais.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Remdamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 5 punktu, teismas konstatavo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nurodė, kad Nuostatų 6 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 18 punktas). Nuostatų 24-35 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškart, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai).
Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto registro duomenis (b. l. 7-16) nustatė, kad visi UAB „Dangė“ nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 6 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad nustatyta tvarka atsakovas kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, nėra. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos (b. l. 6) patvirtino, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 47 598,09 Lt. Nors atsakovas tvirtino, jog rinkliavos dydis turėjo būti skaičiuojamas pagal deklaruotų komunalinių atliekų kiekį, teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikta Komunalinių atliekų deklaracija už 2011 metus patvirtino, jog UAB „Dangė“ deklaruotas komunalinių atliekų kiekis su atliekų surinkėju nebuvo suderintas. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (4.36.)-R2-1507, adresuotame UAB „Dangė“ direktoriui, buvo išsamiai išaiškinta, jog metinė vietinė rinkliava už 2011 metus atsakovui apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį.
Teismas sprendė, kad buvo nustatyta ir įrodyta, jog ginčo laikotarpiu atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nevykdė, todėl prašymas iš atsakovo priteisti 47 598,09 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos laikytas pagrįstu.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl kreipimosi į teismą turėjo 242 Lt prašymo surašymo ir atstovavimo teisme išlaidų, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktu, buvo priteistos iš atsakovo.
III. Atsakovas UAB „Dangė“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64-66), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės bylos neišnagrinėjo, tik formaliai atkartojo teisės aktų normas. Teismas nevertino atsakovo pateiktų atsikirtimų, juos nemotyvuotai atmesdamas, nevertino faktinių santykių tarp šalių, t. y. tų aplinkybių, kad atsakovui visą laiką rinkliava būdavo apskaičiuojama pagal deklaruotus kiekius, o ne pagal plotą.
Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ V skyriaus 17 punkte yra nustatyta vietinės rinkliavos mokėtojo teisė mokėti rinkliavą pagal deklaruojamus komunalinių atliekų kiekius. UAB „Dangė“ nuo 2008 m. pateikė komunalinių atliekų deklaracijas kiekvienais metais. Iki 2011 m. vietinė rinkliava būdavo apskaičiuojama pagal pateiktas komunalinių atliekų deklaracijas. 2011 m. sausio 12 d. atsakovas pateikė komunalinių atliekų deklaraciją, kurioje aiškiai ir tiksliai nurodė metinį atliekų kiekį – 57,2 m3. Toks kiekis atitinka ir faktinę situaciją. Todėl mano, kad pagal tokius kiekius ir turėjo būti apskaičiuota vietinė rinkliava. Pažymi, kad laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų atsakovas iki šiol negavo iš pareiškėjo tinkamai išrašytos sąskaitos-faktūros, kurią turėtų apmokėti.
Tvirtina, kad iki 2011 m. atsakovui visą laiką rinkliava būdavo apskaičiuojama pagal deklaruojamus kiekius ir ginčo tarp šalių dėl to nebuvo. Tačiau po to pareiškėjas vienašališkai pakeitė rinkliavos apskaičiavimą ir tokie veiksmai yra neteisėti.
Pažymi, kad rinkliava priteista už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino pareiškėjo ieškinio pagrindu priimtą preliminarų sprendimą dėl skolos priteisimo. Šioje civilinėje byloje pareiškėjas buvo pareiškęs tapatų reikalavimą – dėl vietinės rinkliavos priteisimo, už laikotarpį, dėl kurio sprendimą priėmė pirmosios instancijos teismas šioje byloje. Pabrėžia, kad minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje buvo konstatuotas faktas, kad prievolę atsakovas įvykdė.
Pareiškėjas pateikė atsakovui reikalavimą sumokėti vietinę rinkliavą ir už 2012 m. Tačiau šiuo atveju UAB „Dangė“ nėra tinkamas atsakovas, nes patalpos, dėl kurių apskaičiuota vietinė rinkliava, buvo valdomos sutarčių su AB SEB lizingas pagrindu. Kreditorius nuo 2011 m. gegužės 24 d. nutraukė sutartis ir pateikė reikalavimą grąžinti jam turtą. Todėl nesant šiuo metu galiojančio juridinio fakto, kad nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu atsakovas valdytų nekilnojamąjį turtą, jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 79-80) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad reikalavimo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareikšta nebuvo. Laikotarpiai, kuriais yra susidariusi atsakovo skola matyti iš mokėjimų pranešimų – nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., atskirus terminus žiūrint pagal atskirus nekilnojamojo turto objektus.
Pabrėžia, kad atsakovas nedeklaruoja komunalinių atliekų kiekių. Atskirai šios aplinkybės atsakovui buvo paaiškintos ir 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos misto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakyme Nr. (4.36)-R2-1507, kuriame nurodyti ir motyvai, dėl kurių atsakovas nedeklaruoja komunalinių atliekų kiekio. Atsakovas atskiros ginčo procedūros dėl komunalinių atliekų deklaravimo nepradėjo. Mokėjimo pranešimai atsakovui buvo suformuoti pagal nekilnojamojo turto objektų plotus ir paskirtį.
Nurodo, kad atsakovas vietinę rinkliavą už laikotarpius iki 2011 m. yra sumokėjęs UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškus ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Pažymi, kad atsakovo argumentai dėl atsakovo tinkamumo nėra pagrįsti nekilnojamojo turto registro duomenimis. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendime yra nurodyta, kad ginčo turtas nėra perduotas AB SEB lizingui. Atsakovas byloje nėra pateikęs duomenų, kad yra grąžinęs lizinguotus pastatus lizingo bendrovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Dangė“ nesumokėtos 47 598,09 Lt dydžio vietinės rinkliavos priteisimo pagrįstumo.
Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apskaičiavo atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (konkretūs terminai priklauso nuo atskiro nekilnojamojo turto objekto). Pareiškėjas skolos sumą apskaičiavo remdamasis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteisė iš atsakovo pareiškėjo prašomą 47 598,09 Lt vietinės rinkliavos sumą bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsakovas UAB „Dangė“ su tokiu pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, tvirtindamas, kad buvo neteisingai nustatytas vietinės rinkliavos dydis, laikotarpis, už kurį rinkliava turėjo būti skaičiuojama, bei tinkamas atsakovas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados buvo pagrįsti bei teisingi.
Pažymėtina, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai. Jų 14 punkte numatyta, kad metinė Vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pagal 15.1 punktą mokėtina Vietinės rinkliavos suma yra apskaičiuojama metinę Vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto, jei Vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras. 17 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėtojų galimybė deklaruoti komunalinių atliekų kiekį. Tokiu atveju mokėtina Vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis.
Nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtino, kad jo mokėtina vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 17 punktą, kadangi jis už 2008, 2009, 2010 bei 2011 metus buvo pateikęs komunalinių atliekų deklaracijas (b. l. 53-56).
Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje yra aktualus tik 2011 ir 2012 m. laikotarpis. Tiek atsakovas, tiek ir pareiškėjas pripažino, jog vietinė rinkliava už laikotarpius iki 2011 m. buvo sumokėta. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime kalbant apie atsakovo įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo nurodytas laikotarpis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., bet šios datos pateiktos tik atsižvelgiant į pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos nurodytą terminą (b. l. 6). Konkreti iš atsakovo priteistina skola – 47 598,09 Lt – buvo susidariusi tik už laikotarpius, buvusius nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tai patvirtina pareiškėjo pateikta prašomos priteisti skolos detalizacija (b. l. 48-49), kurioje nurodytos konkrečios datos, kada susidarė priteistina vietinė rinkliava už atskirus nekilnojamojo turto objektus. Taigi, nesumokėta vietinė rinkliava buvo susidariusi nuo 2011 m. ir ankstesnių metų nurodymas buvo perteklinis. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad prievolę iš dalies buvo įvykdęs, šiuo atveju neturi reikšmės, nes jis skolą buvo sumokėjęs tik iki 2011 m.
Todėl nagrinėjamu atveju vertintina tik 2011 m. deklaracijos reikšmė. Pažymėtina, jog remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 17 punktu, yra galimybė apskaičiuoti mokėtiną vietinės rinkliavos sumą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį. Atsakovas buvo pateikęs UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ deklaraciją už 2011 m. Tačiau šiuo atveju aktualu yra tai, kad, kaip pirmosios instancijos teismas ir buvo nurodęs, komunalinių atliekų deklaracija už 2011 metus nėra suderinta su atliekų surinkėju.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakovui raštą Nr. (4.36)-R2-1507, kuriame nurodė, jog atsakovas neturi teisės deklaruoti komunalinių atliekų, nes deklaravimo faktas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašas) 6 punkto, t. y.
žemės sklype gali būti taikomas tik vienas metinės Vietinės rinkliavos administravimo būdas. Tuo tarpu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančiame pastate veiklą vykdančių kitų įmonių metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą, o UAB „Dangė“ pageidavo skaičiuoti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį (b. l. 57). Dėl šios priežasties nebuvo suderintas komunalinių atliekų deklaracijoje už 2011 m. nurodytas atliekų kiekis. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo 12 punktas numato, kad tuo atveju, kai pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka šiame Tvarkos apraše nurodytų reikalavimų arba atliekų surinkėjas nederina atliekų kiekio, apie tai informuojamas Vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam formuojamas Mokėjimo pranešimas pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį.
Taigi, šios aplinkybės lėmė rinkliavos apskaičiavimo būdo pasikeitimą, tai buvo padaryta pagrįstai, remiantis tesės aktų normomis, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į anksčiau susiformavusią praktiką tarp pareiškėjo ir atsakovo, šiuo atveju nėra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas atsakovo mokėtiną vietinę rinkliavą už 2011 bei 2012 m. pagrįstai apskaičiavo ne remiantis deklaracijos duomenimis, o pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį.
Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, todėl jo sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde tvirtino, jog jis nėra tinkamas atsakovas dėl dalies reikalavimų. Nurodyta, jog patalpos, dėl kurių apskaičiuota vietinė rinkliava, buvo valdomos sutarčių su AB SEB lizingas pagrindu, o 2011 m. gegužės 24 d. kreditorius nutraukė sutartis ir pateikė reikalavimą grąžinti turtą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo UAB „Dangė“ buvo įpareigotas grąžinti AB SEB lizingas pastatą ir inžinerinius tinklus, kurie buvo perduoti UAB „Dangė“ valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties pagrindu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir pats atsakovas apeliaciniame skunde informuoja tik apie pateiktą reikalavimą grąžinti AB SEB lizingas turtą, tačiau nenurodoma, kada ir ar iš viso buvo įvykdytas šis reikalavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartyje (b. l. 81-83) nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir jo pagrindu 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. spalio 4 d. yra išduoti vykdomieji raštai. Tačiau nėra duomenų apie jau įvykdytą sprendimą.
Taigi, nebuvo įrodyta, kad atsakovas nebenaudoja jam finansinio lizingo sutarties pagrindu suteikto turto. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų normomis, komunalinių atliekų turėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkas ar naudotojas. Todėl vien nekilnojamojo turto naudojimas gali lemti pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pabrėžtina, kad nurodytos sutartys tarp UAB „Dangė“ ir AB SEB lizingas buvo nutrauktos dar 2011 m. gegužės 24 d., tačiau apie šią aplinkybę atsakovas informavo tik pateikęs apeliacinį skundą.
Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 42.4 punktas numato vietinės rinkliavos mokėtojo teisę pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui kreiptis su prašymu perskaičiuoti vietinę rinkliavą per 30 kalendorinių dienų nuo nekilnojamojo turto teisės pasikeitimo. Atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų kreipęsis į UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir informavęs apie pasikeitusias aplinkybes. Dėl to darytina išvada, jog prievolė mokėti vietinę rinkliavą atsakovui išliko.
Negana to, Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 5 punktas nurodo, kad Vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.
Kadangi nebuvo pateikta duomenų apie Nekilnojamojo turto registre nurodytų savininkų pasikeitimą, atsakovas pagrįstai rėmėsi esamais nepaneigtais duomenimis. Todėl darytina išvada, jog laikotarpiu, už kurį yra priteistina vietinės rinkliavos skola, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovas buvo nekilnojamojo turto objektų savininkas (naudotojas), todėl būtent jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir atsakovo kaip atliekų turėtojo pareigos apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas, kaip tai nustato Atliekų tvarkymo įstatymo 4, 32 straipsniai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, todėl naikinti jo sprendimo nėra jokio pagrindo. Dėl išdėstytų priežasčių Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, atsakovo apeliacinį skundą atmetant.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo UAB „Dangė“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius